LVAT atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė Eltai patvirtino, kad teismas bylą dėl R. Pociui skirto papeikimo išnagrinėjo trečiadienį.

„Sprendimas byloje bus skelbiamas kovo 27 dieną“, – informavo teismo atstovė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusių metų liepą panaikino 2022 m. birželį tuometiniam VST vadovui R. Pociui skirtą papeikimą. Teismas priėjo išvados, kad tiek VRM, atlikdama tarnybinį patikrinimą, tiek Vyriausybė, skirdama tarnybinę nuobaudą R. Pociui, padarė procedūrinių pažeidimų.

Šį VAAT sprendimą VRM apeliacine tvarka apskundė LVAT.

Ministerijos vertinimu, procedūriniai pažeidimai, padaryti skiriant papeikimą R. Pociui, nebuvo esminiai ir galėję lemti neteisingą asmens veiksmų vertinimą. VRM manymu, Vyriausybės nutarimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Pociui yra pagrįstas, nes nustatyti akivaizdūs Vidaus tarnybos statuto pažeidimai.

„VRM vertinimu, buvęs generolas savo pareigas atliko nekompetentingai, pažeisdamas Vidaus tarnybos statute nustatytus bendruosius pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo ir tarnybinio pavaldumo principus.

Sprendimas byloje bus skelbiamas kovo 27 dieną.

VRM laikosi pozicijos, kad buvusio generolo nusižengimai – nedalyvavimas darbiniuose posėdžiuose, tinkamos vidaus kontrolės neužtikrinimas, viršijimas vadovaujamai įstaigai nustatytos kompetencijos – negali būti vertinami kaip mažareikšmiai“, – anksčiau skelbė VRM.

VRM 2022 m. birželį (vėliau Vyriausybė nutarimu patvirtino) R. Pociui skyrė papeikimą už nepaklusnumą.

Tuomet VRM skelbė, kad R. Pocius, pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams. Anot ministerijos, nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę, o tuo metu R. Pocius nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą. Apie kokį planą tada buvo kalbama, tuomet patikslinta nebuvo.

ELTA primena, kad 2022 m. spalį tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir tarnybą palikusio buvusio VST vado R. Pociaus įsiplieskė viešas konfliktas, kurio metu R. Pocius pasidalijo informacija apie 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot jo, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo. Generolas taip pat teigė po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukęs reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė mobingą bei žeminimą.

A. Bilotaitė buvusio VST vadovo R. Pociaus kaltinimus atmetė. Politikė patvirtino, kad nepasitikėjo generolu, tačiau tai nebuvo susiję su 2021 m. įvykusiomis riaušėmis prie Seimo. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis.

„Nagrinėjamu atveju, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas (...) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio nusižengimo protokolo kopiją, nenuasmeninant asmens duomenų, t. y. atskleidžiant pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą bei gimimo datą, piktnaudžiavo saviraiškos laisve ir negerbė pareiškėjo teisės į asmens duomenų apsaugą“, – nurodoma dokumente, kurį matė BNS.

Vis dėlto komiko skundas pripažintas tik iš dalies pagrįstu – dokumente konstatuota, kad Seimo nariui paviešinus O. Šurajevo vardą ir pavardę, toks duomenų atskleidimas yra proporcingas visuomenės teisės žinoti požiūriu.

Į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą visuomenininkas kreipėsi pernai rugpjūtį, prašydamas įvertinti A. Gedvilo įrašą „Facebook“ paskyroje apie jo apsilankymą Seime 2023-ųjų kovą. Dėl parlamento narių įžeidinėjimo O. Šurajevas vėliau buvo nubaustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.

Komikas skunde teigė, kad A. Gedvilo įraše jo atžvilgiu kurstoma neapykanta ir pridūrė, kad nėra davęs sutikimo viešinti jo asmens duomenis.

O. Šurajevas tvirtino nesijaučiantis saugus, nes jo asmens duomenys, pavyzdžiui, kontaktinis adresas, paviešintas negatyvaus turinio kontekste, „tuo galimai siekiant išprovokuoti neigiamai jo atžvilgiu nusiteikusių asmenų fizinį susidorojimą su juo“.

Tuo metu Seimo narys informacijos paskelbimą argumentavo visuomenės suinteresuotumu daugiau sužinoti apie rezonansinį įvykį. Jis taip pat teigė, kad dalis duomenų buvo paviešinti per klaidą ir vėliau buvo pašalinti.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo dienos.

„Vakar (trečiadienį – BNS) gautas atsakovės Vidaus reikalų ministerijos apeliacinis skundas. Šiuo metu sprendžiamas apeliacinio skundo priėmimo klausimas“, – BNS ketvirtadienį informavo Vilniaus apygardos administracinis teismas.

VRM prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo liepos 31 dienos sprendimą administracinėje byloje ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo R. Pociaus skundą kaip nepagrįstą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, priimdamas sprendimą panaikinti Vyriausybės 2022 metų birželio 22 dienos nutarimą skirti tarnybinę R. Pociui, viršijo įstatymuose nustatytas kompetencijos ribas, netinkamai įvertino visas šiais bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Teismas panaikino Vyriausybės nutarimą ir patenkino pareiškėjo R. Pociaus skundą, teismas padarė išvadą, kad procedūrinio pobūdžio pažeidimai yra esminiai, jie užkirto kelią objektyviai ir nuodugniai ištirti, įvertinti faktinių aplinkybių visumą bei priimti pagrįstą spendimą.

Teismas pasigedo motyvavimo, kodėl R. Pociui buvo skirta būtent tokia tarnybinė nuobauda, taip pat konstatuota, jog buvo padaryti pažeidimai svarstant šį klausimą ypatingos skubos tvarka Vyriausybės posėdyje bei pasitarime.

Teismo sprendime pažymima, jog šiuo atveju ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog tarnybinę nuobaudą pareiškėjui gali skirti tik Vyriausybė nėra, tačiau ginčas kyla dėl atsakovo – VRM – pareigos pasiūlyti tikrinamą pareigūną patraukti (nepatraukti) tarnybinėn atsakomybėn.

Teismo vertinimu, esant pagrindui siūlyti skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tarnybinį tyrimą atliekantis subjektas privalo motyvuotai pasiūlyti tarnybinę nuobaudą, o R. Pociaus atveju toks konkretus pasiūlymas, pažeidžiant reikalavimus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo suformuluotas.

„Faktas, jog ministrė, rezoliucija tvirtinusi išvadą, nurodė, jog siūlo skirti papeikimą negali būti laikoma atitinkančio aprašo reikalavimus, kadangi nėra aišku, t. y. visiškai nemotyvuojama, kodėl yra siūloma būtent tokio griežtumo tarnybinė nuobauda“, – paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Be to, teismo vertinimu, tarnybinės nuobaudos – papeikimo skyrimas nagrinėjamu atveju niekaip neatitinka skubos kriterijaus. Teismas pažymėjo, kad jog nei VRM, nei Vyriausybė savo procesiniuose dokumentuose nepateikė argumentų, pagrindžiančių skubos reikalingumą ginčo atveju.

Vyriausybės kanceliarija liepos 4 dienos raštu informavo teismą, jog 2022 metų birželio 22 dieną Vyriausybės posėdyje vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės prašymu į posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas papildomas klausimas „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo”.

Remdamasi šiuo prašymu, ministrė pirmininkė posėdžio metu sutiko įtraukti šį Vidaus reikalų ministerijos papildomą klausimą ir pasiūlė padaryti pertrauką.

Vidaus ministerija nurodė, kad svarstant šį klausimą gali būti pateikta jautri informacija, susijusi su asmens duomenimis, todėl buvo priimtas sprendimas pereiti į kitą režimą – apsvarstyti šį klausimą iš anksto numatytame pasitarime.

Bylą pirmosios instancijos teisme laimėjusiam R. Pociui lygiomis dalimis iš atsakovų – VRM ir Vyriausybės – priteista 3,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

VRM teigė, kad R. Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, kai pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, pareigūnas rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

Anksčiau VRM yra sakiusi, kad nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą buvo būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę.

Tuo metu R. Pocius, pasak ministerijos, nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.

Buvęs VST vadas savo ruožtu kaltino A. Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.

R. Pocius tarnybai vadovavo nuo 2015 metų.

Prieš tai jis tarnavo kariuomenėje, teisėsaugoje: buvo Karo tarnybos skyriaus viršininkas, Lietuvos karo policijos vadas, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos taupomajame banke.

Kalėjimų departamento direktorius praėjusių metų lapkričio 23 dieną skyrė R. Šilobritui tarnybinę nuobaudą – papeikimą – už netinkamą Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovo pareigų vykdymą, lėmusį nuteistojo pabėgimą iš ligoninės tų pačių metų rugpjūčio 21 dieną.

Pasak Kalėjimų departamento, įstaigos vadovas neorganizavo ir nekontroliavo, kad jam pavaldūs pareigūnai tinkamai įgyvendintų jo paties nurodymą vietoj apsaugos bokštelių įrengti kitas nuteistųjų apsaugas priemones.

Nors šis nurodymas nebuvo įvykdytas, R. Šilobritas su kitais jam pavaldžiais atsakingais pareigūnais priėmė sprendimą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje neskirti fizinės apsaugos bokštelyje, taip sudarydamas sąlygas nuteistajam pabėgti.

Nepakanka duomenų teigti, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, taigi tarnybinė nuobauda (papeikimas) paskirta neteisėtai.

Teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, konstatavo, kad R. Šilobritas savo veiksmais ar neveikimu nepažeidė jokių teisės aktų.

Teismas pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2020 metų kovą informavo Kalėjimų departamentą, jog daugumoje ligoninės korpusų bei įstaigos perimetro ruožuose būtina atnaujinti morališkai ir technologiškai pasenusias vaizdo stebėjimo sistemas. Atnaujinus ir įdiegus apsaugos perimetro inžinerines technines priemones būtų galima panaikinti fizinę apsaugą ir pareigūnus paskirti į priežiūros postus saugumui užtikrinti. Esant galimybei prašyta skirti reikalingas priemones arba lėšų joms įsigyti.

Duomenys apie prašomas lėšas, nurodant konkrečios priemonės pavadinimą ir jai įdiegti reikalingą pinigų sumą, Kalėjimų departamentui teikti ir anksčiau. Kad lėšos buvo skirtos ir nepanaudotos prašomiems tikslams, nenustatyta.

Teismo įsitikinimu, Kalėjimų departamento kaltinimas, kad dėl plane numatytos, bet neįgyvendintos priemonės pabėgo nuteistasis, nepagrįsta jokiais pakankamais įrodymais ir duomenimis.

„Nagrinėjamoje byloje Kalėjimų departamentas neįrodė, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, kadangi nepakanka duomenų teigti, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, taigi tarnybinė nuobauda (papeikimas) paskirta neteisėtai ir nepagrįstai“, – teigiama teismo pranešime.

Teismas taip pat panaikino Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą, kuriuo R. Šilobritas buvo nušalintas nuo pareigų nuo pernai rugsėjo 11-osios iki lapkričio 10-osios.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Bylą inicijavo pirmininkas

Kaip jau rašyta, drausmės bylą už ne vieną Teisėjų etikos kodekso normos pažeidimą V.Jegorovienei, jau daugiau kaip 27-erius metus nagrinėjančiai civilines bylas, iškėlė Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK). Po to, kai į ją su tokiu teikimu kreipėsi Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Siūlydamas iškelti V.Jegorovienei drausmės bylą už netinkamą bendravimą su šio teismo Kauno rūmų klientais bei kolegomis – teismo padėjėjais ir sekretoriais, A.Purvainis prašė įvertinti ir šios teisėjos elgesį nagrinėjant bylas bei už teismo ribų.

TEDK, kurią sudaro septyni nariai (du skiria prezidentas, vieną – Seimo pirmininkas ir keturis – Teisėjų taryba), išnagrinėjusi šį teikimą ir V.Jegorovienės pateiktą paaiškinimą, prieš mėnesį konstatavo, kad netinkamas teisėjos elgesys pasitvirtino. Tai konstatuojant remtasi ir jos kolegų bei nagrinėtų bylų dalyvių rašytiniais paaiškinimais.

Kaip informavo Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyrius, TEDK nustatė, kad darbinėje aplinkoje V.Jegorovienė pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas, kurios įtvirtina pagarbos žmogui bei padorumo ir pavyzdingumo principus, nustatančius pareigą profesinėje veikloje bei privačiame gyvenime savo elgesiu ir kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų bei etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Konstatuota, kad V.Jegorovienė, bendraudama su teismo personalu, to nesilaikė: buvo nekorektiška, netaktiška, negerbė kito asmens, kaltino kolegas nepagrįstais dalykais ir žemino jų orumą.

Arūnas Purvainis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Šokiruojantys teiginiai

Po minėto teikimo nagrinėjimo išplatintame pranešime išvardyti ir kiti V.Jegorovienės padaryti pažeidimai.

Teigta, kad ji iš esmės dėl mažareikšmio ginčo (jau panaikinto įgaliojimo datos) daug metų aiškinasi šio įgaliojimo išdavimo aplinkybes. Ir toks teisėjos elgesys gali sudaryti pagrindą manyti, kad ji naudojasi savo pareigomis ir tokiu būdu daro neleistiną poveikį notarei bei šios biuro darbuotojams. Komisijos vertinimu, toks V.Jegorovienės elgesys rodo jos ambicingumą ir kategoriškumą, o ne norą pasiekti susitarimą ar kompromisą bei geranoriškai išspręsti konfliktą. Ir tai gali formuoti nepalankią nuomonę apie teisingumo vykdymą, sudarytį įspūdį, kad ji galimai naudojasi savo įtaka ir statusu, siekdama asmeninių tikslų.

TEDK konstatavo ir tai, kad, nagrinėdama civilinę bylą, V.Jegorovienė, niekam apie tai nepranešus, neatvyko į posėdį. Ir nepranešė apie tokio savo poelgio priežastis byloje dalyvaujantiems asmenims. Toks V.Jegorovienės požiūris į pareigų vykdymą rodo profesionalumo bei pagarbos proceso dalyviams stoką. Šios aplinkybės leido TEDK konstatuoti, kad V.Jegorovienė pažemino teisėjo vardą, nepagrįstai atsisakydama vykdyti savo pareigas, t. y. be pateisinamos priežasties neatlikdama teisėjo pareigos nustatytu laiku ir nustatyta tvarka nagrinėti priskirtą bylą bei laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis. Ir dėl tokio V.Jegorovienės elgesio, susijusio su jos požiūriu į bylos nagrinėjimą, bei tokio elgesio pasekmių proceso dalyviams nukenčia teisėjo vardas, nesaugoma profesijos garbė ir prestižas, o tai kenkia teisminės valdžios autoritetui.

TEDK įvertino ir V. Jegorovienės nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei jos priimtų atskirųjų nutarčių aplinkybes. Ir konstatavo, kad V.Jegorovienė, nagrinėdama civilines bylas, sistemingai įtarinėja jose dalyvaujančius asmenis nusikalstamų veikų padarymu, apie tai neskundžiama atskirąja nutartimi pranešdama prokurorui. Nors šiose nutartyse buvo nurodyti ne objektyviai bylos nagrinėjimo metu paaiškėję tam tikri nusikalstamos veikos požymiai, bet hipotezės ir pačiai V.Jegorovienei kylantys klausimai dėl tam tikrų aplinkybių. T.y. ir vėl piktnaudžiauta suteiktais įgaliojimais. TEDK tai vertino kaip teisėjo vardo žeminimą bei kenkimą teisminės valdžios autoritetui.

Iškalbinga statistika

Po tokių TEDK konstatavimų V.Jegorovienei buvo iškelta drausmės byla, kuri perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui. Šį sudaro šešių šalies teismų teisėjai bei Mykolo Romerio, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų profesoriai. Du pastaruosius skiria prezidentas, kitus du – Seimo pirmininkas. Likusius šešis įvairių šalies teismų teisėjus – Teisėjų taryba.

Teisėjų garbės teismas gali jam perduotą drausmės bylą nutraukti, apsiriboti jos svarstymu, skirti drausminę nuobaudą: pastabą, papeikimą ar griežtą papeikimą, pasiūlyti prezidentui ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų ar net pasiūlyti prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos.

Remiantis šviežiausia Nacionalinės teismų administracijos skelbiama statistika, 2020-aisiais vienam teisėjui, kurio drausmės bylą nagrinėjo Teisėjų garbės teismas, buvo pareikšta pastaba, antram – griežtas papeikimas, o trečią pasiūlyta prezidentui atleisti iš pareigų. Kauno teisėjų šiame sąraše nebuvo.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2020-aisiais nagrinėjo septynis teikimus dėl drausmės bylų šalies teisėjams iškėlimo. Dviem atvejais tokios bylos iškeltos, dviem apsiribota svarstymu, dar dviem atvejais teikimai atmesti, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindų požymių, o vienu atveju drausmės bylos svarstymo procedūra nutraukta, nelikus drausmės atsakomybės subjekto.

Drausmės byla teisėjui negali būti iškelta, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Sulaukė užtarimo

Šiandien Teisėjų garbės teismas, vertindamas minėtus TEDK nurodytus motyvus dėl drausmės bylos V.Jegorovienei iškėlimo, konstatavo, kad dalyje šios bylos Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir pareigingumo principų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Tuo remiantis, bylos dalis dėl V.Jegorovienės elgesio civilinėje byloje, dėl bendravimo su notare Jolanta Ruliene ir nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei priimtų atskirųjų nutarčių aštuoniose civilinėse bylose buvo nutraukta.

Drausminė nuobauda – papeikimas V.Jegorovienei skirta už netinkamą bendravimą su teismo personalu, neįvykusį teismo posėdį civilinėje byloje ir procesinio sprendimo vienoje jos nagrinėtų bylų paskelbimo bei surašymo terminų pažeidimą.

Šį garbės teismo sprendimą V.Jegorovienė, kaip ir A.Purvainis, dar gali apskųsti Aukščiausiajam Teismui. O po pastarojo sprendimo, jeigu skirta nuobauda nepanaikinama, kaip ir šią sušvelninus ar sugriežtinus, ji galioja vienerius metus. Tačiau asmens byloje ji lieka įrašyta visam laikui.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta už tai, kad R. Petraitis, nuo 2020 metų rugpjūčio 5 dienos, jau būdamas Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) valdytojas bei asmens duomenų valdytojas ir tvarkytojas, neužtikrino tinkamo ULSVIS perėmimo, t. y. neatliko sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl ULSVIS nustatytų veiksmų.

Išnagrinėjęs šią administracinę bylą, teismas konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos komisijos galimai padarytam R. Petraičio pažeidimui tirti atlikto tyrimo metu surinkta medžiaga neįrodo, kad būtent dėl pareiškėjo, kaip NVSC vadovo, sąmoningo neveikimo nebuvo perimta ULSVIS bei nebuvo vykdomos kitos su šiuo perėmimu ir sistemos eksploatavimu susijusios funkcijos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymuose įtvirtintus įpareigojimus ir su tuo susijusias kitas užduotis, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta, o tarnybinė nuobauda – papeikimas – buvo paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties.

Todėl teismas panaikino praėjusių metų gruodžio 9 dieną tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo – skyrimo.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja dar vieną buvusio NVSC vadovo skundą, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti jau dabartinio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio šių metų vasario 25 dienos įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – papeikimo – skyrimo bei panaikinti ministro 2021 m. kovo 3 dienos įsakymą dėl jo atleidimo iš pareigų bei grąžinti jį į NVSC direktoriaus pareigas. Bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, kol įsiteisės sprendimas šioje byloje dėl papeikimo panaikinimo.

Kaip antradienį pranešė teismas, įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui nebuvo nurodyta, kokių konkrečių tarnybinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas, nepateikti jokie įrodymai ar kitos reikšmingos aplinkybės, t. y. buvo apsiribota tik abstrakčiais teiginiais.

Ši tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta 2017 metų rudenį tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu. 2018 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė, tačiau pernai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą panaikino ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Antrą kartą išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, jog pareiškėjo informavimas apie galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus yra nekonkretus, neaiškus ir itin platus, apimantis pareiškėjo veiklą nuo jo darbo Sveikatos apsaugos ministerijoje kancleriu pradžios 2015 metais iki galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimo pradžios 2017 metais, todėl nevertintinas kaip proporcingas.

Todėl teismas padarė išvadą, kad buvo padarytas esminis procedūros pažeidimas, kai pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą ir būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, taikant tarnybinę atsakomybę, buvo pažeista. Teismas taip pat konstatavo, kad ministerija neįrodė, jog G. Aleksonis padarė jam inkriminuojamus tarnybinius nusižengimus, todėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti surašyta išvada dėl pareiškėjui inkriminuotų tarnybinių nusižengimų, esant nustatytam esminiam procedūriniam pažeidimui, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja dar vieną G. Aleksonio skundą, kuriame prašoma panaikinti kitą sveikatos apsaugos ministro skirtą nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga G. Aleksoniui griežtą papeikimą skyrė ministerijos komisijai nustačius, kad jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, darė įtaką ministerijos darbuotojams, siekdamas teisės aktams prieštaraujančio ir tretiesiems asmenims palankaus sprendimo ne konkurso būdu išnuomoti valstybės turtą bendrovei „Dussmann service“. Ši bendrovė 2016 metų rugpjūtį laimėjo Santaros klinikų organizuojamą viešą maitinimo paslaugų pirkimą. „Dussmann service“ maitinimo paslaugas ligoninės darbuotojams ir kitiems lankytojams teikia nuo 2005 metų.

Komisija nurodė, kad buvo sudarytos sąlygos išvengti ligoninės patalpų nuomos viešo konkurso, taip užtikrinant maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei itin mažą patalpų nuomos mokesčio dydį.

SAM teigimu, nustatyta ir kitų pažeidimų: aptikta ir netvarkinga, nevienoda sutarčių dokumentacija, ministerijos komisijoms bei Valstybės kontrolei teikti skirtingi bei prieštaringi duomenys. Taip pat nustatyta, jog ministerijos kancleris, siekdamas, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje būtų nurodyta kuo mažiau valstybės turto valdymo trūkumų, esą įpareigojo SAM darbuotojus parengti raštą, prieštaraujantį ministro pozicijai bei neigiantį Valstybės kontrolės ataskaitos projekte nurodytus turto valdymo pažeidimus.

Dėl minėtų pažeidimų ministerija buvo kreipusis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, bet ši pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė, nenustačiusi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Anot jos, įvertinus duomenis, nustatyta, kad aplinkybės galėtų būti vertinamos ne baudžiamosios, o drausminės atsakomybės požiūriu.

G. Aleksonis ministerijos kanclerio pareigas ėjo nuo 2015 metų balandžio iki 2017 metų gruodžio.

Teismo teigimu, pernai lapkričio pabaigoje buvusiam vienam iš aplinkosaugininkų vadovų tarnybinė nuobauda už Valstybės saugumo departamentui (VSD) apklausos metu nuslėptus faktus, parodymų keitimą buvo skirta pagrįstai.

A. Kairys teigė neteisėtų sprendimų, taip pat jokių dovanų, lėšų ar kitokių daiktų iš verslo subjektų nepriėmęs.

Teismo teigimu, A. Kairys pernai birželio ir liepos pabaigoje vykdytų VSD apklausų metu nuslėpė faktus, keitė parodymus, o dalis parodytų buvo paneigti poligrafo tyrimu.

„Taigi pareiškėjas neteisėtas veikas padarė esant tyčiai, siekdamas savanaudiškų tikslų, pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisykles, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, jo elgesys turėjo reikšmingą įtaką institucijos reputacijai, prestižui“, – rašoma teismo pranešime.

Teismo teigimu, A. Kairys pernai birželio ir liepos pabaigoje vykdytų VSD apklausų metu nuslėpė faktus, keitė parodymus, o dalis parodytų buvo paneigti poligrafo tyrimu.

Jame taip pat teigiama, kad teismas kritiškai vertina faktą, kad tarnybinio tyrimo išvadoje nebuvo tiriamos dovanų ėmimo aplinkybės, nes tai yra sunkus tarnybinis pažeidimas.

„Pareiškėjo elgesys, kai jis skaidriai, aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodo aplinkybių, susijusių su dovanų ėmimu, taip pat pagal savo pobūdį yra sunkus tarnybinis nusižengimas, nes jis kelia pavojų skaidrumui, teisingam situacijos kvalifikavimui, sudaro kliūtis išsiaiškinti tikrąją situaciją“, – teigė teismas.

Jo teigimu, dovanų ėmimo faktas nebuvo tiksliai ištirtas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

A. Kairys iki praėjusių metų spalio pabaigos buvo Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas, tačiau dėl ryšių su verslo koncernu „MG Baltic“ jis pernai negavo leidimo dirbti su slapta informacija ir buvo pažemintas pareigose.

Kaip yra skelbęs portalas delfi.lt, A. Kairiui leidimas nesuteiktas VSD pateikus informaciją apie tarnautojo nuslėptus susitikimus ir gautas dovanas iš koncerno „MG Baltic“ ir kitų verslininkų.

VSD duomenimis, A. Kairys mažiausiai 7-10 kartų buvo susitikęs su koncerno atstovu, kai teisme nagrinėta byla dėl „MG Baltic“ priklausančios Šilutės etanolio gamybos įmonės „Biofuture“. Ši įmonė kaltinta užteršusi Šyšos upę.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika šių metų sausį atleido A. Kairį iš departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo pareigų.

Ministras tuo metu teigė, kad A. Kairys prisipažino ėmęs kyšius.

Balsuojant dauguma Vyriausybės narių buvo prieš nuobaudos skyrimą, vienas buvo „už“ ir du susilaikė. Vienas iš balsavusiųjų „prieš“ buvo ir premjeras Saulius Skvernelis.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius prieš balsavimą teiravosi, ar K. Lukošiaus individualios veiklos pažyma turėjo įtakos tolesniems veikslams ir sprendimams, tačiau E. Misiūnas teigė, kad siūlydamas nuobaudą informacijos apie realią įtaką tarnybai dėl individualios veiklos neturėjo.

S. Skvernelis savo ruožtu klausė ministro, kodėl PAGD vadovui siūloma skirti papeikimą, jei išvadoje nenurodoma, kad nustatant pažeidimą buvo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Vyriausybės vadovas taip pat teiravosi, ar individuali veikla turėjo kokių nors pasekmių ir kuo tai susiję su šiuo metu atliekamais tyrimais dėl K. Lukošiaus.

„Tiesiogiai niekaip nesusiję su dabar atliekamais tyrimais, o ar turėta individualioji veikla darė įtaką priimant tam tikrus sprendimus, tiesioginės informacijos aš neturiu. Bet tai yra formalus pažeidimas, kada yra numatyta, jog individuali veikla turi būti išregistruota, sustabdyta arba deklaruota, tačiau nė vienas veiksmas nebuvo padarytas“, – premjerui atsakė E. Misiūnas.

Vidaus reikalų ministras teigia, kad K. Lukošius šiemet jau buvo „geranoriškai įspėtas“, kad būtina deklaruoti turimą individualią veiklą.

Buvęs Vidaus reikalų viceministras ir dabar Žemės ūkio ministro pareigas einantis Giedrius Surplys išreiškė nuomonę, kad individualios veiklos turėjimas tebuvo formalus pažeidimas ir tai, pagal pateiktus faktus, neturėjo jokio poveikio tarnybai.

„Nežinau, ar už tai turėtų grėsti papeikimas“, – teigė G. Surplys.

Pats PAGD vadovas K. Lukošius mano, kad tarnybos etiką pažeidė tik formaliai, nes jokios veiklos realiai nevykdė.

„Manau, kad tai pakankamai formalus pažeidimas, nes 2017–2018 metais jokios veiklos nebuvo vykdoma. Pažyma buvo išimta 2010 metais vykdant fragmentiškus darbus ir tikrai nebuvo įtakos darbui. Vertinčiau formaliai ir visiškai jokios tyčios ten nebuvo“, – Vyriausybės nariams teigė K. Lukošius.

K. Lukošius PAGD vadovu paskirtas praėjusiais metais. 2017 metais pateiktoje interesų deklaracijoje jis nenurodė duomenų apie individualią veiklą, kurią vykdė nuo 2010-ųjų ir nebuvo jos išregistravęs. Antradienį BNS K. Lukošius tvirtino, kad individuali veikla šiuo metu jau išregistruota.

Po šių metų liepą Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) atlikto tarnybinio patikrinimo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvados ministras Eimutis Misiūnas PAGD vadovui pasiūlė skirti papeikimą.

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijoje atliekamas dar vienas tarnybinis patikrinimas dėl galimo jo piktnaudžiavimo tarnyba vykdant viešuosius pirkimus.

Tarnybinio tyrimo komisijos išvadoje buvo konstatuota, kad eidamas Alytaus pataisos namų direktoriaus pareigas K. Jasmontas nuo 2017 metų balandžio iki šio metų sausio nesiėmė veiksmų, kad pataisos namai gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas įstaigoje, neturinčioje licencijos.

Taip pat buvo nustatyta, kad jis nesiėmė veiksmų siekdamas, kad įstaigoje būtų teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, nepatvirtino pagal kiekį apskaitomų vaistinių preparatų sąrašo, nepaskyrė už medicininį vidaus auditą atsakingo asmens, nepatvirtino vidaus medicininio audito veiklos aprašo, 2017 metų vidaus medicininio audito plano, neorganizavo informacijos apie pacientų  pasitenkinimą gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis rinkimo, nepatvirtino medicininių dokumentų pildymo ir mirčių atvejų nagrinėjimo tvarkos aprašų.

Komisija konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareigūnas pažeidė teisės aktų nuostatas.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius kovo 20 dieną priimtu įsakymu K. Jasmontui skyrė nuobaudą – papeikimą. Jis su šia nuobauda nesutiko ir dėl panaikinimo kreipėsi į teismą, manydamas, kad nuobauda buvo skirta nepagrįstai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį paskelbė, kad įstaigos vadovas dalį funkcijų vykdyti pavesdamas pavaldiems asmenims ar administracijos padaliniams, turi kontroliuoti, kaip vykdomos perduotos funkcijos, o jis to nedarė.

„Teismo nuomone, būtų paneigiama įstaigos vadovo pareigybės esmė, jei jis, perdavęs dalį savo funkcijų pavaldiems asmenims, nebeatsakytų už jų veiklos kontrolę. Aplinkybė, kad pareigūnas yra įstaigos vadovas, suponuoja aukštesnį negu kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi“, – pažymėjo teismas.

Alytaus pataisos namų vadovas K. Jasmontas pareigas netrukus paliks šalių susitarimu.

Teisingumo ministerijos atstovas Audris Kutrevičius BNS sakė, kad įsakymas dėl K. Jasmonto atleidimo yra priimtas, rugpjūčio 14 diena yra paskutinė pataisos namų vadovo darbo diena.

„Dėl atsistatydino prašymą tikrai tenkinsiu. Manau, kad Alytus pribrendo pokyčiams ir jų reikia“, – yra sakęs E. Jankevičius. Pasak jo, „situacija Alytuje tikrai nėra gera“.

Alytaus pataisos namuose tinkamai neveikianti daugiau nei milijono eurų verta ryšio blokavimo sistema minima birželį pristatytose Kalėjimų departamento audito išvadose.

Teisėsaugos institucijos pernai lapkritį pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad K. Jasmontas ir jo pavaldiniai galėjo riboti konkurenciją vykdydami maitinimo paslaugų pirkimą, klastoti maisto atliekų važtaraščius.

Alytaus pataisos namams K. Jasmontas vadovavo nuo 2002 metų.