Teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje spręsta dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo 28-erių panevėžiečiui, praėjusių metų gegužę nužudžiusiam savo motiną.

Teismas pripažino, kad vyras motiną nužudė, būdamas nepakaltinamas. Dėl šios priežasties teismas nutarė taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Jaunas vyras nusikaltimą įvykdė pernai gegužės 26 dieną Panevėžyje. Apie tai pareigūnams jis pranešė pats. Nužudytoji – buvusi vienos miesto gimnazijos mokytoja.

Kadangi nusikaltimo įvykdymas susijęs su vyro sveikatos būkle, bylą teismas nagrinėjo už uždarų durų.

„Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, sprendė, kad jų visiškai pakanka pripažinti P. T. padarius įstatymo uždraustą veiką, o taip pat konstatuoti, kad P. T. šią veiką padarė būdamas nepakaltinamas dėl savo sveikatos būklės“, – pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkė teisėja Daina Vaidachavičienė.

Panevėžio apygardos teismo nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Galkauskienė informavo, kad pranešimas apie nusikaltimą gautas šiandien ryte, 8.10 val.

„Bendrasis pagalbos centras, kad Respublikos gatvė name nužudyta 63 metų moteris. Atvykę policijos pareigūnai, įvykio vietoje rado moters kūną su durtinėmis žaizdomis. Be to, įvykio vietoje sulaikytas ir įtariamasis – aukos sūnus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. (nužudymas)“, – pranešta policijos išplatintame pranešime.

1994-aisiais metais gimęs nužudytosios moters sūnus buvo sulaikytas. Jis pats pareigūnams pranešė apie padarytą nusikaltimą.

Pirminiais duomenimis, jis buvo blaivus. Manoma, kad peilį prieš motiną sūnus pakėlė po ginčo.

Įvykio aplinkybes ir tikslesnius nužudymo motyvus aiškinasi Panevėžio policijos pareigūnai.

Situacija buvo nepavydėtina

Kaip jau rašyta, stojęs 2018-ųjų sausį prieš Kauno apygardos teismą A.Jegorovas teigė miglotai atsimenantis tą 2017-ųjų birželio dieną, kai atėmė gyvybę savo 64-erių metų motinai. Esą tuo metu buvo gėręs daugiau kaip savaitę.

"Buvo gaila motinos, savęs, pykau ant biurokratinės mūsų medicinos sistemos ir tėvo, kuris išėjo per anksti, palikdamas mane vieną su tokiu išbandymu", – pasakojo tada nuo ketverių metų šachmatais žaidžiantis, o nuo trylikos jau ir turnyruose dalyvavęs A.Jegorovas.

Jis teigė tuo metu parsivežęs iš slaugos ligoninės motiną su pragulomis ir gerokai blogesnės būklės nei prieš patenkant į šią įstaigą.

A.Jegorovas prisipažino buvęs tam nepasirengęs. Kaip ir tėvo, iki tol slaugiusio motiną, kuriai buvo diagnozuotas Alzheimerio sindromas, mirčiai. Pastaroji turėjo įtakos ir motinos ligai – ši pradėjo smarkiai progresuoti.

Dėl tokios įvykių sekos apie pusantrų metų užtruko ir būtinų medicinos dokumentų, slaugant tokį ligonį, bei kitų formalumų, kurių biurokratinėje mūsų medicinos sistemoje apstu, tvarkymas. Visą šią sumaištį lydėjo ir skolos.

Išeitį pasufleravo filmas

"Aš krimtausi ir dėl to, kad negaliu įtaisyti mamos į privačius slaugos namus, nes šių kainos man neįkandamos, o valstybės duodamos keturių mėnesių nemokamos slaugos nepakako. Kaip ir sauskelnių, kurių mėnesio normą aš išnaudodavau per vieną dvi dienas. Todėl iš beviltiškumo vartojau alkoholį,

nes jis buvo vienintelis būdas kovoti su prasidėjusia depresija", – pasakojo Kauno apygardos teisme filosofijos magistrantūroje studijavęs A.Jegorovas.

Jis teigė, kad jokių giminių, į kuriuos būtų galėjęs kreiptis pagalbos, neturi.

Buvo gaila motinos, savęs, pykau ant biurokratinės mūsų medicinos sistemos ir tėvo, kuris išėjo per anksti, palikdamas mane vieną su tokiu išbandymu.

A.Jegorovas prisipažino, kad mintis, kaip nutraukti savo ir mamos kančias, atsirado pažiūrėjus vieną filmą. Tačiau pirmiausia, septyni mėnesiai iki tragedijos, bandė nutraukti tik savo kančias.

Apie tai, kad A.Jegorovas atėmė gyvybę motinai, sužinota tik po kelių dienų, kai vienas draugų rado socialiniame tinkle jo atsisveikinimo laišką. Policijai operatyviai sureagavus į šį pranešimą, 2017-ųjų birželio 10-osios vidurdienį A.Jegorovas buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje – viename Ukmergės gatvės bute. Jame buvo rastas ir jo 64-erių motinos lavonas. Kaip konstatavo ekspertai, ji buvo uždusinta pagalve. Įtariamajam šiuo labai sunkiu nusikaltimu sulaikymo metu buvo nustatytas sunkus (2,49 promilės) girtumas.

Kauno apygardos teismo verdiktas

A.Jegorovą gynęs draugų nusamdytas advokatas Laurynas Pakštaitis tada Kauno apygardos teismui įrodinėjo: "Didžiausia bausmė teisiamajam – moralinė, kuri lydės jį visą likusį gyvenimą. O ką duos ilgi metai už grotų, nors įstatymai už tokį nusikaltimą juos ir numato? Tačiau jie nenumato eutanazijos!"

L.Pakštaitis akcentavo, kad situacija, į kurią pateko jo ginamasis, yra išimtinė, todėl teismas turėtų išnagrinėti galimybę taikyti įstatymų išlygą. "Juk pas mus organizuotų grupuočių nariai ar prekeiviai narkotikais, kuriems gresia laisvės atėmimas virš dešimties metų, už bendradarbiavimą su teisėsauga gauna tik kelių mėnesių laisvės atėmimo bausmes", – pabrėžė tada A.Jegorovo advokatas.

Tačiau Kauno apygardos teismas pernai gegužę konstatavo, kad A.Jegorovas tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo motiną. Ir šio teisinimasis, esą padarė tai, siekdamas nutraukti jos kančias, – nepagrįstas, nes ligonė jau ne kažin ką suvokė. Todėl, nužudydamas ją, teisiamasis išsprendė tik savo nepalankią padėtį ir išvengė motinos slaugos.

A.Jegorovui Kauno apygardos teismas skyrė tik beveik minimalią už tokį nusikaltimą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nors jam grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Amerikietiški kalneliai

Kauno apygardos teismo nuosprendį A.Jegorovas su savo advokatu apskundė, prašydami švelnesnės bausmės, negu Lietuvos įstatymai numato už nužudymą. 

Skundą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas į jų argumentus atsižvelgė, 2018-ųjų spalį sušvelnindamas A.Jegorovui skirtą bausmę beveik perpus – iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Tokį savo sprendimą Apeliacinis teismas tada motyvavo tuo, kad A.Jegorovo padarytas nusikaltimas buvo iš esmės atsitiktinio pobūdžio ir nulemtas įsitikinimo, kad jo motina dėl ligos sukeltų padarinių patiria dideles kančias, todėl ir ryžtasi atimti šiai gyvybę.

Po minėto Apeliacinio teismo verdikto A.Jegorovas du kartus nesėkmingai bandė išeiti į laisvę lygtinai anksčiau laiko. Tačiau pernai lapkritį tokį Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kurioje jis atlieka bausmę, nutarimą atsisakė patvirtinti Kaišiadorių teismas. O dar po mėnesio Kauno apygardos teismas atmetė ir A.Jegorovo skundą dėl Kaišiadorių teismo sprendimo.

Paaiškėjo naujos aplinkybės?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuriam prokurorai apskundė bausmės A.Jegorovui sušvelninimą, šiųmetės Motinos dienos išvakarėse konstatavo, kad Apeliacinis teismas suklydo, neįvertindamas reikšmingų įrodymų.

Ir, skirdamas švelnesnę bausmę, atsižvelgė tik į teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančias ir jo gynybinę versiją patvirtinančias aplinkybes, o ne į jų visumą. Tai konstatuodamas, Aukščiausiais Teismas grąžino A.Jegorovo bylą Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo A.Jegorovo ir jo advokato skundą dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio nagrinėjo jau kita Apeliacinio teismo teisėjų kolegija – Laima Garnelienė, Regina Pocienė ir Albinas Bielskis. 

Ji papildomai apklausė ne tik A.Jegorovą, bet ir nužudytąją ligoninėje slaugiusį gydytoją, kuris atskleidė naujas aplinkybes – kad pacientė sirgo psichine liga ir buvo pakankamai agresyvi. Ir ši liga progresavo.

Minėta Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiandien Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeitė, skirdama A.Jegorovui minimalią už jo padarytą nusikaltimą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Ketvirtadalį bausmės jau atlikęs

„A.Jegorovas atėmė gyvybę bejėgiškos būklės šeimos nariui – savo motinai, t.y. pasikėsino į ypatingą, fundamentalią vertybę – žmogaus gyvybę, kuri vertybių hierarchijoje užima aukščiausią statusą. Taip pat pasikėsino ir į tokią konstitucinę vertybę kaip šeima, į ypatingą ir konstituciškai vertingą motinos ir sūnaus ryšį. Nusikaltimu padaryti padariniai negrįžtami. Padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. A.Jegorovas, užspausdamas pagalve savo neįgaliai, lovoje gulinčiai ir galinčiai tik nesąmoningai, neintensyviai pajudėti motinai kvėpavimo takus, suvokė savo atliekamų pavojingų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų motina mirs, ir to norėjo. Nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikai padaryti. Nustatytos ir dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino bei nuoširdžiai gailisi ir veiką padarė dėl beviltiškos padėties“, – konstatuojama šiandieniniame nuosprendyje A.Jegorovui.

Tačiau, teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad, slaugant itin sunkios sveikatos būklės bei nuolatinės priežiūros reikalaujantį ligonį, slaugančiajam yra labai sudėtinga tiek emociškai, tiek fiziškai, tiek finansiškai. „Susidariusios situacijos sudėtingumas, kaip ir mirusiosios itin sunki, nepagydoma sveikatos būklė, nors ir nepateisina A.Jegorovo prieš motiną atliktų neteisėtų veiksmų, jo pasirinkto problemos sprendimo būdo, tačiau susidariusių aplinkybių visuma leido teisėjų kolegijai švelninti bausmę iki už šį nusikaltimą numatytos minimalios bausmės“, - teigiama Lietuvos apeliacinio teismo atstovės spaudai Vilmos Budėnienės pranešime. 

Nuosprendis įsiteisėjo, vos jį paskelbus. Kadangi A.Jegorovas laikomas už grotų nuo sulaikymo dienos, tie daugiau kaip dveji metai bus įskaičiuoti į jam skirtą bausmę.

Ši byla į Apeliacinį teismą buvo grąžinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismui (LAT) nusprendus, kad žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, o tai sutrukdė priimti teisingą sprendimą.

LAT teigimu, Apeliacinis teismas neištyrė ligoninėje nužudytąją slaugiusio gydytojo parodymų bei neatsižvelgė į galimas sunkinančias aplinkybes.

Per posėdį buvo papildomai apklaustas A. Jegorovas, pagarsinta psichologo išvada bei apklaustas nužudytąją ligoninėje slaugęs gydytojas Ąžuolas Kasiulis.

A. Jegorovas nuteistas už tai, kad 2017 metų birželį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pagalve uždusino savo neįgalią motiną.

Prašau teismo kiek įmanoma sumažinti man skirtą bausmę.

Per posėdį nuteistasis savo kaltę pripažino. Jis teigė, kad jo motina nebevaikščiojo, sunkiai kalbėdavo, nebuvo visiškai sąmoninga. Dėl motinos gydymo ir slaugos atsirado sunkumų, priežiūrai ir slaugai reikėjo daug pinigų, kurių nepakako.

Dėl pinigų stokos A. Jegorovas teigė negalėjęs surasti, kur motiną paguldyti slaugai. Nebegalėdamas matyti, kaip ji kankinasi, ėmė galvoti apie jos nužudymą, planavo po to nusižudyti ir pats. Paskutinėmis dienomis iki nusikaltimo vartojo daug alkoholio.

„Prašau teismo kiek įmanoma sumažinti man skirtą bausmę“, – sakė A. Jegorovas.

Anot psichologo išvados, A. Jegorovas buvo priklausomas nuo alkoholio, yra bandęs žudytis, kelis kartus gydėsi psichiatrinėje ligoninėje.

Per apklausą gydytojas Ą. Kasiulis sakė, kad nužudytoji sirgo psichine liga, kuri progresavo ir atėjo laikas, kai tokį žmogų namie buvo labai sunku slaugyti: „Pas mus tokie pacientai ir pakliūna“.

Taip pat Ą. Kasiulis sakė, kad nužudytoji buvo pakankamai agresyvi, ji rėkdavo naktimis. Tačiau skyrus vaistus šios apraiškos išnyko.

Prokurorė Jolita Urbelienė prašė teismo palikti A. Jegorovui Kauno apygardos teismo skirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.   Apeliacinis teismas ją buvo sušvelninęs iki penkerių metų.

Naują sprendimą Apeliacinis teismas turėtų skelbti liepos 4 dieną.

Kauno apygardos teismas gegužę buvo nusprendęs, kad 33 metų kaunietis turi kalėti 9 metus. Dabar teismas nusprendė, kad, atsižvelgus į ypatingas nusikaltimo aplinkybes, vyras turi kalėti 5 metus.

Žinomas šachmatininkas nuosprendį apskundė, prašydamas sušvelninti bausmę. Jaunas vyras savo kaltės neginčijo.

Nuteistojo ir jo advokatų skunduose rašoma, kad bylos atvejis yra išskirtinis teismų praktikoje.

„Tai nėra nužudymas, paskatintas žemų paskatų, noro pasipelnyti, atkeršyti, nuslėpti ką nors nuo teisingumo, juolab nėra nusikaltimas be jokio rimto preteksto. Iš vienos pusės tai buvo atsakingo šeimos nario elgesys, o iš kitos – desperatiško, iškankinto ir pavargusio žmogaus elgesys – susikaupęs pervargimas, kurio niekaip nenuslopinsi, nebent apgaulingai slėpdamasis po alkoholiu ir jo tariamu atpalaidavimu“ , – rašoma nuteistojo ir jo advokato skunduose.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį nuteistojo skundą patenkino. Jis atkreipė dėmesį, kad šioje byloje susiklosčiusią situaciją daugiausia nulėmė itin sunki moters  sveikatos būklė. Pasak teismo, situacija laikytina ypatinga, ne tipine nužudymo byloms, situacija, todėl į tai atsižvelgus galima švelninti bausmę.

Teisėjai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, ilgą laiką beveik iki pat sulaikymo dirbo, draugų, kaimynų ir buvusių darboviečių charakterizuojamas tik teigiamai.

Tai nėra nužudymas, paskatintas žemų paskatų, noro pasipelnyti, atkeršyti, nuslėpti ką nors nuo teisingumo, juolab nėra nusikaltimas be jokio rimto preteksto.

Teismas mano, kad nuteistojo A. Jegorovo asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad tikimybė, jog jis nusikals ateityje, yra itin maža, jis nėra toks pavojingas, jog jam turėtų būti skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė.

„Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam sankcijoje numatytam terminui – aštuoneriems metams, itin neigiamai paveiktų jo turimus socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas pritaikius sušvelninus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki švelnesnės, nei Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmės“, – rašoma teisėjų Viktoro Kažio, Valdimaro Bavėjano ir Aloyzo Kruopio nuosprendyje.

Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalis numato, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 20  metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Kauno apygardos teismas skelbė, kad 9 metų bausmę skiria atsižvelgdamas, jog nusikaltimas buvo padarytas prieš sunkiai sergantį, garbaus amžiaus, bejėgiškos būklės šeimos narį, nesant rimto preteksto.

A. Jegorovas nuteistas už tai, kad 2017 metų birželio 8 dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nužudyti savo neįgalią, bejėgiškos būklės motiną, tyčia pagalve užspaudė jai kvėpavimo takus, dėl ko ši įvykio vietoje mirė.

Kaunietis savo kaltę prisipažino. Jis teigė, kad jo motina sirgo, nebevaikščiojo, sunkiai kalbėdavo, nebuvo visiškai sąmoninga. Dėl motinos gydymo ir slaugos atsirado sunkumų, tam buvo reikalingos ir didelės piniginės sąnaudos, kurių nepakako.

Darbą ir neįgalios motinos priežiūrą derinti sekėsi sunkiai. Kadangi turėjo materialinių problemų, negalėjo surasti, kur motiną paguldyti slaugai. Nebegalėdamas matyti, kaip ji kankinasi, ėmė galvoti apie jos nužudymą, planavo po to nusižudyti ir pats. Paskutinėmis dienomis iki nusikaltimo vartojo daug alkoholio.

A. Jegorovui sunkiai sekėsi suderinti darbą ir neįgalios motinos priežiūrą. Dėl to sutriko jo miegas, jis užmigdavo darbo metu. Vyrui kilo psichologinių problemų.