„Aiškinamės, ar išvalytos nuotekos gali būti papildomas šaltinis gaminant geriamąjį vandenį“, – sakė universiteto profesorius Jan Peter van der Hoek.

Techniniu požiūriu kanalizacijos nuotekas galima paversti geriamuoju vandeniu.

„Jis neturėtų sukelti jums ligos, bet reikalingi išsamūs tyrimai“, – kalbėjo J. P. van der Hoek.

Skaičiuojama, kad ateityje ir Nyderlanduose gali pritrūkti geriamojo vandens.

„Kai kuriose Nyderlandų dalyse jau dabar susiduriame su problema, ypač sausuoju laikotarpiu, kai pritrūksta geriamojo vandens. O artėjant 2030 metams, tai iškils visuose Nyderlandų regionuose. Su šia problema susidurs visos dešimt geriamojo vandens tiekimo įmonių“, – tikino geriamojo vandens įmonių asociacijos atstovas Pieter Litjens.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kol kas geriamasis vanduo gaunamas iš požeminio ir paviršinio vandens. Siekdamos išvengti trūkumo, olandų geriamojo vandens įmonės ieško daugiau tokių vandens šaltinių.

„Labai svarbu užtikrinti, kad geriamojo vandens tiekimo įmonės galėtų naudotis naujais šaltiniais, kad tiekimas nenutrūktų ir būtų patenkintas augantis poreikis“, – teigė vyras.

Olandai raginami, kaip įmanoma labiau taupyti geriamąjį vandenį, kad atitolintų juodąjį scenarijų.

Marijampolės apskrities policijos atstovė Gintarė Navickaitė BNS sakė, kad vienas automobilių buvo rastas prekyvietėje.

Ketvirtadienį Statybininkų gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, rastas galimai vogtas automobilis „Mercedes-Benz“. Jis nuo pernai sausio 21 dienos buvo ieškomas Olandijoje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo.

Tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Tos pačios dienos rytą, apie 8.59 val., Marijampolėje, Sporto gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėtas automobilis „Hyundai Santafe“.

Pareigūnai įtaria, kad  jo kėbulo identifikavimo numeris yra galimai suklastotas.

Vėliau apie 13.56 val. Marijampolėje, Sasnavos gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėta vilkiko priekaba „Schmitz Cargobull“, jos identifikavimo numeris yra galimai suklastotas.

Dėl dviejų pastarųjų atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo.

Tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nepaisant ilgos kelionės, shodaniečiai puikiai startavo šiose gilias tradicijas turinčiose varžybose ir pasiekė puikius rezultatus.

Klaipėdos karatė mokyklos komanda iškovojo 10 aukso, 9 sidabro, 12 bronzos medalių. Šiose varžybose dalyvavo daugiau nei 250 dalyvių iš 8 Europos šalių, kurie atstovavo 26 klubams.

Čempionais savo amžiaus grupėse tapo visus varžovus įveikę Žygimantas Vaičikauskas, Titas Česnauskas, Valentinas Adomaitis, Emil Burdin, Nojus Antonovičius, Lėja Mendelytė, Eva Jundulaitė, Karina Davydova, Deimantė Domeikytė, Aistė Butvydaitė.

Konkurencija buvo itin didelė ir, norint tapti šių varžybų nugalėtoju, daugeliui reikėjo įveikti net 3 ar 4 varžovus.

Šių varžybų vicečempionais tapo Domantas Kubilius, Vykintas Kubilius, Nikita Jakovčiuk, Joana Visokavičiūtė, Emilija Jučaitė, Brigita Puzneckytė, Goda Surgautaitė, Sandra Juodaitytė, Auksė Laureckaitė.

Bronzos medalius iškovojo Jokūbas Jundulas, Tomas Juočeris, Vakaris Adomaitis, Žygintas Zabukas, Martynas Navickis, Arijanas Zeicas, Martynas Zikas, Artiom Kosmakov, Dominykas Tarvydas, Kristina Survilaitė, Austėja Gerybaitė, Gabija Kniežaitė.

Karatė mokyklos „Shodan“ trenerių komanda džiaugiasi puikiu pirmu startu po vasaros atostogų, ir tuo, kad pavyko įgauti reikiamą formą bei pademonstruoti savo stipriąsias puses šiose prestižinėse tarptautinėse varžybose.

Įmonės direktoriaus pavaduotojas ir akcininkas Tadeušas Šeibakas radijui teigė, kad akcininkas iš Rusijos niekaip nedaro įtakos vadovėlių turiniui, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodė, kad akredituojant vadovėlius akcininkų sudėtis nėra nagrinėjama.

Pasak LRT radijo, bendrovės akcininkai yra Lietuvos, Olandijos ir Rusijos piliečiai, akcininkas iš Rusijos – matematikas Vladimiras Chochlovas. Pastarasis Maskvoje turi ir leidybos bendrovę, leidžia matematikos žurnalą ir kitus mokslinius leidinius.

Bendros Lietuvos-Rusijos-Olandijos įmonės pagal atnaujintą programą parengtus vadovėlius patvirtino Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). NŠA Ugdymo departamento vadovas Vaino Brazdeikis teigė, kad agentūra vertina vadovėlį pagal turinį bei atitikimą programai ir neturi galimybės neregistruoti, jei jis atitinka reikalavimus.

ŠMSM kancleris Julius Lukošius sako, kad įvertinti, ar įmonė su akcininku iš Rusijos gali dalyvauti pirkimuose, tikriausiai turėtų Viešųjų pirkimų tarnyba.

„Kai vadovėlis parengiamas, jo turinys yra įvertinamas. Tuomet atsižvelgiant į tuos vertinimus, priimamas sprendimas dėl vadovėlių. Juridinio asmens sudėtis tuo atveju nėra nagrinėjama, nes visgi kai mokiniai naudojasi vadovėliu, naudojasi jo turiniu, o ne akcininkų sąrašu“, – sakė ŠMSM atstovas.

– Nyderlandai, Vokietija jau susiduria su kiaušinių trūkumu, o kokios perspektyvos stebimos dabar Lietuvoje?

– Šiuo metu kiaušinių trūkumo Lietuvoje tikrai nėra. Jeigu nenutiks kažkokių nenumatytų aplinkybių, tokių kaip paukščių gripas, tai bent artimiausią pusmetį dėl to problemų tikrai neturėsime. Galbūt daugiau klausimų kyla žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, nes nuo 2025 m. prekybos tinklai planuoja persiorientuoti ir prekiauti tik ant kraiko laikomų vištų kiaušiniais. O tai reiškia, kad gamintojai turi investuoti netoli 60 mln. Eur., pakeisti auginimo technologiją ir jie tų pinigų fiziškai neturi. Ir kad neatsitiktų tokia situacija, kaip Europoje, Jungtinėje Karalystėje, kai  prekybininkai nenorėjo išgirsti augintojų perspėjimų, jog kiaušinių trūks, ir nenorėjo mokėti atitinkamos kainos už juos. Taip ir Lietuvoje yra, kad dabar kiaušinių kainos santykinai žemos ir neleidžia sukaupti lėšų reikalingoms investicijoms. Aišku, kažkiek numatyta valstybės parama – iki 12 mln. strateginiame plane. Bet to nepakanka, nes reikia penkis kartus didesnės sumos. Taigi po 2025-ųjų, jei niekas nepasikeis, mes turėsime analogišką situaciją, kokią turtime Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje ar Europoje.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Grįžkime prie paukščių gripo, kiek mes susiję su Vakarų Europa ir kaip tai gali veikti kiaušinių ir kiaušinių produktų kainas?

– Matome, kad dėl kiaušinių trūkumo Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje, ir Lietuvoje šiek tiek pakilo kiaušinių kainos. Kitas dalykas – kiaušinių produktai, sakykime, milteliai ar šaldyti kiaušinių produktai yra pasaulinė prekė ir jų paklausa šiuo metu yra labai didelė. Dauguma gamintojų tiek Europoje, tiek Lietuvoje nemažą dalį nukreipia į kiaušinių perdirbimą, nes šiandien tai yra pelningesnė grupė. Juo labiau žaidžiama bus pasaulinėje rinkoje: visos Azijos šalys. Pavyzdžiui, tokios kaip Kinija, Indonezija, Malaizija, Japonija. Anksčiau šioms rinkoms produktus tiekdavo Amerika, bet šiandien ji neturi tokios galimybės tiek dėl paukščių gripo, tiek dėl ekonominių faktorių (išaugusių pašarų ir energetikos kainų).

Jeigu vasarą neišliks išaugusios kiaušinių kainos, tai turėsime problemų: gamintojams paprasčiausiai neapsimokės jų auginti.

 

– Minėjote, kad kiaušiniai Lietuvoje šiek tiek brango. O kaip dėl ilgalaikės perspektyvos?

– Šiandien kiaušinių kaina Lietuvoje yra gera, tik klausimas, kiek ilgai ji tokia gera išliks ilgalaikėje perspektyvoje, pasibaigus šventėms ir žiemos laikotarpiui, kai kiaušinių vartojimas natūraliai išauga. Jeigu vasarą neišliks išaugusios kiaušinių kainos, tai turėsime problemų: gamintojams paprasčiausiai neapsimokės auginti kiaušinių. Tuomet šio produkto trūkumas pasijus ir Lietuvoje.

– Kaip paukščių gripas paveiktų kiaušinių augintojus, šį verslą? Kokios čia prognozės?

– Tikėkimės, paukščių gripas nepaveiks paukštininkystės sektoriaus. Tai būtų tikrai labai didelis smūgis. Galiu pailiustruoti europiniu masteliu. Jeigu Europoje yra apie 380 mln. paukščių, tai šiandien, lyginant su praeitais metais, iki spalio yra paskersta jų apie 50 mln. Matome, kad paukščių gripo įtaka didelė. Ir atkurti tą paukščių pulką nėra taip lengva. Lietuvoje šiuo metu yra užfiksuoti keli paukščių gripo atvejai laukinėje gamtoje. Tačiau į ūkius, mano žiniomis, kol kas dar nepersimetė. Įmonės deda didžiules pastangas, imasi visų įmanomų prevencijos priemonių, kad išvengtų paukščių gripo. Yra viena blogybė, kad jei anksčiau paukščių gripas buvo sezoninė problema, susijusi su laukinių paukščių migracija, tai dabar  jis tapo nuolatine problema, keliančia rizikų ištisus metus. 

Kaip pasakojo Kęstutis, užfiksuotose nuotraukose akis bado Bredos miestelio, esančio prie Olandijos-Belgijos pasienio, automagistralės aplinka, paversta dideliu šiukšlynu. 

„Kaip reikia nekęsti šalies, negerbti savęs, tyčiotis iš kitų, kad taip mėtyti šiukšles? Tokių prišiukšlintų išvažiavimų iš automagistralių yra daug. Tai tampa panašu į naują sporto šaką – „šiukšliametį“. Matyti, kad čia per transporto priemonių langus mėtytos šiukšlės – greito maisto pakuotės, buteliai. Vienoje vietoje Belgijoje mačiau pakabintas lenteles: „Už šiukšlinimą – 1000 eurų bauda“. Jei vaikystėje mama neišmokė būti tvarkingu ir elgtis kultūringai, reikia auklėti baudomis, nes kaip kitaip išauklėti?“ – įsitikinęs pašnekovas.

Pro šią vietą tolimųjų reisų vairuotojas sakė pravažiuojantis dažnai. Ji esą išskirtinė tuo, kad nors šiukšles čia kažkas atvyksta surinkti, netrukus jų vėl atsiranda. Tačiau K. Grubliauskas įsitikinęs – tai ne sunkvežimių vairuotojų išmetamos atliekos, nes pastarieji valgo sustoję. Todėl labiau tikėtina, kad tai – turistų ar netgi vietinių gyventojų darbas.

Tai tampa panašu į naują sporto šaką – „šiukšliametį“.

Pašnekovas sakė Lietuvoje tokios problemos, kad pakelėse, ties posūkiais, būtų šiukšlinama, nepastebintis. Tačiau, pabrėžė, kad ir mūsų šalyje jam vis dėlto tenka matyti bet kur išmestų padangų ar kitokių atliekų. Laimė, mastas čia – mažesnis, nes, pavyzdžiui, aikštelėse, esančiose Olandijoje, Belgijoje, Anglijoje, šiukšlinimas jau tapęs kasdieniu reiškiniu. Kaip teigė vyras, nors čia yra šiukšliadėžės, žmonės vis tiek piktybiškai renkasi teršti aplinką mesdami atliekas tiesiog ant žemės. 

„Danijoje esu matęs, kad prie išvažiavimų iš aikštelių ant stovo pastatytos šiukšlių dėžės, atvaizduojančios krepšinio lanką, taip tarsi sufleruojant: prieš išvažiuodamas įmesk į krepšį, o ne ant žemės“, – pasakojo jis.

K. Grubliauskas svarstė – tai labiau kultūros stoka, ar tingėjimas nueiti kelis papildomus žingsnius iki šiukšliadėžės?

„Suprantu, kartais šiukšliadėžės būna perpildytos ir šiukšlės nebetelpa, bet kai kurie žmonės sudeda į maišelius ir padeda šalia. Čia, žinoma, reikėtų išsakyti problemą ir prašyti atsakingų tarnybų, kad jos dažniau išvežtų šiukšles“, – samprotavo pašnekovas.

Jis užsiminė, kad ir Lietuvoje prie greito maisto užkandinių tenka matyti perpildytų šiukšliadėžių problemą ir dėl to bet kur besimėtančius įpakavimus. „Jei Lietuvoje mes taip lauksime, nieko nesakysime ir mąstysime, kad: ai, truputį prišiukšlino ar bet kur išmetė padangas – surinksime, paskui bus sunku tai suvaldyti“, – nuogąstavo Kęstutis.

Jis svarstė, kad dabar, kai yra galimybė stebėti aplinką vaizdo kameromis, jos pasitarnautų teršiamose vietose. Tokiu būdu būtų galima nustatyti piktavalius ir skirti jiems baudas. O tiems, kurie neturi, kaip susimokėti, liepti kelias savaites rinkti atliekas taip švarinant šiukšlynais virtusias erdves. 

„Reikia duoti šitaip padirbėti du tris savaitgalius. Galbūt tada supras“, – pridūrė pašnekovas.

Vakaruose, ypač Olandijoje, jis sakė matantis, kad žmonės profesionaliais fotoapoaratais fotografuoja problemines vietas. Tokia taktika esą praverstų ir Lietuvoje. „Galbūt reikėtų įkurti visuomeninę organizaciją ir pasiūlyti, pavyzdžiui, į pensiją išėjusiems policininkams vaikščioti, fotografuoti. O kaltininkui sumokėjus baudą skirti 10 proc. premiją tam, kuris nufotografavo. Jei laiku nesiimsime griežtų priemonių, ta pseudo sporto šaka – „šiukšliametis“ taps nevaldoma ir ateis ne tik į visus kelius, bet ir į kiekvieną kiemą“, – prognozavo Kęstutis.

Šį antradienio vakarą 20 val. LNK laidoje „Bus visko“ sėkmingas vestuvių organizatorius bei vedėjas Giedrius Leonavičius pasidalins prieš keturiolika metų nutikusia istorija, kai baigęs mokslus išvyko į Olandiją užsidirbti savarankiško gyvenimo pradžiai ir atsidūręs gatvėje gyveno landynėse, po to stotyje, prašė išmaldos ir net buvo apkaltintas žmogžudyste.

Viskas prasidėjo nuo to, kai vyras patikėjo grupės draugės pažadais apie neva esantį darbą Amsterdame, laikraščių spaustuvėje. Moteris žadėjo gyvenamąją vietą su lietuviais ir gerą atlyginimą, tačiau vos atvykęs, suprato, kad buvo apgautas ir atsidūrė landynėje.

„Ji mane pasitiko oro uoste ir pirma stotelė buvo vieta, kurioje ji nusipirko Olandijoje legaliai parduodamą marihuanos suktinę. Ją surūkė ir informavo, kad nėra nei darbo, nei pastogės“, – pasakos vestuvių organizatorius.

Kaip tikras lietuvis Giedrius į užsienį neišvyko tuščiomis, su savimi atsivežė dešrų ir maisto skardinėse, tačiau net nenutuokė, kad visą savaitę teks jomis maitintis. Pagal susitarimą už surastą darbą bei namus grupės draugė turėjo pasilikti vieną vyro uždirbtą atlyginimą, todėl likimo valiai jo nepaliko. Pirmą naktį jie apsigyveno landynėje.

„Tai buvo nuskendęs laivas, denis pasviręs kampu. Sausio mėnuo, šalta. Prie įėjimo konteineriuose degė laužai. Jei ateidamas atnešdavai malkų, visi pasitikdavo plojimais“, – pasakos Giedrius.

Landynėje visi vartojo narkotikus, Giedrius nesijautė saugiai, todėl nusprendė nakvoti nedideliame grupės draugės automobilyje. Antrąją naktį vyrui buvo pasiūlyta apsigyventi pas „skvoterius“– žmones, kurie užgrobia svetimus būstus ir laikinai juose gyvena.

Kai vienoje rankoje laikiau kelis kilogramus kokaino, kitoje – maišą marihuanos, buvau nemiegojęs ir nesiprausęs daugiau nei mėnesį, supratau, kad man gana, laikas namo. Tačiau neturėjau pinigų ne tik bilietui į Lietuvą, bet net ir galimybei susisiekti su šeima.

„Ten galiojo labai griežtos taisyklės. Prieš įeinant turi kelias minutes pastovėti, dairytis, ar tavęs niekas nemato. Durys užkaltos, yra sutartinis beldimas, tam, kad tave įleistų. Užėjus duris papildomai užremia sunkiu metaliniu vamzdžiu, o miegoti turi su visais savo daiktais. Jei atvyktų policija, turi per kelias sekundes pasišalinti iš trečio aukšto nusileisdamas lietvamzdžiu“, – pasakos vyras.

Po trijų savaičių, kai baigėsi atsivežtas maistas ir pinigai, Giedrius pats bandė ieškoti darbo vaikščiodamas po kavines. Apsilankė net darbo biržoje, tačiau nemokėjo olandų kalbos ir niekas darbo nepasiūlė. Tikėdamasis gauti vienkartinių darbelių dalinti skrajutes, slankiojo raudonųjų žibintų kvartalo gatvelėmis. Vyras net neįtarė, kad ten paklius į situaciją, kurios nesapnavo net baisiausiame savo sapne.

„Sustojau prie vieno lango. Jame stovinti prostitutę kvietė užeiti į vidų. Prie manęs priėjo vyras, klausia, graži? Sakau, graži... Klausia, eisi? Sakau, ne. Jis užėjo, o aš nuėjau savo keliais“, – pasakos Giedrius.

Kitą dieną einantį gatve Giedrių sulaikė policija. Vyrui nieko nebuvo paaiškinta. Jis buvo išvežtas į tardymo izoliatorių. Pasirodo, kai sutiktas vyras užėjo pas prostitutę, ją nužudė uždusindamas pagalve, o Giedrius pagal gatvėje filmavusias kameras buvo užfiksuotas kaip paskutinis su nusikaltėliu bendravęs žmogus.

„Pradžioje mane maloniai klausinėjo pareigūnė. Tada atėjo civiliais persirengę vyrai. Mane išrengė iki apatinių, nieko nepaaiškinę paliko keturias valandas šalti, tada atėję mušė, reikalavo pasakyti ką žinau, bet aš nieko nežinojau”, –skaudžia patirtimi dalinsis Giedrius.

Vidurnaktį vyrą paleido. Apsilankęs įvykio vietoje Giedrius palūžo, apsiverkė. Galvojo, ką galėjo padaryti, kad išgelbėtų nužudytą moterį. Prie jo priėjo kita prostitutė, prisistačiusi Dianos vardu. Moteris informavo, kad nužudytosios draugai bei suteneriai ieško vyro su lagaminu, kurį suėmė policija, galvodami, kad jis yra įvykio bendrininkas. Suvokęs, kad nusikaltėliai nebus tokie supratingi kaip pareigūnai, Giedrius nusprendė pasislėpti.

Apsigyvenęs baržoje ant vandens, po kelių dienų Giedrius buvo atvestas pas narkotikų prekeivius, kur jam buvo pasiūlyta prekiauti kokainu bei marihuana.

„Kai vienoje rankoje laikiau kelis kilogramus kokaino, kitoje – maišą marihuanos, buvau nemiegojęs ir nesiprausęs daugiau nei mėnesį, supratau, kad man gana, laikas namo. Tačiau neturėjau pinigų ne tik bilietui į Lietuvą, bet net ir galimybei susisiekti su šeima“, – pasakos Giedrius.

Amsterdamo centre, gausybės liudininkų akivaizdoje, pašautas 64-erių apie nusikaltimus rašantis olandų žurnalistas ir laidų vedėjas Peteris R. de Vriesas.

Po šio neįprastai brutalaus užpuolimo laikinasis Olandijos premjeras M.Rutte prasitarė, kad tai išpuolis ne tik prieš konkretų žiniasklaidos atstovą, bet "prieš mūsų demokratijai ir įstatymo viršenybei labai svarbią spaudos laisvę".

Ši ataka sukrėtė ir Olandijos karališkąją porą. Jų Didenybės socialiniame tinkle P.R. de Vriesui parašė paramos žinutę ir tvirtino, kad "žurnalistai turi galėti be grėsmės dirbti savo svarbų darbą".

Turi galėti, bet negali. Tą rodo nesenas baltarusių žurnalisto R.Protasevičiaus pagrobimas Vilniaus pašonėje, tą rodo nuolat Meksikoje žudomi žurnalistai, kur jau vien per šį pusmetį banditai nušovė tris reporterius, o dar du jų kolegos dingo be žinios.

Už žiniasklaidos laisvę kovojanti tarptautinė nevyriausybinė organizacija "Reporteriai be sienų" kasmet skelbia liūdnąją statistiką.

Per pastarąjį dešimtmetį dėl žurnalistinio darbo arba šio darbo metu žuvo beveik tūkstantis žiniasklaidos darbuotojų – po vieną kone kas trečią dieną.

Pernai pasaulyje dėl savo profesinės veiklos buvo nužudyta mažiausiai 50 žiniasklaidos darbuotojų, bent dvi iš jų – moterys. O per pastarąjį dešimtmetį dėl žurnalistinio darbo arba šio darbo metu žuvo beveik tūkstantis žiniasklaidos darbuotojų – po vieną kone kas trečią dieną.

Organizacija kasmet vis vardija pavojingiausias šalis profesionaliems žiniasklaidos darbuotojams. Iki šiol tai buvo Meksika, Irakas, Afganistanas, Indija ir Pakistanas, tačiau geografija pamažu plečiasi. Ir, tai baisiausia, ten, kur anksčiau nė nebuvo įmanoma įsivaizduoti tokių dalykų.

Panašu, jog dar viena pasaulį savo kruvinais čiuptuvais apraizgiusi ir visus siekianti įbauginti organizacija – "Banditai be sienų" vis labiau jaučiasi bebaimiai ir nebaudžiami.

„Tai – tarsi  kokybės ženklas, kuris patvirtina, kad mūsų prostatos MR tyrimai yra atliekami ir vertinami pačiu aukščiausiu ekspertiniu lygmeniu, tokiu pat, kaip Vokietijoje, Olandijoje ar Švedijoje. Tai garantija, kad ir čia, pas mus Klaipėdoje,  taip pat teikiama paties aukščiausio lygio ir kokybės paslauga“, – džiaugiasi Tomografijos skyriaus vedėjas Artūras Čiuvašovas.

Iki tikslo – nelengvas kelias

Radiologo A. Čiuvašovo teigimu, tai buvo didelis darbas, ilgas procesas, trukęs daugiau kaip metus. Respublikinei Klaipėdos ligoninei teko dalyvauti Radboudo universiteto projekte, pagal kurį Prostatos magnetinio rezonanso kompetencijos centrai steigiami visoje Europoje ir pasaulyje. Juose prostatos MRT tyrimai atliekami ir vertinami pagal vieną, įrodymais pagrįstą, europinį standartą. Tokie centrai jau veikia Nyderlanduose, Šveicarijoje, Belgijoje ir kitur, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose, Azijos šalyse, Australijoje. Jie ne tik atlieka prostatos MRT tyrimus pagal aukščiausius reikalavimus ir naujausias Radboudo universiteto mokslininkų rekomendacijas, bet ir bendradarbiauja, esant būtinybei konsultuojasi tarpusavyje.

„Labai noriu padėkoti visai komandai, gydytojai Agnei Mačiūnienei ir mūsų technologams, kurie praėjo paskutinį akreditacijos etapą, taip pat ir ligoninės direktoriui, administracijai, kuri suprato projekto svarbą ir naudą, ir suteikė šios programos įgyvendinimui leidimą bei finansavimą. Didelį darbą atliko mūsų teisininkė Renata Baužienė, kuri ruošė sutartis – jos neįprastos ir sudėtingos, prie jų dirbta ne vieną savaitę, kad atitiktų tiek olandų, tiek mūsų teisės aktus. Dėkoju ir IT skyriaus vadovui Tomui Rekašiui už IT paramą –  serverių paruošimą, sistemų suderinimą tarp mūsų ir olandų, kad būtų galima saugiai perduoti mūsų atliktus prostatos tyrimų vaizdus ir jų vertinimus“, – pasakoja radiologas A. Čiuvašovas.

Gydytojas Artūras Čiuvašovas ir gydytoja Agnė Mačiūnienė / Respublikinės Klaipėdos ligoninės nuotr.

Sudėtingas ir pats mokymosi procesas: Respublikinės Klaipėdos ligoninės specialistams – dviem technologams ir dviem gydytojams,  teko vykti į Radboudo universitetą stažuotis. Po teorinių žinių buvo vertinama ligoninės turima įranga, technologų darbas, vaizdų kokybė, atlikimo seka ir t.t.

„Kiekvienas iš mokymuose dalyvavusių ligoninės radiologų, kurie dalyvavo akreditacijoje privalėjo nusiųsti  po 100-ą prostatos MRT tyrimų, kad juos pakartotinai peržiūrėtų ir PMRC ekspertai. Buvo daug įdomių diskusijų ir aptarimų neaiškiais atvejais. Tai – tarsi egzaminas ir mokymasis vienu metu. Šis procesas būtinas, kad olandų ekspertai įvertintų, esant reikalui pataisytų mūsų žinias, sprendimų priėmimo eigą. Tyrimų vertinimas buvo paskutinis ir esminis, kad mūsų ligoninė būtų sertifikuota ir galėtų tapti Kompetencijos centru“, – sako gydytojas A. Čiuvašovas.

„Buvo ką veikti, bet tikrai verta, nes įgijau ne tik žinių, patobulėjau, bet ir įgavau daugiau pasitikėjimo savimi.  Patirtis, kokia buvo prieš dvejus metus ir dabar – nepalyginama, skirtumas – didžiulis ir tuo labai džiaugiuosi“, – pastebėjimais dalijasi akredituota gydytoja radiologė A. Mačiūnienė.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Prostatos MRT Kompetencijos centras – vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Artimiausi centrai yra Danijoje (3) ir Norvegijoje (1).

Respublikinės Klaipėdos ligoninės nuotr.

„Prostatos vėžys yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų susirgimų vyrams, o nuo tikslios diagnozės priklauso nepaprastai daug. Per pastaruosius 5-10 metų prostatos vėžio diagnostikoje vyksta didelės permainos, keičiasi požiūris ir į gydymą. Jeigu anksčiau vėžys nebuvo matomas ir nustatomas tarsi apčiuopom bei neretai skiriamas per agresyvus gydymas, tai diagnostikai tobulėjant ir atliekant magnetinio rezonanso (MR) tyrimą, praplečiamos galimybių ribos – mažiau praleistų atvejų, laiku pradėtas gydymas, o tam tikrais atvejais gydymas saugiai nukeliamas vėlesniam laikui, paliekant aktyvų stebėjimą. Taip kartais saugiau ir padaroma mažesnė žala sveikatai, nei be reikalo agresyviai gydant neišreikštas vėžio formas“, – sako gydytoja radiologė A. Mačiūnienė.

„Prostatos vėžio diagnostikoje magnetinio rezonanso tyrimas yra įtrauktas į diagnostines gaires, todėl taikomas kasdieninėje praktikoje vis didesne apimtimi. Metodo diagnostinis tikslumas yra nepaprastai svarbus, nes tyrimo rezultatas nulemia tolimesnius diagnostinius ir gydomuosius veiksmus. Deja, kasdieninėje praktikoje, stebimi dideli tikslumo svyravimai, kurie priklauso nuo turimos įrangos ir personalo kompetencijos. Visoje Europoje krypstama ta linkme, kad prostatos MRT būtų atliekama specializuotuose centruose, o vertinantys šiuos tyrimus specialistai būtų kompetentingi, turintys pakankamą patirtį ir specialių žinių.  Su šia idėja Europoje ir kuriamas Prostatos MRT Kompetencijų centrų  tinklas,  kad pacientai ir urologai, galėtų tinkamai pasirinkti įstaigą, kur šis tyrimas bus atliktas aukščiausiu diagnostiniu tikslumu“, – aiškina radiologas A. Čiuvašovas.

Pačias naujausias technologijas prostatos vėžio diagnostikai Respublikinės Klaipėdos ligoninės radiologai pradėjo taikyti prieš septynerius metus, įsigijus trijų Teslų (3T) magnetinio rezonanso aparatą, o nuo 2018 metų pavasario atlieka ir prostatos biopsijas magnetinio rezonanso kontrolėje.

Šiuo metu Respublikinė Klaipėdos ligoninė yra vienas iš centrų atliekančių daugiausiai prostatos MRT tyrimų, o tyrimams pacientai atvažiuoja ne tik iš Klaipėdos miesto ar apskrities, bet iš visos Lietuvos – Šiaulių, Kauno, Marijampolės ir kt.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės nuotr.

„Prostatos magnetinio rezonanso tyrimas yra vienas iš sudėtingiausių tyrimų radiologijoje, nes tiriami bent trys skirtingi audinių parametrai ir tai vadinama multiparametriniu tyrimu. Jo metu vertinama ne tik anatomija, bet ir kraujotaka bei ląstelių tankis. Tyrimas atliekamas ir vertinamas pagal standartizuotą Pi-Rads metodiką, kurios pirminė versija sukurta tame pačiame PMRC. Neturint pakankamai žinių ir patirties, tai, deja, atliekama ne visada teisingai“, – sako A. Čiuvašovas.

Prostatos MRT tyrimas atliekamas daugelyje šalies gydymo įstaigų, tačiau patirtys – nevienodos, todėl Respublikinės Klaipėdos ligoninės radiologai savo žiniomis ir patirtimi mielai dalinasi su kitų ligoninių kolegomis. Organizuojami kursai, mokymai grupėms ir individualios stažuotės. Vykę kursai sulaukė puikių dalyvių atsiliepimų ir buvo kartojami, o stažuotis į Respublikinę Klaipėdos ligoninę atvyksta radiologai iš Alytaus, Kauno ir kitų miestų.

„Mes siekiame, kad ta paslauga būtų prieinama ir kuo geriau atliekama, ir kitose gydymo įstaigose, kad pacientai šią paslaugą gautų kokybišką. Todėl mielai savo žiniomis dalinamės su kolegomis“, – pastebi radiologas A. Čiuvašovas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės nuotr.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės radiologai ne tik atlieka MRT tyrimus ekspertiniu lygiu, bet ir yra vieninteliai Lietuvoje, atliekantys biopsijas magnetinio rezonanso kontrolėje. Prostatos magnetinio rezonanso tyrimo ir po to sekančios biopsijos MRT kontrolėje derinys ypač tiksliai ne tik parodo įtariamo vėžio židinius, bet ir pateikia medžiagos pavyzdžius būtent iš jų, ko padaryti kitais metodais neįmanoma.