Užima trečdalį paros

Vaistininkai primena, kad dirbant sėdimą darbą svarbu reguliariai atsistoti ir pajudėti. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogus sėdėdamas per dieną praleidžia beveik aštuonias valandas, kitaip tariant, trečdalį paros. Vis dėlto vaistininkė Greta Maksimavičiūtė sako, kad sėdėjimas sveikatos problemų atsiradimą skatina tada, kai jis yra netaisyklingas ir pamirštamos poilsio pertraukėlės.

"Nuolat būnant sėdimojoje padėtyje, stuburui ir nugaros raumenims tenka krūvis, kuris būtų nieko blogo, tačiau problema, kad sėdėjimas dažnai užsitęsia per ilgai, dėl to slegiami stuburo tarpslanksteliniai kremzliniai diskai, kurie ilgainiui sausėja ir tampa mažiau elastingi, o tada gali atsirasti ir nugaros skausmai", – įspėja vaistininkė.

Trenerė Agnė Mickevičiūtė-Butienė patvirtina, kad žmonės, dirbantys sėdimą darbą, dažniausiai skundžiasi nugaros (juosmens ar viršutinės, tarp menčių, esančios nugaros dalies), taip pat sprando ar kaklo skausmais.

Siekiant išvengti skausmų trenerė pataria daryti reguliarias poilsio pertraukėles darbo metu. Pasak jos, tokios pertraukėlės padeda išsaugoti ir pagerinti darbuotojų savijautą. Trenerė pataria kas valandą  bent 5 minutes skirti lengvai mankštai ar tempimo pratimams. Jeigu galimybės pasimankštinti darbe neturite, bent atsistokite pajudėti, nueikite pasikalbėti su kitame kabinete dirbančiais kolegomis.

Jeigu galimybės pasimankštinti darbe neturite, bent atsistokite pajudėti, nueikite pasikalbėti su kitame kabinete dirbančiais kolegomis.

Sėdėti reikia mokėti

Ko gero, daugelis prisimena mokykloje girdėtus priminimus sėdėti tiesiai ir per daug nesusilenkti prie knygos. Vaistininkė sako, kad šių taisyklių nereikėtų pamiršti ir suaugus. "Prie kompiuterio reikėtų sėdėti tiesia nugara, 90 laipsnių kampu sulenktomis kojomis. Kompiuterio monitorių turėtumėte pakelti iki savo akių lygio, kuo mažiau kryžiuoti kojas", – tinkamą poziciją apibūdina G.Maksimavičiūtė.

Specialistai ne tik pataria reguliariai keisti sėdėjimo pozą, bet ir privengti sėdėti užsikėlus koją ant kojos. Taip ilgai sėdint, apkraunamas stuburas, gali pakilti kraujospūdis. "Tai nutinka, kai, užmetus vieną koją ant kitos, kraujas iš kojų nukreipiamas į krūtinę, todėl iš širdies išstumiamas didesnis kiekis kraujo, o tai padidina kraujospūdį. Svarbu paminėti, kad sėdint sukryžiavus kojas dažniausiai svoris yra pernešamas ant vieno sėdmens, todėl didelė apkrova pereina į dubenį ir klubo sąnarius", – komentuoja vaistininkė.

Vaistininkė pataria sėdint kartais pasirąžyti ar ištiesti kojas, o svarbiausia – normuoti darbo valandas ir neužsisėdėti darbe.

Sėdimas darbas dažnai neatsiejamas ir nuo kompiuterio, o įtemptai žiūrint į ekraną, pamirštama mirksėti, akys natūraliai nesudrėkinamos, gali parausti ir atsirasti sausumo pojūtis. Vaistininkė primena 20/20/20 taisyklę, kurią verta įsiminti visiems dirbantiems kompiuteriu. Ji padeda prisiminti ir pailsinti akis, nes kas 20 min. daroma 20 sek. pertrauka, per kurią reikia žiūrėti į vaizdą, esantį už 20 pėdų (šiek tiek daugiau nei 6 m).

Žiūrint į tolį normalizuojasi akių mirksėjimas, sudrėksta akių vyzdžiai, sumažėja kūno įtampa ir atsipalaiduoja akių raumenys.

Ką veikiame namie?

Visą dieną praleidžiant sėdint prie kompiuterio darbe, labai svarbu likusią dienos dalį praleisti aktyviau. Trenerė rekomenduoja po darbo išeiti pasivaikščioti, paplaukioti, lankyti mankštas, kuriose daug dėmesio skiriama būtent judesių korekcijai ir raumenų tempimui.

Svarbu net ir darbo metu atlikti keletą tempimo pratimų, antraip, po pasyvios dienos atėjus į aukšto intensyvumo treniruotę, organizmas gali patirti šoką.

Nors galima pagalvoti, kad darbas iš namų padeda išvengti didesnių nugaros skausmų, nes kiekvienas turi galimybę atlikti tempimo pratimus, pajudėti, tačiau iš tiesų dažnai daroma dar didesnė žala stuburui – sėdima netaisyklingai, nejudant.

A.Mickevičiūtė-Butienė sako, kad pagrindinė sėdėjimo sukeliamo skausmo priežastis dažnai yra nepatogi sėdėjimo padėtis ir jos nekeitimas ilgą laiką, todėl net ir dirbdami kompiuteriu lovoje, bet nekeisdami padėties, neišvengsime kai kurių raumenų grupių skausmų.

5 patarimai dirbantiems sėdimą darbą:

1. Kas valandą darykite poilsio pertraukėles.

2. Stenkitės sėdėti tiesiai ir kuo mažiau kryžiuokite kojas.

3. Kompiuterio monitorius turėtų būti akių aukštyje.

4. Raskite laiko atlikti tempimo pratimus.

5. Po darbo išeikite pasivaikščioti.

Lemtingi šuoliai

Šią vasarą dėl neatsargaus nėrimo į vandenį traumas patyrė keturi jauni vyrai. Trims iš jų susiklostė gana palanki situacija – jie vaikšto.

Vienam vyrui šuolis į vandenį baigėsi itin liūdnai: dėl nugaros smegenų pažeidimų jis nevaldo kojų ir rankų, ir taip bus visą likusį gyvenimą.

Kaip pastebėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas A.Gvazdaitis, pagrindinė bėda – alkoholis, nes visi "narai" nelaimės metu buvo neblaivūs.

Priešingu atveju prieš šuolį į vandenį vyrai gal būtų pasitikrinę dėl gylio – visur buvo per seklu.

Svarbios pirmosios paros

"Jei įvyksta nugaros smegenų pažeidimas ir per 2–3 paras jis neatsistato, nepradeda judėti nė viena koja, žmogus niekada nevaikščios. Tokia statistika", – apgailestavo gydytojas.

Pasak A.Gvazdaičio, kaklo lūžis – viena bjauriausių patologijų, taip dažniausiai nutinka neriant į vandenį. Kai lūžta kaklas, paralyžiuojamos ne tik kojos, bet ir rankos. Toks žmogus negali savęs apsitarnauti.

Kai įvyksta stuburo lūžis krūtinės dalyje, žmogus valdo rankas ir sėdėdamas vežimėlyje daug ką pats gali pasidaryti. Tokias traumas patyrę žmonės toliau dirba.

Per savo darbo praktiką neurochirurgas neprisimena nė vieno atvejo, kad kaklo traumą dėl nėrimo į vandenį būtų patyrusi moteris. Jos iš prigimties yra atsargesnės.

Neria ir krenta

Pasak Neurochirurgijos klinikos vadovo, nėrimą į vandenį galima pavadinti sezonine problema.

Anksčiau būdavo įprasta: vasarą į ligoninę atvežami jauni vyrai su kaklo lūžiais, o vėliau, prasidėjus šienavimo sezonui, pasipildavo nuo vežimų nukritę vyresni vyrai su krūtininės ar juosmeninės stuburo dalies lūžiais.

Pastarųjų patiriamos traumos būdavo sunkios, tačiau jie išsaugodavo šiek tiek savarankiškumo ir sėdėdami neįgaliojo vežimėlyje. Pradėjus presuoti šieną, nukritusiųjų nuo vežimų praktiškai nebesulaukiama.

Nors šiųmetė vasara buvo karšta ir daugelis žmonių laisvalaikį leido prie vandens telkinių, klinikos vadovas pastebėjo, kad šiemet santykinai nedaug nukentėjusiųjų dėl neatsargaus nėrimo į vandenį.

Neurochirurgai prisimena, kad anksčiau tokių pacientų sulaukdavo kur kas daugiau, net praėjusių metų lietingą vasarą kaklo lūžių dėl nėrimo į vandenį patyrusių vyrų buvo daugiau.

"Gal žmonės po truputį tampa atsargesni?" – spėjo gydytojas.

Šalmai neapsaugo

Tačiau nebūtina šokti į vandenį, kad gyvenimas apvirstų aukštyn kojomis. A.Gvazdaitis pastebėjo naują tendenciją – suintensyvėjus važiavimams dviračiais, daugėja patiriamų sunkių traumų.

"Anksčiau juokdavomės, kad Kinijoje, Vietname daugiausia sužalojimų patirdavo dviratininkai, o ne autoavarijų dalyviai. Dabar pas mus daugėja tokių pacientų, nes žmonės pradėjo intensyviai sportuoti", – atkreipė dėmesį gydytojas.

Kasmet per šiltąjį metų sezoną į neurochirurgų rankas patenka du, trys ar keturi pacientai po sunkių dviračių traumų.

Žmonės važinėja greitais dviračiais, kuriais pasiekiamas gana didelis greitis, net iki 50–60 km/val. Tad susidūrimas su kliūtimi ir skrydis ant žemės baigiasi gana liūdnai.

Nepaisant to, kad nemažai dviratininkų jau važinėja su šalmais, jie vis tiek patiria galvos smegenų ar stuburo traumų.

Pora dviratininkų dėl kaklo traumos buvo paralyžiuoti. Nors lūžių nebuvo, patirti sužalojimai atėmė galimybę vaikščioti.

Nereikia net lūžio

Kaip paaiškino neurochirurgas, taip nutiko dėl kaklo stenozės – susiaurėjusio stuburo kanalo. Kai kuriems ji būna įgimta, kitiems išsivysto gyvenimo eigoje dėl degeneracinių pokyčių.

Nugriuvus nuo dviračio užtenka tam tikro kaklo slankstelių pasislinkimo, kad nugaros smegenys būtų pažeistos net be lūžio. Žmogus gali tapti paralyžiuotu visam likusiam gyvenimui.

Kai kuriems žmonėms taip nutinka pargriuvus visu ūgiu ant ledo ir susitrenkus pakaušį – paralyžiuojamas visas kūnas.

"Padarius tyrimą lūžio nesimato, tik po magnetinio rezonanso tyrimo pamatome kontūzinius židinukus nugaros smegenų kaklinėje dalyje. Taip nutinka, net kai kaklo slanksteliai nedaug pasislenka, užtenka tik nedaug sumušti nugaros smegenis", – paaiškino A.Gvazdaitis.

Vyresniems žmonėms, mėgstantiems greitai važinėti, neurochirurgas rekomenduoja nepamiršti, kad griuvimas gali būti pavojingas.

Vilties neatima

Pasak A.Gvazdaičio, neįgalumą kartais gali prišaukti ir ekstremalus sportas. Jis prisiminė jauną vaikiną, kuris slidinėdamas užsienio kurorte paskutinio nusileidimo nuo kalno metu sugalvojo padaryti salto.

Nesėkmingas nusileidimas baigėsi neįgalumu – vaikinas nevaldo nei kojų, nei rankų.

Gyvenimas būna trumpas, bet pilnas kančių.

"Tragedija, – liūdesio neslėpė gydytojas. – Kai žmogus patiria sunkią galvos smegenų traumą, jis dažnai nesuvokia, kas nutiko. Didesnė našta tada krenta ant artimųjų pečių. Kai žmogus nevaldo kojų ir rankų, tačiau viską suvokia, būna sudėtinga. Tikisi, kad viskas atsistatys, bet taip nenutinka. Laikas bėga, prasideda kitos sveikatos komplikacijos. Įvykus kaklo pažeidimui, nukenčia kvėpavimas: kvėpavimo raumenys negali visiškai funkcionuoti, dūstama, kartojasi plaučių uždegimai, prasideda šlapimo takų infekcijos. Gyvenimas būna trumpas, bet pilnas kančių."

Neurochirurgijos klinikos vadovas neslėpė, kad kaklo traumas patyrusiems pacientams neatima vilties, jog jie kada nors vaikščios. Tik artimiesiems pasako, kad taip niekada nebus.

Pastangos – bevaisės

A.Gvazdaitis papasakojo, kad anksčiau užsienio specialistai bandė ieškoti būdų, kaip į visavertį gyvenimą grąžinti patyrusiuosius nugaros smegenų traumas, tačiau dėl nesėkmių numojo ranka. Rusų chirurgai taip pat bandė eksperimentuoti, bet tai nedavė rezultatų.

"Nugaros smegenys – labai jautrios, net operacijos metu kartais nesimato jokių pažeidimų, o žmogus lieka paralyžiuotas. Viskas vyksta ląsteliniame-molekuliniame lygmenyje. Kartais pakanka tik smegenų sukrėtimo, kad žmogus liktų paralyžiuotas. Nugaros smegenis reikia saugoti", – patarė gydytojas.

Būtinos profilaktinės mankštos

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Raminta Bražiūnienė pabrėžė, kad daug svarbiau prieš pradedant galvoti apie konkrečias pagalbos priemones pasistengti užbėgti skausmui už akių.

„Deja, dauguma mūsų apie mankštą prisimename tik jau užklupus skausmui. Tačiau pilvo preso, nugaros, šoninius raumenis stiprinančius pratimus reikia ne stalčiuje laikyti, bet kasdien atlikti. Niekas daugiau be nuolatinio profilaktinio judėjimo nepadės. Sąnariai juk tam ir duoti, kad būtų judrūs“, – kalbėjo gydytoja.

Niekas daugiau be nuolatinio profilaktinio judėjimo nepadės. Sąnariai juk tam ir duoti, kad būtų judrūs.

Nugarai stiprinti tinka tiek užsiėmimai sporto salėje, aerobika, kalanetika ar joga. Gydytoja pastebėjo, kad palankiausias ir stuburą mažiausiai apkrauna judėjimas vandenyje. „Tik svarbu kaitalioti plaukimą ant nugaros ir pilvo“, – pridūrė R. Bražiūnienė.

Nustatyti skausmo priežastį

Kai skausmas jau surakina, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis. „Dažnai žmonės tuomet viską „suverčia“ turimai tarpslankstelinio disko išvaržai. Tačiau tai nėra būtina skausmo priežastis. Taigi reikėtų įvertinti, kas galėjo paūminti situaciją – ar daikto kėlimas, pasisukimas, ar peršalimas. Ne paskutinėje vietoje kalbant apie nugaros skausmo priežastis yra ir emocinė įtampa“, – vardijo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.

Pasak jos, dėl to neatsitiktinai esant juosmeninei radikulopatijai viena privalomų reabilitacijos priemonių yra psichologo konsultacija. Nugaros skausmus gali paskatinti ir nuovargis, nuolatinis neišsimiegojimas, vidinės harmonijos nebuvimas. Be abejo, reiktų nepamiršti ir apie netaisyklingos laikysenos, sėdėsenos įtaką.

Neskubėti vaistų rinktis patiems

„Atsiradus ūmiam skausmui pirmoji pagalbos priemonė – vaistai ir fizioterapinės vietinės procedūros. Tačiau atslūgus skausmui reikėtų pradėti judėti – kokią trečią ketvirtą dieną įjungti ir kineziterapiją, įvairias antalgines padėtis. Tikrai nėra skiriamas gulimas režimas“, – aiškino R. Bražiūnienė.

Kokios konkrečios priemonės padeda? „Yra naudojami vaistai (tabletės, injekcijos, lašelinės), tepalai ir pleistrai“, – vardijo medikė.

Nugaros skausmus gali paskatinti ir nuovargis, nuolatinis neišsimiegojimas, vidinės harmonijos nebuvimas.

Gydytoja patarė per daug nepasitikėti savimi ir pačiam (ypač jei skausmas užklupo pirmą kartą) neprašyti vaistininėje tam tikrų preparatų. Geriausia, kad juos paskirtų specialistas. „Tie patys vaistai gali būti kapsulės, tabletės ar granulių (miltelių) pavidalu. Kokių jų reikės, priklauso nuo žmogaus skrandžio, gretutinių ligų. Be to, yra skirtingos vaistų grupės – nuo skaumo ir uždegimo, vien nuo skausmo, raumenis atpalaiduojantys, gerinantys kraujotaką. Dažniausiai skiriami kelių grupių vaistai. Taip pat papildomai rekomenduojami B grupės vitaminai“, – aiškino gydytoja.

Renkantis tepalą svarbu atsižvelgti, kokios grupės vartojami kiti vaistai. „Jei jau yra geriamas nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, nėra tikslinga dar ir tepti tokio paties veikimo priemonės. Tačiau žolinio pagrindo tepalas su minėtaisiais vaistais tikrai „nesikirstų“,“ – pastebėjo R. Bražiūnienė.

Verta žinoti

Nugaros skausmų riziką didina vyresnis amžius, antsvoris, bloga laikysena, sėdimas ar sunkus fizinis darbas, stuburo traumos, iškrypimai, gretutinės ligos (ypač jungiamojo audinio, onkologinės).

Neretai nugaros skausmą gali sumažinti padėties pakeitimas, mankšta, taip pat raumenų tempimo pratimai, raumenų masažas arba šildomosios procedūros.

Gydant ūminio skausmo periodu gali būti taikoma ramybė, gulima padėtis, šiluma, šaltis, išorinė periodinė nervų stimuliacija, masažas.

Yra nustatyta, kad sėdimos ir stovimos pozicijų keitimas saugo kaklo, pečių ir nugaros sritis nuo papildomo krūvio, stiprina raumenis, gerina koordinaciją, leidžia giliau kvėpuoti ir gauti produktyviai smegenų veiklai būtino deguonies.

Svarbiausia stuburą išlaikyti tiesų, nepaisant to, lenkiatės, tūpiate ar tiesiog stovite, sako kineziterapeutas Algirdas Papickas.

Užsiimant lauko darbais ir dažnai keliant daiktus nuo žemės, specialistas pataria nepamiršti kojų, sėdmenų darbo – pritūpti ir pakelti reikiamą daiktą, o ne lenkti nugarą.

Nepamirškite, kad tiek tempimo pratimai, tiek nuolatinė aktyvi veikla padeda stiprinti raumenis.

Pirmiausia reikia nustatyti, kurių raumenų veikla yra sutrikusi, tada galima parinkti tikslinius pratimus, kurie padės atkurti nugaros darbą.

Gydytoja R. Burzdžienė įspėja patiems savarankiškai neužsiimti nugaros skausmo gydymu, nes galima problemą užaštrinti.

„Net jei skausmas nedidelis, tai jau simptomas, kad svertinėje sistemoje kažkas ne taip. Bene dažniausia klaida yra bendro pobūdžio – pratimų, kurie padėjo kitiems žmonėms, darymas“, – sako specialistė ir priduria, kad būtina kreiptis dėl individualaus gydymo.

Daugumai žmonių toks skausmas tampa lėtinis. Jis neaplenkia nei vyrų, nei moterų. Daugiau nei ketvirtis suaugusiųjų per pastaruosius tris mėnesius skundėsi nugaros skausmu.

„Tokį skausmą gali nulemti dvi pagrindinės priežastys. Viena jų – nugaros perkrova, tiek statinė, tiek dinaminė, bei nervinė įtampa“, – sako gydytojas Alvydas Unikauskas.

Stresas – labai dažna priežastis, kuri dar pasunkina ir taip nuvargusią nugarą. Jei įtampą patiriate nuolat, labai didelė tikimybė, kad pajusite nugaros skausmus.

Tarpslankstelinio disko išvarža – dažna nugaros skausmų kamuojamų žmonių diagnozė, kuri gydoma operuojant.

Tačiau, gydytojo A. Unikausko teigimu, ne visada nugaros skausmas tiesiogiai susijęs su išvarža ir, net atlikus operaciją, nugaros skausmas gali niekur nedingti.

Savaitgalį buvo minima pasaulinė stuburo diena, kurios metu specialistai siekia atkreipti dėmesį ne tik į stuburo problemas, bet ir į profilaktiką, padedančią užkirsti kelią įvairioms problemoms ateityje bei taupyti savo stuburą.

Simptomas vienas – negalavimai skirtingi

Pajutę nugaros skausmą žmonės dažniausiai pirmiausia kreipiasi į vaistininkus ir griebiasi vaistų nuo skausmo. Tačiau dažnai pamiršta identifikuoti, kokį skausmą iš tiesų jaučia.

„Dažniausiai pacientai vaistinėje tiesiog prašo vaisto nuo skausmo nedetalizuodami, ką konkrečiai skauda. Įdomu, kad kitus simptomus, varginančius tuo pat metu, pacientai dažnai laiko nesusijusiais arba mažiau svarbiais. Bet iš kiekvieno stuburo slankstelio išeinantys nervai yra susiję su tam tikru kūno raumeniu bei organu. Todėl atsiradus pažeidimui vienoje vietoje galimi sutrikimai kitoje ir tik specialistas gali pasakyti, ar problema slypi tikrai ten, kurią skauda“, – pažymėjo „Camelia“ vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė.

Pasak vaistininkės, nugaros skausmas tuo ir ypatingas, kad vienas ir tas pats simptomas gali signalizuoti skirtingas problemas.

„Kaklo, nugaros ar juosmens skausmas nėra liga. Tai simptomas. Ir nors daugelis ūmų nugaros skausmą palaiko radikulitu, iš tiesų nugarą gali skaudėti dėl daugelio priežasčių. Į vaistinę dažniausiai kreipiasi pacientai, kuriuos vargina plintantis arba lokalizuotas aštrus skausmas nugaroje, padidėjęs jautrumas atliekant judesį, raumenų sąstingis, spazmai. Kiek rečiau skundžiamasi padidėjusiu jautrumu liečiant, skausmu, kurį provokuoja ilgesnis sėdėjimas ar stovėjimas, rytinis sąstingis. Taip pat pacientus dažnai kartu vargina ir silpnumas, pilvo skausmai, nuovargis, nemiga, apatija“, – dažniausius nusiskundimus vardijo vaistininkė.

Pagrindinės stuburo problemos

Labai svarbu nustatyti nugaros skausmų priežastį ir tikslią diagnozę, ypač, kai skausmas kartojasi ir trukdo dirbti, judėti. Stuburas – tai lyg centrinė kūno kolona. Nuo to, ar jis tiesus, ar iškrypęs, sveikas ar sužalotas, priklauso ir kitų vidaus organų savijauta.

Anot vaistininkės, rimtomis priežastimis, sukeliančiomis nugaros skausmą, galima vadinti kaulų ligas, osteoporozę, navikus, stuburo diskų ligas, sunkias traumas, infekcijas. Nugaros skausmą, kuris nebūtinai signalizuoja stuburo problemas, taip pat gali sukelti ir nėštumas ar tokios ligos kaip apendicitas, šlapimo takų uždegimas, endometriozė, inkstų, kiaušidžių ligos, prostatitas ar net vidurių užkietėjimas.

„Jeigu nugarą pradeda skaudėti po patirto fizinio krūvio, tačiau po kurio laiko maudimas nuslopsta, pernelyg jaudintis nereikėtų. Greičiausiai tai tėra raumenų patempimas, kurį galima numalšinti vaistais nuo skausmo ir uždegimo, šildančiais ir vėsinančiais gydomaisiais tepalais, tinkama mankšta, masažu. Tačiau jeigu ūmus skausmas atsiranda staiga, o anksčiau nugaros niekada neskaudėdavo, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu. Dar kitų priemonių, ilgesnės gydymo trukmės bei specialios priežiūros reikalaus būklė, kai skausmas lėtinis arba dažnai besikartojantis. Tokiu atveju paprasti vien pačių pacientų pasirinkti nuskausminamieji tikrai ne pati geriausia priemonė“, – patarė Ž. Muzikevičiūtė.

Vaistininkės teigimu, būtent todėl visada stengiamasi su pacientu kalbėtis, išsiaiškinti, kokiu tikslu jis planuoja vartoti vaistus nuo skausmo. Tai ne tik padeda kur kas geriau parinkti vaisto formą – tepalą ar tabletes – dozavimo režimą bei gydymo trukmę, bet ir tausoti paciento sveikatą, leidžia jam taupyti pinigus.

Kaip taupyti savo stuburą?

Veiksmingiausia stuburo problemų profilaktika – aktyvi fizinė veikla. Tik ji gali užtikrinti, kad raumenys būtų stiprūs, išlaikytų stuburą vertikalų. Deja, kaip rodo daugelis mokslinių tyrimų, tik mažos dalies žmonių stuburas taisyklingai susiformavęs.

Dirbant sėdimą darbą rekomenduojama kasdien atlikti pratimus, skirtus pečių juostai, nugarai, tempimo pratimus. Ilgiau pasėdėjus reikia padaryti bent kelių minučių pertrauką ir atlikti keletą pratimų. Tai aktyvina raumenis, gerina jų kraujotaką, stuburo tarpslanksteliniams diskams ir kremzlėms padeda atgauti prarastą vandens kiekį. Labai svarbu susikurti ergonomišką darbo vietą, parinkti tinkamą kėdę pagal ūgį, stuburo išlinkimus. Taip galėsite ne tik efektyviau darbuotis, bet ir taupyti savo pagrindinę atramą.

Manoma, kad per vienerius metus 15–20 proc. suaugusiųjų patiria juosmens skausmą, o 60–80 proc. jį patiria bent vieną kartą per gyvenimą.

Kaklo ir krūtinės dalies skausmai pasitaiko kiek rečiau. Dažniausiai aštraus juosmens skausmo epizodai praeina per porą savaičių, bet daliai žmonių jie kartojasi nuolat. Per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Socialinis ir ekonominis apatinės nugaros dalies skausmo poveikis yra milžiniškas, kadangi jis pasireiškia daugiau kaip 70 proc. Europos gyventojų bent 1 kartą per gyvenimą, o 17–31 proc. gyventojų nuo jo kenčia dažnai, informuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Ar suskaudus nugarą būtina reikia skubėti pas gydytoją? Nebūtinai, jei juosmens ar nugaros skausmas savaime praeina per 2–3 dienas, nepriklausomai nuo to, ar savarankiškai gydėtės. Juolab pas specialistą poliklinikoje pakliūsite tikrai ne iš karto – kartais tenka laukti net keletą savaičių ar mėnesių. Tačiau jeigu skausmas yra intensyvus ir trunka 1–2 savaites, reikalinga specialisto konsultacija. Pačiam gydytis nedera, jei nugaros skausmą lydi kuris nors iš toliau išvardytų simptomų:

• po traumos atsiradęs ūmus ir stiprus skausmas;

• dėl aštraus skausmo negalite normaliai judėti visą dieną ir naktį miegoti;

• skausmas plinta žemyn į koją – kirkšnį, kelį, blauzdą ar pėdą;

• kojoje, pėdoje, kirkšnyje ar sėdmens srityje jaučiamas nutirpimas ir audinių nejautrumas;

• nugaros skausmą lydi karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir intensyvus prakaitavimas;

• staiga sutriko šlapinimasis ir tuštinimasis (prarasta šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos kontrolė);

• sergate osteoporoze, onkologiniais susirgimais ir kitais lėtiniais kaulų ir atramos sistemos susirgimais;

• vargina didelis silpnumas ir dėl neaiškių priežasčių netenkama svorio;

• staiga sutriko lytinė funkcija ir t. t.

Šias atvejais reikalinga skubi gydytojo neurologo ar kitų specialistų konsultacija.

Nors bloga kūno biomechanika gali būti viena juosmens skausmo priežasčių, tačiau anaiptol ne vienintelė. Žinoma, jei jūs daug kilnojote ar nešiojote ir tai atlikote netaisyklingai, galėjote tapti nugaros traumos ar nugaros skausmų priežastimi. Ne mažiau svarbu ir paties svorio dydis – juk skirtingas apkrovimas stuburo struktūroms tenka keliant 20 ir 50 kg sveriantį daiktą.

Visgi dalis rimtų nugaros problemų ir stuburo traumų įvyksta esant taisyklingai kūno biomechanikai. Taigi, paplitusi nuomonė, kad „aš turbūt kažką negerai padariau“, ne visada yra teisinga. Kartais žmogus gali tik pasilenkti, kad užsirištų bato raištelį ar pasitaisytų pėdkelnes, ir tai gali pasibaigti tarpslankstelinio disko išvarža su stipriu ir netikėtu skausmu, rodančiu, kad yra dirginama nervinė šaknelė, išeinanti iš stuburo smegenų. Tokiu atveju stubure (jo sąnariuose, raiščiuose ir tarpslanksteliniuose diskuose) jau senokai progresavo degeneraciniai pakitimai, kurie iki tol pasireiškė tik nežymiais simptomais.

Yra atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie patvirtina galimas labai skirtingas nugaros ir juosmens skausmų priežastis: rūkymas, didelis nutukimas, ypač pilvo srityje, moteriška lytis, amžius daugiau nei 40 metų, depresiniai sutrikimai ir susirgimai, stresas, įtampa ir nepasitenkinimas savo darbu, bloga socialinė ir ekonominės padėtis, genetiniai veiksniai, prastesnis išsilavinimas, panašaus pobūdžio skausmai šeimos istorijoje, itin didelis darbo tempas, rankų (nemechanizuotas) darbas ir dideli ilgalaikiai fiziniai krūviai, ilgalaikė statinė kūno padėtis darbe ir didesnis darbo valandų skaičius, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus, viso kūno vibracija, nėštumas, stuburo lūžiai ir daugelis kitų mažiau ištirtų veiksnių.

Dažniausiai yra neįmanoma nustatyti vienintelę skausmo priežastį ir tenka išskirti kelias galimai realiausias arba jų derinius. Pagal vienus šaltinius, 80 proc. vyrų ir 60 proc. moterų, vyresnių nei 50 metų amžiaus, turi degeneracinių stuburo pakitimų, bet nejaučia skausmų. Vadinasi, ateityje, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms (pavyzdžiui, ūmus stresas, peršalimas, sunkesnių daiktų nei paprastai kilnojimas bei nešiojimas), gali pasireikšti nugaros skausmu.

Pagrindinę ir didžiausią nugaros skausmų dalį sudaro vadinamieji nespecifiniai skausmai, kurie gydant dažniausiai praeina per 4–6 savaites, nors ir nepavyksta tiksliai nustatyti jokios specifinės ligos ar išreikštos stuburo patologijos, kuri galėtų vėl sukelti šiuos skausmus ateityje. Absoliučioje daugumoje mokslinių straipsnių teigiama, kad nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas sudaro net iki 80–90 proc. visų nugaros skausmų. Ir tai sudaro itin didelę problemą, nes gydant nugaros srities skausmus tenka itin kūrybiškai panaudoti įvairiausias simptomines, alternatyvios medicinos ir fizinės medicinos priemones, kurios įvairiose šalyse gerokai skiriasi.

Ramybė ar judėjimas?

Savaime suprantama, kad esant ūmiems ir intensyviems skausmams reikia vengti intensyvaus fizinio krūvio, kad nesukeltumėte dar intensyvesnio skausmo ir funkcijos sutrikimo. Pats aštrus skausmas yra tas griežtas „saugiklis“ neleidžiantis būti fiziškai aktyviu. Tačiau tai nereiškia, kad reikia ramiai gulėti lovoje savaitę ar net kelias. Taip buvo gydoma prieš 20–30 metų ir pirmas gydymo schemos punktas buvo ilgalaikė ramybė. Dabar ilsėtis rekomenduojama apie 48 valandas po persidirbimo ar po to, kai pajutote aštrų nugaros skausmą. Jeigu skausmas nėra intensyvus, laipsniškai galite didinti savo fizinės veiklos lygį ir stenkitės kuo greičiau grįžti prie kasdieninės įprastos veiklos. Tačiau būtina vengti staigių, didelės jėgos reikalaujančių ir didelės amplitudės judesių kojomis ir liemeniu, kurie gali sustiprinti skausmą. Kaip patvirtina moksliniai tyrimai, ilgalaikė ramybė paprastai duoda priešingą efektą.

Dieną pradėkite specialia mankšta

Bent 20–30 minučių kasdien reikėtų skirti specialiai mankštai, lankstumo ir tempimo pratimams. Tai ne tik suteiks žvalumo, bet ir palaikys stuburo lankstumą ir raumenų jėgą bei ištvermę. Tuo pačiu bus aktyvinama kraujotaka ir medžiagų apykaita nugaros srityje. Jeigu esate sveikas, drąsiai užsiiminėkite jūsų pamėgtomis sporto šakomis ar savarankiškai mankštinkitės laisvalaikiu.

Avėkite patogią avalynę

Avalynė turėtų būti su neaukštu kulnu (apie 2–4 cm), minkštu ir amortizuojančiu padu, nedeformuojanti pėdos. Daug vaikštant ar stovint, avalynės konstrukcija iš dalies sugeria ir amortizuoja nedidelius smūgius bei virpesius, taip apsaugodama stuburo struktūras. Kartu ji šiek tiek apsaugo ir kojų sąnarius. Žinoma, kad ir kokia gera ir patogi avalynė, ji viena tikrai neišgelbės nuo nugaros skausmų. Kaip ir „gydantys“, „ergonomiški“ ir kitokie čiužiniai miegui. Tai tik gamintojų reklama, kurios nepatvirtina nepriklausomi moksliniai tyrimai.

Taisyklingai kelkite sunkius daiktus

Keldami sunkius daiktus laikykitės šių paprastų patarimų, kad apsaugotumėte savo nugarą nuo skausmų ir traumų:

• atsistokite kuo arčiau objekto, kurį kelsite, o pėdas pastatykite maždaug pečių plotyje;

• rankas laikykite kuo arčiau kūno (neištieskite rankų į priekį), o alkūnes arčiau liemens;

• liemenį stenkitės laikyti tiesiai, šiek tiek išlenkdami juosmenį pirmyn;

• prieš keldami sulenkite kojas per kelių ir klubų sąnarius ir jokiu būdu nekelkite tiesiomis kojomis;

• kelkite padėdami kojų ir pilvo preso raumenimis, jokiu būdu svorio nekelkite vien naudodami nugaros raumenis ir lenkdamiesi per juosmenį;

• keldami sunkų daiktą niekada neatlikinėkite sukamojo judesio liemeniu į dešinę ar į kairę;

• jei keliate objektą su kitu asmeniu, darykite tai sutartinai, vienu metu – vienas iš jūsų galėtų duoti komandą.

Sėdėkite patogiai ir taisyklingai

Jeigu jūsų darbo vieta prie kompiuterio, stalas ir kėdė turi būti sureguliuoti taip, kad būtų patogu ir laikysena būtų taisyklinga. Nesikūprinkite ir nesilenkite pirmyn, nesėdėkite pasisukęs. Galva, kaklas ir nugaros viršutinė dalis turėtų būti vienoje plokštumoje ir neįsitempę. Būtina, kad reguliuotųsi ekrano paviršiaus kampas ir aukštis, klaviatūros kampas ir aukštis.

Kompiuterio ekranas turėtų būti tiesiai prieš darbuotoją akių lygyje arba kiek žemiau akių linijos, kad susidarytų maždaug 10–20 laipsnių kampas ir maždaug ištiestos rankos atstumu. Taip stuburas išlaikomas neutralioje padėtyje. Pageidautina, kad kėdės paviršių kampai ir aukščiai būtų reguliuojami, klaviatūra gulėtų alkūnių lygyje, o rankos laisvai nusvirę žemyn. Svarbi patogi atrama nugaros juosmens daliai (atlošas). Kėdė turėtų turėti bent nedidelius išlinkimus, atitinkančius žmogaus stuburo fiziologinius linkius ir atitikti konkretaus žmogaus ūgį. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai, o keliai sudarytų 90–110 laipsnių kampą. Kėdės sėdynė turėtų būti palinkusi į priekį 5–10 laipsnių kampu.