„Žmogus visuomet teisus: ir kai sako, kad nepasiseks, ir kai sako, kad pasiseks. Kaip save užprogramuosime, taip ir bus“, – sakė G.Tankevičius.

Natūraliai kyla klausimas – kaip 21-erių pradėjęs lankyti karate, tuo metu trečio medicinos kurso studentas G.Tankevičius per 7-erius metus sugebėjo tapti gydytoju, įkurti savo sporto klubą ir dar iškovoti pasaulio vicečempiono titulą?

Apie tai taip pat kalbamės „Kauno dienos“ studijoje, o pirmoje pokalbio dalyje – apie dažną tautiečio pažadą po Naujųjų pradėti sportuoti ar atsikratyti viršsvorio. Patyrusio sporto medicinos gydytojo patarimai pravers kiekvienam, lankančiam sporto klubą ar bėgiojančiam, o gal tik ketinančiam tai daryti, norinčiam numesti papildomus kilogramus ar tik siekiančiam išsigydyti chronišką kaklo ir nugaros skausmą.

Tad kviečiame žiūrėti pokalbį su žmogumi, kuris iš savo patirties, o ne tik iš knygų žino geros, tiek fizinės, tiek psichinės savijautos receptą.

Spalvos lėkštėje – imunitetui

Vasarą lengva pastiprinti imunitetą iš natūralių šaltinių ir pasirūpinti juo taip, kad artėjant šaltajam sezonui netrūktų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Imunitetui svarbiausi antioksidantai A, C, E, kurie stiprina ir aktyvina imuninę sistemą. Jų gausu lietuviškose daržovėse, vaisiuose ar uogose – morkose, pomidoruose, kopūstuose, bulvėse, obuoliuose, slyvose, spanguolėse, svarainiuose. Kasdien visų daržovių gal ir neišragausite, bet svarbiausia lėkštėje nuolat palaikyti jų įvairovę.

Vaikščiojimas basomis veikia kaip masažas, kuo dažniau stimuliuojami taškai, tuo labiau aktyvina ir stiprina su jais susijusių vidaus organų veiklą.

„Skirtingų spalvų vaisiai ar uogos yra skirtingų vitaminų šaltinis, todėl kasdien reikėtų suvalgyti 3-4 skirtingas daržoves ir keletą vaisų“, – sako K. Staivė ir primena, kad per kelias dienas organizmas nesustiprės, tad laikytis tokių mitybos įpročių reikėtų nuolat. O ruošiantis žiemai, visas gėrybes geriausia šaldyti, taip uogose ar daržovėse išliks organizmui naudingi vitaminai, skaidulos.

Išlaisvinti pėdas

Po ilgos darbo dienos nusiavus batus apima malonus lengvumo pojūtis, tačiau vasarą išlaisvinti pėdas naudinga gerokai dažniau. Pėdose yra visi svarbiausi taškai, kurie atsakingi už svarbiausius organus – širdį, smegenis,  kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, raumenų sistemą. „Vaikščiojimas basomis veikia kaip masažas, kuo dažniau stimuliuojami taškai, tuo labiau aktyvina ir stiprina su jais susijusių vidaus organų veiklą“, – paaiškina vaistininkė.

Reikėtų vaikščioti, ten, kur danga nėra visiškai lygi, geriausia, kur yra akmenukų, smėlio, auga žolė,  nes šiurkštus, minkštas ar nelygus paviršius geriau stimuliuoja paduose esančius taškus ir veikia organizmą.

Maudynių nauda

Bene didžiausia vasaros pramoga – pliuškentis ežeruose, upėse, pasinerti į jūros bangas. Maudynės karštomis dienomis padeda atsigaivinti, atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir nerimą, o plaukiojant reguliariai, tai ir nauda visam organizmui.

„Plaukiojant dirba beveik visi kūno raumenys ir treniruojami svarbiausi sveikatai organai – širdis, plaučiai, gerėja laikysena, lankstumas, kvėpavimo sistema, kraujotaka. Jeigu žmogus turi nugaros problemų, pavyzdžiui, išvaržų ar susidėvėjusių slankstelių, jo gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kokie stiprūs nugaros raumenys, o jie labai stiprinami plaukiojant“, – pažymi specialistė.

Atostogauti prie jūros ypač naudinga tiems, kurie žiemą sirgo plaučių uždegimu ar dažnai kosėja – sūrus jūros vanduo ir pušų oras padeda valyti kvėpavimo takus ir mažėja tikimybė, kad šaltuoju metu ligos pasikartos.

Gaudyti saulės spindulius

Vasarą daugiau laiko leisdami saulės spinduliuose rudenį pasitiksime su didesne šypsena, išvengsime rudeninės depresijos epizodų. Negana to, saulės vitaminas stiprina imunitetą, padeda endokrininei sistemai, stiprina kaulus ir sąnarius.

„Vitaminas D gaminasi tuomet, kai atidengiame kuo daugiau kūno, tad atidengtų plaštakų ar veido, kuomet keliaujame į darbą, šio elemento gamybai neužtenka. Dirbančiam ir visur skubančiam žmogui labai sudėtinga gauti saulės spindulių pakankamai, todėl vasara yra tas metas, kai reikėtų daugiau atostogauti, atsipalaiduoti ir sukaupti geros nuotaikos vitamino atsargas rudeniui“, – pataria vaistinės specialistė.

Persistengti irgi nereikėtų, užtenka 15-20 minučių pabūti saulės spinduliuose be apsauginių priemonių. Per dažnas ar ilgas kaitinimasis kelia pavojų sveikatai – didėja odos vėžio rizika, mažėja elastingumas ir oda sensta greičiau.

Daugiau judesio

Vasarą sužydėję parkai ir miškeliai – tinkama vieta pasivaikščioti, atlikti vieną kitą sporto pratimą ar kitaip pajudėti. Aktyvus gyvenimo būdas naudingas išvaizdai, padeda geriau jaustis, palaikyti gerą sveikatą. Pasak vaistininkės, kasdien bent pusvalandį skirdami mankštai stipriname raumenis ir kaulus, didiname sąnarių lankstumą, mažėja cholesterolio lygis, reguliuojamas širdies pulsas. Vasarą ypač naudinga išeiti iš sporto salės ir mankštą atlikti lauke. „Gryname ore daugiau įkvepiame deguonies ir tai maitina visus organus, todėl gerėja mąstymas, nuotaika“, – sako K. Staivė.

Persistengti nereikia, galima pradėti palengva, pamažu didinti treniruočių intensyvumą. Vyresnio amžiaus, turintiems sveikatos problemų ar visiškai nesportuojantiems žmonėms geresnei savijautai palaikyti užtenka paprasčiausiai išlipti viena stotele anksčiau iš autobuso ir 20 minučių pasivaikščioti gryname ore.

Gydytojai sako, kad vitamino D atsargas reikia pildyti visus metus, ne tik vasarą. Mat jis prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo ir yra reikalingas organizmui pasisavinant kalcį. Ypatingai tai aktualu moterims – jei joms trūksta vitamino D, labiau rizikuojama susirgti osteoporoze.

Jau nekalbant apie tai, kas šis vitaminas yra tiesiogiai susijęs su nuotaikomis. Ne veltui žiemą, kai saulės labiausiai trūksta, žmonės jaučiasi nusiminę ir vangūs.

Trumpai, bet kasdien

Kol sau galvojame, jog vasarą nesunkiai papildysime organizmą vitaminu D, iš tiesų gauname jo nepakankamai.

Niekam nelelia abejonių, kad vitaminas D organizme gaminasi žmogui būnant saulėje, tačiau reikėtų atsižvelgti į kelis svarbius faktus. Tokiose šalyse kaip Lietuva saulės kiekio ir intensyvumo pakanka tik keletą mėnesių per metus – nuo balandžio ar gegužės iki (vėliausiai) rugsėjo. Šiuo metu daug laiko praleidžiant saulėje organizmas turėtų pagaminti pakankamai vitamino D. Tačiau per vasarą sukaupto vitamino D žiemai nepritaupysi.

Tad norint gauti pakankamą šio svarbaus vitamino kiekį, reikalingos papildomos sąlygos. Pvz., kasdien reikėtų tiesioginėje saulėje būti mažiausiai 20 minučių tarp 10 ir 14 valandos. Negana to, pakankamai vitamino D norintis gauti žmogus turėtų būti itin lengvai apsirengęs, pvz., bent jau su šortais ir marškinėliais be rankovių.

Tai reiškia, kad žmogaus rankos ir kojos pačiu saulės piko metu kurį laiką turi būti visiškai plikos ir neišteptos kremu nuo saulės.

Tad jei galite sau leisti nuolat vaikštinėti ar mankštintis saulėje bei dėl odos tipo nenaudoti apsaugos nuo saulės, tuomet greičiausiai nereikia rūpintis šio vitamino trūkumu, nors tikrąją padėtį parodys tik kraujo tyrimas.

Kodėl saulės nepakanka?

Deja, dauguma žmonių tokių sąlygų įgyvendinti negali, o vasarą atliekami laboratoriniai tyrimai rodo, kad mažuma tiriamųjų pasiekia reikalingus vitamino D rodiklius. Kodėl?

Visų pirma todėl, kad dažniausiai tik įsivaizduojame, jog pakankamai laiko praleidžiame saulėje, ypač karštomis vasaromis, kai saugantis saulės ar šilumos smūgio norisi pridengti galvas ir kūnus arba būti pavėsyje.

Antra, atostogos, per kurias tikimasi gauti pakankamai saulės, netrunka visą saulėtąjį sezoną – didesnę vasaros dalį žmonės dirba. Tad saulės piko metu, kai ultravioletiniai spinduliai (UV) yra aktyviausi (10-14 val.), žmonės paprastai dirba uždarose patalpose ir saulėje nebūna.

Shutterstock nuotr.

Trečia, daugelis gydytojų dermatologų primygtinai rekomenduoja kaitrioje saulėje naudoti veido ar kūno kremus nuo saulės, beveik visiškai blokuojančius UV, vadinasi, ir vitamino D gamybą. Kuo žmogaus oda šviesesnė, tuo mažiau laiko saulėje reikia praleisti norint gauti reikiamą dozę vitamino D, tačiau tuo pat metu didesnė grėsmė nudegti odą, todėl kremą nuo saulės, ypač šviesesnės odos žmonėms, vartoti būtina.

Ketvirta, jei vasara pasitaiko vėsi ar debesuota, reikia atsiminti, kad per debesis arba būnant netiesioginėje saulės šviesoje vitamino D sintezė taip pat yra blokuojama.

Taigi, kol sau galvojame, jog vasarą nesunkiai papildysime organizmą vitaminu D, iš tiesų gauname jo nepakankamai.

Tad ką daryti?

Šiaurės tautos prisitaikė prie šioms platumoms būdingo ultravioletinių spindulių deficito vartodamos daug gyvūninių riebalų. Nuo riebalais turtingo maisto tulžis tampa rūgštesnė, todėl efektyviau išgauna vitaminą D iš šiauriečių vartojamos žuvies.

Tačiau vien iš maisto vitamino D pakankamai gauti neįmanoma, tad lieka arba įsiklausyti į specialistų rekomendacijas daug būti gan agresyvioje saulėje be apsaugos ir rizikuoti nudegti odą, arba net vasarą vartoti maisto papildus.

Netinkamas tik sprendimas nieko nedaryti, kadangi vitaminas D būtinas ne tik palaikant stiprų imunitetą, bet ir gerai dantų, kaulų būklei, normaliai raumenų funkcijai. Šio vitamino trūkumas specialistų siejamas su osteoporozės, cukrinio diabeto, širdies ir autoimuninėmis ligomis bei netgi vėžiu.

Todėl vasarą, kai tikime, kad vitamino D gausime savaime, rekomenduojama papildyti organizmą – apie tai neretai garsiai kalba ir Šiaurės Europos šalių sveikatos apsaugos ministerijos. Ypatingai atidžiai vitamino D kiekius reikėtų stebėti kūdikių, vaikų iki 4 metų bei saulėkaitoje nepakankamai būnančių žmonių organizmuose (pvz., ofisų darbuotojai, senelių ar globos namų gyventojai ir pan.).

Lengviausiai organizmas įsisavina skystąjį pažangių technologijų pagalba ištirpintą vitaminą D, kuris nesuyra skrandyje ir yra puikiai pernešamas bei absorbuojamas plonajame žarnyne, kas užtikrina kelis kartus efektyvesnį jo pasisavinimą ir greitą reikalingo kiekio atstatymą.

Tiesa, gydytojai įspėja, kad vitamino D galima perdozuoti, todėl geriausia dėl to pasitarti su specialistais dėl vartojimo dozės bei trukmės.

D. Barkauską jau mėgsta ir aktyviai sportuojanti visuomenės dalis – seminaruose ir konferencijose gydytojas renka sausakimšas auditorijas. Nes žino, apie ką kalba. Ir kalba įdomiai.

Tinklapiui „LTeam.lt“ D. Barkauskas pasakoja, jog sveikiausia sportuoti gryname ore. Net žiemą. Tiesa, reikia neperlenkti lazdos, mokėti „neprisidirbti“ ir žinoti kelias pagrindines taisykles.

„Kada mes treniruojamės gryname ore, mūsų kūnas patiria įvairių aplinkos faktorių poveikį, – kalbėjo specialistas. – Kūnas tampa atsparesnis. Kitaip tariant, mūsų imuninė sistema bei visos reguliacinės sistemos prisitaiko prie vyraujančių aplinkos sąlygų. Automatiškai išplečiamos mūsų adaptacinės galimybės. Tokiu atveju padidėja atsparumas ne tik šalčiui, bet ir jonizuojančiai radiacijai, įvairiems kitiems nepalankiems faktoriams.“

Nuo 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių Lietuvos sportininkus į svarbiausias varžybas lydintis D. Barkauskas pabrėžia – sporto lauke žiemos metu nereikia vengti. Tačiau svarbu sportavimą žiemą „prisijaukinti“ – t.y. nepulti bėgti į lauką sportuoti dideliais krūviais prieš tai to nebandžius.

Žmogus tampa atsparesnis stresui ir lengviau susitvarko su įtampa. Atsiranda ir mažesnė galimybė susirgti žiemos sezono ligomis.

„Sportą uždaroje patalpoje staigiai pakeisti į žiemišką orą yra sudėtinga. Šaltis labai stipriai veikia vidinius mechanizmus. Mokslininkai kalba apie tai, jog šaltis priverčia organizmą persijungti į „išgyvenimo režimą“. Tuo metu truputį atjungiame savo smegenų žievę ir pasijungiame prie primityvių senųjų išgyvenimo mechanizmų, esančių pailgose smegenyse. Žmogus tampa atsparesnis stresui ir lengviau susitvarko su įtampa. Atsiranda ir mažesnė galimybė susirgti žiemos sezono ligomis“, – apie įdomius poveikius žmogaus organizmui pasakojo gydytojas.

Išsiaiškinus, jog sportavimas žiemą gryname gali būti labai naudingas, reikia nepamiršti esminių saugumo taisyklių. Prieš uždarydami namų duris ir keliaudami į žiemos šaltį, anot D. Barkausko, turime pasirūpinti apranga, būsimu krūviu ir odos apsauga.

„Jeigu žiemos metu apsirengsime per lengvai, atsiranda peršalimo problema. Jeigu apsirengsime per daug sluoksnių, perkaisime. Kai lauke pučia stiprus vėjas, turime tai įvertinti labai kritiškai. Atsiranda grėsmė nušalti galūnes, gauti hipotermiją arba kūno atšalimą. Labai paprasta peršalti lauke sušlapus drabužiams. Be to, žiemą patariama kvėpuoti tik per nosį, ypatingai įkvepiant, todėl kad oras tada sušyla. Jeigu fizinio aktyvumo metu pradedame stipriai kvėpuoti per burną, tokiu atveju gresia gerklės problemomis. Būtina ir odos priežiūra. Reikia turėti omenyje, jog veidą reikia saugoti bei trinti riebiais kremais arba tam tikrais aliejais, bet jokiais būdais nenaudoti drėkinančių kremų“, – pagrindinius dalykus žiemą į lauką sportuoti ketinantiems aiškino D. Barkauskas.

Sporto gydytojo patarimai ypač pravers vasario 1-3 dienomis Druskininkuose vyksiančio „LTeam olimpinio žiemos festivalio“ dalyviams. Pirmą kartą tris dienas vyksiančiame renginyje vyks ne tik įprastos ir visiems nemokamos olimpinių sporto šakų rungtys, tačiau ir komercinės ekstremalaus bėgimo, „Winter Challenge“, „Snow Volley“, „Snow Kayak“, sniego kartingų varžybos. Atvykusias šeimas linksmins tarptautinis sporto talismanų turnyras, ant scenos lips Vidas Bareikis ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

Rudenį ar žiemą padidėja rizika ne tik „pasigauti“ slogą ar kosulį. Galvos skausmas, energijos stoka ir silpnumo pojūtis gali būti visai ne peršalimo priežastis. Tai gali būti pirmieji dehidratacijos simptomai.

„Dehidratacijos tikimybė išauga rudenį ir žiemą, kai šalta. Šiuo laikotarpiu mes savaime pradedame gerti mažiau vandens, nes oras tampa vėsesnis, mažiau prakaituojame, judame. Todėl troškulio nejaučiame taip dažnai, kaip vasarą, tad nejausdami sumažiname išgeriamo vandens kiekį“, – pasakoja homeopatė, mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė Deimantė Rapalytė.

Anot D. Rapalytės, šaltuoju metu vandens turėtumėme išgerti netgi daugiau nei vasarą. Tai neleis organizmui dehidratuoti, be to, padės palaikyti sveikatą.

Vanduo yra būtinas, kad odos ląstelės būtų elastingos ir sudrėkintos, tad jis neleidžia pablogėti odos būklei.

„Šaltuoju sezonu organizmui dažnai trūksta būtinų elementų. Kadangi rudenį, žiemą iš maisto raciono neretai iškrenta šviežios daržovės ir vaisiai, elektrolitų stygių reikia kompensuoti. Organizmui būtina gauti elektrolitų tam, kad būtų užtikrinama tinkama širdies, raumenų, nervų ląstelių veikla, nekamuotų silpnumas, raumenų spazmai ar kraujo spaudimo pokyčiai“, – komentuoja D. Rapalytė. Tam, kad organizmas greičiau atgautų reikiamą vandens kiekį ir būtų papildytas reikalingomis medžiagomis, specialistė rekomenduoja rinktis natūralų mineralinį vandenį su elektrolitais.

Gerti net ir tada, kai, atrodo, nesinori

„Vanduo yra būtinas, kad odos ląstelės būtų elastingos ir sudrėkintos, tad jis neleidžia pablogėti odos būklei, kuri turi kęsti šildymo ir šalto oro pasikeitimus. Taip pat vanduo apsaugo nuo nuovargio bei papildo organizmą būtinais elementais“, – vandens privalumus šaltuoju metu vardija mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė. 

Pasak specialistės, kai šalta organizmas pats neduoda signalo apie troškulį, todėl svarbu patiems prisiminti apie vandenį. Mat kai šalta, kraujagyslės susitraukia, sumažėja kraujotaka į galūnes (rankas ir kojas). Taip organizmas dirba, kad išsaugotų šilumą. Tačiau, kai kraujotaka sumažėja, smegenys siunčia impulsą, kad vandens stygiaus nėra, todėl žmogus ir nejaučia troškulio.

Nors ir atrodo, kad gerti daugiau vandens nenorime, negėrus jo ilgesnį laiką pasireiškia tam tikri dehidratacijos požymiai. „Jeigu organizmas negauna pakankamai vandens, sutirštėja kraujas, pablogėja organų aprūpinimas deguonimi, tad gali sumažėti apetitas ir energija. Taip pat susilpnėja imunitetas, pablogėja virškinimas, vis dažniau pasikartoja galvos skausmai, gali dažniau varginti mėšlungis. Svarbus vandens trūkumo signalas – odos bei lūpų sausumas. Prie to prisideda ir kondicionieriai, įjungtas šildymas, kuris taip pat skatina vandens kiekio organizme sumažėjimą“, – dehidratacijos simptomus vardija D. Rapalytė.

Eksperto teigimu, karštomis dienomis greičiausiai atsigaivinti padės mėtos, aštresni pipirai, šilta sriuba ir arbūzas. Organizmo skysčių pusiausvyros palaikymui naudingiausi yra kokosai bei agurkai – būtent šie produktai pasižymi maistinėmis savybėmis, kurios labiausiai prisideda prie skysčių kiekio išlaikymo. Tuo tarpu medžiagų apykaitos gerinimui labiausiai pagelbės špinatai, kurie naudingi tinkamo kraujospūdžio palaikymui ir ciberžolė, kuri pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gerina medžiagų apykaitą.

„Oro temperatūrai pakilus virš 26 laipsnių, daugelis kaip mat pajunta papildomą krūvį organizmui ir skubiai ieško kuo atsigaivinti. Tokiomis dienomis dažniausiai patariama rinktis nekoncentruotus gėrimus, kurių pagrindą sudaro vanduo, o valgiui – liesesnius patiekalus. Paprastai žmonės linkę gaivintis šaltesniais gėrimais, tačiau neretai rizikuoja persišaldyti. Visgi, praktika rodo, kad kai kurie specialiai paruošti karšti ar aštresni patiekalai gali padėti atsigaivinti ne ką mažiau, nei šalti“, – teigia maisto gamybos ekspertas.

Užklupus karščiams, priešingai nei įprasta manyti, atsigaivinti greičiau padės ir aštresni, ir net karšti patiekalai.

Jis tvirtina, kad vakare nereikėtų vengti valgyti šiltų sriubų, kurios paskatina gausesnį momentinį prakaitavimą, tačiau organizmą atvėsina ilgesniam laikui. O jei tingisi virti sriubas ar nemėgstate aštriai valgyti geriausiai atsigaivinti padės arbūzai. Prekybos centro duomenimis, šių vaisių šiais metais gyventojai nuperka daug daugiau, o visose tinklo parduotuvėse kasdien jų parduodama per 70 tonų.  Arbūzuose esanti amino rūgštis citrulinas sumažina kraujagyslių sienelių spaudimą, taip užtikrina geresnę kraujo cirkuliaciją bei leidžia organizmui greičiau atvėsti.

„Užklupus karščiams, priešingai nei įprasta manyti, atsigaivinti greičiau padės ir aštresni, ir net karšti patiekalai. Gausiame mūsų asortimente pirkėjai gali rasti visus produktus, padėsiančius išbandyti netradicinius organizmo vėsinimo būdus. Pavyzdžiui, aštresniuose čili pipiruose yra daug kapsaicino – medžiagos, suteikiančios pipirams aštrumą, kuri patekusi į organizmą iššaukia gausesnį prakaitavimą, o tai padeda organizmui atvėsti. Tuo tarpu net šiltesnis mėtos nuoviras gali būti labai tinkamu gėrimu karštais vakarais prieš miegą – jis ne tik padės atsigaivinti, bet ir veiks raminančiai“, – teigia A. Poleninas.

Anot jo, karštomis dienomis patariama vengti angliavandeniais gausių patiekalų ir produktų – jie apsunkina organizmą, nes yra sunkiau virškinami. Tą patį galima pasakyti ir apie mėsos bei alkoholio produktus. Apskirtai, karštomis dienomis rekomenduojama rinktis lengvesnių patiekalų meniu ir vengti persivalgymo.

Gydytoja Rūta Merkytė-Elekšienė teigia, kad  žmogaus oda yra jo sveikatos būklės atspindys ir dalinasi informacija apie efektyviausius maisto papildus gražiai odai.

Tik pasirūpinus reikiamu vitaminų kiekiu ilgalaikėje perspektyvoje sumažės ir įvairios išorinės odos problemos – per didelis odos baltumas, pigmentinės dėmės, paraudimai, spuogai, raukšlelės, šiurkštumas, per didelis sausumas. Plaukai ir nagai bus sveikesni ir stipresni, mažiau skilinės, pagreitės jų augimas.

Vitaminų trūkumą lemia Lietuvos klimatas

Lietuviai dažniausiai su vitaminų ir mikroelementų trūkumu susiduria valgant nepakankamos įvairovės ar ne itin kokybišką maistą. O gyvenant mūsų klimato juostoje, vartoti kai kuriuos maisto papildus yra tiesiog privaloma, nes yra tam tikrų mikroelementų trūkumas dirvose, nepakankamas saulės kiekis didžiąją dalį metų.

Be to, maisto papildus būtina vartoti sveikimo po ligų ar operacijų laikotarpiu, priklausant tam tikrai kultūrinei grupei (vegetarizmas, veganizmas, religiniai aspektai), ilgai vartojant antibiotikus, piktnaudžiaujant alkoholiu ir vartojant nesubalansuotą dietą, senyviems asmenims ir asmenims, kurie negali vartoti subalansuotos dietos.

Vitaminai ir mikroelementai gali būti gaunami dviem būdais – vartojant juos į vidų arba praturtintą kosmetikos priemonę tepantis tiesiogiai ant odos, plaukų ar nagų. Abu būdai yra svarbūs ir veiksmingi mūsų grožiui.

A grupė – odos atsinaujinimui

Tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio pirminė medžiaga – provitaminas – beta karotinas, iš kurio kepenyse gaminamas vitaminas A (retinolis). Šis vitaminas padeda išlaikyti odos drėgmę, yra reikalingas odos ląstelių susidarymo ir atsinaujinimo procesams, veikia ir kaip antioksidantas.

Vitamino A natūralūs šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys (ypač menkės, jaučio), riebūs pieno produktai, kiaušinio tryniai, kai kurios beta karotino turinčios daržovės ir vaisiai (paprastai jie būna oranžinės spalvos – morkos, moliūgai, paprikos, abrikosai ir kiti).

Esant vitamino A trūkumui būdinga lūžinėjantys nagai, praradę blizgesį plaukai, išblyškusi, pleiskanojanti oda.  Šio vitamino dienos dozė yra 800 mikrogramų. Jo galima perdozuoti, jei ilgai vartojama didesnė nei rekomenduojama paros dozė arba jis spuogams gydyti išoriškai vartojama preparatų, kurių sudėtyje yra vitamino A (retinoidų).

Vit. B2 – sveikai odos būklei

Vitaminas B2 (riboflavinas, vitaminas G) yra stiprus antioksidantas, kuris palaiko normalias odos ir gleivinių funkcijas, dalyvauja medžiagų apykaitos ir ląstelių kvėpavimo procesuose. Riboflavino trūkumas gali įtrūkimus ir žaizdeles lūpų kampučiuose, plaukų slinkimą, nagų trapumą, oda tampa šiurkšti ir riebi, itin riebaluojasi plaukai, lūžinėja nagai, atsiranda priešlaikinės raukšlės ant veido ir rankų.

Rekomenduojama paros dozė – 1,1-1,3 miligramai. Natūraliai riboflavino gausite vartodami kiaušinius, organų mėsą (pvz., inkstus ir kepenis), liesą mėsą, neriebų pieną, žalias daržoves (pvz., šparagus, Briuselio kopūstus, brokolius ir špinatus), grybus, migdolų riešutus, laukinius ryžius. Šio vitamino mūsų organizmas vienu kartu negali pasisavinti daugiau nei 27 mg, todėl perdozuoti šio vitamino neįmanoma – jo perteklius pašalinamas su šlapimu.

Vit. B3 – odos skaistumui, pigmentinių dėmelių malšinimui

Dar vadinamas nikotino rūgštimi, niacinu, nikotinamidu ar vitaminas PP. Jis palaiko normalią odos ir kitų audinių funkciją, padeda išlaikyti odos drėgmę. Moksliškai įrodyta, kad išoriškai naudojamas vitaminas B3 veikia prevenciškai prieš pigmentines dėmes ir mažina jau atsiradusią pigmentaciją.

2003 m. „Journal of Cosmetic Dermatology“ buvo publikuotas tyrimas, parodęs, kad odai naudojamas vitaminas B3 skatina baltymų gamybą ir taip stimuliuoja keramidų sintezę. Eksperimentas su 50 savanorių moterų, kurių amžius – nuo 40 iki 60 metų, parodė, kad drėkiklis su 5 proc. niacinamidu demonstravo matomą pagerėjimą, vertinant smulkias linijas ir raukšleles, hiperpigmentaciją, tekstūrą ir raudonas dėmes.

Vitamino B3 trūkumas sukelia odos susirgimus (dermatitą) ir kitus organizmo negalavimus. Rekomenduojama paros norma – 13-15 miligramų. Šis vitaminas randamas pieno produktuose, mėsoje (ypač liesoje), kepenyse, žuvyje, grikių kruopose, žirniuose, pupose, rupioje duonoje, riešutuose, bulvėse, žiediniuose ir Briuselio kopūstuose.

Vit. B7 – stipriems plaukams

Dar vadinamas biotinu, vitaminu H, kofermentu R  ir yra būtinas normaliai odos funkcijai, nes reguliuoja prakaito liaukų veiklą, sukelia permainas plaukų augimo cikle – maistu aprūpina galvos odos ląsteles.

Tyrimai parodė, kad naudojant biotiną pagerėja plaukų augimo procesas ir pavyksta atsikratyti plaukų slinkimo, skilinėjimo problemų. Biotino trūkumas gali sukelti dermatitą, odos negalavimus, plaukų slinkimą ir nagų lūžinėjimą.Oda, negaunant pakankamo kiekio šios medžiagos, tampa blyški, atrodo ligota, pradeda sausėti, luptis, slinkti plaukai, skilinėti nagai.

Dienos norma - 30-100 miligramų. Jo neįmanoma perdozuoti, nes bet koks perteklius pašalinamas kartu su šlapimu. Daugiausia šio vitamino – mielėse, inkstuose, taip pat kiaušinio trynyje, kukurūzuose, avižinėse kruopose, žirniuose, jautienoje, piene, šokolade, grybuose.

Vit. B9 – odos lygumui

Dar vadinamas folio rūgštimi – tai svarbus vitaminas naujų ląstelių susidarymui, DNR gamybai. Folio rūgštis, su kitais svarbiais antioksidantais, padeda pašalinti toksinus iš organizmo, ko pasekoje gražėja oda, sumažėja spuogelių. Folio rūgštis vaidina svarbų vaidmenį plaukų augime – ji atnaujina ląsteles, taip padėdama naujų plaukų augimui.

Saugusiems rekomenduojama folio rūgšties paros norma yra 240 mikrogramų. Folio rūgšties daigiausiai visose žalialapėse daržovėse (petražolės, špinatai, brokoliai, salotų lapai ir kt.), lęšiuose, avokaduose, apelsinų sultyse, kviečių gemaluose. Taip pat jos yra kepenyse, kiaušiniuose, alaus mielėse.

Vit. C – odos apsaugai, stipriems kapiliarams

Dar vadinamas askorbo rūgštimi. Jis stiprina odos kapiliarus, yra puikus antioksidantas – užkerta kelią priešlaikiniam senėjimui, bet svarbiausia jo funkcija odoje – kolageno gamybos palaikymas. Skatindamas kolageno skaidulų sintezę jis lygina raukšleles ir stangrina odą.

Vitaminas C, sustiprindamas depigmentacijos procesus, šviesina jau esančią hiperpigmentaciją ir užkerta kelią naujų pigmentinių dėmių atsiradimui blokuodamas tirozinazės poveikį. Vitamino C vartojimas taip pat gali padėti išvengti sausos odos problemų.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad norint apsisaugoti nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio tik apsauginio kremo veidui nepakanka. Jei prieš tai veidą ištepsite vitamino C turinčiu kremu, jis padės neutralizuoti žalingą laisvųjų radikalų poveikį.

Suaugusio žmogaus vitamino C dienos norma – 75 miligramai. Perdozuoti šio vitamino sudėtinga, bet įmanoma – kad pasireikštų nepageidaujamas poveikis, reikia suvartoti 10-20 kartų didesnę dozę. Natūraliai jo gausite vartodami pakankamą kiekį vaisių ir daržovių. Jei jaučiate, kad nesuvartojate pakankamo daržovių ar vaisių kiekio – dauguma multivitaminų turi šio vitamino.

Šis vitaminas taip pat padeda geriau įsisavinti kitoms medžiagoms – kartu vartojant geležies preparatus pastarieji pasisavina efektyviau.

Vit. D – uždegimams malšinti

Pirmasis dalykas, kurį daugelis sveikatos specialistų jums pasakys, kad išlaikyti sveiką odą, yra apriboti kenksmingų ultravioletinių spindulių (UVA/UVB) poveikį ir apsisaugoti nuo saulės spindulių. Bet saulė odai yra ne vien tik blogas dalykas. Tik 10-15 minučių kasdien saulės spindulių ekspozicijos ir oda padeda gaminti vitaminą D.

Vitaminas D yra vienas iš svarbiausių odos vitaminų, taigi, protingas deginimasis saulėje paskatins jo produkciją ir apsaugos nuo įvairių odos negalavimų. Aktyvuotas vitaminas D yra gyvybiškai svarbus normaliai žmogaus organizmo fiziologijai, ląstelių dauginimuisi ir diferenciacijai, taip pat pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu.  

Natūralus vitamino D šaltinis yra riebios žuvys, žuvų kepenys, kiaušiniai, ikrai, sviestas, pienas, sūris, mėsa, tačiau kad gautume paros vitamino D dozę, per dieną reikėtų suvalgyti 40 kiaušinių arba 300 g lašišos arba išgerti 10 stiklinių pieno praturtinto vitaminu D.

Šiltuoju metų laiku natūraliai saulės dėka jis gaminasi mūsų organizme, tačiau spalio – balandžio mėnesiais kiekvienam savimi besirūpinančiam žmogui privaloma naudoti vitamino D3 papildus. Papraščiausias būdas – už kelis eurus vaistinėje nusipirkti aliejuje tirpdytą vitaminą D3 (cholekalciferolį) ir naudoti po kelis lašus per dieną (saugi dozė yra 600-1000 TV, arba 15-25 mikrogramų). Kitas variantas – vartoti vitaminą D3 kapsulėmis.

Svarbu! Neviršykite leistinos rekomenduojamos vitamino D3 paros normos, nes jis kaupiasi organizme! Pavartojus per didelė dozę galimi rimti sveikatos sutrikimai – sutrikęs širdies ritmas, kalcio ir fosforo sankaupos minkštuosiuose audiniuose, inkstų veiklos sutrikimas. Prieš pradedant vartoti šį maisto papildą rekomenduojame išsitirti vitamino D koncentraciją kraujyje.

Vit. E – drėkinimui, raukšlelių malšinimui

Dar vadinamas alfa-tokoferoliu. Jis yra vienas stipriausių gamtoje randamų antioksidantų. Vitamino E antioksidacinės savybės padeda atstatyti pažeistus plaukų folikulus ir apsaugoti nuo plaukų viršutinio sluoksnio irimo. Apsaugoti ir sveikesni plaukai greičiau auga. Taip pat vitaminas E giliai maitina plauką iš vidaus, tad plaukai atrodo sveikesni ir labiau blizgantys.

Vitaminas E pagreitina pažeistos odos gijimo procesus, drėkina odą ir padeda greičiau atstatyti pažeistą sluoksnį. Vitaminą E galite naudoti kovai su raukšlėmis, mimikos žymėmis ir kitomis su amžiumi atsirandančiomis odos pigmentinėmis dėmėmis. Jis padeda panaikinti kenksmingų UV spindulių bei laisvųjų radikalų odai padarytą žalą. Vitaminas E didina kolageno, skatinančio odos elastingumą, gamybą ir efektyvumą, apsaugodamas odą nuo senėjimo požymių, padeda ją išlaikyti stangrią.

Įprasta α‑tokoferolio acetato (vitamino E) dienos norma – 10 miligramų. Pagrindiniai natūralūs vitamino E maistiniai šaltiniai yra riešutai, sėklos, augaliniai aliejai, kai kurios žalios lapinės daržovės ir vaisiai – virti špinatai, avokadai, alyvuogės. Vitamino E kapsulėmis ar skysta forma galite įsigyti vaistinėje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais parduodamas vitaminas E yra ne natūralia alfa-tokoferolio (d-alpha-tocopherol, alpha-tocopherol arba RRR-alpha-tocopherol) forma, o sintetine, žymima DL-alpha-tocopherol arba all rac-alpha-tocopherol forma. Sintetinį vitaminą E žmogaus organizmas įsisavina žymiai sunkiau, todėl sintetinis vitaminas E bus dvigubai mažiau efektyvus, nei natūralus tokiu pat kiekiu. 

Vitaminas E yra tirpus riebaluose. Vidiniam vartojimui vitamino E kapsules ar lašus gerkite kartu su maistu, kuriame yra bent šiek tiek riebalų geresniam įsisavinimui. Prieš tepdami odą grynu vitaminu E, atlikite mažą lopinėlio testą, kad įvertintumėte, ar nesate alergiškas vitaminui E. 

Vit. K – patinimams mažinti

Vitaminas K (naftochinonų grupė). Šis vitaminas skatina žaizdų gijimą, dalyvauja organizmo regeneracijos procesuose, didina atsparumą infekcijoms, spartina kraujotaką, gydo uždegimus, skatina išsivaikščioti paburkimus, maišelius po akimis. Jei šio vitamino trūksta, atsiranda kraujosruvų, pigmentinių dėmių. Priemonės su vitaminu K šviesina pigmentines dėmes, skaistina odos spalvą.

Vitaminą K gamina žarnyno bakterijos, taip pat jo daug yra augaluose – liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse. Šiek tiek yra ir gyvulinės kilmės maiste (kepenys, kiaušiniai). Multivitaminuose ar maisto papilduose su kitais mikroelementais vitamino K rasite fitomenadiono pavidalu. Dozė per parą suaugusiam žmogui – 0,3–0,6 miligramų.

1. Valgyti šviežias daržoves

Vasara – šviežių daržovių rojus. Norint gauti reikiamą kiekį vitaminų, per dieną žmogui reikia suvalgyti iki pusės kilogramo šviežių ir maistinių medžiagų nepraradusių daržovių. Jos – ne tik ląstelienos, bet ir geležies šaltinis.

Tokiuose produktuose kaip brokoliai, špinatai, moliūgų sėklos, topinambai ir petražolės yra gausu vitaminų bei geležies. Į mitybos planą įtraukdami geležies turtingo maisto, užtikrinsime normalų hemoglobino susidarymą, mūsų širdis bei kiti gyvybiškai svarbūs organai bus tinkamai aprūpinti deguonimi.

Svarbu žinoti, kad nėštumo ar maitinimo periodu, esant gausioms menstruacijoms, būtina pasirūpinti geležies atsargomis papildomai. Tokiu atveju moterims rekomenduojama per parą suvartoti 10–15 μg geležies (priklausomai nuo organizmo).

Jei jums nustatytas geležies trūkumas, jums gali prireikti didesnės dozės, t. y. 30–50 μg per dieną. Beje, geležį organizmas geriau pasisavins papildomai vartojant vitaminą C ir baltymus, į mitybos racioną įtraukiant daugiau žalių daržovių ir mėsos. Be to, rinkoje egzistuoja mikrokapsuliuota geležies forma, kurios įsisavinimas 3 kartus efektyvesnis palyginti su kitomis geležies formomis.

2. Pietauti lauke

Daugumai mūsų geografinių platumų gyventojų trūksta vitamino D. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijoje atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad net 86 proc. besikreipiančiųjų trūko šio vitamino.

Taigi, vasarą, aktyvioje saulės kaitroje reikėtų praleisti bent 15 minučių per dieną, atidengus kuo daugiau kūno. Šį laiką galima išnaudoti pietų metu, valgant lauke ar einant pasivaikščioti. Taip pat svarbu vitamino D pasisavinti kartu su maistu – riebia žuvimi, žuvų taukais, jogurtu, grūdais, kiaušinio tryniu, sūriu, grybais, natūraliai spaustomis apelsinų sultimis.

Norintiems būti tikriems, ar jie nestokoja vitamino D (pakankama vitamino D norma – 75– 250 nmol/l), reikėtų žinoti, kad šiuolaikiniai laboratoriniai diagnostikos metodai leidžia tiksliai sužinoti organizme esančio vitamino D kiekį, o tada pagal gautus tyrimų rezultatus specialistai gali rekomenduoti ir kasdienę vitamino D dozę. Rinkoje jau yra vitamino D, kuris naudojant efektyvaus pasisavinimo technologiją (EPT) įkapsuliuojamas į mikrokapsules, todėl jis nesuyra skrandyje ir yra absorbuojamas žarnyno gleivinėje, todėl pasisavinamas iki 100 % efektyviau.

3. Nepamiršti ilsėtis

Nuovargis – daugelio šio amžiaus žmonių liga. Visgi net ir turėdami gausybę mums įdomių darbų bei veiklų turėtume neužmiršti, kad mūsų organizmui yra būtinas kokybiškas poilsis. Išnaudokite vasaros savaitgalius iškyloms gamtoje – ramybei ir judesiui. Kartu šią vasarą galite prisijungti ir prie itin aktyvaus judėjimo – savaitgalius leisti be mobiliojo telefono.

Tačiau, jeigu nuovargis kankina nuolatos, net ir grįžus po savaitgalio ar ilgesnių atostogų, svarbu žinoti, kad nuovargis – geležies trūkumo simptomas. Nepraeinantis nuovargio jausmas – vienas pirmųjų ženklų, kad organizmui reikia papildomo pastiprinimo.

Norint organizmą atstatyti kuo greičiau, rekomenduojama rinktis skystus papildus su nauja pernašos technologija, dėl kurios medžiagų įsisavinimas mūsų organizme yra net iki 6 kartų efektyvesnis nei vartojant įprastus papildus.

4. Stiprinti kaulus papildomai

Šiandien vis dažniau kalbame apie vitamino K2 svarbą mūsų organizmui. Jis užtikrina, kad mūsų kaulai bei dantys būtų sveiki ir stiprūs. Šio vitamino gausu žaliose vasariškose daržovėse (brokolis, špinatai, petražolės, briuseliniai kopūstai), o taip pat ir gyvulinės kilmės produktuose (organų mėsa, kiaušiniai, sviestas, sūris). Svarbu nepamiršti, kad kaulų atsinaujinimui būtinas vitaminas K veikia kartu su vitaminu D.

5. Lepinti odą

Būtent šiuo metų laiku, kai renkamės daugiau šviežio maisto, ilsimės, mėgaujamės saule, mūsų oda labai atsigauna – tampa glotnesnė, šviesesnė, švytinti. Norint pasiekti maksimalų estetinį efektą, į vasarišką mitybą rekomenduojama įtraukti ciberžolės.

Ciberžolėje esantis aktyvusis ingredientas kurkuminas padeda vieno svarbiausių organizmo baltymui (kologeno) formavimuisi. Kurkuminas taip pat yra labai naudingas mūsų odos sveikatai dėl antibakterinio poveikio, todėl yra dažnai naudojamas kaukėms ar kremams gaminti, o gerąsias savybes greit pasisavina organizmas iš skystųjų papildų.

Kurkuminas padeda ir norintiems sulieknėti, nes palaiko tinkamą kepenų funkciją, mažina uždegiminius procesus. O nutukimas arba riebalų sankaupos pilvinėje srityje rodo organizme vykstančius uždegiminius procesus.

6. Stiprinti nervų sistemą

Miegas, poilsis ir judesys – trys svarbiausi komponentai, kurie užtikrina, kad jaučiamės gerai ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Tiesa, psichinę mūsų sveikatą lemia ir tam tikri, organizmui gyvybiški komponentai, tokie kaip vitaminas B, kurio trūkumas gali pasireikšti nervingumu ir netgi apatija.

Daugiausia vitamino B12 galima rasti mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, tačiau ne visada šis vitaminas yra pasisavinamas su maistu – gyvulinės kilmės produktai yra pakankamai sunkiai skaidomi mūsų organizme.

Sveikatos specialistai sutaria, kad vitamino B12 reikėtų gauti ne tik su maistu, bet ir reguliariai vartojant papildus ar produktus, papildytus šiuo vitaminu. Tai ypač aktualu vegetarams, veganams, žaliavalgiams – tiems, kas atsisako gyvulinės kilmės produktų.

Alternatyvią mitybą propaguojantiems žmonėms rekomenduojama bent kartą per metus išsitirti kraują, vartoti daugiau riešutų sėklų bei įvairiausių žalumynų ir B12 atsargų gauti kartu su maisto papildais.

7. Saikingai mėgautis saule

90 proc. vitamino D mes pasigaminame dėl saulės poveikio, o 10 proc. gauname su maistu. Todėl daugelis laikosi įsitikinimo, kad norint užsitikrinti pakankamą kiekį saulės, o kartu ir vitamino D, užtenka savaitės atostogų prie jūros.

Tačiau ne kiekvieno iš mūsų oda yra pakankamai atspari saulei, o pernelyg ilgas mėgavimasis saulės voniomis gali atnešti ir nemalonias odos problemas. Tie, kas naudoja stipresnius apsauginius kremus (15 proc. ir daugiau), užkerta kelią vitamino D įsisavinimui net iki 99 proc.

Dėl šios priežasties, norint sumažinti vitamino D deficitą, svarbu nepamiršti vitamino D atsargų pasikrauti ir su maistu, ir su skystais papildais, renkantis vitamino D3 formą, didesnę jo dozę (kartais gali prireikti net apie 25–50 μg), lašinant po liežuviu ar į žandą, dėl geresnio įsisavinimo.

„Pirmieji magnio trūkumo požymiai pasireiškia padidėjusiu jautrumu stresui, dirglumu, galvos skausmu. Daugelis to nesureikšmina, nes paprasčiausiai viską suverčia nuovargiui, blogam miegui. Tačiau nereikėtų šių simptomų vertinti atsainiai. Taip organizmas praneša apie magnio stoką“, – įspėja gydytoja Jūratė Ivanauskienė.

Išvardinti simptomai – ne vieninteliai. Magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia ir pasikartojančiu mėšlungiu, širdies ritmo sutrikimais. Siekiant to išvengti, specialistai ragina rinktis produktus, kuriuose yra magnio, o į kasdienę mitybą įtraukti mineralinį vandenį. Mat kasdien organizmui būtinas ne tik maistas – vadinamoji makro mityba, bet ir vanduo – mikro mitybos pagrindas. Pajautus minėtus simptomus, reiktų rinktis didesnės mineralizacijos vandenį – skaityti pagal ant etiketės parašytą ištirpusių mineralinių medžiagų kiekį vandenyje, taip pat ir vandens skonis išduoda jų kiekį – kuo sūresnis, tuo daugiau jame mineralų.

„Daug magnio galima rasti daržovėse, vaisiuose, riešutuose. Natūralus mineralinis vanduo taip pat gali būti naudingas magnio šaltinis, juolab, kad ir pats vanduo yra labai reikalingas organizmui. Renkantis vandenį reiktų atkreipti dėmesį į mineralus, esančius vandenyje, ir ieškoti magnio. Gerdami vandenį, kuriame yra magnio, organizmas ne tik bus atgaivintas ir gaus skysčių, bet ir susigrąžins reikalingus mineralus“, – pasakoja gydytoja.

Pasak specialisytės, magnis – vienas iš svarbiausių mikroelementų, gerinančių nervų bei kraujotakos veiklą. Taip pat magnis stiprina ir kaulų struktūrą, padeda sureguliuoti širdies ritmą.