Griežtinti pavėžėjų veiklą siūlantis konservatorius Jurgis Razma, Seime registravęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą, sako, kad tokiems vairuotojams turi būti taikomos tokios pat  taisyklės, kaip ir, pavyzdžiui, taksi automobilių.

„Neteisinga, kai keleivius vežantiems taksi vairuotojams reikalaujama nulis promilių, o pavėžėjams to nenumatyta. Jiems neblaivumas tik nuo 0,4 promilės. Žiūrint iš keleivių pozicijos, iš saugumo, tie reikalavimai turi būt identiški – ar jis užsisako taksi, ar pavėžėją. Nes pavėžėjo atsakomybė ir pavojus keleiviams yra identiškas, kaip ir kelionės taksi atveju“, – įsitikinęs J. Razma.  

Policijos registruose nėra kaupiama atskira informacija apie pavėžėjus, tuo labiau, ar jie buvo darbo metu, ar ne.

Dabar nulio promilių reikalavimas taikomas pradedantiems vairuotojams, taksi automobilių ar sunkesnių nei 3,5 tonos, daugiau kaip 9 vietų transporto priemonių vairuotojams. 

Lietuvos kelių policijos tarnyba BNS pranešė, kad 2018–2020 metais išaiškinti 49, o šių metrų sausį-kovą – du neblaivūs taksi vairuotojai – jų neblaivumas buvo iki 0,4 promilės.   

„Policijos registruose nėra kaupiama atskira informacija apie pavėžėjus, tuo labiau, ar jie buvo darbo metu, ar ne. Taip pat ir apie taksi vairuotojus“, –  BNS nurodė tarnyba.

Remdamasi aštuonių keleivių vežimo įmonių duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad per platformas vežėjai praėjusiais metais gavo daugiau nei 43 mln. eurų pajamų.

Gyventojų, užsiimančių keleivių vežimu, skaičius kasmet auga: 2018 metais jų buvo 13 tūkst., 2019 metais – 17,3 tūkst., o pernai – 18 tūkst.

Taip pat kreipimesi domimasi, kiek efektyvus buvo ankstesnės kadencijos Seimo sprendimas 0 promilių tolerancijos ribą nustatyti taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, vairuotojams.

„Prasidėjus diskusijoms dėl 0 promilių tolerancijos ribų išplėtimo yra būtina žinoti, kiek efektyvūs anksčiau priimti sprendimai ir kokių rezultatų galime tikėtis. Dėl to yra būtini statistiniai duomenys, kuriuos ir paprašėme pateikti. Mums svarbu žinoti, kaip veikia mūsų priimti įstatymai ir kokio rezultato galime tikėtis iš naujai pasirodžiusių iniciatyvų. Juo labiau kad Seimas jau praėjusiais metais ėmėsi priemonių, reikalingų mažinant neblaivių asmenų skaičių keliuose. 2019 m. sausio 11 d. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios įsigaliojo 2019 m. balandžio 1 d. Pataisos pašalino teisinio reguliavimo spragas, kurios sudarė galimybę asmenims, vairavusiems transporto priemonę neblaiviems ir atsisakiusiems pasitikrinti neblaivumą, piktnaudžiauti teise. T. y. išvengti baudžiamosios atsakomybės, o būti nubaustiems tik administracine nuobauda, nors pati veika iš tikro yra pavojinga, kelianti grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, turtui. Gavę duomenis, vertinsime ir šitos priemonės efektyvumą. Tik vertindami situaciją, analizuodami duomenis, galime suprasti, ar teisingu keliu einame“, – teigia LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis.

Jo teigimu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija nuosekliai vykdo rinkimų programą ir yra įgyvendinusi visą eilę efektyvių priemonių, kuriomis mažinamas alkoholio vartojimas.

Kaip pastebi R. Karbauskis, pernai Pasaulio sveikatos organizacija, parašiusi raštą sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, gyrė priimtas ir efektyviai Lietuvoje taikomas mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones. Kad priimti sprendimai yra teisingi, liudija ir pastarųjų dienų statistika: lyginant su 2016 m. alkoholinės psichozės atvejų Lietuvoje sumažėjo 41 proc., apsinuodijimų alkoholiu – 28 proc.

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiojo ir Administracinių nusižengimų kodekso ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kuriomis įtvirtinta galimybė, asmeniui sutikus, naudoti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tikimasi, kad tai taip pat prisidės prie eismo keliuose saugumo užtikrinimo.

„Šiuo metu mes, kaip ministerija, nesvarstėme ir pavasario darbų sesijai neteikėme tokio įstatymo projekto, tai buvo Vyriausybės programa, apie tai buvo kalbėta kadencijos pradžioje. Bet tikriausiai reikia didesnės, platesnės diskusijos visuomenėje, taip pat ir mūsų Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Susisiekimo ministerijos (diskusijos. – ELTA) priimant sprendimus“, – Eltai teigė R. Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministrė neatmeta galimybės, kad, siekiant sumažinti keliuose žuvusiųjų skaičių, gali būti pasirinktas ir kitas – visuomenės informavimo kelias.

„Galbūt siekiant nulio žuvusiųjų keliuose bus pasirinktas kitas kelias: visuomenės kultūros vairavimo gerinimas, visuomenės ugdymas per švietimo programas, per socialines reklamas. Tokiu būdu galima pasiekti geresnių rezultatų – tą matome ir dabar“, – teigė ji, akcentuodama, kad tik po platesnės diskusijos galima būtų nuspręsti, ar Vidaus reikalų ministerija grįš prie nulio promilių įstatymo projekto.

„Kalbant apie pačią idėją – nulis promilių – tai tik po platesnės diskusijos aš galėsiu pasakyti, ar bus grįžtama prie šio įstatymo projekto. Šiuo metu mes nesame parengę įstatymo projekto šia tema“, –  tvirtino vidaus reikalų ministrė.

Visgi, R. Tamašunienės įsitikinimu, sumažinti eismo incidentų skaičių galima ir kitomis priemonėmis.

„Mano nuomone (...), galima pasiekti geresnį rezultatą ir kitomis priemonėmis. Tai rodo ir kitų šalių praktika“, – sakė R. Tamašunienė.

Vyriausybės programoje buvo įrašyta iniciatyva visiems vairuotojams taikyti nulio promilių alkoholio reikalavimą. Visgi, kadencijai einant į pabaigą, tokio įstatymo projekto iniciatyvos taip ir neatsirado.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis LRT portalui teigė, kad valdantieji nulio promilių klausimo kelti nebeketina ir teigia, kad šio klausimo svarstymas įmanomas tuomet, jei kreiptųsi Vidaus reikalų ministerija, įvertinusi, kad nulio promilių taisyklė duotų realų rezultatą.

Tačiau kadencijai einant į pabaigą toks įstatymo projektas neregistruotas, rašo portalas lrt.lt.

„Šitame Seime tikrai turėtų pavykti [priimti įstatymą], nes tikrai būtų ir opozicijoje tokių žmonių, kurie palaikytų“, – 2018 metais portalui aiškino R. Karbauskis.

Dabar R. Karbauskis teigia, kad patys valdantieji nulio promilių klausimo kelti neketina. Anot jo, toks svarstymas įmanomas tuomet, jei kreiptųsi Vidaus reikalų ministerija, įvertinusi, kad nulio promilių taisyklė duotų realų rezultatą. Tam esą reikalinga ir policijos iniciatyva.

„Toks siūlymas gali sulaukti nemažo Seimo narių palaikymo, tačiau inicijuoti tai turėtų ne Seimo nariai, o atitinkamų institucijų pareigūnai“, – sako „valstiečių“ lyderis.

Tačiau policijos pareigūnai tikina, kad daugiau dėmesio reikia kreipti į švietimą ir prevenciją, o ne į promilių kartelės mažinimą ir iniciatyvos dėl nulio promilių taisyklės imtis neketina.

Senos diskusijos

Tokio įstatymo projektas jau ne kartą svarstytas, o jį Seimui buvo pasirengęs teikti ir dabartinis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kai užėmė vidaus reikalų ministro pareigas.

Pasiūlęs pataisą, S.Skvernelis tuomet sakė, kad galiojanti 0,4 promilių riba leidžia žmonėms apsispręsti – vairuoti išgėrus, ar ne, todėl kartais vairuotojai ryžtasi rizikuoti tinkamai neįvertinę situacijos.

Prieš pora metų, Susisiekimo ministerija vadovaujama Rimanto Sinkevičiaus, nusprendė šiam parengtam įstatymui parišti akmenį po kaklu ir siūlymą vetuoti, teigdama, kad didžiausią pavojų kelia vairuotojai, kuriems nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, todėl keisti šiuo metu nustatytą teisinį reikalavimą, dėl leistinos alkoholio koncentracijos vairuotojų biologinėse organizmo terpėse nebuvo reikalo.

Atgimė diskusija

Dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis, regis, laikosi kitokios nuomonės nei jo pirmtakas. Reaguodamas į tragiškai pasibaigusią avariją jis pareiškė, kad svarstomos galimybės įdiegti nuomojamuose automobiliuose vadinamuosius alkoužraktus.

"Buvo diskusijų, kad galbūt galima net išgėrusiųjų ir pagautų prie vairo neblaivių asmenų pavardes viešinti, tačiau pirmiausia reikia įvertinti tokio sprendimo padarinius, bet akivaizdu, kad turime ieškoti naujų būdų, nes vien bausmės, kad ir kokios griežtos, žmonių neatbaido nuo vairavimo esant neblaiviems", – sakė ministras.

Lietuvoje šiuo metu asmeniui, prie vairo sėdusiam išgėrus, nustačius didesnį nei 1,5 promilės girtumą taikoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

Jau galioja

Tokiomis vėl atgimusiomis diskusijomis apie 0 promilių įstatymą turėtų džiaugtis motociklininkų bendruomenės atstovai, nes jiems jau kelerius metus tokia norma galioja, o patys motociklininkai savo reikalavimus suvienodinti nuobaudas ir leistinas alkoholio kiekio kraujyje normas yra įteikę ir valdžios atstovams.

Turime ieškoti naujų būdų, nes vien bausmės, kad ir kokios griežtos žmonių neatbaido nuo vairavimo esant neblaiviems.

Seime suburta ir iniciatyvinė grupė kovoti už motociklininkų teises. Dėstydami savo reikalavimus motociklininkai teigia, kad vienos eismo dalyvių grupės išskyrimas yra visiškai nelogiškas ir 0 promilių taisyklė turėtų galioti visiems. Tokiems jų svarstymams visiškai pritaria ir Europos Transporto saugos taryba (ETSC).

"Kalbant apie motociklininkus, jiems taikomos taisyklės ir nuobaudos turėtų būti tokios pat kaip ir automobilių vairuotojams. Eismo taisyklių pažeidimai privalo turėti griežtų padarinių visiems", – rašo organizacijos atstovai.

Dienraščiui atsiųstame atsakyme teigiama, kad ETSC pasisako už nulinę alkoholio toleranciją, todėl rekomenduojama nulinę toleranciją taikyti visiems eismo dalyviams – vairavimas ir alkoholis yra nesuderinami.

Kaip kitose šalyse?

Visiškas blaivumas prie vairo įtvirtintas keturiose Europos valstybėse: Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Vengrijoje. Kaimyninėje Lenkijoje, Estijoje ir Švedijoje galioja 0,2 promilės norma visiems vairuotojams. Bent jau kol kas atrodo, kad valdančiajai daugumai pavyksta su alkoholio ribojimu susijusias įstatymo normas patvirtinti Seime, o tokie tragiškai pasibaigę įvykiai gali tapti rimtu postūmiu tautos išrinktiesiems galiausiai priimti 0 promilių įstatymą.

Premjeras: alkoblokai nėra panacėja

Saulius Skvernelis abejoja, ar siūlymai įrengti nuomojamuose automobiliuose vadinamuosius alkoblokus, neleidžiančius įjungti automobilio variklio neblaiviems, išspręs dėl girtų vairuotojų kylančias problemas.

Interviu Lietuvos radijui S.Skvernelis antradienį pabrėžė, kad alkoblokai nėra panacėja, o apsisprendimą, ar juos įrengti, reikėtų palikti pačioms automobilių nuomos bendrovėms.

"Jei toks asmuo, linkęs vairuoti būdamas neblaivus, jis tokius pačius skaudžius įvykius gali padaryti tiek nuomotu automobiliu trumpalaikei, ilgalaikei nuomai, tiek pasiskolintu iš draugo ar pažįstamo. Tai tikrai ne panacėja. Dabar vėl matome tokią bangą įrengti alkoblokus, taikyti nulį promilių. Tai, matyt, reikia ieškoti kitų priemonių", – sakė jis.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad šiuo metu alkoblokai jau montuojami naujuose mokykliniuose autobusuose, o Vyriausybė yra pritarusi darbo grupės siūlymams, kad už vairavimą esant neblaiviam bausti asmenys galėtų per pusę sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, jei savanoriškai įsirengtų alkoblokus. Anot S.Skvernelio, šių pasiūlymų šiuo metu pakanka.

Jis tvirtino, kad peržiūrėjus eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, statistiką, atvejai, kai vairuotojai nedaug viršija nulio promilių ribą, "nesudaro reikšmingos įtakos".

"Ta riba, 0,4 promilės šiandien, man atrodo, yra optimali, juo labiau kad didesnį pavojų keliančio transporto vairuotojams yra dar mažesnė riba – tai tie patys autobusai, komercinis, krovininis transportas, jauni, nepatyrę vairuotojai. Nemanau, kad tai kardinaliai pakeis situaciją, bet diskusijos visą laiką yra galimos", – sakė jis.

Šaltinis: BNS

Per tris mėnesius pagal naująjį "nulio promilių įstatymą" neblaivūs prie vairo įkliuvo beveik šimtas vairuotojų. Sunkiausiai su naująja tvarka susitaikė mažiausiai patirties turintys vairuotojai.

Nuo Naujųjų metų taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba turinčių daugiau kaip devynias sėdimas vietas, arba vežančių pavojingus krovinius, vairuotojai turi būti absoliučiai blaivūs – jų kraujyje negali būti nė dalelytės promilės alkoholio. Kitiems vairuotojams leistina alkoholio kraujyje riba išliko 0,4 promilės.

Nuo šio pakeitimo dienos, sausio 1-osios, iki kovo 20 d. policija išaiškino 96 Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai vairuotojams nustatytas neblaivumo laipsnis tarp 0 ir 0,4 promilės.

Lengvųjų keturračių ir galingųjų keturračių vairuotojai padarė po vieną šių pažeidimų, tris – mopedų vairuotojai, motociklininkai – nė vieno.

Ir taksi, ir autobusų, ir vilkikų vairuotojams vairavimas yra tiesioginis darbas. Tačiau skaičiai vėl patvirtino pareigūnų kartojamą pastebėjimą: vilkikų vairuotojai vengia laikytis nustatytos tvarkos. Pažeidimų, kai daugiau nei 0 ir mažiau nei 0,4 promilės įpūtė transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairuotojai – jų užfiksuota 32. Tarp taksi vairuotojų užfiksuoti šeši tokie pažeidimai, tarp transporto priemonių, turinčių daugiau kaip devynias sėdimas vietas, vairuotojų – keturi.

49 iš 96 užfiksuotų pažeidimų – pradedančiųjų vairuotojų, turinčių iki dvejų metų vairavimo patirtį.

Kelių policijos tarnybos specialistai dienraščiui suteikė šią statistiką, tačiau nesutiko pateikti jos komentarų. Tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius yra sakęs, kad naujajai tvarkai visiškai pritaria, nes leistiną 0,4 promilės ribą žmonės supranta kaip leidimą prieš vairuojant išgerti savo nuožiūra, o kai kurie žmonės negeba savęs kontroliuoti.

Už šį pažeidimą nėra numatytas įspėjimas. Už taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba turinčių daugiau kaip devynias sėdimas vietas, arba vežančių pavojingus krovinius, vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas daugiau kaip 0, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės neblaivumas, skiriama bauda nuo 144 iki 289 eurų.

Transporto priemonių vairavimas, pradedantiesiems vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas toks neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą nuo 231 iki 289 eurų.