Ir dėl erkių

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Hospitalizacijos klinikos Palangoje Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje per parą sulaukiama iki 60 žmonių, tarp jų – ir vaikai.

Pasak Bendrosios terapijos skyriaus vedėjos Laimutės Ežerinskienės, šią vasarą poilsiautojai į ligoninę labai dažnai kreipiasi dėl širšių, bičių ar vapsų įkandimų ir jų sukeltų alerginių reakcijų.

„Ledai, vaisiai, saldūs gėrimai vilioja bites ir širšes. Į paliktą atidarytą tarą įskrenda širšė, sugelia burnos ertmę, nosies sritį ar net galvą. Įgėlus vabzdžiams dalį žmonių ištinka alerginės reakcijos. Kai kuriems – labai stiprios, įvyksta anafilaksinis šokas. Įgelta vieta gali stipriai ištinti, skaudėti“, – pasakojo gydytoja, pasak kurios, per dieną į ligoninę kreipiasi 6–8 vabzdžių sugelti asmenys.

L. Ežerinskienė pastebėjo, kad nemažai žmonių į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykta dėl erkių įkandimo.

Vyrauja traumos

Medikės teigimu, į ligoninę kurorto gyventojai ir svečiai dažnai atvyksta patyrę įvairių traumų. Kreipiamasi tiek dėl paprasčiausių nubrozdinimų, sumušimų, patempimų, tiek dėl rimtų sužalojimų, skeveldrinių lūžių.

„Traumos – kurorto specifika. Poilsiautojai susižaloja važiuodami paspirtukais, riedučiais ar dviračiais, šokinėdami ant batutų ar mėgaudamiesi vandenlenčių sportu. Kai kurie jūroje niksteli koją ar pajūryje užlipa ant stiklų. Pasitaiko ir galvos traumų, smegenų sutrenkimų ar sukrėtimų. Dalis traumas patyrusių – neblaivūs asmenys“, – vardijo L. Ežerinskienė.

Specialistė pastebėjo, kad Palangoje žmonės neretai persistengia mėgaudamiesi saule. Dėl to kiekvieną vasarą į ligoninę plūsta žmonės, patyrę odos nudegimų ar šilumos smūgį.

Paūmėja lėtinės ligos

Nemažai poilsiautojų skubios pagalbos į pajūrio medikus kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų ir negalavimų: hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo, kuriuos provokuoja karščiai.

„Atostogų metu gali paūmėti lėtinės ligos. Pasitaiko, kai žmonės, atvažiavę ilsėtis, taip atsipalaiduoja, kad net pamiršta išgerti vartojamus ir būtinus vaistus, nesilaiko savo gydytojų nurodymų, režimo. Dėl to dažnai sulaukiame pacientų, besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais, hipertenzija, stenokardija, patyrusių infarktą ir insultą“, – pastebėjo L. Ežerinskienė.

Pateikė rekomendacijas

Bendrosios terapijos skyriaus vedėjos teigimu, ypač pavojingos sveikatai kaitrios vasaros dienos. Medikė karščiui jautriems žmonėms pataria vengti saulėkaitos aktyviausiu jos metu – 11–15 val. rekomenduoja būti pavėsyje, vartoti daug skysčių (geriausiai – geriamojo vandens, vengti alkoholio ir kofeino), vengti didelio fizinio krūvio, prisidengti galvą apdangalais ir nepamiršti naudoti apsauginio kremo, rengtis šviesiais, laisvais drabužiais.

„Dirbdami, sportuodami per karščius dvigubai apkrauname širdį ir tai nepraeina be padarinių. Karštis veikia iš lėto ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje“, – pastebi specialistė.

Saulė veikia net ir nesideginant

Net ir specialiai nesideginant, mūsų odą saulė veikia taip pat. Ir visai nesvarbu, ar pjaunama žolė, ar plaukiojama laivu – būnant lauke, nudegimų rizika išlieka. Neapsaugojus odos, pasak vaistininkų, ne tik teks likusį sezoną ilgai „taisyti“ įdegio klaidas, bet ir susidurti su galimo nudegimo pasekmėmis.

„Dažnai galvojama, kad jeigu specialiai nesideginu, tuomet kremas su apsauginiais SPF filtrais nuo saulės nėra būtinas. Tokias mintis reikėtų vyti į šalį, nes saulės spinduliai odą veikia net ir pro debesis. Užsiimant įvairia veikla lauke, kad ir apniukusią dieną, galima patirti odos nudegimą. Ypač turintiems jautresnę odą“, – apie galimus atvejus pasakoja vaistininkė Kristina Zacharevič.

Keliolikos minučių saulėje taisyklė

Saugoti odą nuo saulės spindulių reikia net ir tuomet, jeigu paplūdimyje gulima po skėčiu. Spinduliai atsispindi nuo smėlio ir tokiu būdu taip pat veikia odą. Poilsiaujant reikėtų vengti miegojimo po tiesioginiais saulės spinduliais. O pastebėjus jau užmigusį žmogų – jį įspėti apie grėsmę.

„Nudegimai nuo saulės yra pavojingi ir tuo, kad jie pasireiškia su laiku. Galbūt, jums būtų jis ir negrėsęs, bet kadangi rezultatas dažniausiai pajuntamas praėjus laiko tarpui – jūs toliau tęsėte deginimąsi. Ir tik dienos pabaigoje pradedamas justi odos sujautrėjimas, o kitais atvejais ir rimtas nudegimas.

Deginantis be apsauginio kremo reikėtų vadovautis ir keliolikos minučių buvimo saulėje taisykle: kas penkiolika–dvidešimt minučių daryti „pertrauką“. Tokiu būdu kontroliuosite saulės kiekį, apsaugosite kūną nuo perkaitimo ir nudegimo“, – valdyti deginimosi laiką rekomenduoja vaistininkė. 

Kaip įvertinti nudegimo laipsnį

Patyrus nudegimą saulėje, vaistininkė rekomenduoja neskubėti vadovautis visais girdėtais liaudies patarimais ir pirmiausia teisingai įvertinti odos būklę. Geriausiai nudegimo laipsnį patikrinti padės paspaudimas pirštu: spustelėjus vietą, reikėtų vertinti skausmo lygį, spalvos kaitą ir plotą.

„Atsižvelgiant į tai, kokio daugmaž laipsnio nudegimas pasireiškia, pagal tai ir reikėtų imtis atitinkamų priemonių. Jeigu rimtą nudegimą tiesiog vėsinsite, galite tik pabloginti situaciją.

Nors daugumą nudegimų, net ir pasirodžius pūslelėms, galima gydyti namuose. Bet jeigu jos užima apie 20 procentų kūno odos – reikėtų nedelsiant pasirodyti specialistams“, – būklės įvertinimo svarbą pažymi pašnekovė.

Patarimai nudegus

Pajutus odos kaitimą, perdėtą paraudimą, skausmą, ar išvydus pūsleles, jų liesti nereikėtų, o pirmuosius simptomus rekomenduojama malšinti drėkinančiomis ir vėsinančiomis priemonėmis. Tam tiks priemonės su alijošiumi, žaliosios arbatos nuoviras ar priemonės su pantenoliu. Svarbiausia vengti ledo ir kūną vėsinti tolygiai, o ne tekančiu vandeniu.

„Nepatartina stovėti po tekančiu vandeniu, geriau kūną vėsinti tolygiai šaltoje vonioje. Taip pat vėsinkitės iš vidaus ir gerkite daug vandens. Venkite riebių tepalų, kurie gali neleisti karščiui prasiskverbti pro odą. Naudokite losjonus, nes odai nudegus labai trūksta drėgmės. 

Atkreipkite dėmesį į saulės nudegimą malšinančių produktų sudėtį. Venkite tokių, kuriuose rasite lidokaino ar benzokaino. Nors jos veiksmingos, bet gali sukelti dirginimą ir alergines reakcijas. Nestipriems nudegimams malšinti galima naudoti medetkų tinktūrą, žalios arbatos ar ramunėlių nuovirų kompresus, dėl savo antioksidacinių ir laisvųjų radikalų savybių tai turėtų padėti sumažinti skausmus ir pagerinti odos būklę“, – nudegimus mažinančias priemones vardina specialistė.