Praėjusį mėnesį įvykdytas išpuolis Rusijos Pamaskvės „Crocus City Hall“ koncertų salėje, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių, sukėlė nuogąstavimų ir dėl Paryžiaus olimpinių žaidynių.

„Šiandien nėra jokios konkrečios su terorizmu susijusios grėsmės olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms“, – televizijos kanalui „France 2“ nurodė ministrė.

A. Oudea-Castera pridūrė, kad žaidynių atidarymo ceremonija prie Senos upės išlieka pagrindiniu planu, tačiau užsiminė, kad Prancūzija ruošia ir atsarginį planą.

Planuojama, kad atidarymo ceremonijos metu sportininkų delegacijos ne žygiuos, o plauks Sena valčių flotile, ir ją stebės iki 500 tūkst. žiūrovų, įskaitant tuos, kurie ją galės išvysti iš arčiausiai esančių pastatų.

„Nekalbame apie planą B ne todėl, kad jo nėra“, – nurodė ministrė.

Visos šalys nurodė, kad planuoja prisijungti prie valčių flotilės, įskaitant tas, kurios imasi papildomų saugumo priemonių, įskaitant JAV ir Izraelį.

Olimpinės žaidynės, kuriose dalyvauja tūkstančiai sportininkų ir žiūrovų ir yra transliuojamos tiesiogiai, praeityje ne kartą buvo tapusios išpuolių taikiniu, įskaitant 1972-ųjų Miuncheno ir 1996-ųjų Atlantos žaidynes.

Šiandien nėra jokios konkrečios su terorizmu susijusios grėsmės olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms.

Kiek anksčiau Paryžiaus olimpiados organizatoriai atmetė galimybę perkelti atidarymo ceremoniją iš Senos upės, tačiau užsiminė, kad ji galėtų būti mažesnio masto, pavyzdžiui, laivais plauktų ne sportininkai, o tik atlikėjai.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, prieš žaidynes saugumo pajėgos patikrins iki milijono žmonių, įskaitant arti pagrindinių olimpinių objektų gyvenančius asmenis.

Po praėjusį mėnesį Rusijos Pamaskvėje įvykdyto išpuolio Prancūzijos vyriausybė šalyje įvedė aukščiausią pavojaus lygį. Priėmus šį sprendimą, saugumo pajėgos ėmė aktyviau saugoti galimus taikinius, pavyzdžiui, vyriausybinius pastatus, transporto infrastruktūrą ar mokyklas.

A. Oudea-Castera nurodė, kad atidarymo ceremonijos repeticijos prie upės vyks gegužės 27-ąją ir birželio 17-ąją.

Paryžiaus vasaros olimpinės žaidynės vyks nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 dienos. 

Galimas barjeras – JAV

Jie lėmė, kad mūsų šalies krepšininkai, jeigu iškovotų olimpinį kelialapį, Paryžiuje išmėgintų jėgas C grupėje su JAV, Serbijos ir Pietų Sudano komandomis.

Žaidynėse vyrų krepšinio turnyras numatytas liepos 27–rugpjūčio 10 d. Mūsiškiai 28 d. susitiktų su Pietų Sudano ekipa, 31 d. – su serbais ir 3 d. – su amerikiečiais.

Į ketvirtfinalį pateks 1–2 vietas trijose grupėse užėmusios rinktinės ir dvi iš trijų geriausių, užėmusių trečias pozicijas.

A grupėje kovos Australijos, Kanados ekipos ir atrankos turnyrų Ispanijoje (dalyvaus Libanas, Angola, Ispanija, Suomija, Lenkija, Bahamai) ir Graikijoje (Slovėnija, Naujoji Zelandija, Kroatija, Egiptas, Graikija, Dominikos Respublika) nugalėtojai.

B grupėje žais Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos rinktinės ir atrankos varžybas Rygoje (Sakartvelas, Filipinai, Latvija, Brazilija, Kamerūnas, Juodkalnija) laimėjusi komanda.

Birželį – į Puerto Riką

Tačiau K. Maskvyčio kariaunos kelias į Paryžių – pirmiausia per Puerto Riką, kur birželio 2–7 d. atrankos turnyre su lietuviais dėl vienintelio bilieto į Prancūzijos sostinę varžysis Puerto Riko, Meksikos, Dramblio Kaulo Kranto, Italijos ir Bahreino krepšininkai.

Pastarąjį kartą Lietuvos krepšininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo 2016-aisiais.

„Atrankos etapo burtai – sėkmingi, tačiau viską reikės patvirtinti aikštėje, – kalbėjo K. Maksvytis. – Geriau pažįstame italus, meksikiečius. Puerto Riko komanda, savų sirgalių palaikoma, irgi bus pavojinga.“

Paaiškėjus, kas lauktų Paryžiuje, jeigu pavyktų San Chuane įveikti atrankos barjerą, K. Maksvytis pripažino, kad olimpinio turnyro burtų rezultatai – nepalankūs.

„Amerikiečių sudėtis tikrai nebus tokia, kokia buvo pasaulio čempionate, serbai taip pat atvyks stipresni“, – svarstė treneris.

LKF iškėlė tikslą

Pernai pasaulio čempionate lietuviai įveikė JAV atstovus 110:104, o serbams pralaimėjo ketvirtfinalio dvikovą 68:87.

Serbijos krepšininkai iškovojo sidabro medalius, amerikiečiai liko ketvirti, mūsiškiai – šešti, Pietų Sudano ekipa užėmė septynioliktą vietą.

JAV krepšinio federacija jau paskelbė išplėstinį kandidatų į nacionalinę komandą sąrašą, jame – NBA žvaigždynas: Kevinas Durantas, Jalenas Brunsonas, Donovanas Mitchellas, Devinas Bookeris, Jaysonas Tatumas, Stephenas Curry, Anthony Davisas, Tyrese’as Haliburtonas, Jamesas Hardenas, LeBronas Jamesas, Kawhis Leonardas, Kyrie Irvingas.

„Svarbiausia – kurie žaidėjai galės padėti rinktinei ir koks bus pasirengimo procesas. Tikiuosi, mūsų lyderiai sezoną klubuose užbaigs sveiki, turės laiko atsipūsti, o darbas prieš olimpiadą bus kokybiškas“, – sakė Serbijos ekipos strategas Svetislavas Pesičius.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis komitetas mūsų vyrų rinktinei yra iškėlęs tikslą laimėti ikiolimpinį atrankos turnyrą, o Paryžiaus žaidynėse užimti 1–8 vietas.

Suklupo ketvirfinalyje

Pastarąjį kartą Lietuvos krepšininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo 2016-aisiais.

Trenerio Jono Kazlausko vadovaujama komanda (Mantas Kalnietis, Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, Marius Grigonis, Jonas Mačiulis, Mindaugas Kuzminskas, Antanas Kavaliauskas, Robertas Javtokas, Paulius Jankūnas, Renaldas Seibutis, Adas Juškevičius, Vaidas Kariniauskas) Rio de Žaneire laimėjo trejas rungtynes ir patyrė tiek pat nesėkmių.

Mūsiškiai B grupėje 82:76 įveikė brazilus, 89:80 – Nigerijos atstovus, 81:73 – argentiniečius, 59:109 nusileido ispanams ir 81:90 – kroatams.

Ketvirtfinalio mačą lietuviai 64:90 pralaimėjo australams ir užėmė septintą vietą.

„Bet kokiu atveju visuomet atsižvelgsime į Rusijos interesus ir padėtį mūšio lauke“, – kalbėjo jis. Prieš tai E. Macronas interviu Ukrainos televizijai patvirtino, kad Paryžius prašys Maskvos paliaubų per olimpines žaidynes, kurios vyks nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio 11-osios.

Rusijos atletai olimpinėse žaidynėse galės dalyvauti su neutralia vėliava. Šiame kontekste V. Putinas pareiškė, kad tarptautiniai funkcionieriai tokiais ribojimais iškreipia olimpinio judėjimo prasmę.

Rusijos vadovybė praeityje ne kartą yra pareiškusi savo pasirengimą derėtis dėl taikos. Tačiau V. Putinas, prieš daugiau kaip dvejus metus pradėjęs karą prieš kaimyninę Ukrainą, nori taikos savo sąlygomis. Kyjivas, be kita ko, turėtų atiduoti Maskvai dideles teritorijas, atsisakyti stojimo į NATO ir stiprios kariuomenės. V. Putinas per spaudos konferenciją neatmetė tolesnio teritorijų užkariavimo, pavyzdžiui, Charkivo srityje.

Naudingas renginys

Stambulo kandidatūra buvo pristatyta Madride įvykusiame Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) vykdomojo komiteto (VK) posėdyje.

„Šio miesto vadovai mato didelę Europos žaidynių naudą: renginys ne tik pritraukia turistų, bet ir suvienija bendruomenę, prisideda prie sporto plėtros ir gyventojų sveikatingumo. Be to, Stambulas siekia surengti 2036-ųjų vasaros olimpiadą, todėl Europos žaidynės būtų gera patirtis. Miesto atstovai pristatė savo viziją ir galimybes. EOK pareigūnų laukia vizitas į Turkiją ir tolesnės diskusijos“, – teigė EOK viceprezidentė D. Gudzinevičiūtė.

Madride taip pat aptarti didelės sėkmės sulaukę pernai Europoje vykę olimpiniai multisporto renginiai, pristatyta Lenkijoje įvykusių Europos žaidynių ataskaita.

Pernai varžėsi Lenkijoje

Trečiosios Europos žaidynės buvo surengtos Krokuvos, Mažosios Lenkijos ir Silezijos regionuose.

Jie pasirinkti ir dėl puikios infrastruktūros, ir varžybų arenų, kurios buvo minimaliai patobulintos, atsižvelgiant į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) tvarumo standartus.

Startavo 6 857 atletai iš 48 šalių. Žaidynėse neleista dalyvauti karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos ir ją palaikančios Baltarusijos atstovams.

Stambulas siekia surengti 2036-ųjų olimpiadą, todėl Europos žaidynės būtų gera patirtis.

Lietuvai atstovavo 130 sportininkų. Aukso medalius iškovojo moterų trijulių krepšinio (3 prieš 3) rinktinė (Kamilė Nacickaitė, Martyna Petrėnaitė, Gabrielė Šulskė, Giedrė Labuckienė) ir kanojininkas Henrikas Žustautas (200 m rungtis).

Europos žaidynių vicečempionu tapo lengvaatletis Edis Matusevičius (ieties metimas), bronzą pelnė moterų šiuolaikinės penkiakovės komanda (Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė, Ieva Serapinaitė), breiko šokėja Dominika Banevič, lengvaatletės Gabija Galvydytė (1 500 m bėgimas) ir Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas), disko metikas Andrius Gudžius.

Medaliai – visų spalvų

Europos žaidynių metraštis rašomas nuo 2015-ųjų, kai 5 898 atletai iš 50 šalių buvo susirinkę Azerbaidžano sostinėje Baku.

Mūsų šalies rinktinę sudarė 70 sportininkų. Du medalius – aukso ir sidabro – iškovojo plaukikas Andrius Šidlauskas (50 m ir 100 m krūtine), čempionu tapo H. Žustautas (vienvietė kanoja, 200 m).

Trečias vietas užėmė badmintonininkas Kęstutis Navickas, paplūdimio tinklininkės Ievai Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė, sambo imtynininkai Rūta Aksionova ir Radvilas Matukas.

2019-aisiais Minske (Baltarusija) varžėsi 4 082 sportininkai iš 50 šalių. Lietuvą reprezentavo 72 atletai.

Dviračių treko legenda Simona Krupeckaitė iškovojo keirino rungties auksą ir komandų (kartu su Migle Marozaite) sprinto varžybų sidabrą. Čempionu tapo gimnastas Robertas Tvorogalas (laimėjo pratimų ant skersinio finalą).

Olimpiadoje – Europos namai

EOK VK posėdyje daug dėmesio skirta 2024-ųjų planams ir galimybėms, kurias suteiks į Europą po dvylikos metų pertraukos grįžtančios olimpinės žaidynės.

EOK prezidentas Spyras Capralas pasidžiaugė, kad Europos sportininkai toliau lieka didžiausių pasaulio sporto renginių medalių lentelių viršūnėje, tai parodė ir sausį Pietų Korėjoje vykusios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės.

„Tikimės, kad Europos sportininkai olimpinėse žaidynėse Paryžiuje iškovos 40 proc. medalių. Europa toliau tikslingai ir sėkmingai investuoja į sportą ir tai atspindi atletų pasiekimai“, – reziumavo S. Capralas.

Planuojama, kad Paryžiuje olimpinių žaidynių metu veiks Europos namai, kviesiantys miestiečius ir svečius susipažinti su Senojo žemyno sporto istorija, pabendrauti su olimpiečiais ir pajausti olimpinę dvasią.

Kelialapiai sau ir šaliai

Teisę varžytis XXXIII vasaros olimpiadoje Paryžiuje jau iškovojo aštuonių sporto šakų atstovai.

Asmeninius tikslus yra pasiekę plaukikai Rūta Meilutytė, Kotryna Teterevkova, Danas Rapšys, Aleksas Savickas, lengvaatlečiai Mykolas Alekna ir A. Gudžius, breiko šokėja D. Banevič.

Kelialapius šaliai pelnė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė), Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja (baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių 500 m rungtis), M. Maldonis ir Andrejus Olijnikas (baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių 500 m rungtis), Viktorija Senkutė (irklavimas, vienvietės valtys), Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė (irklavimas, porinės dvivietės valtys), Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (irklavimas, pavienės dvivietės valtys), Dovydas Nemeravičius (irklavimas, vienvietės valtys), žirginio sporto atstovai Aistis Vitkauskas (trikovė) ir Justina Vanagaitė (dailusis jojimas).

Be to, Lietuvai skirta viena vieta olimpinėse moterų dviračių sporto grupinėse lenktynėse.

LRT užsakymu kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad IOC sprendimui leisti rusams ir baltarusiams dalyvauti šių metų žaidynėse Paryžiuje su neutraliu statusu pritaria 30 proc. apklaustųjų – 5 proc. tai vertina palankiai, 25 proc. – greičiau palankiai.

Nepritariančiųjų dalis siekia 56 procentus: 24 proc. nurodė, kad tokį komiteto veiksmą vertina labai nepalankiai ir 32 proc. – greičiau nepalankiai.

Sprendimas sugrąžinti rusus ir baltarusius  į olimpines žaidynes buvo priimtas praėjusių metų gruodžio pradžioje. IOC pabrėžė, kad į žaidynes bus įleisti tik individualūs neutralūs sportininkai iš Rusijos ir Baltarusijos, bet ne komandinių sporto šakų ar rungčių atstovai.

Tiek Lietuvos olimpinis komitetas (LTOK), tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tokį IOC žingsnį vertina neigiamai.

Reprezentatyvi apklausa vykdyta pernai metų gruodžio 15-30 dienomis, joje apklausta 1017 pilnamečių šalies gyventojų. Apklausos paklaida – 3,1 proc. punkto.

Viltingos staigmenos

Per praeitus metus Lietuvos sportininkai pasaulio ir Europos čempionatuose (suaugusiųjų, jaunimo, jaunių) iškovojo visų spalvų medalius.

Aukščiausios prabos trofėjus pelnė net keliolikos sporto šakų atstovai, tarp jų – staigmenų pateikusios ledo ritulio, paplūdimio tinklinio, beisbolo rinktinės.

2023-iųjų balandį Serbijoje surengtą pasaulio jaunių (iki 18 metų) vaikinų ledo ritulio IIA diviziono čempionatą laimėjo ir kelialapį į IB divizioną gavo mūsų šalies komanda. Kanadiečio Mario Durocherio treniruojami mūsiškiai nugalėjo visus varžovus: 5:3 – serbus, 6:0 – rumunus, 5:0 – ispanus, 4:1 – kroatus ir 2:1 – britus.

Liepą Rumunijoje įvykusiame Europos jaunimo (iki 22 m.) paplūdimio tinklinio čempionate triumfavo Danielė Kvedaraitė ir Ariana Rudkovskaja. Vilniečių duetas pusfinalyje 2:0 privertė kapituliuoti ispanes, o finale 2:1 – čekes.

„Mums tokio lygio varžybos – pirmos, laiko pasiruošti buvo nedaug, tad net sukrėtė šokas, kai patekome į pusfinalį. Darbas ir pasitikėjimas savo jėgomis pasiteisino“, – teigė tinklininkės.

Lapkritį Druskininkuose buvo surengtas antrasis Europos beisbolo-5 čempionatas, jame dalyvavo 13 rinktinių.

Karjera: breiko šokėja D. Banevič šiemet tapo pasaulio ir Europos čempione, Europos žaidynių prizininke ir iškovojo kelialapį į 2024 m. Paryžiaus olimpiadą. / K. Štreimikio / LTOK nuotr.

Trenerių Maksimo Burdzino ir Donato Maciulevičiaus vadovaujama Lietuvos ekipa (Nomeda Neverauskaitė, Ugnė Kučinskaitė, Aistė Paškevičiūtė, Gerda Vikulovaitė, Napalis Grigas, Gytis Morkūnas, Kristijonas Vičas, Dovydas Zakaras) finale iki 2-jų pergalių 2:1 ir 3:1 nugalėjo prancūzus ir pelnė kelialapį į 2024 m. Honkonge vyksiantį pasaulio čempionatą.

„Jeigu palygintume Lietuvos ir Prancūzijos beisbolo klubų, žaidėjų skaičių, mes būtume kone 50 kartų mažesni, tačiau sugebėjome laimėti pirmą Europos čempionato auksą per visą mūsų šalies beisbolo istoriją“, – džiaugėsi Lietuvos beisbolo asociacijos prezidentas Virmidas Neverauskas.

Beisbolas-5 debiutuos 2026-ųjų jaunimo olimpinėse žaidynėse.

Dubliais (pergalėmis pasaulio ir Europos čempionatuose) pasižymėjo šokėjai: po du aukso medalius iškovojo breiko virtuozė Dominika Banevič (ją sėkmė lydėjo Ispanijoje ir Belgijoje) ir standartinių šokių pora Ieva ir Evaldas Sodeikos (buvo pirmi Kinijoje ir Vilniuje).

Solidus derlius

Metai buvo itin sėkmingi Lietuvos neįgaliems sportininkams: planetos ir Europos čempionatuose ir pasaulio žaidynėse („World Abilitysport Games“) iškovojo iš viso 46 medalius.

Kurčiųjų lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, graikų-romėnų imtynių, krepšinio, badmintono varžybose mūsiškiai pelnė 17 medalių, tarp jų 2 – aukso (Europos čempionais tapo lengvaatlečiai – disko metikas Mažvydas Paurys ir rutulio stūmikas Vytenis Ivaškevičius).

Lietuvos sporto bendruomenė metus užbaigė iškovojusi 20 vietų 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Iš Tailande įvykusių pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynių Lietuvos atstovai grįžo su 29 medaliais. Čempionais tapo lengvaatlečiai Ramūnas Verbavičius, Deividas Podobajevas, Bela Morkus, Jonas Spudis, Eugenijus Vaičaitis, Genadijus Zametaškinas, Donatas Dundzys, plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė.

„Tikslus įvykdėme su kaupu. Mūsų sportininkai, ruošdamiesi Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms, turėjo puikią progą išbandyti savo jėgas, kai kurie galėjo reabilituotis po pasaulio čempionato, gerinti rezultatus. Labai džiaugiuosi ir jaunaisiais sportininkais, jie – didelis mūsų potencialas ateityje. Į 2024-ųjų sezoną žiūrime optimistiškai“, – reziumavo Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Kęstutis Skučas.

Patirtis: M. Kalnietis su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine dalyvavo 2012 m. ir 2016 m. olimpinėse žaidynėse, 3-uose pasaulio ir 5-iuose Europos čempionatuose. / E. Šemioto nuotr.

Vilnius tebestato

Tebesitęsia 1985-aisiais pradėto ir Vilniuje vis dar tebestatomo Nacionalinio stadiono epopėja.

Baigiantis 2023-iesiems ši tragikomedija vėl stabtelėjo (darbų strategai tvirtina, kad laikinai). Priežastis – gerokai išaugusios statybų kainos, o jų indeksavimo reikalus tikimasi sutvarkyti 2024-ųjų sausį.

2022-aisiais stadiono statybos rangos sutartis pasirašyta su bendrove „Veikmės statyba“. Įmonė įsipareigojo pastatyti kompleksą už 87 mln. eurų, tačiau, kol buvo gautas statybų leidimas, darbai pabrango iki 120 mln. eurų, o projektą vystantis Vilniaus daugiafunkcis kompleksas ėmė ieškoti naujo rangovo.

Šį mėnesį „Veikmės statyba“ į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi, siekdama iš Vilniaus daugiafunkcio komplekso prisiteisti skolą ir delspinigius. Ginčas kilo dėl maždaug 200 tūkst. eurų.

Koncesijos sutartis numato, kad komplekso statybos turi būti užbaigtos iki 2025 m. balandžio.

Žiniasklaidoje, be kita ko, šmėkštelėjo informacija, kad prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl „BaltCap“ fondo buvusio partnerio ir Vilniaus daugiafunkcio komplekso buvusio vadovo Šarūno Stepukonio galimai pasisavinto ar pradanginto turto – maždaug 10 mln. eurų, kurie buvo skirti sumokėti už statybų darbus.

„Pradedame ir griauname, vėl iš naujo kažką bandome kasti, užkasti. Tai labai blogas signalas visuomenei, galbūt formuojantis požiūrį, kad futbolo mums apskritai nereikia“, – svarstė Lietuvos vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas.

Intriga – ne ringe

Trileriu tapo Lietuvos boksininko profesionalo Eimanto Stanionio akistatos su meksikiečių kilmės amerikiečiu Vergilu Ortizu (jaunesniuoju) istorija.

Sausį buvo skelbiama, kad E. Stanionio ir V. Ortizo dvikova vyks kovo 18-ąją, tačiau ją teko nukelti dėl lietuviui atliktos skubios apendicito operacijos.

Antras bandymas – balandžio 29-ąją, bet V. Ortizui paūmėjo rabdomiolizė (skersaruožių skeleto raumenų ląstelių irimo procesas).

Trečias kartas: vyrai boksuosis liepos 8-ąją „AT&T Center“ ringe San Antonijuje (JAV), tačiau 6 d. vakarą varžybų organizatoriai ir agentūra „Golden Boy“, kuriai priklauso V. Ortizas, paskelbė: dvikova neįvyks. Priežastis – amerikiečio sveikatos problemos.

Esą V. Ortizas per treniruotę, siekdamas reikiamo svorio, nualpo ir buvo nuvežtas į ligoninę. Anot „Golden Boy“ vadybininko Oscaro De La Hoyaʼos, gydytojų išvada – fizinis išsekimas ir dehidratacija.

Tai būtų buvęs mūšis dėl Pasaulio bokso asociacijos (WBA) pusvidutinio svorio kategorijos reguliariojo čempiono diržo, kurį lietuvis iškovojo pernai pavasarį, įveikęs Rusijai atstovaujantį dagestanietį Radžabą Butajevą.

E. Stanionio nuomone, „Golden Boy“ vadovai žinojo apie V. Ortizo problemas, tačiau delsė tai pripažinti. Tuo metu Eimantas toliau ruošėsi kovai, veltui eikvodamas laiką, lėšas ir alindamas save.

„Pasiteiravau agento dėl kompensacijos už neįvykusią dvikovą, jis atsakė: nieko negaliu padaryti“, – pasakojo E. Stanionis.

Dvikova su V. Ortizu būtų buvusi pelningiausia per lietuvio karjerą – iš „Golden Boy“ kaunietis būtų susižėręs per 1,7 mln. JAV dolerių.

Atomazga: WBA pasaulio čempiono V. Stanionio (kairėje) ir V. Ortizo dvikova buvo atidėta tris kartus, galiausiai išvis neįvyko. / wbaboxing.com nuotr.

Olimpiečių sprendimai

E. Stanionis laukia kito varžovo, o tašką savo, kaip sportininko, karjerai šiemet padėjo kiti Lietuvos olimpiečiai – krepšininkas Mantas Kalnietis, lengvaatletės Eglė Balčiūnaitė ir Diana Lobačevskė, irkluotojas Aurimas Adomavičius, biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė, dviratininkas Evaldas Šiškevičius.

M. Kalnietis, D. Balčiūnaitė ir D. Lobačevskė dalyvavo 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje. Arčiausiai trofėjų buvo Mantas – Jono Kazlausko treniruota Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė užėmė septintą vietą.

Simboliška, kad savo paskutines rungtynes su nacionalinės komandos apranga M. Kalnietis sužaidė kovodamas dėl dar vieno olimpinio kelialapio – į Tokijo žaidynes, tačiau 2021 m. liepos 4-ąją Kaune lietuviai lemiamą mačą pralaimėjo slovėnams.

„Krepšinis man visuomet buvo malonumas, o ne darbas“, – yra pabrėžęs buvęs žalgirietis.

„Svarbiausia – užsibrėžti tikslus, žinoti, kur link eisi. Gal kuris nors tikslas atrodys labai tolimas, bet idėją reikia visada turėti galvoje. Tai sakau ir savo komandos dviratininkams. Noriu, kad jie mąstytų: kas, kaip, kodėl, o ne tik vykdytų instrukcijas, – sakė Prancūzijos dviračių sporto mėgėjų pirmo diviziono klubo „AVC Aix-en-Provence“ sporto direktorius E. Šiškevičius. – Norėjau profesionalų lenktynėse dalyvauti bent 10 metų. Džiugu, kad šį tikslą įvykdžiau su kaupu. Tai, kad baigęs sportuoti greitai sulaukiau naujo darbo pasiūlymo, manau, įrodė: mano ankstesnė karjera buvo visokeriopai sėkminga.“

Laukia Paryžius

2023-iuosius Lietuvos sporto bendruomenė užbaigė iškovojusi 20 vietų 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Asmeninius kelialapius turi keturi plaukikai: Rūta Meilutytė (100 m krūtine), Kotryna Teterevkova (100 m ir 200 m krūtine), Danas Rapšys (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi) ir Aleksas Savickas (200 m krūtine).

Tokį pat tikslą pasiekė breiko šokėja D. Banevič ir du lengvaatlečiai – disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius.

Kelialapius šaliai pelnė šešios irkluotojų įgulos (11 atletų): moterų vienvietės valties (pasižymėjo Viktorija Senkutė), porinės dvivietės (Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė) ir pavienės dvivietės (Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė), vyrų vienvietės valties (Dovydas Nemeravičius), dvivietės baidarės (Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas, 500 m rungtis) ir keturvietės baidarės (Simonas Maldonis, M. Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja, 500 m rungtis).

Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės sėkme džiaugiasi šiuolaikinės penkiakovės atstovai.

Teisė startuoti Paryžiuje jau suteikta ir vienai Lietuvos dviratininkei, kuri galės dalyvauti grupinėse lenktynėse.

2024-aisiais olimpinė ugnis bus įžiebta balandžio 16-ąją tradicinėje vietoje – istorinėje Olimpijoje. XXXIII vasaros olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d.

lff.lt nuotr.

Tarp svečių – FIFA vadovas

2023-iaisiais Lietuvoje viešėjusių sporto VIP svečių daugumą sudarė futbolo atstovai, tarp jų – Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) prezidentas Gianni Infantino.

Nuo 2016-ųjų FIFA vadovaujantis 53-ejų šveicaras dalyvavo Kaune surengtame futbolo legendų mače, kuriuo buvo paminėtas Lietuvos narystės FIFA šimtmetis.

G. Infantino žengė į Dariaus ir Girėno stadiono aikštę kartu su pasaulio futbolo žvaigždėmis Dida, Julio Cesaru, Micheliu Salgado, Fabio Cannavaro, Carlesu Puyoliu, Youriu Djorkaeffu, Ricardo Quaresma, Aldairu, Davidu Trezeguet, Nuno Gomesu, Christianu Karembeu, Antonio Valencia, Lietuvos garsenybėmis Viačeslavu Sukristovu, Andriumi Skerla, Arvydu Janoniu, Deividu Česnauskiu, Stasiu Danisevičiumi, Stasiu Baranausku, Edgaru Česnauskiu, Valdu Ivanausku, Tomu Danilevičiumi, Tomu Ražanausku, Edgaru Jankausku, Arminu Narbekovu, Mariumi Stankevičiumi, Algiu Mackevičiumi, Aurelijumi Skarbaliumi.

„Kai kolega Edgaras Stankevičius (Lietuvos futbolo federacijos prezidentas – red. past.) papasakojo man apie tai, ką organizuoja Kaune, apsisprendžiau per 3 sekundes, kad atvyksiu“, – atskleidė G. Infantino.

FIFA vadovas akcentavo, kad Kauno moderniame stadione galima vykdyti daugiau įvairių projektų ir iniciatyvų.

Šiemet vasarį mūsų šalyje lankėsi Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentas brazilas Andrew Parsonsas, gegužę – Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) prezidentas, Graikijos nacionalinio olimpinio komiteto vadovas Spyros Capralos.

„Privalome susitelkti ir didinti spaudimą tarptautinėms sporto federacijoms – būtent jos gali užkirsti kelią daugiau agresorių sportininkų patekti į olimpines žaidynes“, – sako ministras, pirmadienį su sporto atstovais aptaręs žingsnius, kaip Rusijos ir Baltarusijos sportininkams užkirsti kelią į olimpines žaidynes.

Jis taip pat dėkojo sporto bendruomenei už „tvirtą poziciją“, kad agresoriaus atstovai neturi dalyvauti varžybose, palaikymą ir pagalbą Ukrainai nuo pat karo pradžios, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Privalome susitelkti ir didinti spaudimą tarptautinėms sporto federacijoms.

„Mūsų visų nuomonė sutampa – rusai ir baltarusiai neturėtų dalyvauti nei olimpinėse, nei paralimpinėse žaidynėse, nei kitose tarptautinėse varžybose, kol tęsiamas karą Ukrainoje“, – pažymi ministras.

G. Jakštas paragino nacionalines sporto šakų federacijas individualiai ar susibūrus į koalicijas su kitų šalių federacijomis kreiptis į Europos ar tarptautines federacijas, kad šios pakeistų kvalifikacinės atrankos į olimpines žaidynes sistemą ir neleistų atsirinkti Rusijos ir Baltarusijos atletams.

Pasak pranešimo, tokios individualių sporto šakų atrankos į olimpines žaidynes dar vyks iki kitų metų birželio.

Gruodžio pradžioje paskelbta, kad kitąmet vyksiančių olimpinių žaidynių Paryžiuje vadovai leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.

Tarptautinio olimpinio komiteto duomenimis, šiuo metu tik aštuoni sportininkai iš Rusijos ir trys sportininkai iš Baltarusijos atitinka neutralių sportininkų reikalavimus.

Šis sprendimas sukėlė dalies valstybių pasipiktinimą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai tokį sprendimą pavadino nuviliančiu ir išreiškė viltį, kad jis bus pakeistas.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams buvo pritaikytos sankcijos daugelyje sporto šakų. Tačiau per pastaruosius metus kelios olimpinių sporto šakų tarptautinės federacijos sušvelnino apribojimus ir tam tikromis sąlygomis leido minėtų šalių sportininkams grįžti į varžybas.

Kovą Tarptautinis olimpinis komitetas panaikino visišką draudimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir leido jiems varžytis kaip neutraliems sportininkams, jei jie nepalaiko Ukrainos konflikto ir nėra susiję su kariuomene.

Komandoje žaidžia Paulius Beliavičius, Marijus Užupis, Modestas Kumpys ir Aurelijus Pukelis. Krepšininkai pasaulyje atstovauja ne tik Raudondvariui, Kauno rajonui, bet ir Lietuvai.

Sportininkų varžybų grafikas labai įtemptas, tačiau nusprendė susitikti su bendruomene, kurios miesteliui jie atstovauja. „Jau rytoj išskrendame į Honkongą, kur lapkričio 25–26 d. mūsų lauks „Masters“ turnyras, o gruodžio 9–10 d. vyks paskutinis šių metų turnyras Saudo Arabijoje“, – pasakojo krepšininkai.

Komanda susibūrė 2019 m. ir nuo to laiko keitėsi ne tik žaidėjai, bet ir komandos pavadinimas: Šakių „Gulbelė“ tapo Raudondvario „Hoptrans“.

Į gimnaziją atvykę krepšininkai juokavo, kad senokai neteko būti mokykloje ir vėl sėdėti pamokoje. Jie dalijosi prisiminimais, kaip patys pradėjo žaisti krepšinį, kas buvo pirmieji jų treneriai, kas motyvavo tęsti sportininko kelią, atsakė į daugybę mokinių klausimų. Pasiteiravus komandos narių, su kuriais krepšininkais, jeigu būtų galimybė, jie norėtų žaisti, moksleiviai išgirdo daug pavardžių sportininkų, kurie jau seniai baigė savo karjerą: Ramūno Šiškausko, Arvydo Macijausko, Sauliaus Štombergo, Šarūno Marčiulionio, Gintaro Einikio, Rimo Kurtinaičio.

Komanda šįmet yra iškovojusi ne vieną „Challenger“ titulą.

Paulius Beliavičius atskleidė, kad visi komandos nariai taip pat žaidžia Nacionalinėje krepšinio lygoje, priklauso klubams, tačiau kai 3x3 krepšinis tapo olimpine sporto šaka, nusprendė pabandyti siekti svajonės – patekti į olimpiadą.

„3x3 krepšinis yra dinamiškesnis, varžybų rezultatai keičiasi labai greitai, turnyrai vyksta tik dvi dienas, be to, tenka daug keliauti į tolimiausius pasaulio kraštus“, – sakė P. Beliavičius.

Pamokos pabaigoje krepšininkai su gimnazistais sužaidė „karavano“ žaidimą. Žaidimo nugalėtoją ir aktyviausius moksleivius krepšininkai apdovanojo Raudondvario „Hoptrans“ atributika.

Komanda šįmet yra iškovojusi ne vieną „Challenger“ titulą: San Juane (Puerto Rikas) ir Baodinge (Kinija) – sidabro medalius, o Wuxi (Kinija) pelnyta trečia vieta.

Parsivežė ir galvosūkių

Prancūzijos sostinėje viešėję Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai pasinaudojo paskutine žaidynių organizatorių suteikta galimybe apžiūrėti kai kuriuos būsimo renginio objektus, logistinius taškus ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

LTOK olimpinio sporto direkcijos nariai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė, Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorė Lina Minderienė ir rinkodaros projektų vadovė Miglė Šamšonaitė apsilankė būsimame olimpiniame kaimelyje.

„Pirmą kartą pamatėme Lietuvos namą, delegacijos kambarius, medikų zoną ir biurą. Taip pat vykome į per valandą nuo kaimelio nutolusią irklavimo bazę, kurioje startuos mūsų olimpiečiai. Mums tai buvo ypač svarbu planuojant logistiką – dabar geriau žinomi atstumai, sąlygos, galėsime geriau pasiruošti įvairiems scenarijams“, – sakė LTOK olimpinio sporto direktorius ir būsimos misijos vadovas E. Petkus.

„Paris 2024“ būstinėje įvyko susitikimai su funkcinių zonų vadybininkais, su jais išsamiai aptartos žiniasklaidos, akreditacijų, apgyvendinimo, satelitinių kaimelių ir kitos aktualijos.

„Apžiūrėjome olimpinio plaukimo baseino bazę, susitikome su plaukimo vadybininke, kuri atsakė į mūsų šalies federacijos klausimus, – pridūrė E. Petkaus pavaduotoja A. Vanagienė. – Vis dėlto iš Paryžiaus parsivežėme ir naujų galvosūkių dėl organizacinių iššūkių, kilsiančių per olimpines žaidynes.“

LTOK atstovai taip pat apsilankė Lietuvos ambasadoje, susitiko su ambasadoriumi Nerijumi Aleksiejūnu ir pirmąja sekretore Laura Čeponyte.

„Aptarėme lietuvių bendruomenės įsitraukimą į veiklas žaidynių metu, galimus bendrus renginius sirgaliams, sportininkams, svečiams, sutarėme dėl organizacinės pagalbos tiek per olimpiadą, tiek ir jai ruošiantis“, – papasakojo L. Minderienė.

Paryžius: vienas olimpinio kaimelio kiemų ir vaizdas pro būsimo Lietuvos delegacijos būsto langą. / LTOK nuotr.

Laukia Paryžius

Šiuo metu Lietuvos sportininkai turi 20 vietų Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Asmeninius kelialapius yra iškovoję keturi plaukikai: Rūta Meilutytė (100 m krūtine), Kotryna Teterevkova (100 m ir 200 m krūtine), Danas Rapšys (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi) ir Aleksas Savickas (200 m krūtine).

Tokį pat tikslą pasiekė breiko šokėja Dominika Banevič ir du lengvaatlečiai – disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius.

Kelialapius šaliai pelnė šešios irkluotojų įgulos: moterų vienvietės valties (pasižymėjo Viktorija Senkutė), porinės dvivietės (Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė) ir pavienės dvivietės (Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė), vyrų vienvietės valties (Dovydas Nemeravičius), dvivietės baidarės (Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas, 500 m rungtis) ir keturvietės baidarės (Simonas Maldonis, M. Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja, 500 m rungtis).

Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės sėkme džiaugiasi šiuolaikinės penkiakovės bendruomenė.

Teisė startuoti Paryžiuje jau suteikta ir vienai Lietuvos dviratininkei, kuri galės dalyvauti grupinėse lenktynėse.

Latviai turi kol kas keturis olimpinius kelialapius (iš jų trys – šaliai), estai – septynis (vienas – šaliai).

Misija: pirmas deglą su olimpine ugnimis perims ir estafetę pradės olimpinis čempionas graikas S. Ntouskas. / worldrowing.com nuotr.

Ką lems burtai?

Kokie išbandymai dar lauks kelyje į olimpiadą, poryt sužinos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.

Lapkričio 27-ąją Šveicarijoje bus ištraukti ikiolimpinės atrankos burtai ir patvirtintos šalys, kuriose vyks kvalifikaciniai turnyrai.

Tarptautinė krepšinio asociacijų federacija (FIBA) paskelbė, į kuriuos krepšelius pateko atrankos dalyviai. Lietuviai – stipriausiame, kartu su ispanais, latviais ir slovėnais. Vadinasi, su šiomis komandomis mūsiškiams neteks varžytis.

Kitų krepšelių sudėtys: 2-as – Brazilija, Italija, Graikija ir Lenkija, 3-ias – Puerto Rikas, Juodkalnija, Dominikos Respublika ir Suomija, 4-as – Naujoji Zelandija, Sakartvelas, Meksika ir Libanas, 5-as – Kroatija, Dramblio Kaulo Krantas, Angola ir Filipinai, 6-as – Egiptas, Bahamai, Kamerūnas ir Bahreinas.

Iš viso vyks keturi atrankos turnyrai (juos surengti pageidavo Ispanija, Latvija, Graikija ir Puerto Rikas), kuriuose varžysis po šešias nacionalines rinktines. Kelialapius į Paryžiaus žaidynes pelnys tik atrankos turnyrų nugalėtojai.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė poryt sužinos, kokie išbandymai dar lauks kelyje į olimpiadą.

FIBA nurodė, kad viename turnyre galės dalyvauti ne daugiau nei trys Europos rinktinės.

Atrankos varžybos vyks kitų metų liepos 2–7 d.

Ugnis keliaus ir laivu

Paryžiaus žaidynių ugnies įžiebimo ir estafetės programą pristatė Graikijos olimpinis komitetas.

Olimpinė ugnis bus įžiebta 2024 m. balandžio 16-ąją tradicinėje vietoje – istorinėje Olimpijoje. Pirmas deglą perims ir estafetę pradės olimpinis irklavimo čempionas graikas Stefanas Ntouskas.

Balandžio 26-ąją deglą Paryžiaus žaidynių organizatoriams perduos olimpinis vandensvydžio vicečempionas graikas Ioannis Fountoulis.

Tądien estafetė iš Graikijos laivu persikels į Marselį, o į Paryžių olimpinė ugnis atkeliaus liepos 26-ąją.

Ekologija: architektų sprendimu olimpiniam vandens sporto centrui panaudota daug natūralios medienos. / venhoevencs.nl nuotr.

Patvirtino JT rezoliuciją

Jungtinių Tautų (JT) generalinė asamblėja balsų dauguma (118 – už, dviem susilaikius) patvirtino rezoliuciją dėl olimpinių paliaubų per 2024 m. Paryžiaus žaidynes.

Šalys raginamos laikytis visokeriopos taikos ir pradėti tai iki olimpiados likus septynioms dienoms, o baigti praėjus septynioms dienoms po paralimpinių žaidynių uždarymo.

2024 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d., paralimpiada numatyta rugpjūčio 28–rugsėjo 8 d.

Taip pat prašoma užtikrinti sportininkų, pareigūnų ir visų kitų akredituotų asmenų saugumą.

Balsuojant susilaikė tik Rusijos ir Sirijos atstovai.

JT rezoliucijai pritarė Baltarusija, Izraelis. Tarp nedalyvavusiųjų balsavime – Serbijos, Afganistano, Angolos, Azerbaidžano, Ekvadoro, Etiopijos, Indijos, Kenijos, Libijos, Namibijos, Nikaragvos, Pietų Afrikos Respublikos (PAR), Tadžikistano, Turkmėnistano, Uzbekistano, Venesuelos ambasadoriai.

venhoevencs.nl nuotr.

Pažeidė Olimpinę chartiją

Rusija savo sprendimą JT generalinėje asamblėjoje pavadino protestu prieš esą diskriminuojantį Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) draudimą šios šalies atletams dalyvauti žaidynėse su nacionaline vėliava.

TOK vadovas Thomas Bachas pareiškė, kad negali būti jokių kalbų apie sportininkų diskriminavimą, tai Olimpinės chartijos, kurią pažeidė karą Ukrainoje sukėlusi Rusija, sankcija.

Praeitą spalį Mumbajuje (Indija) įvykusiame TOK vykdomojo komiteto (VK) posėdyje nuspręsta suspenduoti Rusijos olimpinį komitetą (ROK).

„2023 m. spalio 5 d. vienašalis Rusijos olimpinio komiteto sprendimas į savo sudėtį įtraukti regionines sporto organizacijas, kurios yra pavaldžios Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui (Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios), yra Olimpinės chartijos pažeidimas, nes juo pažeidžiamas Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto teritorinis vientisumas, kurį pagal Olimpinę chartiją pripažįsta Tarptautinis olimpinis komitetas“, – pabrėžė TOK.

Boksavosi Vokietijoje

Lietuvos boksininkų komanda, vadovaujama M. Palionio, dalyvavo tarptautiniame mače Giengene (Vokietija).

Mūsų šaliai atstovavo 2022 m. šalies čempionai Robertas Liorančas (svorio kategorija iki 80 kg) ir Jonas Jazevičius (per 92 kg), vicečempionas Laimonas Raibikis (iki 67 kg), 2022 m. Lietuvos jaunimo čempionas Paulius Bublis (iki 63 kg) ir Arnas Kazakevičius (iki 86 kg).

Jėgas taip pat išmėgino Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos ir Armėnijos kovotojai.

Teisėjų brigadoje dirbo kėdainietis Anatolijus Kriukovas.

„Burtai lėmė mūsiškiams boksuotis su ringo šeimininkais, lenkais ir vienu Armėnijos atstovu. Už pergalę buvo skiriami trys taškai, lygiąsias – du, pralaimėjimą – vienas. Susumavus rezultatus, mūsų komanda užėmė pirmą vietą“, – sakė M. Palionis.

Šventė tris pergales

Savo priešininkus nugalėjo R. Liorančas (įveikė lenką Mateuszą Pawlowskį), A. Kazakevičius (2:1 palaužė Vokietijos boksininką Marcelį Musihantą) ir J. Jazevičius (jau pirmajame raunde aiškia persvara pranoko lenką Przemyslawą Slodkowskį).

Du ikiolimpiniai atrankos turnyrai skirti viso pasaulio boksininkams, tad laukia įnirtinga konkurencija.

Nepasisekė P. Bubliui (1:2 nusileido Vokietijos atstovui Maxui Ščukinui) ir L. Raibikiui (0:3 neprilygo 2021 m. pasaulio kariškių čempionato prizininkui Armenui Mašakarianui iš Armėnijos).

„Robertas ir Jonas buvo akivaizdžiai pranašesni už savo varžovus, tiesiog sutriuškino juos. Į suaugusiųjų boksą ką tik perėjęs Paulius irgi grūmėsi solidžiai, bet ringo šeimininkui padėjo namų sienos. Laimonui teko bene stipriausias oponentas. Apskritai esu patenkintas, kaip pasirodėme, nors turėjau ir pastabų“, – komentavo M. Palionis.

Tikslas – Paryžius

Lapkričio 15–18 d. Kėdainiuose vyksiantis Lietuvos čempionatas taps bene generaline mūsų bokso arsenalo peržiūra, planuojant pajėgas kitąmet numatytiems ikiolimpiniams atrankos turnyrams.

2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse iš viso dalyvaus 248 boksininkai (124 vyrai ir tiek pat moterų).

Šiuo metu vyrai jau yra išsidaliję 57 kelialapius, iš jų europiečiai – 22 (tarp laimingųjų – 16 šalių atstovai).

„Deja, šiemet Europos žaidynėse mums nepavyko pasiekti tikslų. Bandysime atsigriebti kitąmet, tačiau užduotis bus gerokai sudėtingesnė, nes du atrankos turnyrai skirti viso pasaulio boksininkams, tad laukia įnirtinga konkurencija“, – sakė M. Palionis.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) yra paskelbęs, kad atrankos turnyrai vyks 2024 m. vasario 29–kovo 12 d. Italijoje ir gegužės 23–birželio 3 d. Tailande.

„Manau, kad datos ir varžybų vietos dar gali keistis“, – prognozavo M. Palionis.