Akademijos pranešime žiniasklaidai pažymima, kad P. Agostini, F. Krauszas ir A. L'Huillier apdovanoti už „eksperimentus, kurie suteikė žmonijai naujų priemonių, padedančių tyrinėti elektronų pasaulį atomų ir molekulių viduje“.

Jame teigiama, kad atosekundė yra tokia trumpa, jog viena sekundė jų turi tiek, kiek sekundžių būta nuo visatos atsiradimo.

„[Jie] pademonstravo būdą, kaip sukurti itin trumpus šviesos impulsus, kuriuos galima naudoti greitiems procesams, kurių metu elektronai juda arba keičia energiją, matuoti“, – priduriama pranešime.

Laureatų indėlis leido ištirti procesus, kurie vyksta taip greitai, kad anksčiau jų buvo neįmanoma stebėti.

Dabar galime atverti duris į elektronų pasaulį. 

„Dabar galime atverti duris į elektronų pasaulį. Atosekundžių fizika suteikia mums galimybę suprasti mechanizmus, kuriuos valdo elektronai. Kitas žingsnis bus jų panaudojimas“, – sakė Nobelio fizikos komiteto pirmininkė Eva Olsson (Eva Olson).

„Pritaikymas galimas įvairiose srityse. Pavyzdžiui, elektronikoje svarbu suprasti ir kontroliuoti, kaip elektronai elgiasi medžiagoje. Atosekundinius impulsus taip pat galima naudoti įvairioms molekulėms identifikuoti, pavyzdžiui, medicininėje diagnostikoje“, – sakoma pranešime žiniasklaidai apie šių metų premijos laureatus.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

P. Agostini yra Ohajo valstijos universiteto profesorius, o F. Krauszas – Maxo Plancko (Makso Planko) instituto Vokietijoje direktorius. A. L'Huillier, vos penktoji moteris, nuo 1901 metų laimėjusi Nobelio fizikos premiją, yra Lundo universiteto Švedijoje profesorė.

Žurnalistams ji pasakojo, kad kai sulaukė skambučio iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, buvo įpusėjusi paskaitą. Laureatė juokavo, kad buvo sunku baigti dėstyti.

„Tai pats prestižiškiausias apdovanojimas ir labai džiaugiuosi, kad jį gavau. Tai neįtikėtina, – sakė ji spaudos konferencijoje. – Esu labai sujaudinta (...) kaip žinote, nėra daug moterų, gavusių šį prizą, todėl tai labai ypatinga.“

Praeitais metais Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui (Alenui Aspektui), Johnui F. Clauseriui (Džonui F. Klozeriui) ir Antonui Zeilingeriui (Antonui Ceilingeriui) „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Laureatai paskelbti likus mėnesiui iki Glazge rengiamo klimato viršūnių susitikimo COP26, kur visuotinis atšilimas bus svarbiausias darbotvarkės klausimas.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) piniginę premijos dalį.

Švedijos karališkosios mokslų akademijos sprendimu, pusė premijos atiteks Romos universiteto „La Sapienza“ profesoriui 73-ejų G. Parisi, pelniusiam pripažinimą „už netvarkos ir fliuktuacijų tarpusavio sąryšio fizinėse sistemose, pradedant atomų, baigiant planetų lygmeniu, atradimą“.

Šis mokslininkas atrado sunkiai įžvelgiamus dėsningumus sudėtingose chaotiškose sistemose; jo darbas tapo vienu iš svarbiausių indėlių plėtojant sudėtingų sistemų teoriją, pažymėjo akademija.

Kitą premijos dalis buvo paskirta 90 metų S. Manabe, dirbančiam Prinstono universitete, ir 89-erių K. Hasselmannui, vienam iš Europos klimato forumo įkūrėjų, „už Žemės klimato fizinį modeliavimą, kintamumo kvantifikavimą ir patikimą pasaulinio atšilimo prognozavimą“.

Akademija pažymėjo, kad šie mokslininkai „pademonstravo, kaip atmosferoje padidėję anglies dvideginio lygiai veda prie didesnių temperatūrų Žemės paviršiuje. Jų darbai paklojo pamatus šiuolaikinių klimato modelių sukūrimui.

„Tvirtas mokslinis pagrindas“

„Šiais metais pripažinti atradimai rodo, kad mūsų žinios apie klimatą paremtos tvirtu moksliniu pagrindu, pagrįstu kruopščia stebėjimų analize“, – pareiškė Nobelio fizikos komiteto pirmininkas Thorsas Hansas Hanssonas (Torsas Hansas Hansonas).

Pastaruosius dvejus metus Švedijos karališkoji mokslų akademija Nobelio premijomis pagerbė astronomijos atradimus, todėl stebėtojai kėlė prielaidą, kad atėjo metas srities pasikeitimui.

2019 metais pusė Nobelio fizikos premijos buvo paskirta JAV ir kanadiečių fizikui Phillipui Jamesui Edwinui Peeblesui (Filipui Džeimsui Edvinui Piblsui), o kita pusė – šveicarų astrofizikui Micheliui Mayorui (Mišeliui Majorui) ir šveicarų astronomui Didier Queloz (Didjė Kelo).

Šie trys kosmologai buvo pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją.

Praeitų metų Nobelio fizikos premija paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez) už tyrimus, susijusius su juodosiomis skylėmis – Visatos objektais, kurių gravitacija tokia stipri, kad iš jų negali ištrūkti niekas, net ir šviesa.

Įprasta apdovanojimų ceremonija atšaukta

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui (Deividui Džuliusui) ir Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui), atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Jie apdovanoti „už savo atradimus, susijusius su vienu egzotiškiausių Visatos reiškinių – juodosiomis skylėmis“, sakoma pranešime.

89 metų R. Penrose'as pagerbtas „už pademonstravimą, kad Bendroji reliatyvumo teorija veda prie juodųjų skylių formavimosi“, o 68 metų R. Genzelis ir 55 metų A. Ghez – už atradimą, „kad nematomas ir itin sunkus objektas mūsų galaktikos centre valdo žvaigždžių orbitas“.

A. Ghez yra tik ketvirta Nobelio fizikos premiją gavusi moteris nuo 1901 metų, kai buvo išdalytos pirmosios Nobelio premijos.

Pasitelkęs matematinius modelius R. Penrose'as 1965 metais įrodė, kad juodosios skylės gali susiformuoti ir tapti objektu, iš kurio niekas, net šviesa, negali ištrūkti.

Jo skaičiavimai pademonstravo, kad juodosios skylės – objektai, paprastai susiformuojantys masyviai žvaigždei sugniūžtant dėl savo pačios gravitacijos – yra Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) bendrosios reliatyvumo teorijos tiesioginė pasekmė.

R. Genzelis ir A. Ghez nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios vadovauja vadinamosios Šaulio A* srities Paukščių Tako galaktikos centre tyrimui.

Didžiausiais pasaulio teleskopais jie atrado itin masyvų, nematomą objektą, kuris yra maždaug 4 mln. kartų sunkesnis už Saulę ir traukia aplinkines žvaigždes, formuodamas mūsų galaktikos vijas.

Abu tyrėjai sukūrė metodus, leidžiančius pažvelgti už didžiulių tarpžvaigždinių dujų ir dulkių debesų, dengiančių Paukščių Tako galaktikos centrą. Jie taip pat išplėtojo naujus būdus, kaip kompensuoti vaizdo iškraupymus, sukeliamus Žemės atmosferos.

2019 metų balandį astronomai pademonstravo pirmąją juodosios skylės nuotrauką.

R. Genzelis bendradarbiauja su Garchinge prie Miuncheno įsikūrusiame Maxo Plancko (Makso Planko) nežemiškos fizikos institute, taip pat su Kalifornijos universitetu.

A. Ghez yra Kalifornijos universiteto fizikos ir astronomijos profesorė.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Pernai pusė Nobelio fizikos  premijos buvo paskirta JAV ir kanadiečių fizikui Phillipui Jamesui Edwinui Peeblesui (Filipui Džeimsui Edvinui Piblsui), o kita pusė – šveicarų astrofizikui Micheliui Mayorui (Mišeliui Majorui) ir šveicarų astronomui Didier Queloz (Didjė Kelo).

Šie trys kosmologai buvo pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją.

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.

Trečiadienį bus paskelbta, kam atiteks  Nobelio chemijos premija.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Spėliojama, kad Nobelio taikos premija galėtų būti paskirta švedų paauglei Gretai Thunberg (Gretai Tunberg) ir kitiems klimato aktyvistams arba spaudos laisves ginančioms grupėms.

G. Mourou šią savaitę lankėsi Vilniaus įmonėse „Light Conversion“ ir „Ekspla“ – jos yra sulaukusios pasaulinio pripažinimo. Be to, antradienį jis paskelbtas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu.

G. Mourou davė interviu BNS.

– Kodėl atvykote į Lietuvą?

– Pagrindinė priežastis – esu inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu. Man dėl to yra labai didelė garbė.

–  Kaip manote, kodėl Lietuva yra tokia sėkminga lazerių pramonės srityje?

– Viena priežasčių yra ta, kad jūs turite labai gerus mokslininkus, gerus žmones. Vienas jų – profesorius Piskarskas. Jis yra puikus mokytojas – daugybė jo mokinių kartu su juo sugebėjo išvystyti šias įmones, kurios yra geriausios pasaulyje. Taip pat matau, kad jūs turite labai gerą kombinaciją – įmonę („Light Conversion“ – BNS) ir taip pat šalia turite Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą, kurio dar nemačiau, bet apie kurį žinau. Tai yra labai patogu. Čia yra labai gera infrastruktūra.

Jūs turite labai gerus mokslininkus, gerus žmones.

– Kas jums padarė didžiausią įspūdį, apsilankius įmonėse „Light Conversion“ ir „Ekspla“?

– Įspūdį padarė įvairovė – yra moksliniai lazeriai, tačiau jūs taip pat turite lazerius, skirtus pramonei. Pamačiau daug lazerių ir tai yra labai gerai kuriant verslą, darbo vietas – aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Manau, kad tai yra labai svarbu. Jie (darbuotojai – BNS) čia nevarto mėsainių, čia darbo vietos yra labai aukšto lygio.

– Nobelio premiją gavote už tai, kad išradote čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją. Gal galite paaiškinti šios technologijos esmę?

– Mes bandėme sukurti labai aukštą maksimalią galią. Nebūtinai itin aukštą vidutinę galią. Galia yra darbas, padalintas iš laiko – jei norite išgauti labai aukštą maksimalią galią, turite turėti labai trumpus šviesos impulsus. Impulsai, kai juos vadiname trumpais, kalbame apie milijonines, milijardines sekundės dalis.

Kadangi impulsai yra tokie trumpi, tai reiškia, kad net su mažiausiu energijos kiekiu galima sugeneruoti petavatą galios. Petavato maksimali galia yra tokia didelė, jog ją galima palyginti su visų pasaulio branduolinių jėgainių generuojama galia kartu sudėjus.

– Tai yra itin galingas lazeris?

– Taip, tai yra galingas lazeris, bet jis negali būti metro ar dviejų metrų ilgio, nes metrui reikės daugiau energijos. Mes naudojame labai kuklų kiekį energijos, tačiau maksimali galia yra milžiniška.

– Kur ši technologija gali būti pritaikoma praktiškai?

– Ji daugiau yra pritaikoma moksle, bet turi daug pritaikymo ir visuomenėje, pavyzdžiui, lazerinės akių korekcijos operacijose. Mes iš esmės turime idealų skalpelį – kadangi impulsai yra tokie trumpi, mes akies audinius galime prapjauti itin preciziškai. Taip pat galime greitinti daleles, mes galime greitinti elektronus. Tai daugiausia pritaikoma fizikoje, bet taip pat galima pritaikyti ir medicinoje, pavyzdžiui, gydant vėžį.

– Nobelio premijos laureatai, ypač fizikoje, dažniausiai yra kilę iš didelių šalių. Ar yra šansų mažesnių šalių, tokių kaip Lietuva, mokslininkams laimėti fizikos Nobelio premiją?

– Manau, šansą turite. Problema yra ta, kad tai labai sunku prognozuoti. Į laureato parinkimo procesą įdedama labai daug darbo. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad profesorius Piskarskas neabejotinai yra vertas Nobelio premijos. Tokie žmonės yra verti.

– Tačiau ar renkantis Nobelio premijos laureatus nėra prielankumo didesnėms valstybėms?

– Ne, nemanau. Žinoma, daugiau Nobelio premijos laureatų yra iš Jungtinių Valstijų, bet taip yra todėl, kad jie turi labai daug universitetų, kuriuose yra daugybė fakultetų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daugiau Nobelio premijos laureatų yra kilę iš didžiųjų šalių, bet nemanau, kad yra kažkoks prielankumas.

– Dėkoju už pokalbį

-----------------

G. Mourou Nobelio premiją už išrastą čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją (angl. Chirped pulse amplifiation, CPA) pernai gavo kartu su Kanados mokslininke Donna Strickland (Dona Strikland).

Mokslininkas nuo 1992-ųjų bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei profesoriumi A. Piskarsku. 1992 metais Lietuvoje buvo išrasta CPA modifikacija – optinė parametrinė čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologija (angl. Optical Parametric Chirped-pulse Amplification, OPCPA).

CPA technologija naudojama „Light Conversion“ gaminamuose lazeriuose, kuriuos naudoja didžiausi pasaulio biochemijos, fizikos, chemijos mokslo ir pramonės centrai Vokietijoje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje.

„Jų atradimas sukrėtė pasaulį“, – pareiškė Švedijos karališkosios mokslų akademijos vadovas Goranas K.Hanssonas (Gioranas K.Hansonas).

Premijos piniginė dalis – 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų). Pusė jos atiteks 85 metų R.Weisui, dirbančiam Masačusetso technologijų institute (MIT), o likusią dalį pasidalys 81 metų B.C.Barishas ir 77-erių K.Thorne'as iš Kalifornijos technologijų instituto (CALTECH).

Erdvėlaikiu šviesos greičiu sklindantys nepaprastai silpni gravitacijos raibuliai, sukuriami didelės masės objektų, pirmąkart buvo išpranašauti Alberto Einsteino (Alberto Einšteino), prieš šimtmetį paskelbusio bendrąją reliatyvumo teoriją. Tačiau pirmųjų konkrečių įrodymų apie jų egzistavimą buvo gauta tik 2015 metų rugsėjį, kai du detektoriai Jungtinėse Valstijose įkurtoje Lazerio interferometro gravitacijos bangų observatorijoje (LIGO) užfiksavo pirmąjį tokį signalą, pasklidusį prieš 1,3 mlrd. metų tolimoje galaktikoje susidūrus dviem juodosioms skylėms. Prestižinis apdovanojimas minėtiems trims mokslininkams skirtas „už reikšmingą indėlį LIGO detektoriui ir gravitacinių bangų stebėjimui“.

„Einsteinas buvo įsitikinęs, kad jų niekada nebus įmanoma išmatuoti. LIGO projekto pasiekimas – panaudoti porą milžiniškų lazerinių interferometrų, kad būtų išmatuotas pokytis, tūkstančius kartų mažesnis už molekules, sudarytas iš atomų, kai gravitacinė banga pralėkė per Žemę“, – sakoma komiteto pranešime.

„Labiau laikau tai dalyku, pripažįstančiu tūkstančio žmonių darbą“, – sakė R.Weisas telefonu per spaudos konferenciją su Švedijos karališkąja mokslų akademija.

Dar prieš paskelbiant laureatus buvo prognozuojama, kad Nobelio komitetas nuspręs pagerbti gravitacinių bangų atradėjus, bet kai kurie teigė, kad šis atradimas dar pernelyg naujas.

Per iškilmingą ceremoniją, kuri vyks Stokholme gruodžio 10 dieną, minint premijos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį, kiekvienam laureatui taip pat bus įteiktas diplomas ir aukso medalis.

Pastaruosius 25 metus Nobelio fizikos premija skiriama keliems asmenims. 2016 metų Nobelio premija fizikos srityje buvo paskirta britams Davidui Thoulessui (Deividui Tulesui), Duncanui Haldane'ui (Dankanui Haldeinui) bei Michaelui Kosterlitzui (Maiklui Kosterlicui) už egzotiškų kvantinio pasaulio savybių tyrimus – teorinį medžiagos topologinių fazių ir jų virsmų atradimą.