Spustelėjus šaltukui ir pasikeitus pasiūlai parduotuvių lentynose, dažnas klaidingai mano, kad natūralių vitaminų laikas baigėsi. Tai mitas – tiesiog vienas naudingų medžiagų turinčias uogas, vaisius ir daržoves pakeitė kitos. Žinoma, imunitetą padeda stiprinti ir tam tikri mitybos bei gyvenimo būdo pokyčiai.
Sveikata iš gamtos
Sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė išskiria penkias produktų grupes, kurioms rudenį ir žiemą derėtų skirti daugiau dėmesio. Tinkama mityba padės ugdyti imunitetą ir išlikti sveikiems šaltojo sezono metu.
1. Šviežios šakninės ir kopūstinės daržovės. „Daug kam atrodo, kad, vasarai pasibaigus, šviežių daržovių valgyti nebepriklauso. Tačiau tai yra didžiulė klaida. Mes negalime daržovėse esančių naudingųjų medžiagų „prisivalgyti“ visiems metams. Tiesiog turi keistis jų sezoniškumas: žiemą parduotuvėse visada rasite kopūstų, morkų, burokėlių, ridikų, ropių ir kitų sezoninių daržovių“, – teigia V. Kurpienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, brokoliuose, kopūstuose, paprikose ir kitose daržovėse yra daug vitamino C, panašiai kaip citrinose, tačiau daržovių galime suvalgyti daugiau nei rūgštaus vaisiaus. Daržoves daugiausia derėtų valgyti šviežias, nevirtas, jei gaminate salotas – vietoje majonezo geriau naudoti grietinę ar graikinį jogurtą ir kitus padažus be cukraus bei perdirbtų riebalų.
Sumuštinis su viso grūdo duona, švelniai sūdyta silke ir šviežiomis daržovėmis, yra puikus, sveikatą stiprinantis patiekalas, kuris ypač rekomenduojamas patiriantiems daug streso.
2. Sezoninės uogos ir vaisiai. Sveikos mitybos specialistės teigimu, sveika valgyti ne tik lietuviškus vaisius, tokius kaip obuoliai ar kriaušės, bet ir atvežtinius. „Juos naudingiausia valgyti sezono metu, nes tuomet jie bus ir skanesni, ir turės daugiau vertingųjų medžiagų“, – sako V. Kurpienė.
Šaltalankiai, bruknės, spanguolės – tikras sveikatos šaltinis, o žiemai uogas patariama užsišaldyti: tokiu būdu jos išlaiko didžiąją dalį naudingųjų medžiagų ir vitaminų. Jei savų šaldytų uogų neturite, jų galima gauti ir parduotuvėje. Vis dėlto uogienes pašnekovė vadina ne sveikatinimosi priemone, o desertu.
3. Riebi žuvis. Silkės, skumbrės ir kitos šaltųjų vandenų žuvys turi daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios gerina imunitetą – stabdo uždegiminius procesus, „valo“ kraujagysles, mažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sumuštinis su viso grūdo duona, švelniai sūdyta silke ir šviežiomis daržovėmis, V. Kurpienės teigimu, yra puikus, sveikatą stiprinantis patiekalas, kurį ji ypač rekomenduoja patiriantiems daug streso. Tiks ir pietums, ir pusryčiams – suteikia energijos, turi gerųjų riebalų ir B grupės vitaminų. Mažas gabalėlis riebios žuvies tiks ir vietoje grietinės prie grikių ar kitos košės.
4. Prieskoniniai augalai. Kasdien vartojami keli žiupsneliai prieskonių gina nuo virusų ir stiprina imunitetą bei suteikia energijos. „Rudenį vis anksčiau temsta, mums trūksta dienos šviesos. Prieskoniai paskatina virškinimą, suaktyvina kraujotaką, taigi jaučiamės energingesni be papildomų kalorijų. Visgi turiu atkreipti dėmesį, kad ne visiems jie tinka – jei pavalgę jaučiate sunkumą, atsirūgstate, reikėtų jų vengti. Apskritai, česnakas, svogūnas ir imbieras yra natūralūs antibiotikai ir labai vertingi, bet su jais nederėtų persistengti, vartoti saikingai“, – pataria V. Kurpienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad termiškai apdoroti (virti, kepti, troškinti) prieskoniniai augalai virškinami lengviau, bet jų antibakterinis poveikis būna mažesnis.
5. Vanduo ir arbata. Atvėsus orams imame vartoti mažiau skysčių, kadangi nejaučiame tam poreikio. Taip yra dėl to, kad vandenį dažniausiai geriame kambario temperatūros, kuri yra perpus mažesnė nei skrandžio temperatūra, taigi skrandžiui tą vandenį reikia sušildyti, o mes norime tausoti savo kūno šilumą. Paprastas problemos sprendimas – gerti šiltą vandenį ar įvairias arbatas.
„Naudingiau gerti žaliąją ar vietinių žolelių arbatą, taip pat galima pasigaminti ar įsigyti prieskoninių žolelių mišinių. Tokios arbatos turi antioksidacinių savybių, padeda organizmui atsigauti. Svarbu atkreipti dėmesį į arbatžolių surinkimo laiką – kuo arbata šviežesnė, tuo stipresnis jos poveikis“, – pažymi sveikos mitybos specialistė.
Vietoje deserto – trumpas pasivaikščiojimas
Kad rudenį lietuviai susirūpina imuniteto stiprinimu, pagrindžia ir „Maximos“ pirkėjų įpročiai. Lyginant su vasaros sezonu, šiuo metų laiku granatų ir spanguolių parduodama kone 15 kartų daugiau, kelis kartus išauga imbiero šaknų, žuvų taukų ir įvairios žuvies, jūros gėrybių, arbatų paklausa. Taip pat spalį, lyginant su vasaros mėnesiais, nuperkama dukart daugiau lapinių kopūstų, burokėlių, natūralaus medaus ir cinamono.
„Mandarinų, bananų, apelsinų, ananasų pardavimai pastaraisiais metais augo nuo kelių iki keliasdešimties procentų. Tai rodo, kad lietuviai pripažįsta ne tik vietinius, bet ir atvežtinius vaisius. Lietuviai taip pat spėjo pamėgti ir egzotinius vaisius. Pavyzdžiui, granatų pernai „Maximose“ nupirkta 87 proc., papajų – 53 proc. daugiau nei 2015-aisiais, išaugusį pirkėjų susidomėjimą jau spėjome pajausti ir šįmet“, – pranešime spaudai cituojama Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.
V. Kurpienė pataria tarp keturių sienų, kad ir kokios jos šiltos, neužsidaryti. „Sausas patalpų oras, mažas fizinis aktyvumas silpnina imunitetą. Mūsų organizmams būtina dienos šviesa ir ore esanti drėgmė. Raginu kiekvieną dieną išeiti pasivaikščioti. Geriausia – vidury dienos, kai lauke daugiau šviesos. Fizinis aktyvumas dienos šviesoje, deguonis ir drėgmė stiprina mūsų organizmą, neleidžia išsausėti gleivinėms ir padeda nusistovėti tam tikriems hormonams, taigi jaučiamės geriau“, – pastebi specialistė.
