-
Iš kunigų luomo išmestas dvasininkas: man svarbiau švari sąžinė, nei kažkoks statusas bažnyčioje 4
Vieną kunigą stačiatikių bažnyčia jau išmetė. Apie bažnyčios teismo sprendimą buvęs kunigas Gintaras Sungaila sužinojo ne iš bažnyčios, ne iš teismo, o iš žurnalistų. Sakė, kad sprendimas nebuvo jam netikėtas, bet nebuvo ir malonus.
Šią savaitę bažnyčios teismas priims sprendimą dar ir dėl keturių kitų nuo bažnyčios atsiskyrusių kunigų.
„Teismo sprendimas nėra įsigaliojęs, kol jo nėra patvirtinęs Maskvos patriarchas Kirilas. Kad teismo sprendimas bus patvirtintas abejonių nėra, nes patriarchas Kirilas ir yra asmuo, dėl kurio kritikos priimtas šis teismo sprendimas“, – kalbėjo G. Sungaila.
Mus ne tik suspendavo, bet dar ir išmeta iš kunigų luomo. Tai yra labai rimta bausmė, kuri yra skiriama už tokius nusikaltimus kaip žmogžudystė, svetimavimas ir pan.
Anot kaltinamo kunigo, daugumą jam mestų kaltinimų galima paneigti paprasčiausiai patikrinus faktus.
„Daugelį bažnytinio teismo sprendime paminėtų teiginių, kaltinimų galima lengvai patikrinti, pavyzdžiui, yra sakoma, kad aš keičiau jurisdikciją be vyskupo žinios, tačiau iki šiol aš nesu jurisdikcijos pakeitęs, nesu Konstantinopolio patriarchato dvasininkas, Lietuvos teisingumo ministerijoje taip pat nėra įregistruota jokia religinė bendruomenė. Aš esu Maskvos patriarchato dvasininkas ir čia toks prieštaravimas. (...) Mus ne tik suspendavo, bet dar ir išmeta iš kunigų luomo. Tai yra labai rimta bausmė, kuri yra skiriama už tokius nusikaltimus kaip žmogžudystė, svetimavimas ir pan. Yra konstatavimas, kad kunigas jau taip sunkiai nusidėjo, kad jis nebegali eiti kunigo tarnystės“, – aiškino G. Sungaila.
Buvęs kunigas nupasakojo, kaip vyksta perėjimas iš vieno patriarchato į kitą. Nors to jam padaryti visgi nepavyko, G. Sungaila ir kiti patriarchatą norėję pakeisti kunigai buvo apkaltinti schizma – religinės bendruomenės skaldymu, kai keli dvasininkai savavališkai sukuria naują bažnyčią.
„Mes pasakėme, kad norėtume pereiti (į Konstantinopolio patriarchatą – red. past.), bet mes iki šiol nesame niekur perėję. Kanoninė procedūra yra tokia, kad pirmiausiai susitari su kitu vyskupu, kad jis norėtų tave priimti, bet tai dar nėra joks perėjimas. Tada kreipiesi į savo vyskupą, kad jis tave paleistų iš vyskupijos. Mūsų atveju iki to tiesiog nepriėjo, kadangi mes tik gegužės mėnesį kreipėmės su klausimu, ar prisijungti prie Konstantinopolio būtų įmanoma, tačiau niekur taip ir neprisijungėme. Nors mus kaltina schizma, iš tikro mes po atleidimo balandžio 15 d. niekur netarnavome. Kitaip tariant, laikomės bažnyčios taisyklių“, – tvirtino G. Sungaila.
Kirilui panaikinus kunigo statusą, G. Sungaila planuoja kreiptis į Konstantinopolio patriarchatą.
„Dabar pirmiausia mes turime parašyti Konstantinopolio patriarchui apeliaciją, nes jis kaip garbingiausias patriarchas ortodoksų bažnyčioje turi teisę priimti kunigų apeliacijas, kai yra konfliktai su jų hierarchais. Yra apeliacinis teismas Konstantinopolio patriarchato, kuriam mes rašysime su savo argumentais, kodėl laikome šitą sprendimą neteisingu ir politiniu. Konstantinopolio patriarchatas susipažins ir nagrinės ir, jeigu atstatys mūsų kunigišką statusą, kurį dar turi panaikinti Maskvos patriarchas, tai tokiu atveju mes jau galėsime prašytis priimami į Konstantinopolio patriarchatą“, – aiškino G. Sungaila.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat kreipėsi į Konstantinopolio patriarchatą su prašymu suteikti G. Sungalai ir kitiems, prieš Kirilą protestuojantiems dvasininkams, galimybę užsiimti kunigyste.
Vienintelė priežastis yra ta, kad mes aktyviai pradėjome kritikuoti patriarchą Kirilą.
„Tiesą pasakius tokios procedūros trunka metų metus, nes kreipimųsi į Konstantinopolio patriarchą yra daug ir užtrunka, kol susipažįsta su visomis aplinkybėmis ir dokumentais. Mūsų atveju situacija yra paprastesnė, nes iš tikro situacija – pakankamai aiški. Visiems ortodoksų patriarchams yra žinomas faktas, kad yra tik vienas patriarchas, kuris remia karą Ukrainoje, daugelis patriarchų yra aktyviai pasmerkę šitą karą. Patriarchas Kirilas – vienintelis patriarchas, kuris aktyviai remia, todėl Konstantinopolio patriarchas yra viešai pasakęs, kad jis yra labai nusivylęs Kirilo poelgiu ir, kad tai – ne ori pozicija. Kadangi Konstantinopolio patriarchatas žino, kad mes neprisijungėme prie jo ir nekeitėme jurisdikcijos, taip pat mes netarnaujame ir nesukūrėme kažkokios alternatyvios bažnyčios. Akivaizdu, kad yra kažkokia kitokia priežastis mūsų išmetimo iš kunigų luomo, o ne schizma“, – situaciją analizavo G. Sungaila.
„Vienintelė priežastis yra ta, kad mes aktyviai pradėjome kritikuoti patriarchą Kirilą“, – sakė jis.
Ortodoksų tikėjime dvasininkai su bažnyčia susijusias problemas gali spręsti tik bažnytiniame teisme.
„Bažnytinis teismas pagal savo specifiką, jo sprendimai galioja tik tikinčiųjų bendruomenėje. Ortodoksų bažnyčios teisėje yra draudimas dvasininkams bažnyčios klausimus spręsti pasaulietiniuose teismuose. Manau, kad šiuo atveju Konstantinopolio patriarchatas mus supras“, – tvirtino G. Sungaila.
Man svarbiau švari sąžinė, nei kažkoks statusas bažnyčioje.
Šiuo metu G. Sungaila daugiausiai dėmesio skiria mokslui ir tikisi, kad dar galės tarnauti kaip kunigui.
„Aš esu doktorantas Vytauto Didžiojo universitete ir dabar koncentruojuosi į mokslinį darbą. Turiu vilties, kad galbūt dar pavyks tarnauti kaip kunigui, jeigu viskas teigiamai išsispręs. Bet kokiu atveju, man yra svarbiau švari sąžinė, nei kažkoks statusas bažnyčioje“, – sakė buvęs kunigas.
-
Stačiatikių vadovas apie R. Šimašiaus pasisakymus: jo žodžiai – tokie provokuojantys
Tai jis tvirtino penktadienį išplatintame pareiškime, šią savaitę merui Remigijui Šimašiui viešai suabejojus, ar Maskvos patriarchatui priklausanti Lietuvos ortodoksų bažnyčia tikrai yra tradicinė religinė bendruomenė.
„Jo žodžiai tokie iššaukiantys ir provokuojantys, kad sunku patikėti, jog tai tokio aukšto rango politiko ir valstybės tarnautojo, o ne žmogaus, kuris neatsakingai bando atkreipti į save dėmesį, žodžiai. Kieno tai įtaka? Klausimas lieka atviras“, – sakė Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje vadovas.
„Pono mero vertinimai – tai vertinimai žmogaus, kuris yra atitolęs nuo Bažnyčios, menkai suvokia jos prigimtį. Tačiau savo pasisakymais, pats to nežinodamas, gerbiamas meras atkreipė visos šalies dėmesį į svarbų Ortodoksų Bažnyčios vaidmenį Lietuvoje ir jos įtaką Lietuvos visuomenei“, – pridūrė metropolitas Inokentijus.
Jo žodžiai tokie iššaukiantys ir provokuojantys, kad sunku patikėti, jog tai tokio aukšto rango politiko ir valstybės tarnautojo, o ne žmogaus, kuris neatsakingai bando atkreipti į save dėmesį, žodžiai. Kieno tai įtaka?
Kaip teigiama pranešime, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovo nuomone, atsakingi valstybės asmenys turėtų savęs paklausti, „kokias pasekmes tokie radikaliai provokuojantys aukšto sostinės valdininko pasisakymai sukels Lietuvos visuomenės stabilumui, kaip paveiks tarpkonfesinius ir tarptautinius santykius“ ir ar tai naudinga Lietuvos bei jos sostinės gyventojams.
Praėjusią savaitę Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido tris kunigus – Vitalijų Mockų, Gintarą Jurgį Sungailą ir Vitalį Dauparą, pastaruoju metu kritikavusius Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios pozicijas.
Dvasininkai susitikę su R. Šimašiumi pareiškė, kad dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.
Metropolitas Inokentijus teigė neatmetantis, kad dvasininkų susitikimas su meru ir jo pasisakymai „pastūmės tris minėtus ortodoksų kunigus tolesniems neapgalvotiems veiksmams“.
„Tai gali sukelti tokį rezultatą, jog teks gailėtis visą likusį gyvenimą, o amžinybėje atsakyti prieš Dievą“, – pabrėžė jis.
2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.