„Respublikos prezidentas šiandien dirba Raseiniuose, vakar dirbo Radviliškyje, kur taip pat turėjo...“, – pradėjus kalbėti šalies vadovo patarėjui, šūkių ir švilpimo dėka jis buvo nutrauktas.

„Prezidentas visada susitinka su tais, kurie nori kalbėti apie Lietuvos žemės ūkį. Prezidentas mano, kad Lietuvos žemės ūkis yra strateginė ekonomikos dalis, visada dirbo dėl to, kad ji stiprėtų“, – vėliau tęsė jis, tačiau J. Niewierowicziui vardinant Gitano Nausėdos darbus ūkininkų labui, buvo girdėti nepasitenkinimas protestuojančių gretose.

Prezidento patarėjas taip pat tikino, kad kai kuriuos sprendimus dėl ūkininkų keliamų klausimų galima priimti nelaukiant parlamento posėdžių, o Seimo neeilinė sesija galėtų būti sušaukta.

P. Peleckio/BNS nuotr.

„Palaukime sprendimų, kurie reikalingi pagal pateiktus siūlymus. Manau, kad jie galėtų būti ir greičiau priimti, nebūtina laukti pavasario. Kai kuriuos sprendimus galima priimti nelaukiant Seimo sesijos. O jeigu Seimo nariai nuspręstu padaryti neeilinę sesiją tam, kad įstatymų pakeitimus svarstyti (...), tai prezidentas palaikys ir neeilinės sesijos priimtus sprendimus“, – pažymėjo J. Niewierowiczius.

„Tai, kad buvo padarytos klaidos, tai yra faktas. Tai pripažino premjerė, ministrai ir tas klaidas reikia taisyti“, – pabrėžė jis.

Tai, kad buvo padarytos klaidos, tai yra faktas. Tai pripažino premjerė, ministrai ir tas klaidas reikia taisyti.

Kalbėdamas žurnalistams J. Niewierowiczius akcentavo, kad šiuo metu žemės ūkio ministro klausimus ėmė spręsti premjerė ir tai yra „tam tikras susikalbėjimo stokos simbolis“.

„Žemės ūkio ministro klausimus ėmė spręsti pati premjerė. Vyriausybės vadovė kanceliarijoje rengia pasitarimus, koordinuoja teisės aktų pakeitimus ir tai yra tam tikras simbolis to, kad trūksta susikalbėjimo, dėmesio, pastangų tam, kad atsižvelgti į iššūkius, kurie yra išsakomi žemės ūkio sektoriaus atstovų“, – teigė šalies vadovo patarėjas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pažadėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos Seime turėtų būti svarstomos skubos tvarka.

P. Peleckio/BNS nuotr.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė iš Seimo pirmininkės išgirdęs pažadą, kad žemdirbių keliamos problemos bus svarstomos iš karto pradėjus Seimo pavasario sesiją, be to, gali būti sušaukta ir neeilinė sesija, jei iniciatyvos imtųsi opozicija.

Vyriausybė jau parengė Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei grąžinti žymėto žemdirbiams skirto dyzelino naudojimo tvarką. 

P. Peleckio/BNS nuotr.

Projektu siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizą taikyti gyventojų namų šildymui, taip pat dujoms balionuose bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie tarifo sumažėtų 60-70 centų, dujų balionas atpigtų apie 6,6 euro. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar būtų skaičiuojama CO2 dedamoji. 

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti naudoti ne tik traktoriams. bet ir kitoms žemdirbių transporto priemonėms.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų. 

Prezidento žmona kalbėjo jaunimui skirtame renginyje prieš narkotikų vartojimą. Kai M. Trump žengė į sceną ir ėmė agituoti už „sveiką gyvenimą be narkotikų“, susirinkę moksleiviai akivaizdžiai pademonstravo savo nepasitenkinimą.

Paprastai pirmosios ponios Jungtinėse Valstijose nesiejamos su iš dalies aršiais politiniais debatais. Iki šiol tai galiojo ir M. Trump.

Tai, kad ji šį kartą buvo nušvilpta, gali būti susiję su jos vyro pasisakymais: JAV prezidentas liepą smarkiai iškoneveikė Baltimorę. Jis daugiausiai juodaodžių gyvenamą miestą, be kita ko, išvadino „šlykščia, žiurkių ir graužikų apnikta skyle“. Tada jau ne tik politiniai priešininkai apkaltino jį rasizmu.

Ministrė per koncertą „Žalgirio“ arenoje sakė sveikinimo kalbą.

„Didelė garbė, didelė atsakomybė sveikinti mokytojų bendruomenę su Tarptautine mokytojų diena“, – kalbą pradėjo ministrė.

Net neįpusėjus sveikinimo žodžių, arenoje pasigirdo kurtinantis švilpimas, tačiau J. Petrauskienė tęsė kalbą. 

„Visuomenė keičiasi taip, kaip keičiasi švietimas“, – sakė ministrė.

Netrukus vėl pasigirdo švilpimas. J. Petrauskienei pradėjus kalbėti apie pokyčius švietimo sistemoje nuo rugsėjo, pasigirdo ne tik švilpimas, bet ir skanduotės „Gėda!“.

Trumpam nutilusi ministrė kalbą užbaigė tokiais žodžiais: „Sveikinu jus, linkiu spinduliuoti savo akyse pasitikėjimą, kurį perduodate jaunajai kartai. Su profesine švente“.

Socialiniame tinkle paplitęs vaizdo įrašas sulaukė audringų diskusijų. Savo nuomonės išsakyti nevengė ir mokytojai.

Mokytoja Danguolė J. teigė, kad jai nė kiek ne gėda, kad buvo nušvilpta ministrė. Ji didžiuojasi kolegomis, kurie ją nušvilpė. Mokytojos teigimu, jai gėda dėl kolegų, smerkiančių švilpusius, ir dėl „tylinčios“ žiniasklaidos. 

„Taip, nušvilpė, taip, mokytojai. Įsivaizduojat, koks siaubas? Visuomenės šviesuliai, inteligentijos liktarnos, balti ir pūkuoti visose gyvenimiškose situacijose, PAŠAUKIMO kaliniai išdrįso pasirodyti žmogiški žmonės besą –nusivylę, nuvertinti... Didžiuojuosi kolegomis, pasirinkusiais tinkamiausią laiką – o kada dar? Per mokinių atostogas, kad ginkdie niekam jokių sunkumų nesukeltų?

Nematau tragedijos ir tame, kad mokinių ten būta: pripratę matyti nuolankiai kaip avių bandą skerdyklon paskui bet kokią „sąmonę“ besivelkančius mokytojus, dabar vaikai pamatė, kaip baigiasi kantrybė“, – rašė švietimo sistema nusivylusi mokytoja.

Portalui mokytoja Danguolė J. pakomentavo savo poziciją apie šiandieninę Lietuvos švietimo situaciją. Jos nuomone, mokytojai ir valdžios atstovai nesusišneka.

„Apie mokytojus ir ministrus. Akivaizdu viena – mes iš skirtingų planetų. Ministrė teigia, kad mokinių skaičius tiesioginio ryšio su mokinių pasiekimais neturi, remiasi Singapūro patirtimi. Kas aš tokia, kad su Singapūro patirtimi nesutikti galėčiau? Aš tik turiu devintokų klasę su 30 vaikų, iš kurių – 12 su skirtingomis programomis, ir 45 min. visiems jiems pamatyti, dar šio bei to išmokyti.

Ministrė teigia, kad socialinė aplinka tiesioginio ryšio mokinių pasiekimams neturi, remiasi Suomijos patirtimi. Negali juk suomiai klysti... Bet va Lietuvoj dažnas mokinys tik mokykloje išvis šilto maisto gauna, dažno tėvas drėbteli – darykit jūs su juo ką norit... Matyt, ministrė apie socialinį emocinį ugdymą ne kažin ką tegirdėjusi...

Ministras pirmininkas ne taip seniai aiškino – nėr rezultatų, nebus mokytojams ir didesnių algų. O taip norisi paklaust – ir visiems čia taip? Policininkams, kai neišaiškina nusikaltimų ar kelių gaidelių pažabot negeba? Vyriausybei, kai piliečių emigracijos (ar tiesiog evakuacijos) sustabdyt nemoka?

Ar ministrei žinoma, kad kai kurios mokyklos Šiaurės Korėja pravardžiuojamos? Ir tikrai ne dėl itin didelės pažangos branduolinėje pramonėje, bet dėl vadovavimo ypatumų, tačiau tai greičiausiai irgi jokio tiesioginio ryšio su mokinių pasiekimais neturi...

Juokinga, kai mums pašaukimu mojuot ima. Kaip drįstat, jūs gi mokytojai... Žinoma, bankui paskolos įmoką pašaukimu atmojuosiu, vaikams pietums dvasinio pakylėtumo įdėsiu...

Taip ir norisi pasakyt – atsimerkit, atsipeikėkit, bet nujaučiu, kad negirdės, nes dar ir klausytis nemoka / nenori.

Nesiginčysiu – yra daug prasčiau gyvenančių, bet faktas akivaizdus – mokykla visuomenėje suvokiama kaip panacėja nuo visų ligų: išaugins, išauklės, išugdys ir išmokys. O mokytojas – visuomenės tarnas: išsunktas, užgesusiom akim, bijantis pats savęs...“, – apmaudo neslėpė mokytoja.

Portalas primena, kad pastaruoju metu daug mokytojų kritikos sulaukė nuo šių metų rugsėjo įvestas etatinis apmokėjimas. Nuo šių mokslo metų atlyginimai mokytojams pradedami skaičiuoti, kaip ir daugumai kitų darbuotojų: už etatą, o ne už atskiras valandas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas įsitikinęs, kad skubotai įvesta etatinio mokytojų apmokėjimo tvarka sukėlė destrukciją visoje valstybėje.

Filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Elle Fanning (Eli Faning), neįprastu kampu parodantis negailestingos konkurencijos krečiamą mados pramonę ir moterų troškimą griebtis kraštutinių priemonių, kad būtų laikomos gražiomis.

„Grožis – ne viskas; tai – vienintelis dalykas“, – sako E. Fanning vaidinama veikėja Džesi: į Los Andželą atvykusi kerinčiai graži paauglė, kuri nustelbia būrį supermanekenių.

O juk kitoms tenka gultis po grožio peiliu, kad susikurtų gerą išvaizdą – pavyzdžiui, vienai manekenei, laikančiai save bionine moterimi ir sakančiai: „Plastinės operacijos tėra gera kūno priežiūra.“

Tų moterų pavydas ir aistra galiausiai jas paskatina nužudyti Džesi ir suvalgyti jos kūną.

Šią juostą sukūrė Nicolas Windingas Refnas (Nikolas Vindingas Refnas), geriausiai žinomas dėl žanro ribas peržengiančio smurtinio filmo „Važiuok“ (Drive).

Tačiau naujajam jo kūriniui nepagailėta aštrios kritikos. Pramogų pasaulio naujienų leidinys „The Hollywood Reporter“ rašo, kad „Neoninis demonas“ yra bukinančiai lėkštas, kerėpliško tempo alegorinis kūrinys, kritikuojantis modelių pasaulį, kurio pavydo tulžimi aptekusios gyventojos laukia nesulaukia, kada galės tiesiogine prasme sukramtyti ir išspjauti viena kitą.