Rugsėjo 8 dieną buvo suimtas ilgą laiką šalyje gyvenęs prancūzų verslininkas Stephane'as Jullienas (Stefanas Žuljenas), Prancūzijos ambasadoje atstovavęs emigrantų interesams, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Prancūzija reikalauja, kad jis būtų nedelsiant paleistas“, – pridūrė ji, sakydama, kad Prancūzijos ambasada Niamėjuje nuo pat sulaikymo stengėsi užtikrinti jam konsulinę apsaugą.

Po liepos 26-osios perversmo, per kurį buvo nuverstas prancūzų sąjungininkas prezidentas Mohamedas Bazoumas (Mohamedas Bazumas), Nigerio ir Prancūzijos santykiai labai pablogėjo.

Paryžius, kuris dislokavo Nigeryje 1 500 karių, kad padėtų kovoti su džihadistais Sachelyje, palaikė M. Bazoumą ir nepripažįsta naujosios valdžios.

Buvo spėliojama, kad Prancūzija bus priversta visiškai išvesti savo kariuomenę iš Nigerio, o praėjusią savaitę Prancūzijos gynybos ministerijos šaltinis teigė, kad Prancūzijos kariuomenė dėl to derasi su Nigerio kariuomene.

Prezidento gvardijos vadas generolas Abdourahamane Tiani (Abdurahamanė Tšianis), atėjęs į valdžią po to, kai liepos 26 dieną kariuomenė nuvertė prezidentą Mohammedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą), savaitgalį pareiškė, kad valdžios perdavimas truks ne ilgiau kaip trejus metus.

Šis A. Tiani pareiškimas nuskambėjo po to, kai ECOWAS delegacija lankėsi Nigeryje, siekdama diplomatinio postūmio prieš priimant sprendimą, ar imtis karinių veiksmų prieš naujuosius šios šalies valdančiuosius.

„Trejų metų pereinamasis laikotarpis yra nepriimtinas“, – pirmadienį transliuotame interviu kanalui „Al Jazeera“ sakė ECOWAS politikos ir saugumo komisaras Abdel-Fatau Musah (Abdel Fatau Musa).

„Norime, kad konstitucinė tvarka būtų atkurta kuo greičiau“, – pridūrė jis.

Šeštadienį per televiziją transliuotame kreipimesi A. Tiani apkaltino ECOWAS planuojant pulti Nigerį ir įkurti okupacines pajėgas bendradarbiaujant su neįvardyta užsienio kariuomene.

„Jei prieš mus bus surengtas išpuolis, tai nebus pasivaikščiojimas po parką, kaip kai kuriems žmonėms atrodo“, – teigė jis.

Nigeriui tapus ketvirtąja Vakarų Afrikos šalimi, kurioje nuo 2020 metų įvyko perversmas – po Malio, Burkina Faso ir Gvinėjos, – ECOWAS lyderiai tvirtina, kad jie turi imtis veiksmų.

Blokas susitarė aktyvuoti rezervines pajėgas kaip kraštutinę priemonę demokratijai Nigeryje atkurti ir pareiškė, kad yra pasirengęs veikti, nors vis dar siekia diplomatinio sprendimo.

Tačiau detalesnė informacija apie tai nėra pateikiama.

Sahelio regionas kovoja su stiprėjančiais džihadistų sukilimais, susijusiais su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“. Nusivylimas dėl smurto iš dalies paskatino karinius perversmus.

Protestuotojai šaukė „šalin Prancūziją, šalin ECOWAS“, turėję omenyje Vakarų Afrikos bloką, kuris ketvirtadienį pritarė pasiūlymui Nigeryje dislokuoti vadinamąsias „rezervines pajėgas konstitucinei tvarkai atkurti“.

Daugelis buvo iškėlę Rusijos ir Nigerio vėliavas ir šaukė, kad palaiko naujuoju Nigerio lyderiu pasiskelbusį generolą Abdourahamane Tiani (Abdurahamaną Tčianį).

„Mes priversime prancūzus pasitraukti! ECOWAS nėra nepriklausoma, ja manipuliuoja Prancūzija, jai daroma įtaka iš išorės“, – sakė vienas iš demonstrantų, studentų sąjungos narys Azizas Rabeh Ali (Azizas Rabė Ali).

Liepos 26 dieną išrinktą Nigerio prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą) nuvertė jo gvardijos nariai.

Šį žingsnį pasmerkė kitos Vakarų Afrikos šalys, Jungtinės Tautos ir Vakarų šalys, įskaitant Prancūziją – buvusią kolonijinę valdytoją ir artimą M. Bazoumo sąjungininkę.

Liepos 30 dieną prie Prancūzijos ambasados buvo surengtas priešiškai nusiteikusių protestuotojų mitingas, paskatinęs Prancūziją organizuoti savanorišką savo piliečių evakuaciją.

Prancūzija Nigeryje yra dislokavusi apie 1 500 karių, kurie padeda šaliai kovoti su džihadistais, 2015 metais įsiveržusiais iš Malio.

Daugelis jų dislokuoti netoli Niamėjaus esančioje oro pajėgų bazėje, kuri yra valdoma kartu su Nigerio ginkluotosiomis pajėgomis.

Pernai Prancūzija išvedė savo pajėgas iš kaimyninių Malio ir Burkina Faso, kurie taip pat kovoja su džihadistais, nes nesutarė su chuntomis, nušalinusiomis išrinktus lyderius.

Buvęs emyras Sanusi Lamido Sanusi (Sanusis Lamidas Sanusis), kalbėdamas per Nigerijos valstybinę televiziją, pareiškė, kad bendravo su naujuoju Nigerio lyderiu pasiskelbusiu generolu Abdourahamane Tiani (Abdurahamane Tčianiu).

Ketvirtadienį Nigerijos sostinėje Abudžoje vyks 15 valstybių vienijančio ECOWAS aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus sprendžiamas krizės klausimas.

Nigeryje liepos 26 dieną įvyko perversmas – prezidento sargybos nariai sulaikė demokratiškai išrinktą šalies vadovą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą) ir paskelbė perėmę valdžią.

Trečiadienį JAV išreiškė susirūpinimą dėl nušalinto Nigerio prezidento sveikatos po to, kai su juo telefonu kalbėjosi valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Mes labai nerimaujame dėl jo sveikatos, jo asmeninio saugumo ir jo šeimos narių saugumo“, – žurnalistams sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

Antradienį paskelbtame interviu britų transliuotojui BBC A. Blinkenas išreiškė abejonę, kad „Wagner“ grupuotė, birželį surengusi sukilimą prieš karinę Rusijos vadovybę, galėjo rengti sąmokslą, susijusį su liepos 26-ąją Nigerijos kariuomenės įvykdytu perversmu, kai buvo nušalintas demokratiškai išrinktas provakarietiškų pažiūrų šalies prezidentas Mohamedas Bazoumas (Mohamedas Bazumas).

„Manau, kad tai, kas įvyko ir tebevyksta Nigeryje, nebuvo kurstyta Rusijos ar „Wagner“, bet (...) jie bandė tuo pasinaudoti“, – interviu sakė amerikietis.

„Kiekvienoje vietoje, į kurią nuvyko ši „Wagner“ grupė, sekė mirtis, destrukcija ir išnaudojimas“, – pridūrė jis.

„Wagner“ bendradarbiauja su Afrikos valstybėmis, įskaitant Malį ir Centrinės Afrikos Respubliką. Teisių gynimo grupės ir Vakarų šalių vyriausybės kaltina šią samdinių bendrovę ten vykdomu piktnaudžiavimu.

Chuntos valdomas Malis yra viena iš nedaugelio šalių, kuri per karą Ukrainoje diplomatiniu požiūriu atsisuko į Rusiją.

Malis ir Burkina Fasas, kurių kariniai vadovai taip pat kaltinami ryšiais su „Wagner“, išsiuntė pasiuntinius į Nigerį solidarizuotis su perversmo lyderiais.

Nigeris yra pagrindinė JAV ir Prancūzijos kovos su džihadistais operacijų Sahelyje bazė, o tokia jo pozicija dar labiau sustiprėjo po prancūzų ir kitų tarptautinių pajėgų išvedimo iš Malio.

A. Blinkeno pavaduotojos pareigas einanti Viktoria Nuland (Viktorija Nuland) pirmadienį lankėsi Nigeryje ir teigė, kad chunta supranta bendradarbiavimo su „Wagner“ riziką.

Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) sekmadienį paragino Nigerio karinę chuntą per savaitę perduoti valdžią, įspėdami, kad neatmeta karinės intervencijos galimybės.

Lankydamasis kaimyniniame Malyje vienas Nigerio perversmo lyderių generolas Salifou Mody (Salifus Modis) susisiekė su kažkuo iš „Wagner“ ir paprašė šios samdinių grupės pagalbos, naujienų agentūrai AP sakė žurnalistas ir Niujorke įsikūrusio analitinio Soufano (Sufano) centro tyrėjas Wassimas Nasras (Vasimas Nasras). Pasak jo, trys šaltiniai Malyje ir vienas prancūzų diplomatas patvirtino įvykus tokį susitikimą, apie kurį pirmoji pranešė televizija „France 24“.

Jiems reikia [„Wagner“], nes jie taps jų išlikimo valdžioje garantija.

„Jiems reikia [„Wagner“], nes jie taps jų išlikimo valdžioje garantija“, – sakė W. Nasras. Pasak jo, „Wagner“ svarsto prašymą.

Vienas Vakarų kariuomenės pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, AP sakė, jog jie taip pat girdėjo pranešimus, kad chunta paprašė „Wagner“ pagalbos.

Artėjant ECOWAS nustatytam sekmadienio terminui, bloko narių gynybos vadai penktadienį susitarė dėl galimo įsikišimo Nigeryje plano. Ketvirtadienį tarpininkų komandai, nusiųstai į Nigerį, nebuvo leista įvažiuoti į Niamėjų ar susitikti su chuntos lyderiu generolu Abdourahamane Tchiani (Abdurahamane Tšianiu).

Po vizito Malyje, kurį valdo Nigerio perversmininkams prijaučianti chunta, S. Mody įspėjo nerengti karinės intervencijos ir pažadėjo, jog Nigeris padarys visa, kad netaptų „nauja Libija“, penktadienį pranešė Nigerio valstybinė televizija.

Iki perversmo Nigeris buvo laikomas paskutiniu patikimu Vakarų kovos su terorizmu partneriu regione, kur perversmai pastaraisiais metais tapo įprasti. Chuntos nusisuka nuo buvusios kolonijinės valdytojos Prancūzijos ir atsigręžia į Rusiją. „Wagner“ jau veikia keliose Afrikos šalyse, įskaitant Malį, kur žmogaus teisių gynėjų yra kaltinama kruvinais nusikaltimais.

Negalima sakyti, kad Rusija tiesiogiai susijusi su perversmu Nigeryje, bet aišku, kad ji laikosi oportunistinio požiūrio ir bando remti destabilizuojamas pastangas, kur tik gali tai daryti, penktadienį transliuotojui BFM sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Anne-Claire Legendre (An Kler Ležendr).

Ji „Wagner“ pavadino chaoso receptu.

„Visi elementai, kurie bus įtraukti į bet kokią intervenciją, įskaitant reikalingus išteklius ir tai, kaip ir kada ketiname dislokuoti pajėgas, jau parengti“, – sakė ECOWAS komisaras Abdel Fatau Musah (Abdel Fatau Musa).

Naujienų agentūros AFP žurnalistų teigimu, abiejų bendrovių transliacijos Nigeryje buvo nebeprieinamos nuo ketvirtadienio popietės.

Jų signalas buvo nutrauktas naujosios karinės valdžios nurodymu, AFP sakė vienas aukšto rango pareigūnas, kuris norėjo išlikti anonimu.

Prancūzijos valdžia suskubo pareikšti, kad griežtai smerkia Prancūzijos žiniasklaidos transliacijų blokavimą.

„Prancūzija dar kartą patvirtina savo nuolatinį įsipareigojimą ir ryžtą remti žodžio laisvę, spaudos laisvę ir žurnalistų apsaugą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Praėjusios savaitės perversmas sukėlė antiprancūziškus protestus Nigeryje, buvusioje Prancūzijos kolonijoje.

Tūkstančiai žmonių ketvirtadienį mitingavo visame Nigeryje, norėdami išreikšti paramą perversmui, per kurį buvo nuverstas demokratiškai išrinktas lyderis Mohamedas Bazoumas (Mohamedas Bazumas).

Užsienio reikalų ministrė Aissata Tall Sall (Aisata Tal Sal) ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad regione įvyko per daug perversmų, ir paminėjo Senegalo tarptautinius įsipareigojimus.

„Senegalo kareiviai dėl visų šių priežasčių vyks ten“, – teigė ji.

Regioninis blokas ECOWAS pagrasino panaudoti jėgą, jei chunta iki sekmadienio neatstatys nušalinto prezidento Mohamedo Bazoumo (Mohamedo Bazumo).

Nigeris yra ketvirtoji bloko narė, kurioje nuo 2020 metų įvykdytas perversmas.

Per vyriausybės spaudos konferenciją sostinėje Dakare A. Tall Sall sakė, kad Senegalas privalo vykdyti ECOWAS sprendimus.

Tačiau ji pridūrė: „Senegalas įsitikinęs, kad šie perversmai turi būti sustabdyti, todėl mes ten vykstame.“

Ji taip pat iškėlė klausimą, kodėl ECOWAS turėtų siųsti karius į Nigerį, nors to nedarė po perversmų Malyje, Gvinėjoje ar Burkina Fase.

„Atsakyti paprastai – nes tai vienu perversmu per daug“, – teigė ji.

Nigerijos prezidentas ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos ECOWAS pirmininkas Bola Tinubu (Bola Tinubus) dviem delegacijoms, atstovaujančioms ECOWAS, liepė padaryti „viską, ko reikia, kad situacija Nigeryje būtų išspręsta galutinai ir taikiai“, teigiama Nigerijos prezidentūros pareiškime.