Kai kuriose vietose kelius jau užliejo vanduo, buvo uždaryti tiltai.

Venecijos regiono Vičencos miesto meras Giacomo Possamai interviu Italijos transliuotojui „Rai“ sakė, kad padėtis „kritiška“. Žmonės, kuriems nereikia išeiti iš namų, raginami juose likti, sakė jis.

Ligūrijos regione nuošliauža iš esmės perpus padalijo Pieve Ligure savivaldybę.

Geležinkelių eismas tarp Milano ir Venecijos trečiadienį turėjo būti nukreiptas, tai sukėlė daug vėlavimų. Tarp Vičencos ir Padujos miestų geležinkelių eismas buvo visiškai sutrikdytas maždaug 50 kilometrų ruože. Valdžia įsakė kelioms šeimoms palikti savo namus. Evakuacijos vyko ir kitose savivaldybėse.

Italijos Alpių regione smarkiai snigo, teko uždaryti kelius.

Manoma, kad aukų skaičius dar padidės.

Savaitgalį kilusios liūtys nunešė automobilius ir apgadino pastatus ant kalvos išsidėsčiusiame Kateše, esančiame už 300 km į šiaurę nuo sostinės Dodomos.

„Netekome 63 žmonių, kurių kūnai šiandien yra priešais mus. Tarp jų yra 23 vyrai ir 40 moterų“, – anksčiau pirmadienį sakė Tanzanijos ministras pirmininkas Kassimas Majaliwa (Kasimas Madžaliva) per ceremoniją Kateše, kurios metu aukų palaikai buvo perduoti jų šeimoms.

„Tikime, kad atrasime daugiau kūnų“, – sakė jis ir pridūrė, kad per nelaimę buvo sužeista 116 žmonių.

Paieškos ir gelbėjimo operacijas vykdyti padėjo kariuomenė, gyventojams baiminantis, kad žmonės galėjo būti palaidoti po tirštu purvu.

Filmuotuose vaizduose matyti apgriuvę namai, gatvėse išmėtyti baldai, užblokuoti keliai, nutrauktos elektros ir telekomunikacijų linijos. 

Vietos gyventojas Paschalis Paulo (Paskalis Paulas) sakė, kad turguje, kuriame jis dirbo, viską nunešė potvynio vanduo.

Turguje taip pat dirbęs Jamesas Gabrielis (Džeimsas Gabrielis) sakė, kad dingo jo giminaičiai, o paieškos buvo labai įtemptos.

Esther Bohay (Ester Bohai) sakė, kad girdėjo garsų triukšmą ir matė, kaip lyjant lietui gatvės prie jos namų virto purvo upe.

Jai su šeima pavyko pabėgti nuo potvynio.

Nuošliaužos palaidojo mažiausiai 100 namų, o kaimą, kuriame gyveno 28 šeimos, sulygino su žeme, sakė regiono komisarė Queen Sendiga (Kvin Sendiga).

Dėl šios nelaimės prezidentė Samia Suluhu Hassan (Samija Suluhu Hasan) sutrumpino vizitą Dubajuje, kur buvo atvykusi dalyvauti klimato derybose COP28

Tanzanija ir jos Rytų Afrikos kaimynės Kenija, Somalis ir Etiopija dažnai nukenčia nuo staigių potvynių, kuriuos sukelia smarkios liūtys, susijusios su meteorologiniu reiškiniu „El Nino“.

Potvyniai didina humanitarinę krizę regione, bandančiame atsigauti po didžiausios per pastaruosius keturis dešimtmečius sausros, dėl kurios milijonai žmonių badauja.

Nuo 1997-ųjų spalio iki 1998-ųjų sausio dėl plataus masto potvynių penkiose regiono šalyse žuvo daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.

Mokslininkai teigia, kad dėl žmonių veiklos sukeltos klimato kaitos dažnėja ir intensyvėja tokie ekstremalūs reiškiniai kaip potvyniai, audros, sausros ir miškų gaisrai.

Keturių labiausiai nukentėjusių rajonų administratoriai pranešė, kad nuo mėnesio pradžios potvyniai ir nuošliaužos nusinešė 21 žmogaus gyvybę Koks Bazare, 19 – Čitagonge, 10 – Bandarbane, o dar penki žuvo Rangamatyje.

„Tai vienos stipriausių liūčių per pastaruosius metus“, – Bangladešo meteorologijos departamento vadovas Azizuras Rahmanas sakė naujienų agentūrai AFP.

Pasak jo, vien rugpjūčio 7-ąją iškrito 312 mm lietaus.

Pareigūnai teigė, kad iki rugpjūčio 11-osios regioną merkė smarkios liūtys, sukėlusios staigius potvynius, dėl kurių upės išsiveržė iš krantų ir užliejo šimtus kaimų.

Kiek žmonių žuvo, buvo galima patvirtinti tik potvynio vandenims pradėjus slūgti.

Vasaros musonai Pietų Azijoje atneša apie 80 proc. metinio kritulių kiekio. Visgi potvyniai ir nuošliaužos nuolat pareikalauja gyvybių ir padaro nuostolių.

Kritulių kiekį sunku prognozuoti, jis labai svyruoja, tačiau mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos musonai tampa stipresni ir nepastovesni, o dėl miškų kirtimo ir statybų šlaituose staigūs potvyniai dar labiau sustiprėjo.

Dar dešimtys žmonių laikomi dingusiais.

Nuošliauža nuslinko ketvirtadienį, nedidelėje kurortinėje vietovėje Šovyje kalnuotuose Sakartvelo šiaurės vakaruose, už maždaug 140 km nuo Tbilisio. Regionas garsėja miškais ir mineralinio vandens šaltiniais.

Premjeras Iraklis Garibašvilis sakė, kad nelaimės vietoje dirba gelbėtojai ir kad jis nurodė kariuomenei padėti ieškoti dingusiųjų.

„Tai labai sunki situacija, – sakė jis. – Palaukime rezultatų.“

Sveikatos apsaugos ministras informavo, kad dingusiais dar laikomi 25 žmonės.

Išplatintose nuotraukose matyti, kaip gelbėtojai tikrina nuolaužas, iš dalies užverstas žeme.

Gelbėtojai nuošliaužą kasė rankomis ir ekskavatoriais. Ieškoti žmonių padeda sraigtasparniai ir gelbėtojų šunys.

Iš nelaimės rajono evakuota daugiau kaip 200 žmonių, nurodė pareigūnai.

Raudonasis Kryžius pranešė, kad rajone sugriauti tiltai ir keliai.

Nunešti

Viena išsigelbėjusioji sakė, kad dvi valandas buvo pusiau palaidota nuošliaužos.

„Staiga išgirdome baisų grumėjimą, aplink mus ėmė virsti medžiai“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo 25-erių studentė Mariam Berianidzė.

Anksčiau socialinėje žiniasklaidoje ji sakė mačiusi, kaip purvo srautas nusinešė tris žmones.

„Jie stebuklingu būdu liko gyvi, – AFP sakė mergina. – Vis dar negaliu suvokti, kaip mes ištvėrėme.“

Sakartvelio Nacionalinės aplinkos agentūros geologas Merabas Gaprindašvilis sakė, kad nuošliaužos susidarymą nulėmė tam tikras veiksnių derinys ir kad tolesnės nuošliaužos mažai tikėtinos.

„Upės ištakose yra du sparčiai tirpstantys ledynai. Prie to prisidėjo smarkus lietus“, – televizijai sakė jis.

Liūtys ir potvyniai Sakartvele gan dažni, kalnuotose vietovėse galimos nuošliaužos. 2008 metais šeši žmonės žuvo nuslinkus nuošliaužai pietiniame Adžarijos regione.

„Per šio ryto kritinės padėties patruliavimą vandens keliuose aptikti du [žuvę] žmonės“, – paskelbė laikraštis „Renmin Ribao“ („Liaudies dienraštis“).

Valdžios institucijos perspėjo milijonus žmonių Pekine ir jo apylinkėse likti namuose, buvo paskelbtas aukščiausio laipsnio potvynio ir nuošliaužų pavojus.

Valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ duomenimis, sostinėje buvo sustabdytas šimtų autobusų eismas.

Pekino pietinio Fengtajaus rajono gyventoja Chen Hong (Čen Hong) su naujienų agentūra AFP pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip pirmadienio rytą, toliau lyjant, vienas stovintis mikroautobusas buvo iki pusės apsemtas greitai tekančio rudo vandens.

Per šio ryto kritinės padėties patruliavimą vandens keliuose aptikti du (žuvę) žmonės.

 

Trumpam nurimus lietui, šio rajono gyventojai kastuvais valė purvą prie savo namų.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad pakilus vandeniui Fangšano rajone įgriuvo kelio ruožas.

Socialiniuose tinkluose įkeltoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Pekino pakraščiuose purvo srautai nešė transporto priemones, o magistralės virto upėmis.

Nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio vidurdienio Pekine per 40 valandų iškrito vidutiniškai 170,9 milimetrų lietaus, pranešė Pekino meteorologijos biuras. Tai beveik atitinka viso liepos mėnesio kritulių vidurkį.

Visą Kinijos šiaurinę dalį pirmadienį toliau merkia smarkios liūtys.

Audra „Doksuri“ nuo penktadienio, kaip taifūnas praūžusi pro Filipinus ir smogusi pietinei Kinijos Fudziano provincijai, slenka per šalį į šiaurę.

Šią vasarą Kinijoje vyrauja ekstremalios oro sąlygos, fiksuojama rekordinė oro temperatūra. Mokslininkai teigia, kad šiuos reiškinius dar labiau sustiprina klimato kaita.

Vietiniai gyventojai sako, kad kelyje susidariusi tikrai labai pavojinga situacija, būtina neprarasti dėmesingumo. Kiti pažymi, kad šiame ruože eismo sąlygos ir be nuošliaužos buvo sudėtingesnės – posūkis, nuokalnė ir dar nematomumas.

Nuošliauža radosi prieš du mėnesius ir žinomos to priežastys.

„Įgriuva atsirado, nes užsikišo pralaida ir sukilo vanduo melioracijos griovyje“, – pažymėjo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Vietiniai sako, kad šis kelias ir taip pavojingas, o dabar pašalus ši vieta gali ir nelaimę prišaukti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau ir iš kitos pusės į Veiviržėnus nelengva atvažiuoti. Situacija analogiška – kelyje iš Endriejavo irgi nuošliauža ir šlaitas vis smenga. Automobiliams irgi tenka dalytis viena eismo juosta. Taip žmonės daro jau daugiau nei metus.

Abiejose Veiviržėnų pusėse keliai žemyn nugarmėjo po liūčių. Veiviržo upė prie to prisidėjo. Tačiau vietiniai abejoja, ar dėl to jie turi kentėti. Taip pat abejoju, kad eismas greitai taps saugus.

Klaipėdos rajono valdžia žino šias bėdas.

„Greičiau perduotų savivaldybėms tuos kelius. Mes žinotume, kad esame šeimininkai. Ir mums skauda, nes gyventojai skambina, mes tampame kaip tarpininkai“, – teigė B. Markauskas.

Keliais besirūpinantys paaiškino, kad tokių nuošliaužų tvarkymas ilgas procesas, o viena jų – itin sudėtinga: ir sankasa labai aukšta, ir teritorija akylai aplinkosaugininkų saugoma.

„Be papildomų techninių sprendimų, be naujo projekto neįmanoma tos nuošliaužos sutvarkyti. Žinodamas, kad klausimas bus keliamas, kalbėjau su Automobilių kelių direkcija. Šiuo metu baigiama ruošti specifikacija ir bus atliktas pirkimas, naujas projektas ir tik tada bus nuošliauža tvarkoma. Bus tvarkomas visas 2 km ruožas“, –  pažymėjo B. Markauskas.

Tikėtis, kad abu keliai į Veiviržėnus bus saugūs, esą galima ne greičiau nei po pusantrų metų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiemet dėl intensyvių liūčių šalyje buvo užfiksuota net 10 nuošliaužų.

Kaip BNS informavo už kalno tvarkymą atsakingas Nacionalinis muziejus, gegužę bendrovei „Maspro“ perėmus darbus iš buvusio rangovo „Hidroterra“, šiuo metu jau baigiami derinti projektiniai pasiūlymai dėl pietrytinės kalno dalies gynybinės sienos ir Kunigaikščių rūmų pamatų sutvirtinimo.

Būtent šiai vietai ekspertai įžvelgia didžiausią nuošliaužų grėsmę.

„Kapitaliniam šios dalies remontui jau yra parengti projektiniai pasiūlymai, jie yra pateikti derinimui su atsakingomis institucijomis. Šio dalies leidimus optimistiniu variantu tikimasi gauti iki šių metų pabaigos, tuomet nedelsiant būtų skelbiamas rangos darbų konkursas, o realūs darbai prasidėtų vėlyvą pavasarį“, – BNS informavo muziejus.

„Maspro“ pagal sutartį gegužę darbų projektavimą įsipareigojo užbaigti už 718 tūkst. eurų.

Anot muziejaus, iš viso galutiniam Gedimino kalno sutvarkymo projektui bus reikalingi šeši leidimai: trys tvarkybos ir trys statybos. Tik problemiškiausios pietrytinės dalies tvarkymui būtini du leidimai.

Taip pat pabrėžiama, kad Gedimino kalno būklė šiuo metu yra sąlyginai stabili, davikliais vykdoma nuolatinė stebėsena nefiksuoja jokių reikšmingesnių judesių.

Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas.

„Vis tik, kalno būklė, kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, išliks priklausoma nuo orų sąlygų. Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas“, – sakoma muziejaus atsakyme.

Įstaigos ekspertai atliko įdėmią fizinę kalno apžiūrą, jos metu didesnių problemų nebuvo identifikuota. Vis dėlto buvo nuspręsta palei šiaurės rytinio šlaito gynybinę sieną esantį grunto įtrūkį prevenciškai sutvirtinti tinklo su inkarais sistema. Tokia priemonė, kaip teigiama, sėkmingai pasiteisino ir kitose kalno vietose.

„Bet kokiu atveju kalnas yra stebimas visą parą, todėl nuošliaužos, tikėtina, neįvyktų netikėtai – joms būtų spėta pasiruošti arba jas prevenciškai stabdyti, nes tam muziejus turi nuolatinę ekstremalių darbų sutartį“, – pabrėžia muziejus. 

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Pastarąjį kartą masyvesnė nuošliauža po intensyvaus lietaus Gedimino kalne nuslinko šių metų birželį. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, vėliau pasikelti į kalną leista tik funikulieriumi.

Šiuo metu kalnas yra atviras lankytojams, į jį galima pakilti istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės ir funikulieriumi. 

Per pastaruosius metus buvo imamasi skubių kalno tvarkymo ir tvirtinimo darbų, įrengta jo stebėjimo sistema, kartu buvo atliekami ir archeologiniai tyrimai. Ilgalaikius sprendimus stiprinant kalną nuspręsta ekspertams išsamiau įvertinus jo būklę, grunto sudėtį. Projektą darbams parengti turėjo konkursą laimėjusi įmonė „Hidroterra“.

Tačiau šie planai įstrigo įmonei ir Nacionaliniam muziejui bei kitoms valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų. Muziejus su šia įmone pernai nutraukė sutartį, bet dėl ginčų teismuose ir ilgų viešųjų pirkimų procedūrų nauji rangovai darbus perėmė tik gegužę.

Dėl lietaus – ir nuošliaužos

Alytaus rajone, Dobilo sodo bendrijoje, lietus viską taip plovė, kad susidarė nuošliaužos ir vos nenugriuvo namas. Alytaus rajono gyventojai to dar nebuvo matę – nuslinko didžiulis kalnas. Laimei, žmonių tuo metu viduje nebuvo. Šiuo metu kelios sodybos pavojuje, į vietą renkasi specialistai.

Be to, trijuose šalies regionuose lietus sugebėjo taip paplauti asfaltuotus kelius, kad važiuojamoji dalis staiga nugarmėjo su stipria srove. Štai Alytaus rajono kelio ruože atsivėrė milžiniška duobė, į kurią sugriuvo asfaltas. Panaši nelaimė įvyko ir Kaišiadorių rajone – dalies asfalto tiesiog nebeliko, atsirado vandens upė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nukentėjo bijūnai

LNK žurnalistai lankėsi Vilniaus rajone, vienoje iš sodų bendrijų. Vieno sodo šeimininkai pensininkai Regimantas ir Dalia tikino didelių nuostolių dėl lietaus nepatyrę – daržas išliko sveikas. Tačiau nukentėjo bijūnai.

„Išgriuvo visi bijūnai, kitos gėlės. Viskas nukritę, nugriuvę. Rišu, kuolus kalu“, – pasakojo Dalia.

Senjorai tikino daržu besirūpinantys kasdien.

„Mūsų amžius toks – pensinis. Kiekvieną dieną atvažiuojame čia ir dirbame iki pietų. Po pietų važiuojame pavalgyti. O pernai dirbdavome nuo ryto iki vakaro“, – kalbėjo Regimantas.

Vis dėlto jie tvirtino girdėję apie kitus žmones dėl lietaus ištikusias nelaimes.

„Labai didelė bėda. Pasisekė tiems, kurių žemė yra prie smėlio. Jis sugeria“, – manė Dalia.

Nuslinko dalis Gedimino kalno

Liūtys aibių prikrėtė ir Vilniaus centre. Ant Gedimino kalno trečiadienio naktį susidarė nuošliauža, nuslinko dalis kalno.

Jeigu rudenį bus lietingi orai, tada mes lapkritį ar gruodį galime vėl turėti nuošliaužą.

„Nušliaužė virš 100 kubų. Viena iš priežasčių – intensyvūs lietūs, kurie įmirkė gruntą. Jis buvo tiek įmirkęs, kad nelaikė savęs. Ši vieta buvo viena iš stačiausių – iki 55 laipsnių. Be priemonių net įlipti į šlaitą sunku“, – aiškino Lietuvos nacionalinio muziejaus inžinierius-geologas Vytautas Račkauskas.

Pasak jo, ant kalno dar liko vietų, kurios palijus galėtų nuslinkti.

„Vasarą yra šilta, kadangi temperatūra aukšta, tai stabilizuojasi. Bet kalno viduje yra pakankamai daug vandens. Jeigu rudenį bus lietingi orai, tada mes lapkritį ar gruodį galime vėl turėti nuošliaužą. Grėsmė visą laiką egzistuoja“, – komentavo V. Račkauskas.

„Jeigu liepą ar rugpjūtį bus toks tris dienas merkiantis lietus, tai vėl gali pasikartoti. Neramų širdy, bet stebime“, – pridūrė jis.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Orai tik gerės

Sinoptikė Edita Gečaitė sutiko pakomentuoti lietingus lietuviškus orus.

„Į Lietuvą atkeliavo pietinis ciklonas, kuris atnešė labai daug lietaus, ypač pietinėje Lietuvos dalyje ir rytiniuose rajonuose. Kalvarijos apylinkėse per dvylika valandų prilijo 47 mm, tai čia yra 47 litrai į kvadratinį metrą. Mes skaičiuojame taip: jei per dvylika valandų pasiekia 50 litrų, tuomet tai – stichinis lietus. Toks lietus nebuvo pasiektas, bet buvo labai arti jo. Vilniuje per parą lietaus buvo apie 50 mm, o Utenoje per dvi paras prilijo 74 mm, kas jau yra visa mėnesio norma“, – sakė E. Gečaitė.

Vis dėlto ji tikino, kad artimiausiu metu tokios liūtys nebegresia.

„Dabar galėsime atsikvėpti, viskas sausės. Virš Lietuvos įsitvirtino aukšto slėgio sritis, temperatūra po truputį vis kyla. Penktadienį, per Jonines, turėsime tikrai gražius orus, temperatūra dienos metu kils iki 23–28 laipsnių šilumos“, – pridūrė sinoptikė.

Lietuvos nacionalinis muziejus informavo, jog sutartis su tarptautinį konkursą laimėjusia įmone sudaryta gegužės 19-ąją.

„Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus žingsnis išjudino teismo procesuose įstrigusį kalno tvarkymo klausimą ir užtikrino darbų tęstinumą“, – pranešime praėjusią savaitę teigė muziejus.

Pasak jo, įmonė įsipareigojo „kaip įmanoma greičiau“ pakoreguoti buvusį projektą siekiant išspręsti teisinius nesutarimus tarp institucijų dėl statybos leidimų.

Pasak muziejaus, naujasis projektuotojas turės atlikti korekcijas iš esmės jau parengtame projekte, o tą padaręs – gauti statybos leidimą.

Pastaruoju metu esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai strigo dėl muziejaus ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ – įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone pernai nutraukė sutartį.

Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus žingsnis išjudino teismo procesuose įstrigusį kalno tvarkymo klausimą ir užtikrino darbų tęstinumą.

Muziejus tvirtina, kad vykdydamas darbus be minėto leidimo, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytus Europos Sąjungos pinigus.

Ginčą „Hidroterra“ su institucijomis dar sprendžia teisme.

Informuojama, kad projektavimo darbai vyks etapais, pradedant nuo blogiausios būklės kalno dalies – Aukštutinės pilies rūmų liekanų ir pietrytinės gynybinės sienos pagrindų bei pietrytinio šlaito.

Šios dalies galutinio sutvarkymo projektas turės būti parengtas atitinkamai per keturis ir šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, o kitų kalno šlaitų ir statinių projektavimas turi būti užbaigtas per dešimt mėnesių.

Projektuotojui gavus statybos leidimą bus pradėtos viešųjų pirkimų procedūros rangos darbams.

Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Po pertraukos dar viena nuošliauža užfiksuota šį pavasarį.

Muziejus tvirtina, kad žiemą dėl itin nepalankių orų pablogėjusi pietrytinės Gedimino kalno dalies būklė šiuo metu yra stabilizavusis, o įvykusi nuošliauža sutvarkyta laikinomis priemonėmis.

„Kiti kalno šlaitai dabar yra stabilūs, taikomos laikinos stabilizavimo priemonės veikia efektyviai ir pokyčių kalne nėra fiksuojama“, – tikina įstaiga.

Pasak jos, galiojanti ekstremalioji situacija leidžia muziejui nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno šlaituose vykstančius pokyčius. Juos iš anksto užfiksuoti leidžia nuolatos vykdoma fizinė vizualinė apžiūra ir veikianti šlaitų poslinkių bei statinių posvyrių stabilumo stebėjimo sistema.

Šių metų pavasarį vanduo nuplovė gana didelį ruožą Vorpilio piliakalnio šlaito, nauja nuošliauža atsirado ant Pilaitės piliakalnio.

„Vorpilio piliakalnyje ne kasmet, priklausomai nuo pavasario, kiek iškrenta kritulių, koks įšalas, bet tų slinkčių yra buvę. Šiemet atsirado ir Pilaitėje. Šiemet tos nuošliaužos gal ir didesnės“, – BNS sakė Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.

Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas teigė, kad kol kas apie rimtą žalą piliakalniams kalbėti anksti, tačiau jei tokios nuošliaužos kartosis kasmet, iš kalno mažai kas liks.

Praėjusią savaitę apžiūrėti nuošliaužų savivaldybės atstovai sukvietė Kultūros paveldo departamento (KPD), Lietuvos geologijos tarnybos, Vidaus vandens kelių direkcijos atstovus.

Buvo anksčiau karklais apipinta, bet dabar kai griuvo, tai su visais tais karklais nugriuvo.

Anot KPD pranešimo, anksčiau manyta, kad piliakalniams neigiamą poveikį daro Nemuno vagos gilinimas, kai iškasamas upės smėlis supilamas priešingame krante, tačiau šįkart iškelta versija, jog šlaituose nuolat srūva šaltiniai, esantys maždaug tame pačiame aukštyje, kaip šalia plytintys laukai.

2009 metais nuo piliakalnių nupjauta daug medžių, sąžalynų, 2011 metais įrengta infrastruktūra lankytojams. Svarstyta, kad ir tai gali būtų kalnų slinkimo priežastis, mat anksčiau medžių šaknys sugerdavo daug drėgmės, lapija išsklaidydavo smarkų lietų. Sudargo piliakalniai gana statūs, be to, jie gana aukšti – apie 40 metrų. Lietingais pavasariais ar per vasaros liūtis vanduo smarkiai srūva stačiais šlaitais.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Jonas Satkūnas siūlė Vorpilio slinkimą stabdyti klojant vadinamuosius sutvirtinimo korius, kokius šlaitams naudoja kelininkai, taip pat giliais, moreninį sluoksnį siekiančiais strypais pritvirtinti geotekstilę ir ją paskui užkloti velėna.

Kitoje vietoje geologas siūlė sutvirtinimui naudoti laiptuotus gabionus – vielos tinklo dėžes su akmenimis, ir juos paskui užkloti velėna.

Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai žadėjo gilindami Nemuno vagą smėlio papilti ir piliakalnių papėdėse. Taip bus paaukštintas krantas ir suformuota apsauga.

Pasak D. Aštrausko, anksčiau piliakalnio šlaitai tvirtinti vytelių pynėmis, tačiau tas būdas pasirodė neefektyvus.

„Buvo anksčiau karklais apipinta, bet dabar kai griuvo, tai su visais tais karklais nugriuvo“, – BNS sakė savivaldybės atstovas.

Anot jo, sutarta pirmiausia pažiūrėti tos vietovės melioracijos planus.

„Po to bus rengiamas projektas, kaip visa tai sustabdyti“, – teigė jis.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas svarstė, kad piliakalnių tvarkymo darbai galėtų prasidėti kitąmet – nuogąstaujama, kad užtruks techninio projekto rengimas, lėšų paieškos.

Sudargo piliakalnių grandinę sudaro penki piliakalniai: Vorpilis, Pilaitė, Bevardis, Balnakalnis ir Žydkapiai. Manoma, kad jie susiformavo 1 tūkstantmetyje–2 tūkstantmečio pradžioje.