„Labai svarbu, kad globos reikalingi žmonės turėtų galimybę gyventi oriai ir pilnavertiškai. Atveriami nauji specializuoti globos namai užtikrins šias pamatines žmogaus teises negalintiems savarankiškai gyventi žmonėms, teiks kokybiškas ir profesionalias slaugos bei socialinės globos paslaugas. Specializuoti slaugos ir socialinės globos namai užpildo kompleksinių paslaugų poreikį itin sunkią negalią turintiems žmonėms“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

Į naująjį Kaišiadorių specializuotą slaugos ir socialinės globos padalinį persikels gyventi 20 gyventojų iš socialinės globos centro „Vija“ bei 20 gyventojų iš Strėvininkų socialinės globos namų.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), šios dvi įstaigos buvo specializuotų slaugos ir socialinės globos namų įkūrimo investicinio projekto partnerės bei įsipareigojo savo įstaigų darbingo amžiaus gyventojus su sunkia negalia apgyvendinti šiuose namuose. Vėliau į šiuos globos namus galės patekti žmonės su sunkia negalia ir iš bendruomenės, tiek iš Kaišiadorių, tiek iš aplinkinių Kauno regiono savivaldybių.

Lietuvoje veikia penki specializuoti slaugos ir socialinės globos padaliniai, kuriuose yra 174 vietos. Iš jų SADM pavaldumo globos įstaigose yra sukurti keturi specializuoti slaugos ir socialinės globos padaliniai, kuriuose yra 138 vietos.

„Kalbant apie teisėsaugos darbą turime reguliarius pasitarimus su mūsų tarnybų vadovais ir šiuo atveju kalbant apie policijos darbą tikrai yra kreipiamas didžiulis dėmesys apie tai kad policijos pareigūnai turi turėti tinkamas kompetencijas šitose (seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius – BNS) temose, tinkamą pasirengimą ir žinias“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Bilotaitė.

„Diskutuojame apie atskiro policijos padalinio atsiradimą, kuris dirbtų būtent su tokiomis bylomis, ir tokiais atvejais. Tas yra šiuo metu svarstoma“, – pridūrė vidaus reikalų ministrė.

Diskutuojame apie atskiro policijos padalinio atsiradimą, kuris dirbtų būtent su tokiomis bylomis, ir tokiais atvejais.

Vis dėlto, pasak jos, sprendžiant seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius problemą būtinas visuomenės bei kitų institucijų įsitraukimas.

„Tai yra ne vienos institucijos darbas. Tai ir visuomenės įtraukimas, ir skirtingų ministerijų, ir institucijų, tarnybų darbas. Tikimės, kad šiandien tas mūsų toks formatas, kad šiandien pasirašysime rezoliuciją, įtrauks ministerijas į tarpinstitucinį įsitraukimą, įgalinimą savo srityse daryti tuos darbus, kuriuos reikia padaryti“, – teigė A. Bilotaitė.

Ketvirtadienį Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ketina pasirašyti rezoliuciją, kurioje bus įšdėtyti institucijų įsipareigojimai, siekiant efektyviau mažinti nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjusių vaikų skaičių.

A. Bilotaitė pažymėjo, jog su vaikais dirbančios įstaigos nesinaudoja Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru, į kurį, pasako jos, šiuo metu įtraukta apie 2,6 tūkst. su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius susijusių asmenų.

„Jeigu kalbėti pavyzdžiui apie apie įstaigas, kurios dirba su vaikais – gydymo įstaigas, švietimo įstaigos – jos jau dabar priimdamos (į darbą – BNS), ar tai būtų žmogus toje įstaigoje dirbantis kaip pedagogas, ar ūkio dalį tvarkantis, turėtų būti įvertintas, ar jis nėra registre. (...) Bet ką mes pamatėme, tai kad šiuo įrankiu nėra naudojamasi“, – teigė A. Bilotaitė.

„Man labai sunku suprasti tas priežastis, kodėl yra ignoruojamas šitas dalykas. Bandėme aiškintis, ar tai yra techninės priežastys, bet kol kas priežasčių nematome“, – pridūrė ministrė.

Pasak jos, Vidaus reikalų ministerija taip pat siūlo, kad su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius susiję asmenys informuotų policiją ne tik apie savo gyvenamosios vietos, bet ir darbo vietos pakeitimą.

Registrų centro Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro vadovė Jurga Gudaitienė teigė, kad Vilniaus klientų aptarnavimo padalinyje tiesiogiai su klientais dirba apie 30 darbuotojų, kasdien aptarnaujama apie 800 klientų.

Didžiausias dėmesys atnaujinant padalinį bus skiriamas klientų patogumui ir darbuotojų darbo vietų ergonomikai. Tikimės, kad atnaujintose moderniose ir jaukiose patalpose klientai dar greičiau ir patogiau gaus jiems aktualias paslaugas“, – pranešime sakė J. Gudaitienė.

Suplanuotus Vilniaus klientų aptarnavimo padalinio atnaujinimo darbus numatoma atlikti iki šių metų pabaigos. Padalinio atnaujinimui planuojama skirti apie 750 tūkst. eurų.

Registrų centras turi klientų aptarnavimo padalinius 50-yje šalies savivaldybių. Iki šiol jau atnaujinti Marijampolės, Panevėžio ir Telšių klientų aptarnavimo padaliniai.

Šiuo metu taip pat vyksta Utenos, Šiaulių ir Alytaus padalinių atnaujinimo darbai. Ateityje dar numatoma atnaujinti ir Kaune, Klaipėdoje ir Tauragėje esančius klientų aptarnavimo padalinius.

Iš viso Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių atnaujinimui numatyta maždaug 2 mln. eurų investicijų.

Kaip pranešė muziejus, Istorijų namai įsikūrė viename buvusių carinių kareivinių komplekso pastate Tado Kosciuškos gatvėje, šalia kito neseniai atidaryto padalinio – buvusios areštinės.

Žadama, kad tai bus parodų erdvė, kurioje „istorija pristatoma ne tik kaip fiksuota praeitis, bet ir kaip mūsų visų apmąstoma ir tebekuriama realybė“.

Vasario pabaigoje Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė BNS teigė, kad šiame padalinyje bus siekiama „paprasta kalba“ pristatyti mokslinius tyrimus, parodos bus orientuojamos į visą šeimą.

Per metus ketinama surengti dvi ar tris kintamas parodas. Čia taip pat planuojama atidaryti kavinę, kieme galės vykti įvairūs kultūriniai renginiai.

Pradėsime nuo parodos apie Egipto mumijas. Apie tas Egipto mumijas, kurios yra saugomos Lietuvoje, pasakosime apie tai, kaip jos čia atsirado, kas tai per mumijos.

„Pradėsime nuo parodos apie Egipto mumijas. Apie tas Egipto mumijas, kurios yra saugomos Lietuvoje, pasakosime apie tai, kaip jos čia atsirado, kas tai per mumijos“, – tuomet teigė ji.

Kultūros paveldu pripažintas pastatas rekonstruotas ir pritaikytas muziejaus veiklai daugiau nei per dešimtmetį, darbai kainavo apie 9,5 mln. eurų.

Pasak muziejaus, kareivinės šioje vietoje iškilo apie 1880-uosius, komplekso karinė paskirtis nekito nei tarpukariu, nei vykstant Antrajam pasauliniam karui, kai čia šeimininkavo vokiečių kareiviai.

Iš dabar turimų duomenų žinoma tik tai, kad apytikriai iki 1950 metais šie pastatai tebepriklausė karinei žinybai, taip pat nėra tiksliai žinoma, kada pastatas atiteko Vilniaus miesto vykdomajam komitetui ir čia nuspręsta čia įkurti mokyklą-internatą.

Kompleksas prieš beveik tris dešimtmečius perduotas Nacionaliniam muziejui. Šiuo metu be atidaromų Istorijų namų čia dar įsikūrusios Nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyrius ir eksponatų saugyklos.

„Mokytis pirmiausia turi būti įdomu, tačiau ne mažiau svarbu – ir patogu bei saugu. Būtent šiems aspektams pastaruoju metu miestas skiria ypatingą dėmesį. KTU inžinerijos licėjaus plėtra ir įkurtuvės Panemunėje – vienas ryškesnių pavyzdžių. Čia esantis mokyklos pastatas ilgus metus buvo paliktas likimo valiai, bet jau nuo šių mokslo metų viskas gerokai pasikeis. Tikime, kad visa licėjaus bendruomenė netruks tai įvertinti“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Ties Vaidoto gatvės 11-uoju numeriu pažymėtu mokyklos pastatu jau įrengtas saugus įvažiavimas su patogiu apsisukimu ir vadinamosiomis „Kiss and ride“ vietomis trumpam sustojimui, greta naujai išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, tvarkoma aplinka, klojami šaligatviai, montuojami apšvietimo stulpai.

Kitoje pastato pusėje iš pagrindų atnaujintas sporto aikštynas su didžiausia 540 kv. m ploto prie mokyklos esančia dirbtinės dangos futbolo aikšte, tribūnomis ir papildomomis erdvėmis lauko treniruokliams, krepšiniui, mini futbolui bei kitoms sporto šakoms.

Kol kas čia dar dirba statybų technika ir specialistai, baigiantys stadiono įrengimo darbus. Iki rugsėjo viską planuojama pilnai pabaigti. Tačiau jau praėjusį savaitgalį čia įvyko pirmosios futbolo varžybos – kasmetine tradicija tapęs susitikimas tarp Panemunės bendruomenės ir iš pramogų pasaulio atstovų sudarytos „Prelegentų“ komandos.

Panemunė pagaliau turės tvarkingą, šiuolaikišką ir patrauklią mokyklą.

Sportui skirta infrastruktūra bus atnaujinta ir vidinėse licėjaus erdvėse. Čia bus sutvarkytos dušų patalpos ir persirengimui skirtos rūbinės prie sporto salės.

„Sparčiai artėjame tikslo link. Panemunė pagaliau turės tvarkingą, šiuolaikišką ir patrauklią mokyklą. Neabejojame, kad KTU inžinerijos licėjus užtikrins ir aukštą mokymo lygį, todėl tai turi tapti stipria ugdymo įstaiga, kuri atitiks vietos bendruomenės lūkesčius“, – pabrėžė vicemerė R. Šnapštienė.

Kitąmet numatyta atlikti kapitalinį pastato remontą su pilna fasado renovacija. Šiai dienai jau patvirtintas techninis projektas, beliko gauti statybos leidimą ir surengti viešųjų pirkimų konkursą rangos darbams. Jei pastarasis įvyks sklandžiai, darbai prasidės 2019-ųjų pradžioje.

Suplanuota pakeisti mokyklos pastato stogą, apšiltinti ir iš pagrindų atnaujinti fasadą, sutvarkyti lietaus nuotekų komunikacijas, renovuoti vidinį mokyklos kiemą. Tuo pačiu remonto darbų turėtų sulaukti ir dalis vidaus patalpų.

Sprendimas suformuoti papildomą sprogmenų neutralizavimo būrį, kurio kariai būtų dislokuoti didžiausiuose Lietuvos poligonuose, buvo priimtas 2017 m. rugsėjį.

Šiuo metu skyriaus dydžio karių vienetai jau įsikūrė Kazio Veverskio (Kazlų Rūdos), Gen. Silvestro Žukausko (Pabradės), Povilo Plechavičiaus (Kairių) ir Gaižiūnų (Ruklos) poligonuose ir yra pasiruošę juose teikti paramą.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, sprogmenų neutralizavimo specialistų poreikis pastaruoju metu augo - didėjant Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų karių skaičiui, sparčiai atsinaujinant ir plečiantis Lietuvos kariuomenės poligonams, daugėjant tiek nacionalinių, tiek tarptautinių pratybų su sąjungininkais, Sprogmenų neutralizavimo kuopai savo turimais pajėgumais darėsi sunku užtikrinti tinkamą poligonų teritorijų išvalymą bei pratybų paramą.

15-uosius savo veiklos metus skaičiuojančios Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos uždavinys - vykdyti sprogmenų neutralizavimo užduotis Lietuvos sausumos teritorijoje ir NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose. Kuopa vykdo tiek planinį, tiek neplaninį standartinių sprogmenų neutralizavimą.

Planinis sprogmenų neutralizavimas - tai po I ir II pasaulinių karų bei sovietų okupacijos metų mūsų šalies teritorijoje ir kariniuose poligonuose likusių nesprogusių įvairaus kalibro sprogmenų suplanuota paieška ir neutralizavimas.

Neplaninis išminavimas - tai sprogmenų neutralizavimas, kai sprogmenų vykstama naikinti, atsižvelgiant į policijos pareigūnų pranešimus. Kuopos personalas taip pat prisideda prie visų Lietuvoje vykstančių pratybų: realiu laiku užtikrina paramą vykdant granatų mėtymo pratybas, atlieka mūšio imitavimą, teikia paramą kovinio šaudymo pratybų metu.

„Įgyvendintas puikus projektas, kurio esmė - profesionalūs aukštos klasės išminuotojai, kurie vykdys planinio išminavimo užduotis Lietuvos poligonuose bei teiks paramą Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų vienetams. Šis būrys ženkliai palengvins vykdomas karinio rengimo užduotis, taip pat turės galimybes patikrinti teritorijas, kuriose planuojami statybos ar žemės paviršinio grunto darbai, dėl galimo sprogmenų buvimo. Taip užtikrinsime saugų rangovų darbą poligonuose plečiant ir naujinant infrastruktūrą. Šis būrys - tai saugumo garantas poligonuose“, - pranešime cituojamas Inžinerijos bataliono vado funkcijas laikinai einantis majoras Elvinas Serva.

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono personalas gyventojų prašo suradus sprogmenį ar į jį panašų daiktą elgtis atsakingai, jokiu būdu jo neliesti, nesiimti iniciatyvos jo neutralizuoti patiems ir primena, kad geriausias ir saugiausias sveikatai ir gyvybei sprendimas - informuoti atsakingas tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Trečiadienį buvo įmonės valdybos posėdis, pritarta naujai įmonės struktūra ir pokyčių įgyvendinimo darbo grupės sudėčiai. Pirmuoju etapu ketinama reorganizuoti ir optimizuoti centrinio padalinio struktūrą ir veiklą, antruoju etapu - visos Lietuvos padalinių veiklą ir reikalingumą visoje šalyje turėti padalinius“, - ketvirtadienį po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu spaudos konferencijoje sakė laikinasis Registrų centro vadovas Vaidas Valikonis.

Premjeras sako, kad valstybės valdoma įmonė yra subrendusi pokyčiams.

„Faktai, kuriuos pateikė laikinasis vadovas, kai kas stebina, kai kas nebestebina. (...) Ilgus metus nebuvo noro, valios sutvarkyti šių sferų dėl to turime tokias pasėkmes“, - spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis.

Anot V.Valikonio, pertvarkant įstaigos centrinę būstinę, darbuotojų skaičius turėtų mažėti 20-30 proc. - nuo 635 iki 522. V.Valikonio teigimu, kol kas sunku pasakyti, kiek mažės įstaigos darbuotojų skaičius visoje šalyje.

„Siekiama atsisakyti didelės dalies mažųjų padalinių, tokių padalinių yra 22, su nauja struktūra jų lieka 6. Vietoje 15 departamentų paliekami 8, vietoje 59 skyrių lieka 47 skyriai. Vadovaujančių darbuotojų skaičius sumažės iki 21, bus atsisakyta patarėjų ir ekspertų pareigybių“, - apie centrinės būstinės pertvarką pasakojo V.Valikonis.

Abejotini pirkimai, neefektyvus turto valdymas ir paskolos

Anot V.Valikonio, daugiausiai problemų Registrų centro veikloje kelia didieji viešieji pirkimai, neefektyvus turto valdymas, įmonės paimtos paskolos, veiklos rezultatai ir nepotizmo atvejai.

„Įmonės pajamos pernai augo, o pelno lygis liko toks pat, tad tai kelia klausimų dėl sąnaudų. Tokie finansiniai rezultatai, kai jie stagnuoja, neneša valstybei naudos. O Registrų centras dar pasiimta paskolas, kurių bendra vertė daugiau kaip 13 mln. eurų“, - kalbėjo laikinasis Registrų centro vadovas.

Anot jo, per pastaruosius dvejus metus įmonė į patalpų remontą investavo daugiau kaip 700 tūkst. eurų.

Įmonės pajamos pernai augo, o pelno lygis liko toks pat, tad tai kelia klausimų dėl sąnaudų.

„Buvo pavyzdys Druskininkuose, kur už Registrų centro lėšas pastatytas dviejų aukštų pastatas, kuriame šiuo metu dirba trys darbuotojai. Ten yra įrengti poilsio kambariai su lovomis ir vonios kambariu“, - dėstė V.Valikonis.

Jo teigimu, taip pat abejonių kelia ir įmonės automobilių parkas - per pastaruosius dvejus metus jų įsigyta už 1,3 mln. eurų, o kasmet jų priežiūrai ir išlaikymui skiriama po 2 mln. eurų.

„Taip pat abejotini ir IT pirkimai. Per paskutinius 8 metus vienai įmonei buvo sumokėta pusė visų tam skirtų lėšų. Kyla abejonių dėl pačių pirkimų, nes pirkimai daromi trejiems metams, bet visa jų vertė išnaudojama per metus, o tada atliekami nauji pirkimai“, - sakė V.Valikonis.

Per minėtą laikotarpį Registrų centras IT pirkimams iš viso išleido per 30 mln. eurų, tačiau V.Valikonis teigė negalintis įvardinti įmonės, kuriai atiteko didžioji dalis šios sumos. BNS žiniomis, ši bendrovė yra „Alna Software“, kuri, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, yra gavusi Registrų centro užsakymų už daugiau kaip 14 mln. eurų.

Paskyrus laikinuoju vadovu, paliko socialdemokratus

Centro direktoriaus pavaduotojas V.Valikonis laikinai įstaigai vadovauti paskirtas liepos 3 dieną - po to, kai dėl vykstančio Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo atšauktas buvęs laikinasis įmonės vadovas Arvydas Bagdonavičius.

V.Valikonis ketvirtadienį teigė, kad iki liepos 5 dienos buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys.

„Išėjau, kad tai nedarytų man įtakos, kad nebūtų laiko kitai veiklai. (...) Iki tol problemas mačiau, tačiau tik tapęs laikinuoju Registrų centro vadovu, turėjau galimybę prieiti prie daugiau informacijos. Anksčiau neturėjau pakankamai informacijos, kad padaryčiau išvadas“, - žurnalistams kalbėjo V.Valikonis.

A.Bagdonavičius dėl parlamentinio tyrimo nepaskirtas į nuolatinio direktoriaus pareigas. Konkurse į šį postą jis liko antras, tačiau tapo pagrindiniu kandidatu užimti pareigas, kai iš atrankos pasitraukė ją laimėjęs advokatas Gintautas Bartkus.

Naujo Registrų centro direktoriaus konkursas paskelbtas, kai po 20 metų vadovavimo institucijai iš pareigų pasitraukė Kęstutis Sabaliauskas, pareigas taip pat paliko ir jo pavaduotojas nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui Romualdas Kasperavičius.

Atsinaujinusiame Nacionalinio kraujo centro padalinyje – 4 kėdės donorams, erdvus laukiamasis, poilsio zona, jaukios patalpos medikams

Renginyje dalyvavo  naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Nacionalinio kraujo centro partneriai, rėmėjai, draugai, bičiuliai ir, žinoma, donorai.

„Džiaugiuosi, kad mūsų šalyje neatlygintina kraujo donorystė jau siekia net 88 proc. Tai didelis pasiekimas. Ir prie tokio žmonių sąmoningumo  ugdymo prisidedate  jūs  – Nacionalinio kraujo centro komanda. Jūs tai darote  patraukliai, jaukiai, ir žmonės, žinoma, jaučia ne ligoninėms būdingą, ne formalią  atmosferą –  tai labai skatina, motyvuoja.  Daugiau tokių padalinių ir kad išnyktų kita donorystės forma, kad kraujo ir per atostogas, ir per šventes visų mūsų žmonių dėka būtų tiek, kad netrūktų“, – linkėjo sveikatos apsaugos ministras, 7 kartą šiandien dovanojęs kraujo.

Džiaugiuosi, kad mūsų šalyje neatlygintina kraujo donorystė jau siekia net 88 proc. Tai didelis pasiekimas.

Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė, taip pat šiandien dovanojusi kraujo,  dėkojo visiems,  su kuriais ne pirmus metus Kraujo centras draugauja, bendradarbiauja, kurie prisideda prie kraujo donorystės skatinimo, padeda sudominti žmones donoryste.

„Dėkojame VCUP vadovei Onai Nevinskienei – prekybos centras prieš du metus įsileidęs mus, globojo, padėjo, palaikė mūsų idėjas, siekius, padėjo mums užaugti štai iki kokių erdvių“,  – džiaugėsi J. Bikulčienė.

K. Kavolėlio / BFL nuotr.

Padėkota sostinės Šaulių sąjungos vadui mjr. Mindaugui Miliui ir visiems šauliams, kuriais, esant kritinei situacijai, visada NKC gali pasitikėti, sulaukti operatyvios pagalbos.

Pasakytas nuoširdus „ačiū“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, kurios vadovas Eugenijus Skrodenis pastebėjo itin glaudų ryšį tarp kraujo donorystės ir jų institucijos veiklos. „Juk būtent keliuose įvyksta daugiausiai avarijų,  daugiausiai sužeistų žmonių, kuriems  ypač reikalingas  donorų kraujas. Todėl mes privalome vieni kitus palaikyti, bendradarbiauti, draugauti“.

Prieš du metus VCUP atsidaręs Nacionalinio kraujo centro kraujo surinkimo punkte buvo tik dvi kraujo surinkimo kėdės, labai mažas laukiamasis, ankšta registratūra, todėl čia už punkto durų neretai susidarydavo nemažos eilės, kur donorai buvo priversti laukti stovėdami.

Dabar donorai turės puikias sąlygas anketas pildyti dideliame laukiamajame, paskaityti knygas, atsigerti arbatos šviesiose poilsiui skirtose patalpose, erdvioje salėje jų laukia 4 donorų kėdės, atitvertos erdvės specialiomis širmomis. Naujajame punkte yra rūbinė, pagalbinės patalpos medicinos personalui, erdvi registratūra, bibliotekėlė.

„Skaičiai rodo, kad per šiuos metus VCUP senosiose patalpose apsilankė beveik  9 tūkst. donorų – tai reiškia pagelbėta  ir išgelbėta beveik 30 tūkst. ligonių.  Skaičiai kalba patys už save, kokios svarbos yra šis mūsų padalinys. Ir, svarbiausia, jis yra miesto centre – čia donorams patogu ateiti, atvykti bet kuriuo metu. Juk kiekvienas  mieliau ir dažniau duotų kraujo,  jei tai būtų arti ir pakeliui“, – sako J. Bikulčienė.

Renginyje dalyvavo ir Respublikinės Vilniaus universitetinės  ligoninės vadovas Algirdas Pamerneckas – šiai įstaigai per metus daugiausiai reikia Nacionalinio kraujo centro paslaugų, taip pat Nacionalinio kraujo centro komandą atėjo pasveikinti ir Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento atstovai, kurie NKC už neatlygintinos donorystės skatinimą įteikė padėkos raštą.

Dėmesio, kraujo donorai! Visi nuo šiol laukiami naujose patalpose, esančiose 4-ame VCUP aukšte (buvusioje šokių studijoje, einant link automobilių stovėjimo aikštelės).

Spalio viduryje startuos nedidelis nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaya Gazeta“ padalinys Baltijos šalyse, kuris veiks internete.

„Svetainė vadinsis „Novaya Gazeta - Baltija“ ir startuos spalio 15 dieną. Tai teisiškai savarankiška ir nepriklausoma visuomenės informavimo priemonė, nors mūsų pagrindinis partneris (...) - Rusijos laikraštis „Novaya Gazeta“, kuris veikia jau 22 metus“, - BNS sakė „Novaya Gazeta“ atstovė Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse Marija Epifanova.

Rusijoje veikiantis „Novaya Gazeta“ ir bus pagrindinis informacijos apie šią valstybę šaltinis, teigė žurnalistė, tačiau „Novaya Gazeta - Baltija“ rašys ir apie įvykius Baltijos šalyse.

„Su temomis viskas paprasta: kas vyksta, apie ką kalbama, kas žmonėms rūpi - apie tai mes ir rašome. Tai politika, ekonomika, kultūra, visuomeninis gyvenimas, interviu“, - pasakojo M.Epifanova.

Padalinys taip pat planuoja organizuoti diskusijas įvairiomis temomis, į jas įtraukiant ekspertus ir skaitytojus. Kol kas šioje interneto svetainėje bus rašoma tik rusų kalba, vėliau, įvertinus projekto pasisekimą, bus sprendžiama, ar skelbti publikacijas lietuvių, latvių ir estų kalbomis.

„Novaya Gazeta - Baltija“ komanda kol kas bus nedidelė - po žmogų dirbs Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, taip pat darbuosis du naujienų redaktoriai.

„Tai yra pagrindas. Be to, mes jau susitarėme su keliais žurnalistais, publicistais, autoriais ir apžvalgininkais, kurie kartais rašys mūsų svetainei“, - sakė M.Epifanova.

„Novaya gazeta Baltic“ steigėjas yra „Novaya gazeta“ partneris Estijoje „Avatud Uhendus INFORMBUREAU“, kuris su įmone Rusijoje yra pasirašęs licencinę sutartį.