-
Dingusių dviejų mažamečių kauniečių pėdsakais: Maskvą jie pasiekė per Turkiją, o šią per Varšuvą? 50Dingusių dviejų mažamečių kauniečių pėdsakais: Maskvą jie pasiekė per Turkiją, o šią per Varšuvą? 50
Taip mėtyti pėdsakus jų mama turėjo dėl to, kad, tebevykstant skyrybų su sutuoktiniu procesui, judviejų vaikai, remiantis teismo nutartimi, turėjo kas savaitę gyventi kito iš tėvų namuose. Tą savaitę, kai jie buvo išvežti iš Lietuvos, jie turėjo gyventi pas mamą. Tačiau ši išvežti jų į užsienį be tėvo leidimo neturėjo teisės. Nors vaikai ir turėjo galiojančius asmens dokumentus.
Panašu, kad rimčiausia kliūtis, motinai įgyvendinant savo planus, buvo Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena, kurią jie galėjo pervažiuoti be jokio patikrinimo. O Varšuvos oro uoste į šiuos keleivius, panašu, kad jau buvo pažiūrėta pro pirštus.
Nustatyta, kad abu vaikai turėjo Lietuvos pilietybę. Tačiau vienas iš jų, kaip ir motina, dar galėjo būti ir Rusijos pilietis.
Minėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, kuria buvo nustatyta, pas kurį iš tėvų mažamečiai turi gyventi neporinę, o pas kurį – porinę savaitę, buvo priimta dar 2022-ųjų sausį. Ir jų tėvų skyrybų procesas dar tebevyksta.
Mažamečių tėvas teigia, kad judviejų vaikų mama neatsiliepė jam į telefono skambučius bei neatrašė į SMS jau nuo sausio 17-osios. O atvykus į jos gyvenamąją vietą, šios durų niekas neatidarė. Tačiau į teisėsaugą tėvas kreipėsi tik sausio 23-iąją, kai jau buvo jo savaitė būti su vaikais, bet atvykus sausio 22-ąją į jų ugdymo įstaigą, ten mažamečių nerasta. Ir sužinota, kad jie jau kurį laiką čia nebuvo atvesti.
Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mažamečių dingimo be žinios. Yra paskelbta jų tarptautinė paieška.
Savo ruožtu, remiantis jau minėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos, kol vyksta tėvų skyrybų procesas, atitinkamų veiksmų ėmėsi ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nes minėtoje nutartyje yra numatyta galimybė, vienam iš tėvų be kito leidimo išvežus mažamečius į užsienį, kitam, remiantis Hagos konvencija, reikalauti, kad jie būtų grąžinti į Lietuvą.
Mažamečių tėvo teigimu, jų močiutė iš mamos pusės gyvena Rusijoje – Samaros apylinkėse. Manoma, kad ten ir išvežti vaikai, dėl ko šią savaitę Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipėsi į kolegas Rusijos Federacijoje, kad šie padėtų sugrąžinti mažamečius į Lietuvą. Žodžiu, viskas priklausys nuo kolegų Rusijoje pozicijos šioje istorijoje bei geranoriškumo.
Tuo tarpu Kauno teisėsaugininkų pradėto ikiteisminio tyrimo dėl mažamečių dingimo be žinios tikslas – nustatyti, kur jie yra, ir, ar jiems negresia joks pavojus. Versiją, kur mažamečiai galėtų būti, pateikė jų tėvas, tačiau Kauno pareigūnai teigia, kad to patvirtinti dar jie negali.
Pasak teisėsaugininkų, jeigu dar prieš porą metų tokios istorijos buvo vienetinės, tai pastaruoju metu jau pastebima tendencija, kad jų ėmė daugėti.
-
Vilčinskų vaikai sugrįžo namo: ar jiems bus saugu šeimoje? 31
– Sąžiningai sakant, taip, dalinai nustebino sprendimas.
– Ar planuojate skųsti tokį sprendimą?
– Ne, kol kas neplanuojame skųsti sprendimo ir tai yra teismo sprendimas. Išsiaiškinome, procesiniai klausimai buvo aptarti. Atsižvelgsime į formuojamą praktiką, bet kol kas neplanuojama jo skusti.
– Trys vaikai dabar jau grąžinti šeimai. Ar saugu jiems grįžti? Kokia dabar yra bendra situacija, pavyzdžiui, kalbant apie vaikus, dėl ko jie ir buvo paimti? Nes jiems nebuvo užtikrintos saugios sąlygos, patenkinti jų poreikiai, tokie kaip mokymosi, gydymo ir panašiai. Kaip ši situacija atrodo šiuo metu, ar kažkas keičiasi?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Taip, šiandien džiugi diena – vaikai grąžinti tėvams. Tas ir džiugu. Ir kiekvieną kartą, kuomet tėvams pavyksta keisti elgesį, pavyksta priimti paslaugas, pavyksta įveikti krizines arba sudėtingas situacijas šeimoje, pradedant nuo ligų, galbūt priklausomybių, galbūt kitų iššūkių, kurie yra likę... Visada yra džiugi diena, kuomet vaikai grįžta į savo šeimą, grįžta pas savo tėvus. Šiai dienai matome, kad tėvai priima paslaugas, jie bendradarbiauja. Vaikų poreikiai yra tenkinami ir šiandien vaikai grįžta pas tėvus. Ir tikiuosi, kad tie poreikiai bus tenkinami. Vaikai bus su savo tėvais, bus tiek sveikata, tiek mokykla, ugdymas. Tie poreikiai, kurie reikalingi vaikui sveikai ugdytis, tikiu ir pasitikiu, kad jie bus tenkinami.
Šiai dienai matome, kad tėvai priima paslaugas, jie bendradarbiauja.
– Nuo tos dienos, kai vaikai buvo paimti, bandant juos išvežti į užsienį, kur vaikai gyveno? Koks bendravimas vyko su tėvais? Ar palaikė ryšį? Kaip tai atrodė?
– Taip, tėvai palaikė ryšį. Laikinos globos metu yra pagrindinis tikslas ir visų specialistų dedamos pastangos, kad šeimai būtų suteiktos paslaugos, o vaikai grįžtų į šeimą. Tai yra pagrindinis tikslas. Todėl tiek globėjas dirba su vaikais ir su šeima, sudaro visas sąlygas tėvams matytis, atsižvelgiant į vaiko poreikius. Jeigu vaikas eina į mokyklą, tai aišku, tuo metu negali susitikti, bet praktiškai kiekvieną dieną matėsi tėvai su vaikais. Ryšys yra stiprus. Ir ryšis yra, ir net nėra diskusijų. Tiek tėvai, tiek vaikai matėsi, galėjo išsakyti visas pastabas ar pastebėjimus, prisidėti prie vaikų ugdymo, pamokų ruošimo, kartu bendradarbiaujant su globėju. Tas buvo daroma ir vaikams tai nėra naujiena ir visi siekėme, kad vaikai greičiau grįžtų į šeimą, kadangi matėme tuos teigiamus pokyčius, kurie buvo. Vasario pabaigoje turėjo įvykti atvejo vadybos posėdis ir vienas iš specialistų klausimų būtų buvęs svarstomas apie vaikų grąžinimą šeimai. Aišku, dabar nesinori užbėgti įvykiams už akių, kas būtų buvę vasario pabaigoje, bet, taip, vienas iš klausimų būtų buvęs svarstomas.
– Tai tėvai bendravo su vaikais visą šį laiką? Ar ir toliau specialistų pagalba bus teikiama ir bus prižiūrima, ar jie vykdo tuos įsipareigojimus? Ar nebus piktnaudžiauta, kad svarbu sugrąžinti vaikus, o paskui vėl kažkoks planas B ar C įgyvendinamas?
– Bus organizuojama atvejo vadyba. Greitu metu bus peržvelgtos, kokios buvo teiktos paslaugos, kaip jos buvo įgyvendintos, tam tikri uždaviniai ir tikslai. Bus peržiūrėtas pagalbos planas šeimai kada vaikai jau yra šeimoje. Kokios pagalbos gali reikėti tėvams? Kokios pagalbos gali reikėti vaikams? Specialistai susirinkę visi kartu įvertins situaciją. Gyvename bendruomenėje, vaikai lanko mokyklą, yra gydytojai, yra specialistai ir yra kaimynai. Žmonės bendruomenėje yra aktyvūs, aplinka aktyvi. Jeigu nebus vykdomi įsipareigojimai, nebus užtikrinamos vaikų teisės, gausime pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Į juos reaguosime ir tada pagal situacijas juos vertinsime.
– Kauno apygardos teismo sprendimas buvo labiau paremtas procedūriniu pažeidimu. Vaikai buvo paimti dviem dienom vėliau nei kad buvo priimtas sprendimas tai padaryti. Tuo remdamasis atšaukė pirmojo teismo sprendimą. Kur čia buvo nepasiruošta, nepadaryta? Nes situacija galėjo būti visai kitokia, jeigu tų procedūrų būtų laikytasi. Nes pats požiūris į Vilčinskus ir jų santykius su vaikais, jų matymo visuomenėje, požiūris kaip ir nebuvo pakeistas teismo?
– Jūs labai gerai įvardinote, kad buvo vertinama procedūriniai klausimai ir klausimas nebuvo kvestionuojamas, ar reikėjo tuo metu perkelti vaikus į saugią aplinką, ar ne. Tas klausimas nebuvo kvestionuojamas, bet buvo pasižiūrėta procedūriškai. Pasitaiko sudėtingos situacijos, pavyzdžiui, kuomet atvyksti į šeimą, yra pranešimas iš kaimynų, artimųjų giminaičių, kad situacija yra sudėtinga. Atvyksti ir matai, kad aplinka nepritaikyta vaikams, nešildyti namai, maisto nėra, ant žemės mėtosi daiktai, tėvai abu girti. Namuose yra pašaliniai asmenys, vaikai yra mažamečiai, jiems reikia ypatingo dėmesio, vienas iš vaikų serga. Tai iš karto matai situaciją, kad vaikams čia ir dabar turi užtikrinti saugią aplinką, nes tai yra reali grėsmė vaikui.
Bet yra tokių situacijų, kai yra psichologinis smurtas, yra situacijų, kai yra nepriežiūra. Ir noriu pabrėžti, kai tėvai nebendradarbiauja. Kai negali įeiti į butą, kai negali susikalbėti, negali susitarti. Matome sudėtingą situaciją, kad vaikų raidai ne čia ir dabar yra pavojus. Bet yra grėsmė vaikų raidai, yra grėsmė, kad vaikų raida stringa, nėra užtikrinama teisė į sveikatą, į bendravimą, į mokyklą, į ugdymą. Būna tokių išskirtinių situacijų, noriu pabrėžti, kai tėvai nebendradarbiauja. Einame lygiagrečiai kiekvieną dieną, siekiame pasiekti tėvus ir kalbėtis, ir lygiagrečiai ruošiame teismui dokumentus, priimti sprendimą. Svarbu pasakyti, kad pateikiant būtent dėl šio atvejo teismo informaciją, buvome pateikę, kad tėvai nebendradarbiauja, kad vaikai dar yra nepaimti ir nuosekliai to siekiame. Tos dienos, taip ir sutapo. Bet paprastai vaikams užtikrinama, kaip pateikiau pavyzdį, pirmiausia saugi aplinka ir per 3 d. kreipiamės į teismą dėl leidimo vaikus paimti.