Posėdžio metu planuojama perskaityti kaltinamąjį aktą. Jį perskaičius, paprastai teisėjai teiraujasi kaltinamojo jo pozicijos dėl pareikšto kaltinimo, pripažįsta jis kaltę ar ne, ar ketina duoti parodymus teismui, kada gali tai padaryti.

Teismas taip pat turėtų pasisakyti dėl nukentėjusiųjų atstovų paduotų dviejų civilinių ieškinių. Šiuo metu byloje jau yra priimtas vienas civilinis ieškinys.

Prokuratūra K. Bartoševičiaus bylą teismui perdavė liepos pabaigoje.

Eksparlamentaras kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų. Iki šiol jis kaltę neigė.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas, jam taikomas ir laikinas apribojimas naudotis banke turimais pinigais.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki penkerių metų, dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu. Įstatymas numato, kad bylose, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo šalies prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais, nagrinėja apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.

Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

Ši informacija pagarsinta Panevėžio apygardos teismui antradienį pradėjus iš esmės nagrinėti nužudymais prieš kelis dešimtmečius kaltinamo R. Zamolskio bylą.

„Gautas Romo Zamolskio pareiškimas, kiti dokumentai pateikti per Svetlaną Zamolskienę. Iš jų akivaizdu, kad žino apie procesą“, – sakė teisėjas Valdas Meidus.

Pasak teisėjo, aštuonių lapų pareiškime  53 metų R. Zamolskis dėsto, kad nori nustatyti tiesą.

Pradėjus nagrinėti bylą, prokuroras paskelbė kaltinamąjį aktą.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų.

Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Byla nagrinėjama be kaltinamojo – lietuvis jau daug metų gyvena Rusijoje, jis čia dabar atlieka bausmę už šioje valstybėje įvykdytus nusikaltimus, Rusija atsisakė perduoti jį Lietuvai. R. Zamolskiui atstovauja Lietuvos valstybės paskirtas gynėjas.

„Vyko intensyvus susirašinėjimas su Rusija, galutinis atsakymas – atsisakė išduoti“, – sakė teisėjas V. Meidus.

Kaip paskelbė teismas, Lietuvoje jis buvo teistas tris kartus, pastarąjį kartą, 1996 metų balandį Kauno apygardos teismo sprendimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už itin sunkių nusikaltimų įvykdymą ir atiduotas į psichiatrinę ligoninę gydymui.

1970 metais Kaune gimęs R. Zamolskis nuo 2002 faktiškai gyvena Rusijoje, iki pabėgimo jis niekur nedirbo.

2016 metais lietuvis Rusijoje buvo nuteistas kalėti 15 metų, lygtinai į laisvę galėtų būti paleistas jau kitų metų balandį. Priešingu atveju jis kalės iki 2029 metų pabaigos.

Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais, kai kaltinamieji slapstosi ir panašiais, leidžia nagrinėti bylas už akių, jiems nedalyvaujant.

Baudžiamoji byla teismui perduota nagrinėti daugiau nei prieš pustrečių metų – 2021 metų vasarį, tačiau jos atversti Lietuvos teismams taip ir nepavyko, ji buvo grąžinta prokuratūrai.

2021 metų birželį Apeliacinis teismas galutinai paskelbė, kad Rusijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančio R. Zamolskio baudžiamoji byla gali būti nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme.

Bylos duomenimis, 2001 metų balandžio 17 dieną R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie „Maxima bazės“, esančios netoli Gariūnų, įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes.

Vyko intensyvus susirašinėjimas su Rusija, galutinis atsakymas – atsisakė išduoti.

Per išpuolį sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Per užpuolimą pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).

2001-ųjų birželį R. Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę. Per Vilniaus centre vykusį susišaudymą sužeisti du pareigas vykdę pareigūnai.

Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko įsėdęs į atsitiktinį automobilį ir grasindamas ginklu privertęs vairuotoją važiuoti norima kryptimi.

R. Zamolskis taip pat įtariamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų itin žiauriai nužudęs du vyrus.

Rugsėjo 28 dieną Kaune su bendrininkais jis pasikėsino nužudyti ir šūviais sužeidė du policijos pareigūnus.

Spalio 1-osios naktį R. Zamolskis įtariamas su bendrininku apiplėšęs vieną Kauno vaikų lopšelį-darželį.

Po savaitės Panevėžyje R. Zamolskis šaudydamas paspruko nuo jį persekiojusių pareigūnų, jo bendrininkas Virginijus Savickis tuomet buvo nukautas „Aro“ pareigūnų per įkaitų išlaisvinimo operaciją.

2001-aisiais paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, 2014-aisias jis sulaikytas Rusijoje.

2016 metais Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Jekaterinburgo teismas R. Zamolskiui skyrė laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs jį kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, vagysčių, plėšimų, kėsinimosi nužudyti.

R. Zamolskis ir du jo bendrininkai nuteisti už nusikaltimus, padarytus Sverdlovsko srityje 2003–2006 metais.

Lietuvos teisingumo ministerija 2017 metais pagal R. Zamolskio prašymą kreipėsi į Rusiją, dėl jo perėmimo į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti.

R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais įtarimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

Kaltinamojo advokatas Olegas Šibkovas siekia bylos nagrinėjimą perkelti į Vilniaus apygardos teismą, norint išvengti kelionių į Panevėžį. Šis prašymas turėtų būti svarstomas pirmajame posėdyje.

Prokuratūra perdavė K. Bartoševičiaus bylą teismui liepos pabaigoje.

Eksparlamentaras kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų. Jis kaltę neigia.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas.

Rugpjūčio pabaigoje teismas trims mėnesiams pratęsė K. Bartoševičiui laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jo banke laikomas pinigines lėšas ir visiškai uždraudė jomis disponuoti. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje jau yra pareikštas vienas civilinis ieškinys ir gali būti pareikšta daugiau, todėl taip yra siekiama užtikrinti galimą civilinio ieškinio ar ieškinių įvykdymą.

Bylose civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paprastai pareiškia nukentėjusieji.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki 5 metų, dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu. Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

Prokuratūros pranešime jie įvardijami inicialais V. B. ir Š. K.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, dar iki perduodant bylą į teismą, kaltinamasis V. B. valstybei sumokėjo daugiau nei 92 tūkst. eurų mokesčių, kuriuos, kaip įtariama, kelerius metus bandė nuslėpti.

Tyrimo duomenimis, V. B. vadovauja įmonei, vykdančiai mėsos ir mėsos produktų gamybą, paruošimą, perdirbimą ir konservavimą bei mažmeninę prekybą kioskuose, prekyvietėse ir nespecializuotose parduotuvėse. Jis kartu su įmonės tuomečiu vadybininku Š. K. nuo 2018 metų sausio iki 2020 metų birželio galimai tyčia vykdė apgaulingą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą.

Skaičiuojama, kad per tirtą laikotarpį kaltinamieji be apskaitos dokumentų iš kelių tiekėjų galimai įgijo daugiau kaip 2 tūkst. 800 gyvų kiaulių, o vėliau dalį skerdienos, ne mažiau kaip 200 tonų, pardavė neįtraukdami sandorių į buhalterinę apskaitą.

Manoma, kad šia skerdiena, kurios vertė – daugiau nei 311 tūkst. eurų, juridiniai ir fiziniai asmenys prekiavo įvairiuose Lietuvos miestuose esančiose turgavietėse.

Įtariama, kad, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, į 2018–2020 metų šios įmonės pelno mokesčio deklaracijas nebuvo įtrauktos pajamos už skerdienos pardavimą.

Specialistai pateikė išvadas, kad tokiu būdu V. B. įmonė valstybei nesumokėjo daugiau nei 92 tūkst. eurų mokesčių. Šią sumą dar iki perduodant baudžiamąją bylą teismui įmonė į valstybės biudžetą sumokėjo.

Abiem asmenims pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, o skerdyklos savininkui – ir dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.

„Teisiamasis posėdis paskirtas spalio 19 dieną, bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje“, – BNS ketvirtadienį informavo teismas.

Kaltinamojo advokatas Olegas Šibkovas buvo pateikęs prašymą perduoti bylą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, kad šis nuspręstų dėl galimybės ją nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.

Advokatas ir kaltinamasis to prašo norėdami išvengti kelionių į Panevėžį. Šis prašymas gali būti svarstomas pirmajame posėdyje spalį.

Prokuratūra perdavė K. Bartoševičiaus bylą teismui liepos pabaigoje.

Eksparlamentaras kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų. Jis kaltę neigia.

K. Bartoševičiui lieka galioti anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas.

Rugpjūčio 23 dieną teismas trims mėnesiams pratęsė K. Bartoševičiui laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jo pinigines lėšas, esančias banke, ir visiškai uždraudė jomis disponuoti. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje jau yra pareikštas vienas civilinis ieškinys ir gali būti pareikšta daugiau, todėl taip yra siekiama užtikrinti galimą civilinio ieškinio ar ieškinių įvykdymą.

Bylose civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paprastai pareiškia nukentėjusieji.

Kaip sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki 5 metų, o dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu.

Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

Įkūrėjos sutuoktinis pripažintas kaltu dėl mažamečio ir nepilnamečio išžaginimo, mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei pasikėsinimo išžaginti nepilnametį asmenį.

Jam skirta galutinė šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, BNS pranešė teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Tačiau vyras išteisintas dėl jaunesnio nei šešiolikos metų asmenis tvirkinimo.

Šeimynos įkūrėja pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis, jai skirti devyni mėnesiai laisvės apribojimo, moteris įpareigota per keturis atsiprašyti penkių nukentėjusiųjų.

Globėjų giminaitis pripažintas kaltu dėl nepranešimo apie nusikaltimą, jis nubaustas 1,3 tūkst. eurų bauda.

Vienai nukentėjusiajai priteista 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoms po 500 eurų, po 1–3 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

1 tūkst. eurų neturtinės žalos nukentėjusioms turės atlyginti šeimynos giminaitis, likusius ieškinius turės padengti globėja ir jos sutuoktinis.

Teismas paliko laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistųjų žemės sklypams, kol nebus padengti civiliniai ieškiniai.

Byla išnagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.

Byla dėl septynerius metus prieš globojamas nepilnametes ir mažametes vykdytos seksualinės prievartos ir kitų nusikaltimų teismui buvo perduota pernai sausį.

Pasak prokuratūros, nukentėjusiomis šioje byloje yra pripažintos šešios merginos ir moterys, trys iš jų – dar nepilnametės.

Manoma, kad vaikų globėja taip pat žinojo apie vyro daromus nusikaltimus, tačiau dėl nepranešimo apie nusikaltimą ji negalėjo būti teisiama, nes yra jo sutuoktinė.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos prieš mažametes bei nepilnametes globotines šeimynoje galėjo buvo vykdomos 2009–2016 metais. Apie jas pranešė nukentėjusiosios, kai jau nebegyveno šioje šeimynoje.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio policijos pareigūnai. Tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sandra Povilonienė.

A. Surblys nuo 2021 metų yra laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašų, jis nepraktikuojantis advokatas.

Bylos duomenimis, Vilniuje dirbantis advokatas Drąsutis Zagreckas 2017 metų gruodžio mėnesį Klaipėdos rajone kolegai A. Surbliui perdavė dalį – 10 tūkst. eurų – sutarto kyšio.

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, A. Surblys kaltinamas siekęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų sprendimus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigė, kad atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog 2017 metų birželio–gruodžio mėnesiais Vilniuje ir Klaipėdoje vykusių susitikimų metu buvęs advokatas D. Zagreckas A. Surbliui pažadėjo ir susitarė duoti 50 tūkst. eurų kyšį.

Tyrimo duomenimis, A. Surblys, pasinaudodamas pažintimi ar kita tikėtina įtaka keliems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, susitarė priimti minėtą kyšį, pažadėjęs paveikti tris Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie, nagrinėdami baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, priimtų asmeniui palankų sprendimą.

D. Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes bendradarbiauja su teisėsauga ir padeda atskleisti kitus nusikaltimus.

Ši A. Surblio byla yra atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Trečiadienį į posėdį susirinkusi Panevėžio apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad gavo Lietuvos teisingumo ministerijos informaciją, jog ji išsiuntė Rusijos teisingumo ministerijai teismo užklausą.

„Kol kas atsakymo iš Rusijos Federacijos jie nėra gavę. Dėl tokių aplinkybių teismas nusprendė bylos nagrinėjime padaryti pertrauką ne ilgiau nei trims mėnesiams, tikintis sulaukti atsakymo per tą laiką“, – BNS sakė teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Į kitą posėdį teismas planuoja rinktis birželio pradžioje.

Vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismas nusprendė kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad ji susisiektų su kompetentingomis Rusijos institucijomis ir pateiktų atsakymą dėl R. Zamolskio perdavimo Lietuvai.

Pernai teismas nusprendė, kad itin sunkiais, daugiau nei prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais kaltinamo R. Zamolskio byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi žinių, kad nutartis dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo įteikta dabar Rusijoje kalinčiam lietuviui.

„Buvo gautas tai patvirtinantis dokumentas iš Rusijos, kad jis tą nutartį gavo. Tačiau kartu buvo siųstas ir paklausimas dėl galimybės sudaryti sąlygas R. Zamolskiui dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Į šį paklausimą Rusija atsakymo neatsiuntė“, – BNS yra sakiusi teismo atstovė.

Dabar Rusijoje kalintis R. Zamolskis kaltinamas Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius įvykdęs itin sunkių nusikaltimų.

Teismas taip pat gauna neoficialią informaciją iš kaltinamojo įgalioto asmens – sutuoktinės, ji informavo, kad skundas, kurį pateikė Rusijos prokurorai dėl šios šalies teismo sprendimo perduoti R. Zamolskį Lietuvai bausmei atlikti, yra kol kas neišnagrinėtas, kada jis bus nagrinėjamas, nežinoma.

Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais, kai kaltinamieji slapstosi ir t. t., leidžia nagrinėti bylas už akių, jiems nedalyvaujant. R. Zamolskis nesutinka, kad jo byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Baudžiamoji byla teismui perduota prieš metus, tačiau jos pradėti nagrinėti Lietuvos teismams taip ir nepavyko.

Dabar Rusijoje kalintis R. Zamolskis kaltinamas Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius įvykdęs itin sunkių nusikaltimų.

Panevėžio teismui perduotoje baudžiamojoje byloje R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu. Šioje baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų.

Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Bylos duomenimis, 2001 metų balandžio 17 dieną R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie „Maxima bazės“, esančios netoli Gariūnų, įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes.

Per išpuolį sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).

2001-ųjų birželį R. Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę. Per Vilniaus centre vykusį susišaudymą buvo sužeisti du tarnybines pareigas vykdę pareigūnai.

Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko įsėdęs į atsitiktinį automobilį ir grasindamas ginklu privertęs vairuotoją važiuoti norima kryptimi.

Kol kas atsakymo iš Rusijos Federacijos jie nėra gavę. Dėl tokių aplinkybių teismas nusprendė bylos nagrinėjime padaryti pertrauką.

R. Zamolskis taip pat įtariamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų itin žiauriai nužudęs du vyrus.

Rugsėjo 28 dieną Kaune su bendrininkais jis pasikėsino nužudyti ir šūviais sužeidė du policijos pareigūnus.

Spalio 1-osios naktį R. Zamolskis įtariamas su bendrininku apiplėšęs vieną Kauno vaikų lopšelį-darželį.

Po savaitės Panevėžyje R. Zamolskis šaudydamas paspruko nuo jį persekiojusių pareigūnų, jo bendrininkas Virginijus Savickis tuomet buvo nukautas „Aro“ pareigūnų per įkaitų išlaisvinimo operaciją.

2001-aisiais paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, 2014-aisias jis sulaikytas Rusijoje.

2016 metais Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Jekaterinburgo teismas R. Zamolskiui skyrė laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs jį kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, vagysčių, plėšimų, kėsinimosi nužudyti.

R. Zamolskis ir du jo bendrininkai nuteisti už nusikaltimus, padarytus Sverdlovsko srityje 2003–2006 metais.

Lietuvos teisingumo ministerija 2017 metais pagal R. Zamolskio prašymą kreipėsi į Rusiją, dėl jo perėmimo į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti.

R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais įtarimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

Per posėdį trečiadienį trijų teisėjų kolegija nepradėjo bylos nagrinėjimo.

„Kol šio atsakymo nėra gauta, ir prokuroras, ir gynėjas sutarė, kad bylos nagrinėti negalima“, – BNS sakė teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Pernai teismas nusprendė, kad itin sunkiais, daugiau nei prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais kaltinamo R. Zamolskio byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi žinių, kad nutartis dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo įteikta dabar Rusijoje kalinčiam lietuviui.

LNK reportažas:

„Buvo gautas tai patvirtinantis dokumentas iš Rusijos, kad jis tą nutartį gavo. Tačiau kartu buvo siųstas ir paklausimas dėl galimybės sudaryti sąlygas R. Zamolskiui dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Į šį paklausimą Rusija atsakymo neatsiuntė“, – BNS sakė teismo atstovė.

Teismas taip pat gauna neoficialią informaciją iš kaltinamojo įgalioto asmens – sutuoktinės, ji informavo, kad skundas, kurį pateikė Rusijos prokurorai dėl šios šalies teismo sprendimo perduoti R. Zamolskį Lietuvai bausmei atlikti, yra kol kas neišnagrinėtas, kada jis bus nagrinėjamas, nežinoma.

Kitą posėdį R. Zamolskio byloje Panevėžio apygardos teismas suplanavo po mėnesio – kovo 2 dieną.

Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais, kai kaltinamieji slapstosi ir t. t., leidžia nagrinėti bylas už akių, jiems nedalyvaujant. R. Zamolskis nesutinka, kad jo byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.

„Kaip galima suprasti iš kaltinamojo ir jo sutuoktinės laiškų Panevėžio apygardos teismui, jis nori dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau nurodo, kad jo bylą turi nagrinėti prisiekusiųjų teismas, byla turi būti vieša ir „visi turi sužinoti apie tai, kad jis nusikaltimų, kuriais kaltinamas, nepadarė“, – rašoma teismo pranešime.

Neoficialiomis teismo žiniomis, prokuratūros R. Zamolskiui išsiųstas kompaktinis diskas su bylos medžiaga yra pas jo sutuoktinę, pats kaltinamasis neturi galimybės pataisos namuose jo peržiūrėti, todėl nėra su šia medžiaga susipažinęs.

Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Baudžiamoji byla teismui perduota prieš metus, tačiau jos pradėti nagrinėti Lietuvos teismams taip ir nepavyko.

Dabar Rusijoje kalintis R. Zamolskis kaltinamas Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius įvykdęs itin sunkių nusikaltimų.

Panevėžio teismui perduotoje baudžiamojoje byloje R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu. Šioje baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų.

Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Bylos duomenimis, 2001 metų balandžio 17 dieną R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie „Maxima bazės“, esančios netoli Gariūnų, įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes.

Per išpuolį sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).

2001-ųjų birželį R. Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę. Per Vilniaus centre vykusį susišaudymą buvo sužeisti du tarnybines pareigas vykdę pareigūnai.

Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko įsėdęs į atsitiktinį automobilį ir grasindamas ginklu privertęs vairuotoją važiuoti norima kryptimi.

R. Zamolskis taip pat įtariamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų itin žiauriai nužudęs du vyrus.

R. Zamolskis taip pat įtariamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų itin žiauriai nužudęs du vyrus.

Rugsėjo 28 dieną Kaune su bendrininkais jis pasikėsino nužudyti ir šūviais sužeidė du policijos pareigūnus.

Spalio 1-osios naktį R. Zamolskis įtariamas su bendrininku apiplėšęs vieną Kauno vaikų lopšelį-darželį.

Po savaitės Panevėžyje R. Zamolskis šaudydamas paspruko nuo jį persekiojusių pareigūnų, jo bendrininkas Virginijus Savickis tuomet buvo nukautas „Aro“ pareigūnų per įkaitų išlaisvinimo operaciją.

2001-aisiais paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, 2014-aisias jis sulaikytas Rusijoje.

2016 metais Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Jekaterinburgo teismas R. Zamolskiui skyrė laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs jį kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, vagysčių, plėšimų, kėsinimosi nužudyti.

R. Zamolskis ir du jo bendrininkai nuteisti už nusikaltimus, padarytus Sverdlovsko srityje 2003–2006 metais.

Lietuvos teisingumo ministerija 2017 metais pagal R. Zamolskio prašymą kreipėsi į Rusiją, dėl jo perėmimo į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti.

R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais įtarimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.