Ta proga nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų vyko Lietuvos kariuomenės orkestro eitynės ir koncertas.

Minėjimo proga Garbės sargybos kuopos kariai virš Valdovų rūmų iškėlė Lietuvos istorinę vėliavą, kariuomenės orkestras atliko muzikinę programą.

Taip pat vyko kariams skirta karo istorijos konferencija „Oršos mūšio pamokos iš šiuolaikinės karybos perspektyvos“, joje įvertinta Oršos mūšio patirties svarba šiuolaikinei karybai.

Pranešimus skaitė karo istorikai iš Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto, Vytauto didžiojo karo muziejaus, Vilniaus universiteto.

Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos (dabartinė Baltarusija).

LDK kariuomenė, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiškio, sumušė Ivano Čeliadnino vadovaujamą Maskvos kariuomenę.

Pasak istorikų, Oršos mūšyje sumušus maskvėnų pajėgas LDK stojo savotiškas atokvėpio ir ramybės laikotarpis, kada buvo sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, iškilo Valdovų rūmai, pradėtos spausdinti knygos, o šalyje prigijo renesanso ir reformacijos idėjos.

Ši pergalė yra itin svarbi lietuvių, ukrainiečių bei baltarusių tautinės savimonės dalis – pasipriešinimo Maskvos tironijai simbolis.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės orkestras iškilmingų įžygiuotuvių į Vilnių tradicija pažymėjo Lietuvos vardą ir istoriją šlovinantį įvykį, nešė Lietuvos istorinę vėliavą, vėliau iškeltą karių virš Valdovų rūmų, o Lietuvos kariuomenės orkestras minėjimo proga atliko muzikinę programą.

Pasak istorikų, pažymint 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykusį Oršos mūšį, kai buvo pasiekta reikšminga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalė prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilniuje buvo surengtos triumfo eitynės, per kurias gyventojams demonstruoti belaisviai ir trofėjai, ginklai, auksas, o paimtos priešo vėliavos pakabintos Vilniaus katedroje.

Triumfo eisenoje, kurią sveikino užsienio diplomatai, valstybės pareigūnai ir vilniečių bendruomenė, pirmasis žengė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, o eisena nusidriekė per Lietuvos sostinę nuo miesto sienų iki didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje. Garsieji sostinės Aušros (Medininkų) vartai, pro kuriuos žengė eitynių dalyviai, iš pradžių vadinti „Ostrožskije varota“ (liet. – Ostrogiškio vartai), siekiant pašlovinti Oršos mūšio laimėtoją, vieną iš garsiausių Lietuvos istorijos karvedžių Lietuvos didįjį etmoną Konstantiną Ostrogiškį, amžininkų vadintą Antruoju Hanibalu ir Rusios Scipionu.

LDK buvo daugiatautė valstybė kovojanti prieš Maskvos agresiją, tad be lietuvių svarbų vaidmenį šioje kovoje atliko šiuolaikinių ukrainiečių ir baltarusių protėviai. Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis – žymiausias stačiatikių tikėjimo karo veikėjas, kurio sprendimai leido pasiekti pergalę Oršos mūšyje.

1514 metų rugsėjo 8 dieną Lietuvos kariuomenės ir jos sąjungininkų pasiekta pergalė Oršos mūšyje yra reikšmingas įvykis pasaulinėje karo meno istorijoje, nes buvo sutriuškintos triskart gausesnės maskvėnų pajėgos, panaudoti apgaulingi manevravimai, artilerijos pasala (vienas pirmųjų žinomų atvejų pasaulio istorijoje), kompleksiškas persikėlimas per vandens kliūtį (keliose vietose vienu metu), naudojant pontoninius tiltus. Pergalė Oršos mūšyje į karybos istoriją įrašė svarų ir reikšmingą puslapį, Europoje plačiai paskleista pergalingos šlovės žinia bei stabilizuota padėtis, kas leido Lietuvai prisistatyti vakarų pasaulyje tvirtu Vakarų civilizacijos gynybos bastionu rytuose.

„Žinau, kad baltarusių savanoriai, kovotojai Ukrainoje taip pat pažymi šią dieną. Nuo vasario šimtai jų prisijungė prie Baltarusių batalionų ir pulkų. Jiems Ukrainos išlaisvinimas yra jų Oršos mūšis. Jie žino, kad šio karo pasekmės taip pat nulems Baltarusijos ir visos Europos likimą“, – ketvirtadienį Vilniuje kalbėjo S. Cichanouskaja, dalyvaudama šio mūšio 508-ųjų metinių minėjimo renginyje.

Ji sakė, jog norėtų, kad renginys ir būtų rengiamas Oršoje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje.

„Bet šiandien šis herojų miestas, kartu su visa mano mylima Baltarusija, yra okupuotas tų pačių įsibrovėlių, kaip ir prieš penkis šimtus metų. Neabejoju, kad Baltarusija bus laisva ir Ukraina išlaisvins visas savo teritorijas“, – sakė politikė.

S. Cichanouskajos teigimu, Oršos mūšis primena apie mūsų „pergalingą praeitį“ ir yra „istorinis įrodymas, kad mūsų tautos yra pasiruošusios kartu pasipriešinti tironijai ir priespaudai“.

„Narsi ukrainiečių kova ir bebaimis baltarusių pasipriešinimas tik įrodo šį faktą. Gyvename herojų laikais, daugybė jų yra Baltarusijos kalėjimuose“, – kalbėjo Baltarusijos opozicijos vadovė.

Narsi ukrainiečių kova ir bebaimis baltarusių pasipriešinimas tik įrodo šį faktą. Gyvename herojų laikais, daugybė jų yra Baltarusijos kalėjimuose.

Ji priminė, kad po Oršos mūšio pergalės beveik visi Maskvos užimti miestai buvo išlaisvinti o „slapta Rusijos ir Vakarų galių sąjunga žlugo“.

Šiomis dienomis, pasak jos, netgi kartais „atrodant, kad kova yra pralaimėta“, kitą dieną pasirodo žinių apie naujus „partizanų ir savanorių veiksmus“, jie naudojasi ir technologijomis, organizuodami kiberatakas, gadina infrastruktūrą tarp Ukrainos ir Baltarusijos, kad Rusijos karinė technika nepasiektų karo lauko.

„Taigi, būkime įkvėpti šiais žygdarbiais visų, kurie šiandien kovoja už laisvę Ukrainoje ir Baltarusijoje, nepamirškime visų mūsų herojų Oršos mūšyje žygdarbių. Princas Ostrogiškis, kreipdamasis į savo karius prieš mūšį, sakė: „Drąsieji riteriai, tegul jūsų drąsa būna verta jūsų šlovingų protėvių“. Ir, manau, mūsų protėviai didžiuotųsi mūsų šiandienos herojais, kurie nepasiduoda ir kovoja už laisvę“, – kalbėjo baltarusių opozicijos lyderė.

Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos (dabartinė Baltarusija).

LDK kariuomenė, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiškio, sumušė Ivano Čeliadnino vadovaujamą Maskvos kariuomenę.

Pasak istorikų, Oršos mūšyje sumušus maskvėnų pajėgas LDK stojo savotiškas atokvėpio ir ramybės laikotarpis, kada buvo sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, iškilo Valdovų rūmai, pradėtos spausdinti knygos, o šalyje prigijo renesanso ir reformacijos idėjos. 

Ketvirtadienį Vilniuje minint 508-ąsias Oršos mūšio metines surengtoje konferencijoje, kur dalyvauja Ukrainos atstovai bei Baltarusijos opozicijos lyderiai, jis pabrėžė, kad daugiau nei prieš 500 metų „mūsų bendros pajėgos laimėjo prieš du-tris kartus didesnę Maskvos kariuomenę“.

„Šiandien ši Oršos mūšio pergalė yra labai simboliška. Čia, Lietuvoje, visos pergalės prieš rusus karuose, diplomatijoje ar net sporte yra labai svarbios mums, mes jas minime, mes jas prisimename ir mokomės iš jų“, – sakė viceministras.

Anot Ž. Tomkaus, istorija moko, jog laimėti galima tik būnant susivienijus.

„Todėl ypatingai svarbu šiandien būti kartu, dar artimiau bendradarbiauti, kad galėtumėme apginti mūsų saugumo ir gynybos interesus prieš agresorių“, – tvirtino viceministras.

Čia, Lietuvoje, visos pergalės prieš rusus karuose, diplomatijoje ar net sporte yra labai svarbios mums, mes jas minime, mes jas prisimename ir mokomės iš jų.

„Mums yra vienintelis galimas sprendimas, pasirinkimas, turint omenyje mūsų regioną ar euroatlantinę bendruomenę – tai yra Ukrainos pergalė. Mes suprantame, kad saugumo Europoje nebus be Ukrainos, esančios tarp nepriklausomų ir demokratinių valstybių“, – pridūrė Ž. Tomkus.

Anot jo, puikus vienybės pavyzdys yra bendra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada, integruota su NATO pajėgomis.

Viceministras tikisi, kad brigada, šiuo metu dėl karo Ukrainoje negalinti visavertiškai veikti, netrukus vėl bus atkurta.

„Deja, bet Ukraina šiuo metu tapusi frontu kovodama prieš Rusiją. Mes, čia susirinkusieji, suprantame, kad mūsų pareiga yra būti kartu šioje kovoje, visose įmanomose diplomatinėse arenose, diplomatiniuose forumuose, kad sužadintumėme pilietinę visuomenę ir praktiškai užtikrintumėme karinę paramą“, – pabrėžė Ž. Tomkus.

Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos (dabartinė Baltarusija).

LDK kariuomenė, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiškio, sumušė Ivano Čeliadnino vadovaujamą Maskvos kariuomenę.

Pasak istorikų, Oršos mūšyje sumušus maskvėnų pajėgas LDK stojo savotiškas atokvėpio ir ramybės laikotarpis, kada buvo sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, iškilo Valdovų rūmai, pradėtos spausdinti knygos, o šalyje prigijo renesanso ir reformacijos idėjos.

Ta proga nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės rengiamos Lietuvos kariuomenės orkestro eitynės ir koncertas, virš Valdovų rūmų bus iškelta istorinė vėliava, parodomąją programą atliks Garbės sargybos kuopa. Šventę užbaigs fejerverkai.

Sostinės savivaldybė pranešė, kad renginių metu senamiestyje numatomi trumpalaikiai eismo ribojimai.

Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos (dabartinė Baltarusija).

LDK kariuomenė, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiškio, sumušė Ivano Čeliadnino vadovaujamą Maskvos kariuomenę.

Pasak istorikų, Oršos mūšyje sumušus maskvėnų pajėgas LDK stojo savotiškas atokvėpio ir ramybės laikotarpis, kada buvo sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, iškilo Valdovų rūmai, pradėtos spausdinti knygos, o šalyje prigijo renesanso ir reformacijos idėjos.

Minėjimas vyks ant Vilniaus gynybinės sienos bastėjos – Barbakano kalno.

Lietuvos nacionalinis muziejus, Laisvės TV ir Lietuvos kariuomenė rengia į diskusijas apie tai, kas nutiko Oršoje. Diskusijų dalyviai primins aplinkybes, kuriomis Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės stojo į mūšį su Maskvos kunigaikštyste, kaip netikėtais to meto karyboje manevrais įveikė gerokai didesnes pajėgas, kaip skleidė Europoje žinias apie maskvėnų planus ir dešimtmečiams nutolino gresiantį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) padalijimą.

Minint pergalę iš istorinių pabūklų bus iššautas 21 šūvis, o šiuolaikinės kariuomenės parodoje dominuos artileriniai pabūklai ir minosvaidžiai.

Renginio metu gros Lietuvos kariuomenės orkestras, koncertuos grupės „Bix“ ir „Žalvarinis“, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas su solistu Jurgiu Brūzga.

„Oršos mūšis atskleidė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas ir buvo reikšmingas karo meno istorijai: jo metu pirmą kartą  kartu kovėsi įvairios kariuomenės rūšys – kavalerija, pėstininkai ir artilerija – tai leido pasiekti  reikšmingą tarptautinį rezonansą sukėlusią pergalę 1514 metais“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Oršos mūšis vyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp LDK ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos (dabartinė Baltarusija).

LDK kariuomenė, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiškio, sumušė Ivano Čeliadnino vadovaujamą Maskvos kariuomenę.

Pasak istorikų, Oršos mūšyje sumušus maskvėnų pajėgas LDK stojo savotiškas atokvėpio ir ramybės laikotarpis, kada buvo sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, iškilo Valdovų rūmai, pradėtos spausdinti knygos, o šalyje prigijo renesanso ir reformacijos idėjos.

Penktadienį Vilniaus senamiestyje, nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės, vyko eisena, kuria buvo minimas Oršos mūšio pergalės prieš Rusiją 500 metų jubiliejus.

Oršos mūšio pergalei skirtoje šventėje Lietuvos ir Lenkijos valdovu Žygimantu Senuoju persirengusį dalyvį lydėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, kariuomenės orkestras, raiteliai, būgnininkų kolona bei vėliavininkų grupė iš Italijos.

Katedros aikštėje įvyko stilizuota valdovo sutikimo ceremonija, kurios metu vilniečiai pamatė iškilmingą Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos rikiuotė, muzikinis choro sveikinimą, patrankų salves ir vėliavininkų pasirodymus.

2014-uosius Seimas yra paskelbęs Oršos mūšio metais.

Oršos mūšis įvyko 1514 metų rugsėjo 8 dieną tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių. Mūšis į pasaulio istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų klasikinės artilerijos pasalos pavyzdžių. Oršos mūšį, turėdama žymiai mažesnį karinių resursų skaičių, laimėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė.

Šių metų rugsėjo 26 d., penktadienį, visos Lietuvos žmonių dėmesys bus sutelktas į sostinės Senamiestį: minint Oršos mūšio pergalės 500 metų jubiliejų, prisimenant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių iškilmingų įžygiuotuvių į Vilnių tradicijas, nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės nusidrieks Lietuvos vardą ir istoriją šlovinanti triumfo eisena.

Renginį organizuojantis Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su partneriais – Lietuvos kariuomene, Vilniaus miesto savivaldybe bei Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu – žada įspūdingą reginį: Oršos mūšio pergalei skirtoje šventėje Lietuvos ir Lenkijos valdovą Žygimantą Senąjį lydės Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Lietuvos kariuomenės orkestras, raitelių svita, būgnininkų kolona bei vėliavininkų grupė „Gruppo Storico e Sbandieratori Tuscany“ iš Italijos. Katedros aikštėje rengiama stilizuota valdovo sutikimo ceremonija, kurios metu numatyta iškilminga Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos rikiuotė, muzikinis choro „Ąžuoliukas“ sveikinimas, patrankų salvės ir spalvingas vėliavininkų iš Italijos pasirodymas.

Pirmą kartą po penkių šimtų metų rengiamų įžygiuotuvių kulminacija – mušamaisiais atliekamos batalinės muzikos dedikacija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme, kurios metu dviejų dešimčių būgnininkų komanda pristatys specialiai sukurtą įspūdingą karo ir triumfo maršų kompoziciją, pagyvintą 3D grafika bei šviesų projekcija.

„Prieš pusę tūkstantmečio įvykusios pirmosios Oršos pergalės minėjimo iškilmės suformavo tradiciją svarbiausias pergales ir valstybinės reikšmės įvykius minėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, karo vadų ir svarbiausių pareigūnų iškilmingomis įžygiuotuvėmis. Primindami šias tradicijas, pasirinkome ne imitavimo, o dviejų epochų sintezės kelią – pamėginsime praeitį prikelti dabartimi“, – teigia renginio režisierius Dalius Abaris.

Renginyje dalyvausiantis ir triumfo eiseną sveikinsiantis Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas primena, kad istoriniais laikais triumfo eisenos per sostinę būdavo iškilmingas būdas gausiai susirinkusiems miestiečiams ir sostinės svečiams perteikti žinias apie svarbiausius valstybinius, diplomatinius ir kultūrinius įvykius.

„Vilniečiai žinią apie pergalę suvokdavo kaip visos tautos, taip pat ir miesto nuopelną – taip buvo liudijamas pilietiškumas, drauge išgyvenamas istorinio bendrumo jausmas. Neabejoju, kad šia triumfo eisena ne tik priminsime istorinius nuopelnus, bet ir sustiprinsime tautos vieningumą“, – sako jis.

Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos dr. Jolantos Karpavičienės teigimu, renginys pasieks ne tik sostinės gyventojus ir svečius, bet ir tuos, kurie gyvena atokiau nuo Vilniaus, užsienio lietuvius – tiesiogiai stebėti renginį bus galima per LRT televiziją. „Tad kviečiu visus pasinaudoti šia galimybe, atversti į karybos istoriją įrašytą svarbų puslapį ir kartu pasidžiaugti po Europą plačiai paskleista pergalingos šlovės žinia, sureikšminusia Lietuvos vardą“, – pabrėžia ji.

Oršos pergalės 500-ųjų metinių šventės ir transliacijos per LRT televiziją pradžia – 19.30 val. Renginį ves Giedrius Masalskis, o jį komentuos žinomi istorikai – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prof. Valdas Rakutis, Vilniaus universiteto prof. Rimvydas Petrauskas, Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas ir kt.

1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis – viena didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ginklo pergalių ankstyvųjų Naujųjų laikų epochoje. Mūšis atskleidė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas, buvo reikšmingas karo meno istorijai. Ši pergalė sulaukė ir didelio tarptautinio atgarsio, tapo puikia galimybe karinės šlovės spindesy nuskambėti Lietuvos ir Lenkijos vardams, kartu – perteikti Europai daugiau informacijos apie šį katalikybės avanpostą šiaurėje.