Bendrovės teigimu, 12.23 val. Lietuvos laiku jungtis buvo atsijungusi dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje.

Jungtis įjungta ir prieinama elektros prekybai tapo 14.03 val. pašalinus gedimą.

Pranešama, kad atsijungus „NordBalt“ aktyvuoti rezervai, vartotojams Lietuvoje elektros energijos perdavimas nesutriko.

Daugiau nei pusantros paros dėl gedimo „NordBalt“ jungtis neveikė ir praėjusios savaitės pradžioje. 

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius „NordBalt“ bendras jungties prieinamumas rinkai buvo daugiau nei 99 proc.

Pernai iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį importuota 4,967 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos.

700 megavatų (MW) galios elektros jungtis su Švedija veikia nuo 2016 metų.

Primenama, kad aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis atsijungė pirmadienį ryte dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje.

Nustatyta, kad atsijungimas įvyko dėl gedimo viename iš keitiklio savųjų reikmių maitinimo kabelių, jis sėkmingai pašalintas.

Per pirmuosius keturis 2024 m. mėnesius „NordBalt“ bendras jungties prieinamumas rinkai buvo daugiau nei 99 procentai.

Per 2023 metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį importuota 4,967 TWh elektros energijos. 700 MW galios elektros jungtis su Švedija veikia nuo 2016 metų.

„NordBalt“ įjungta ir tapo prieinama einamosios paros elektros prekybai šeštadienį, 11.53 val. Lietuvos laiku.

Atjungimo metu Lietuvos ir Švedijos perdavimo sistemos operatorės atliko iš anksto numatytus „NordBalt“ keitiklių stočių Klaipėdoje ir Nibru techninės priežiūros darbus: keitiklio, valdymo sistemos, aušinimo sistemos, atviros skirstyklos prevencinę priežiūrą ir defektų šalinimą, kurių negalima atlikti veikiant įrenginiams.

Dalį darbų „Litgrid“ specialistai atliko rugsėjo mėnesį, kai jungtis buvo atjungta dėl gedimo.

Techninės priežiūros darbų apimtys ir jų periodiškumas numatyti remiantis keitiklio įrangos gamintojo instrukcijomis ir „Litgrid“ perdavimo tinklo eksploatavimo reglamentu. Pačių svarbiausių sistemų patikra turi būti atliekama kasmet, tačiau keitikliui veikiant nėra galimybės patekti į kai kurias patalpas ir apžiūrėti įrenginius, todėl aptarnavimo darbus galima vykdyti tik sustabdžius keitiklį.

2022 m. „NordBalt“ bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 98,26 proc. Per 2023 metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį kol kas importuota 3,58 TWh elektros energijos.

700 MW galios elektros jungtis su Švedija veikia nuo 2016 metų.

KJP duomenimis, jai deleguotoje Baltijos jūros zonoje patikrinus kabelį, šis yra saugus.

„Pagrindinė po vandeniu esanti infrastruktūra yra elektros linijos kabelis, jungiantis Švediją ir Lietuvą – „NordBalt“. Atitinkamai reaguojant į Baltijos jūroje esančią situaciją, Karinės jūrų pajėgos pasiuntė ten savo priešmininį laivą, kuris vykdo šito kabelio monitoringą, stebi, ar nėra povandeninių objektų šalia, užtikrina, kad objektas būtų stebimas ir saugesnis“, – penktadienį žurnalistams sakė Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas.

Šis laivas Baltijos jūroje stebi, kokie laivai operuoja aplink, sustiprintas ir Būtingės naftos terminalo stebėjimas. Pasak kariuomenės atstovų, palaikomas ryšys su NATO vadaviete, keičiamasi turima informacija.

Anot vado, nė viena valstybė negali pasakyti, kad šimtu procentų yra pajėgi užtikrinti povandeninės infrastruktūros apsaugą, bet „reikia įdėti visus pajėgumus ir žiūrėti, kad šios rizikos būtų minimizuotos“.

Negalime sakyt, kad grėsmių lygis mažėtų.

„Tai pastovus nuolatinis darbas. Negalime sakyt, kad grėsmių lygis mažėtų, artimoj ateity pasauliniu mastu povandeninė infrastruktūra įgyja vis didesnę svarbą, labai pažeidžiama, nes apsaugoti po vandeniu esančius objektus yra labai sudėtinga, netgi sakyčiau neįmanoma“, – kalbėjo KJP vadas.

Penktadienį Karinėse jūrų pajėgose vyksta seminaras, kuriame įvairių tarnybų atstovai aptaria informaciją apie turimą įrangą, skirtą saugoti po vandeniu esančius objektus.

Pasak G. Premencko, Karinių jūrų pajėgų priešmininiai laivai turi išminavimo sonarus, robotus. Ši įranga leidžia stebėti Baltijos jūrą iki 300 metrų gylyje. Šiuo metu testuojama prieš keletą mėnesių įsigyta įranga, kurią siekiama pilnai įvaldyti.

Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos vadas Mindaugas Andrulis penktadienį pristatė sonarą, kuris po vandeniu gali užfiksuoti narus, aptikti povandenines grėsmes.

Pratybų metu į Kuršių marias paniro narai, kurie turėjo plaukti į karo laivų flotilę, o sistema privalėjo juos identifikuoti.

Pasa M. Andrulio, sistema gali nustatyti grėsmes iki 50 metrų gylyje – tokių pajėgumų pakanka užtikrinant saugumą Klaipėdos uoste, čia esančiuose infrastruktūros objektuose ar atplaukus sąjungininkų laivams.

„Ši sistema – viena plačiausiai naudojamų užsienio šalyse, patikima sistema, tikimės, kad įsisavinsim ją“, – teigė vadas.

Jo tarnybos gretose yra apie 150 karių, kurie atsakingi už kranto apsaugą, taip pat povandeninių veiksmų komanda. Ateityje jų skaičius turėtų didėti.

Suomijos ir Estijos gamtinių dujų sistemų operatorės spalio 8 dieną pranešė užfiksavusios neįprastą slėgio sumažėjimą dujotiekyje „Balticconnector“ ir dėl to nutraukė dujų tiekimą juo.

Spalio 10-ąją Suomija paskelbė, kad apgadintas ne tik dujotiekis, bet ir ryšių kabelis tarp NATO narių Suomijos ir Estijos. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla.

Suomijos policija antradienį paskelbė, jog, turimais duomenimis, dujotiekį apgadino nutrūkęs kinų konteinerinio laivo inkaras.

Tuo metu „Nord Pool“ vidutinė kaina praėjusią savaitę augo 16 proc. ir siekė 20,15 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Elektros kainų kilimui Baltijos šalyse ir toliau įtakos turėjo neplanuotas perdavimo sistemos jungties NordBalt (...) nutraukimas. Energijos srautai iš Suomijos sumažėjo 8 procentais, o srautai iš Lenkijos – 15 procentų, palyginti su ankstesne savaite. Be to, ir kuro rinkos rodė kainų augimo tendenciją“, – pranešime teigė „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas.

„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičiaus teigimu, „NordBalt“ jungtį tikimasi pataisysi per šią savaitę.

Pasak jo, dėl ribotų galimybių importuoti elektrą Lietuvoje beveik dukart – iki 45 gigavatvalandžių (GWh) – gamybą padidino šiluminės elektrinės.

„Nors Baltijos šalyse pastarosiomis savaitėmis daug gamina brangesnės šiluminės elektrinės, elektros kainos išlieka pakankamai stabilios. Tai lemia Europos gamtinių dujų saugyklos, kurių užpildymas iki 94 procentų išlaiko stabilias dujų kainas. Prie to prisideda ir Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla, kuri užpildyta daugiau nei 80 procentų“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Nors Baltijos šalyse pastarosiomis savaitėmis daug gamina brangesnės šiluminės elektrinės, elektros kainos išlieka pakankamai stabilios.

 

„Elektrum Lietuva“ taip pat praneša, kad Lenkijoje elektros kaina siekė 115,09 euro už MWh, Vokietijoje – 115,1 euro, Austrijoje – 112,97 euro.

Elektros vartojimas „Nord Pool“ regione šiek tiek mažėjo iki 6387 gigavatvalandžių (GWh), gamybos apimtys traukėsi iki 6911 GWh.

Baltijos šalyse vartojimas per savaitę padidėjo 1 proc. iki 449 GWh. Lietuvoje elektros vartojimas didėjo 2 proc. iki 210 GWh, Latvijoje jis liko stabilus ir siekė 111 GWh, Estijoje mažėjo 1 proc. iki 128 GWh.

Elektros bendros gamybos apimtys Baltijos šalyse didėjo 11 proc. iki 258 GWh: Lietuvoje elektros gamyba didėjo 35 proc. iki 117 GWh, tuo metu Latvijoje ji mažėjo 7 proc. iki 61 GWh, Estijoje – 1 proc. iki 80 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 58 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje pagaminta 56 proc., Latvijoje – 55 proc., Estijoje – 63 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje augo 60 proc. iki 25 GWh, šiluminių elektrinių – 84 proc. iki 45 GWh, tuo metu saulės elektrinių mažėjo 4,4 proc. iki 22 GWh, hidroelektrinių išliko apie 9 GWh.

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 42 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 23 proc., saulės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.

49 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas mažėjo 20 proc. iki 135 GWh. 48 proc. elektros į šalį pateko iš Latvijos, 52 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo keturis kartus iki 4 GWh. 71 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, likę 29 proc. eksportuoti į Latviją.

Tokį sprendimą Energetikos ministerijos pavedimu priėmė Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, penktadienį panešė ministerija. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad „NordBalt“ kabelis šiuo metu yra labai svarbus importuojant skandinavišką elektrą iš Švedijos, todėl laikinas jos atjungimas sumažintų importo apimtis ir turėtų neigiamos įtakos ir taip aukštai rinkos kainai.

„Matydami padėtį „Nord Pool“ biržoje ir aukštas elektros kainas, turime išlaikyti didžiausią galimą rinkų integraciją ir galimybę importuoti elektros energiją iš Skandinavijos“, – pranešime sakė D. Kreivys.

„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad šį mėnesį suplanuotus „NordBalt“ priežiūros darbus bus patogu atlikti ir vėlyvą rudenį, nes jungties būklė leidžia tai padaryti.

„Šiuo metu didžiausias prioritetas skiriamas rinkų integracijai ir galimybei importuoti pigesnę elektros energiją“, – pranešime sakė R. Masiulis.

„Litgrid“ ketvirtadienį elektros biržai „NordPool Spot“ pranešė, jog rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 dienomis planuoti darbai atidedami iki lapkričio 7-13 dienos. 

Apie numatomą „NordBalt“ remontą šiemet rupjūtį-rugsėjį „Litgrid“ biržai pranešė 2021 metų spalį. 

Naują remonto datą ministerijos pavedimu „Litgrid“ skubiai suderino su partneriais Švedijos elektros perdavimo tinklo operatore „Svenska Kraftnaft“, teigia ministerija.

Paprastai techninė „NordBalt“ priežiūra atliekama kiekvienais metais Švedijoje ir Lietuvoje tuo pat metu pagal iš anksto parengtą planą. Pradedant darbus, elektros perdavimas jungtimis kelioms dienoms yra visiškai sustabdomas ir prekyba nevyksta.

Šių metų sausio-liepos mėnesiais importas iš „NordBalt“ buvo 2,87 TWh ir sudarė 42 proc. viso Lietuvos importo. Pernai  „NordBalt“ bendras prieinamumas siekė 97,3 proc.

550 mln. eurų vertės „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos „Svenska kraftnat“. 700 MW galios 450 kilometrų ilgio elektros jungtis pradėjo veikti 2016 metų vasarį.

Jungtis, kaip nurodoma pranešime, buvo atjungta Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ prašymu dėl planinių techninės priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebuvo prieinama prekybai nuo pirmadienio 8 val. iki ketvirtadienio 18 val. Lietuvos laiku.

„Litgrid“ šiuos kasmetinius „NordBalt“ keitiklio stoties Klaipėdoje aptarnavimo darbus jau atliko praėjusių metų spalį, šių metų rudenį jie taip pat bus atliekami.

2020 m. „NordBalt“ bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 95,63 proc. Per metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį importuota 4,8 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 43 proc. viso elektros importo.

700 MW galios elektros jungtis su Švedija pradėjo veikti 2016 m.

Pasak bendrovės, jungtis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo pirmadienio 7 val. iki ketvirtadienio 17 val. Lietuvos laiku.

„Litgrid“ šiuos kasmetinius „NordBalt“ keitiklio stoties Klaipėdoje aptarnavimo darbus jau atliko praėjusių metų spalį, šių metų rudenį jie taip pat bus atliekami.

2020 metais „NordBalt“ bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 95,63 proc. Per metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį  importuota 4,8 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, tai sudarė apie 43 proc. viso elektros importo.

700 megavatų galios elektros jungtis su Švedija pradėjo veikti 2016 metais.

Gedimas, kaip nurodoma pranešime, įvyko apie 1 val. nakties, Nibru keitiklio stotyje Švedijoje. Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ ir gamintojo atstovų „Hitachi ABB Power Grids“ komanda nustatė gedimo pobūdį ir ėmėsi veiksmų jį pašalinti, kad jungties veikla būtu kuo greičiau atnaujinta.

Aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis „NordBalt“ pastarąjį kartą gedimą patyrė birželio mėnesį, tai buvo pirmas toks atvejis nuo 2018 m. Tuo metu gedimas įvyko taip pat Švedijos teritorijoje, požeminio kabelio movoje, esančioje maždaug 30 km nuo Nibru pastotės.

Šių metų sausį–rugsėjį per „NordBalt“ į Lietuvą importuota 3,6 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 43 proc. viso elektros importo.

700 MW galios elektros jungtis su Švedija pradėjo veikti 2016 m.

Valstybės valdomai „Ignitis grupei“ priklausanti „Ignitis gamyba“ teigia, kad jos valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE), Elektrėnų kombinuoto ciklo blokas (KCB) bei Kauno hidroelektrinė antradienį gamina beveik 73 proc. šalies elektros poreikio.

Dėl Rygoje kilusių sutrikimų antradienį aktyvuotas Kruonio HAE avarinis rezervas. Šios elektrinės agregatai avarinį elektros rezervą dėl atsijungusios „NordBalt“ jungties užtikrino ir sekmadienį bei pirmadienį.

Tuo metu kombinuoto ciklo blokas (arba 9-asis blokas) dėl rinkoje sumažėjusios elektros gamybos pasiūlos ir susidariusių palankių kainų, nuo sekmadienio gamina elektrą komerciniais pagrindais. KCB yra nuolat parengtas teikti ir sistemines paslaugas.

Antradienį dalis Latvijos sostinės liko be elektros. Nutrūkus 330 kilovoltų galios jungčiai tarp pirmosios kogeneracinės jėgainės ir vienos pastočių, sustojo ir antroji kogeneracinė jėgainė, o tinkluose susiformavo perkrovos. Avarija buvo įvardijama kaip technologinis sutrikimas.

Elektros tiekimas nutrūko ne tik dešiniajame Dauguvos krante esančiuose Rygos mikrorajonuose, bet ir kai kuriuose priemiesčiuose. Avarijos pasekmės likviduojamos, daugumai vartotojų elektros tiekimas jau atkurtas.