„Hamza bin Ladenas, aukščiausias „Al Qaeda“ vadovas ir Osamos bin Ladeno sūnus, buvo nukautas per JAV vadovaujamą kovos su terorizmu operaciją Afganistano/Pakistano regione“, – sakoma šeštadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pareiškime.

Rugpjūčio pradžioje JAV žiniasklaida, remdamasi žvalgybine informacija, pranešė apie maždaug 30 metų Hamzos mirtį.

NBC pranešime sakoma, kad trys JAV pareigūnai patvirtino turį žinių apie Hamzos bin Ladeno mirtį, bet nepateikė išsamesnių detalių, kada ir kur tai įvyko, taip pat nenurodė, kad ši informacija yra patvirtinta.

Ovaliajame kabinete paklaustas žurnalistų apie šį pranešimą, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jo nepatvirtino ir nepaneigė.

„Nenoriu to komentuoti“, – sakė jis.

Vasarį JAV vyriausybė paskyrė 1 mln. dolerių (apie 897 tūkst. eurų) premiją už H. bin Ladeno galvą ir nurodė, kad šis vyras, kai kada vadinamas „džihado kronprincu“, „ryškėja kaip „al Qaeda“ tinklo lyderis“. Jis yra paskelbęs garso ir vaizdo pranešimų, kuriuose raginama rengti atakas prieš Jungtines Valstijas ir kitas šalis, ypač keršijant už jo tėvo žūtį per 2011 metų gegužę Pakistane surengtą JAV pajėgų reidą.

Dokumentai, paimti per reidą jo tėvo namuose Abbotabade rodė, kad Hamza ugdomas tapti nauju „al Qaeda“ vadu, teigė JAV Valstybės departamentas. JAV pajėgos taip pat rado Hamzos, kuris, kaip manyta, buvo apie 30 metų, vestuvių su kito „al Qaeda“ aukšto rango vadeivos dukterimi vaizdo įrašą. Manoma, kad ši ceremonija įvyko Irane.

Hamzos bin Ladeno buvimo vieta niekada nebuvo tiksliai nustatyta. Manyta, kad jis buvo laikomas namų arešte Irane, bet kai kuriuose pranešimuose taip pat keliamos prielaidos, kad jis galėjo gyventi Afganistane, Pakistane arba Sirijoje.

„Al Qaeda“ organizavo 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvykdytus pražūtingus teroro išpuolius prieš Jungtines Valstijas, bet per pastarąjį dešimtmetį šios grupuotės žinomumas sumažėjo, o pagrindine radikalia islamistų jėga tapo džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).

Vis dėlto tebegyvuojančios „al Qaeda“ atšakos ir susijusios džihadistų grupuotės Afganistane, Jemene, Sirijoje ir kitus pabrėžia, kad šis tinklas išsaugojo dalį savo potencialo.

Dėl Hamzos bin Ladeno, kartais pavadinamo „džihado sosto įpėdiniu“, buvimo vietos spėliojama daug metų. Buvo pranešimų, kad jis yra Pakistane, Afganistane ar laikomas namų arešto sąlygomis Irane.

„Hamza bin Ladenas yra velionio AQ lyderio Osamos bin Ladeno sūnus ir iškyla kaip AQ franšizės lyderis“, – sakoma JAV valstybės departamento pareiškime.

Departamentas nurodė, kad siūlo 1 mln. dolerių už informaciją, kuri padėtų nustatyti jo buvimo vietą bet kurioje šalyje.

„Žinoma, turėjome sučiupti Osamą bin Ladeną daug anksčiau nei tai padarėme“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidentas, pakartodamas komentarus, kuriuos išsakė televizijos laidoje „Fox News Sunday“.

„Atkreipiau į jį dėmesį savo knygoje prieš pat ataką Pasaulio prekybos centre“, – pridūrė jis.

„Prezidentas (Billas) Clintonas (Bilas Klintonas), kaip puikiai žinoma, prašovė. Sumokėjome Pakistanui milijardus dolerių, o jie niekada taip ir nepasakė, kad jis (O. bin Ladenas) ten gyvena. Kvailiai!“ – tęsė prezidentas.

Praėjus dešimčiai metų po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro atakų Jungtinėse Valstijose O. bin Ladenas buvo surastas besislepiantis Pakistano Abotabado mieste. „Al Qaeda“ lyderis buvo nukautas 2011 gegužę per JAV karinio laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) narių surengtą reidą.

Po šio reido smarkiai pašlijo Vašingtono ir Islamabado santykiai.

Savo interviu sekmadienį D. Trumpas sakė anksčiau šiemet atšaukęs šimtų milijonų dolerių vertės paramą Pakistanui, nes „dėl mūsų jie nieko nepadaro – nė vieno prakeikto dalyko“.

Pakistano lyderis Imranas Khanas (Imranas Chanas) savo ruožtu pirmadienį atsikirto į D. Trumpo kritiką ir paragino JAV vadovą įvardinti bent vieną sąjungininką, patyrusį daugiau nuostolių kare su terorizmu nei Islamabadas.

„Pakistanas šiame kare neteko 75 tūkst. (žmonių), o ekonomika prarado per 123 mlrd. dolerių. JAV „pagalba“ tebuvo menki 20 mlrd. dolerių“, – tviteryje parašė I. Khanas.

Šie dokumentai buvo konfiskuoti 2011 metais po JAV komandosų reido Pakistane, per kurį „al Qaeda“ vadeiva buvo nukautas savo slaptoje rezidencijoje.

Tarp paviešintos medžiagos yra Saudo Arabijoje gimusio O. bin Ladeno, vadovavusio teroro išpuolius visame pasaulyje vykdydavusiai grupuotei, dienoraščio puslapių nuotraukų ir vestuvių vaizdo įrašas, kuriame pirmą kartą matyti suaugęs jo sūnus Hamza.

Daug diskusijų sukėlė ir Vašingtono ekspertų grupės, turėjusios prieigą prie dabar jau nebeįslaptinto radinio, pareiškimas, kad šie dokumentai nušviečia miglotus „al Qaeda“ grupuotės ryšius su Iranu.

„Šiandien paviešinti dokumentai ... suteikia Amerikos žmonėms galimybę giliau pažvelgti į šios teroristinės organizacijos planus ir operacijas“, – sakė CŽV direktorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas).

CŽV paskelbė 470 tūkst. dokumentų, surinktų po 2011 gegužę JAV karinio laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) narių surengto reido prieš O. bin Ladeno slaptą rezidenciją Abotabade. Per jį „al Qaeda“ lyderis buvo nušautas ir vėliau, anot amerikiečių, „palaidotas jūroje“.

Demokratijos gynimo fondo (Foundation for Defense of Democracies, FDD) mokslininkai Thomas Joscelynas (Tomas Džoselinas) ir Billas Roggio (Bilas Rodžijas) šiuos dokumentus tyrė dar prieš juos paviešinant. Anot ekspertų, dokumentai suteikia naujų įžvalgų apie teroristinę organizaciją.

Vestuvių vaizdo įrašas

„Dokumentai padės atsakyti į mums vis dar kirbančius klausimus apie „al Qaeda“ vadovybę“, – sakė B.Roggio. Rastas Hamzos bin Ladeno vestuvių vaizdo įrašas pasauliui pirmą kartą parodys mylimiausią O. bin Ladeno sūnų jau suaugusį. Manoma, kad šis įrašas nufilmuotas Irane.

Anksčiau paviešinta medžiaga, pavyzdžiui, naujienų agentūros AFP 2015 metų gegužę paskelbti laiškai, rodė, kad O. bin Ladenas ruošė sūnų Hamzą perimti „al Qaeda“ valdymą.

Tačiau panašu, kad po mirtino JAV reido žlugo planai Hamzai atvykti į jo tėvo slėptuvę Abotabade. Manoma, kad šis vyras, kuriam dabar turėtų būti 27–28 metai, tikriausiai tebegyvena Irane.

FDD tinklaraštyje „Long War Journal“ T. Joscelynas ir B. Roggio rašo, kad tarp naujai paviešintų dokumentų yra 19 puslapių „al Qaeda“ ir Irano ryšių tyrimas, parašytas vieno O. bin Ladeno padėjėjo.

Praėjusį mėnesį FDD organizuotame seminare, kur buvo suteikta galimybė anksčiau laiko susipažinti su įslaptintais dokumentais, M. Pompeo pažadėjo paviešinti Abotade rastus dokumentus, susijusius su Irano ir „al Qaeda“ ryšiais.

„Buvo formuojami santykiai, rastą sąsajų. Buvo atvejų, kai iraniečiai dirbo kartu su „al Qaeda“, – sakė žvalgybos agentūros vadovas. – Aptikome sąsajų, kur mažų mažiausiai, buvo susitariama nepersekioti vieniems kitų.“

Ši informacija kelia nerimą kritikuojantiems prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) užmojus kovoti su Irano įtaka. Baiminamasi, kad M. Pompeo ir kiti griežtosios linijos šalininkai gali pateikti argumentų agituoti už karą.

Tiksli šių ryšių apimtis ir pobūdis neaiškūs ir kol kas kelia ginčus tarp mokslininkų ir politikos formuotojų.

Viena vertus, Teheranas ir jo pajėgos, daugiausiai sudarytos iš šiitų, Artimuosiuose Rytuose kaunasi su sunitų judėjimais, remiančiais „al Qaeda“ ideologiją.

Pavyzdžiui, Irano remiamas libaniečių judėjimas „Hizbollah“ kovoja su „al Qaeda“ artimais sukilėliais Sirijoje.

Tačiau verta pabrėžti, kad Hamza bin Ladenas ir kiti su šia grupuote siejami aukšto rango asmenys tikriausiai yra saugomi ar globojami Irano. Tai leidžia manyti, kad Teheranas ir O. bin Ladenas palaikė darbo santykius.

T. Joscelynas ir B. Roggio sako, kad viename dokumente aprašoma, kad Iranas kai kuriems „al Qaeda“ „broliams Saudo Arabijoje“ siūlė apmokymų, pinigų ir ginklų – su sąlygą, kad bus atakuojami JAV interesai Persijos įlankoje.

Vis dėl to, iš dokumentų matyti, kad Teheranas ir „al Qaeda“ kartais visiškai nesutardavo, o Osama bin Ladenas kartą rašė Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Aliui Chamenėjui), reikalaudamas paleisti jo giminaičius.

„Kituose dokumentuose aprašoma, kad „al Qaeda“ pagrobė Irano diplomatą, norėdami priversti apsikeisti belaisviais, – rašo T. Joscelynas. – Osamos bin Ladeno susirašinėjimai atspindi jo ir jo padėjėjų nuogąstavimus, kad Iranas paleidę Hamzą bin Ladeną ir kitus šeimos narius juos seks.“

Atviras konfliktas

„Osama bin Ladenas irgi norėjo kovoti su Irano įtaka Artimuosiuose rytuose, kuri, jo nuomone, yra žalinga“, – sako T. Joscelynas ir B. Roggio.

Kita vertus, mokslininkai sako, kad išnagrinėta informacija leidžia manyti, jog „al Qaeda“ sugebėjo išsaugoti Irano „palaikymo programos branduolinį“.

Vis dėlto kai kurie Vašingtone skeptiškai vertina dokumentų paviešinimo motyvus. Anksčiau žvalgybos institucijos yra sakiusios, kad paviešinti jau visi su Osama bin Ladenu susiję dokumentai.

Buvęs CŽV pareigūnas Edwardas Price'as (Edvardas Praisas), buvęs ankstesnio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) nacionalinio saugumo patarėjas, sako, kad nauji dokumentai „neatskleidžia mums nieko, ko iki šiol nežinojome“.

„Twitter“ paskelbtoje žinutėje N. Price'as pateikia nuomone, kad M. Pompeo dokumentus paviešino siekdamas įtvirtinti Irano kaip terorizmo rėmėjo įvaizdį ir kad tai galbūt stumia arčiau atviro konflikto su Teheranu.

„Tokie spendimai perša nuomonę, kad jis (M. Pompeo) elgiasi pagal Busho (Bušo) administracijos taisykles – pabrėžti teroristinius ryšius, siekiant loginio pagrindo režimui pakeisti“, – įspėjo N. Price'as.

Trečią dešimtmetį įpusėjęs Hamza bin Ladenas po tėvo mirties, kai šį 2011 metais nukovė JAV specialiosios pajėgos, tapo aktyviu „al Qaeda“ propagandos skleidėju.

Laiškuose, kuriuos JAV komandosai rado per reidą Osamos bin Ladeno slaptavietėje Pakistane, Hamza rašė iš Saudo Arabijos kilusiam savo tėvui, prašydamas jį parengti eiti jo pėdomis.

Vienas su šiais laiškais susipažinęs CŽV ekspertas naujienų agentūrai AFP sakė, kad 2009 metų liepą į Abotabadą tėvui siųstame laiške Hamza parašė, jog jiedu nesimatė aštuonerius metus.

Tačiau Osama bin Ladenas kūrė planus, kaip atsivežti savo sūnų, kuris tuo metu gyveno namų arešte Irane. Jis ketino ji paruošti tapti „al Qaeda“ lyderiu.

Po Osamos bin Ladeno mirties „al Qaeda“ vadeiva tapo jo buvęs pavaduotojas egiptietis Aymanas al- Zawahiri (Aimanas Zavahiris), tačiau Hamza paskelbė garso įrašą, kuriame kreipėsi į savo rėmėjus.

JAV valstybės departamentas jį yra priskyręs prie „ypatingos kategorijos pasaulinių teroristų“, todėl JAV piliečiams draudžiama su juo palaikyti kokius nors ryšius ir visos turimos jo lėšos JAV jurisdikcijoje yra įšaldomos.

Duodamas interviu, kurį televizija CNN parodė pirmadienį, B.Obama kalbėjo apie tą operaciją, kurią daugelis laiko vienu svarbiausių jo kadencijos pasiekimų, kai po ilgų paieškų buvo susektas ir nukautas Saudo Arabijoje gimęs „al Qaeda“ lyderis.

JAV specialiosios pajėgos nukovė O.bin Ladeną jo buveinėje Pakistane 2011 metų gegužės 2 dieną.

„Tikiuosi, tuo metu jis suprato, kad Amerikos žmonės neužmiršo apie tris tūkstančius jo nužudytų žmonių“, – pabrėžė B.Obama.

Prezidentas taip pat pasakojo apie savo sprendimą surengti tą reidą, nors žvalgybos duomenys nebuvo visiškai patikimi.

„Man buvo aišku, kad tai bus geriausia mūsų galimybė pričiupti Bin Ladeną“, – sakė B.Obama.

„Iš tikrųjų jeigu nebūtume ėmęsi veiksmų, jis galėjo pasprukti ir galėjo praeiti ne vieneri metai, kol jis vėl būtų surastas“, – aiškino JAV lyderis.

„Žinojome, kad tai sukels reikšmingų neigiamų padarinių (santykiuose) su Pakistanu, o jeigu tai nebūtų susiję su Bin Ladenu, kaina būtų pranokusi naudą“, – tęsė prezidentas.

„Visa tai apsvarstęs pagalvojau apie Rugsėjo 11-osios šeimas ir jų besitęsiantį skausmą bei jausmą, kad mums svarbu įvykdyti jam teisingumą“, – pabrėžė B.Obama.

B.Obama baigs savo antrąją ir paskutinę kadenciją ateinančių metų sausį.

Šiuo metu „al Qaeda“ yra smarkiai susilpnėjusi dėl Amerikos vykdytų bepiločių lėktuvų smūgių, taip pat nustelbta nuo jos atsiskyrusio džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“.

Maždaug 55 metų Sh.Afridi neturi galimybės naudotis advokato paslaugomis, o jo apeliacija dėl paskirtos 23 metų laisvės atėmimo bausmės yra įstrigusi.

„Neturiu vilties su juo susitikti; teisingumo nesitikime“, – jo vyresnis brolis Jamilas (Džamilas) sakė naujienų agentūrai AFP.

Pasak jo advokato, buvęs vyriausiasis gydytojas laikomas mažoje vienutėje, o su savo artimaisiais gali pasimatyti ne daugiau negu šešis kartus per metus.

Sh.Afridi vaidmuo viename iš garsiausių nužudymų per kelis pastaruosius dešimtmečius nėra aiškus.

Nedaug žinoma, kaip su juo susisiekė CŽV. Pakistano pranešimuose teigiama, kad tarpininkai buvo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ (Save the Children) pareigūnai, nors ta labdaros agentūra neigia esanti kaip nors su tuo susijusi.

Yra žinoma, kad Sh.Afridi vadovavo suklastotai skiepijimo nuo hepatito C programai, kurios tikslas – gauti genetinės medžiagos mėginių iš Abotabado – miesto, kuriame įsikūrusi Pakistano pagrindinė karo akademija.

Būtent ten „al Qaeda“ vadovas ir jo šeima įsikūrė maždaug 2005 metai, Pakistano kariškių panosėje, nors kai kurie teigia, kad O.bin Ladeno saugumu rūpinosi kai kurie aukšto rango pakistaniečiai pareigūnai.

Dramatiškas naktinis reidas 2011 metų gegužės 2 dieną paliko „al Qaeda“ be lyderio ir smarkiai sutrikdė šios organizacijos galimybes rengti naujus išpuolius.

Tačiau ji taip pat įvarė pleištą tarp Vašingtono ir Islamabado, tvyrant įtarimams, kad pakistaniečiai daug metų slėpė labiausiai pasaulyje ieškomo žmogaus buvimo vietą.

Praėjus kelioms po to reido Sh.Afridi buvo suimtas ir apkaltintas ryšiais su kovotojais, nors jis tai visada neigė.

Apžvalgininkų nuomone, pakistaniečiai pasirinko nubausti Sh.Afridi tokiu būdu, o ne teisti jį dėl valstybės išdavystės už pagalbą kitai valstybei, nes tuomet ši byla tikriausiai atkreiptų nepageidaujamą dėmesį į Islamabado vaidmenį dangstant B.bin Ladeną.

Sužinojęs apie tos bylos baigtį, įtūžęs JAV Senato komitetas nubalsavo nurėžti nuo Islamabadui skiriamos paramos 33 mln. dolerių – po milijoną už kiekvienus Sh.Afridi skirtus įkalinimo metus pagal originalų nuosprendį.

Vėliau ta bausmė buvo sutrumpinta 10 metų.

Vis dėlyo nuo to laiko JAV spaudimas paleisti Sh.Afridi išblėso, o analitikai sako, kad Vašingtonas tą klausimą išbraukė iš darbotvarkės, susitelkdamas į, jo nuomone, svarbesnius klausimus, tokios kaip derybos su islamo ekstremistais Afganistane.

„Derybos su Talibanu tapo viršesnės už viską. Amerikiečiai nenori drumsti vandens, keldami kitus klausimus, kurie yra ginčijami“, – sakė pakistanietis publicistas ir saugumo ekspertas Ahmedas Rashidas (Ahmedas Rašidas).

JAV specialiosios pajėgos „al Qaeda“ įkūrėją O.bin Ladeną nukovė Pakistane 2011 metų gegužės 2 dieną. CŽV prieš penkerius metus „gyvai“ per „Twitter“ pranešinėjo, kaip klostėsi tie įvykiai.

Dabar CŽV direktorius perspėjo, kad „al Qaeda“ išlieka grėsme ir kad IS yra ne vien organizacija, bet ir fenomenas.

„Sunaikinome didelę „al Qaeda“ dalį. Ji nėra visiškai eliminuota. Tad turime išlaikyti sutelktą dėmesį į tai, ką ji gali padaryti“, – per NBC pokalbių laidą „Meet the Press“ sakė J.Brennanas.

„Dabar, su nauju (IS) fenomenu, tai iššūkį mums mes dar ne vienus metus“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar IS lyderio Abu Bakro al Baghdadi (Abu Bakro Bagdadžio) nušalinimas nuo veikimo yra toks pats svarbus kaip O.bin Ladeno pašalinimas, J.Brennanas, kuris nedažnai duoda interviu, atsakė tiesiai.

„Jis yra svarbus ir mes sunaikinsime ISIL; neturiu jokių abejonių ... Mes turime pašalinti vadovybę, kuri vadovauja šiai organizacijai, kad būtų vykdomos šios šiurpios atakos“, – sakė jis, pavartodamas alternatyvų IS akronimą.

„Jei pričiupsime Baghdadi, galvoju, tai padarytų didelį poveikį organizacijai. Ir tai jie pajus“, – pridūrė jis.

„Bet tai didelis (dalykas), ne vien organizacija, tai – fenomenas. Matome ją ne tik Sirijoje ir Irake, matome ją Libijoje, Nigerijoje ir kitose šalyse“, – sakė CŽV direktorius.

„Liksime labai susitelkę į visų šios organizacijos elementų sunaikinimą“, - pridūrė jis.

CŽV skelbia reido žinutes

JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) mini Osamos bin Ladeno nužudymo penktąsias metines, skelbdama „Twitter“ žinutes, kurios prieš penkerius metus buvo gaunamos iš specialiųjų pajėgų komandos, surengusios reidą prieš „al Qaeda“ įkūrėjo buveinę Pakistane.

Naudodama saitažymę #UBLRaid, CŽV skelbė informaciją, kuri buvo gaunama per tą reidą, lygiai tuo pačiu laiku, kaip ir prieš penkerius metus, o toks žingsnis šiai slapiai agentūrai yra itin neįprastas.

„Minėdami operacijos prieš Usamą Bin Ladiną Abotabade 5-ąsias metines, skelbsime šio reido žinutes, tarsi visa tai vyktų šiandien. #UBLRaid“, – sakoma CŽV paskyros (@CIA) paskelbtame pranešime, kuriame vartojama alternatyvi O.bin Ladeno vardo rašysena.

Tarp tų žinučių buvo garsioji nuotrauka, kurioje matomas prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir kiti aukšto rango pareigūnai, stebintys tiesioginę to reido vaizdo transliaciją Baltųjų rūmų Operatyvinių pasitarimų kabinete.

„1:51 pm EDT (13 val. 51 min. JAV Rytų pakrantės laiku) – Sraigtasparniai išskrenda iš Afganistano į kompleksą Abotabade, Pakistane. #UBLRaid“, – rašoma vienoje žinutėje.

„3:30 pm EDT – 2 sraigtasparniai nusileido komplekse Abotabade, Pakistane. 1 sudužo, bet šturmas tęsiamas nedelsiant ir niekam nenukentėjus. #UBLRaid“, – skelbė kita.

Po kelių minučių pasirodė dar viena: „3:39 pm EDT – Usama Bin Ladin rastas trečiame aukšte ir nukautas. #UBLRaid.“

Toks CŽV žingsnis sulaukė nemažo susidomėjimo, bet ne visi buvo sužavėti.

„@CIA, ar mes rugpjūčio 6-ąją skelbsime ir žinutes apie Hirošimą? Ar jau TAI būtų blogas skonis?“ – klausė „Twitter“ vartotojas Krisas Knightas (Krisas Naitas), turėdamas omenyje 1945 metų rugpjūčio 6-ąją JAV pajėgų įvykdytą operaciją, per kurią buvo numesta atominė bomba ant to Japonijos miesto.

Kita, pasivadinusi „Amber V“, rašė: „Ar neturit geresnių užsiėmimų – pavyzdžiui, gaudyti gyvus ir kvėpuojančius blogiukus arba slapta pažeidinėti mūsų privatumą arba dar ką nors? @CIA#UBLRaid.“

Centrinės žvalgybos agentūra, kurios „Twitter“ paskyros naujienas seka 1,33 mln. žmonių, nuo 2014 metų vasario, kai ji prisijungė prie šio socialinio tinklo, iš viso jau pasiuntė 1 662 žinutes.

„Esame pirmoji nacijos gynybos linija. Atliekame tai, ko kiti negali atlikti, einame ten, kur kiti negali eiti“, – sakoma agentūros „Twitter“ prisistatyme.

„Al Qaeda“, nors ir nustelbta pasaulinės džihadistų galiūnės „Islamo valstybės“ (IS), tebėra stipri ir išlieka pavojinga grėsme, sako eksprtai.

Pernai įvykdytos žudynės satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje ir virtinė šaudynių Vakarų Afrikoje parodė, kad „al Qaeda“ išlieka pajėgi surengti jos vizitine kortele tapusių įspūdintų atakų.

Be to, jos kovotojai Sirijoje ir Jemene pasinaudojo chaotiška padėtimi ir perėmė kontrolę didelėse teritorijose, netgi skelbdamasi galinti tapti alternatyva žiauriam IS valdymui.

Kai JAV specialiosios pajėgos nukovė O.bin Ladeną 2011 metų gegužės 2-ąją, grupuotė, įkurta 9-o dešimtmečio pabaigoje, jau buvo smarkiai susilpnėjusi, o daugelis jos kovotojų bei lyderių žuvę arba sučiupti per JAV „karą su teroru“.

Po O.bin Ladeno žūties tarp džihadistų kilo vidaus nesutarimų, kai naujasis „al Qaeda“ vadovas Aymanas al Zawahiri (Aimanas Zavahiris) stengėsi įsitvirtinti valdžioje. Galiausiai vienas iš šio tinklo padalinių – Irako „al Qaeda“ – pasiskelbė savarankiška grupuotė, Islamo valstybe Irake ir Levante (ISIL).

Po to, kai 2014 metais užėmė didelę dalį Irako ir Sirijos teritorijos, ši grupuotė paskelbė islamo „kalifatą“ savo kontroliuojamose teritorijose ir sutrumpino savo pavadinimą iki „Islamo valstybės“.

Nuo to laiko IS nustelbė savo buvusią partnerę, pritraukdama tūkstančius džihadistų ir prisiėmusi atsakomybę dėl šimtus žmonių gyvybių nusinešusių atakų Bruselyje, Paryžiuje, Tunise, Turkijoje, Libane, Jemene, Saudo Arabijoje, taip pat susprogdino Egipte vieną Rusijos keleivinį lainerį.

Karas daugialypėje terpėje

„Emyru“ pasiskelbusiam IS vadovui Abu Bakrui al Baghdadi (Abu Bakrui Bagdadžiui) ištikimybę prisiekė virtinė ekstremistų grupuočių Artimuosiuose Rytuose ir kitur pasaulyje. Ypač stiprios su „Islamo valstybe“ susijusios grupuotės veikia Egipto Sinajaus pusiasalyje ir Libijoje.

Paryžiuje dirbantis islamo ir džihadistų grupuočių ekspertas Jeanas-Pierre'as Filiu (Žanas Pjeras Filiu) sakė, kad IS itin veiksmingai naudoja naująsias technologijas, kurios buvo vienas iš veiksnių, padėjusių pranokti mažiau šiai sričiai dėmesio skiriančią „al Qaeda“.

„Al Qaeda“ propaganda tapo nematoma socialiniuose tinkluose dėl daugialypės terpės karo mašinos, kurią „Daesh“ sugebėjo sėkmingai sukurti“, – pažymėjo J.-P.Filiu, vartodamas IS arabišką akronimą.

„Al Qaeda“ pralaimėjo „Daesh“ visur, išskyrus Sachelį“ – Šiaurės Afrikos dykumų regioną, pridūrė jis.

Vašingtone įsikūrusio Brookingso (Brukingso) instituto ekspertas Williamas McCantsas (Viljamas Makantsas) pritarė, kad „al Qaeda“ iš dalies užleido pozicija IS, bet pažymėjo, kad ši organizacija atsigauna.

„Al Qaeda“ turi tvirtą pagrindą Sirijoje ir Jemene“, – aiškino jis.

Sirijoje šio tinklo padalinys „al Nusra Front“ yra viena stipriausių jėgų, kovojančių su prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimu ir kontroliuoja dideles teritorijas šiaurinėje Idlibo provincijoje.

Tuo tarpu Arabijos pusiasalio „al Qaeda“ (AQAP) užėmė dideles teritorijas Jemeno pietuose ir pietryčiuose, kai tos šalies kovoja su Irano palaikomais šiitais sukilėliais, užėmusiais sostinę Saną ir kitas teritorijas.

Vis dėlto AQAP praeitą savaitę patyrė nesėkmę, kai Jemeno pajėgos atkovojo svarbų al Mukalos uostamiestį, kurį džihadistai kontroliavo ilgiau negu metus.