Lengvasis lėktuvas L-410, kuriuo skrido 22 žmonės, sudužo apie 9 val. 23 min. vietos (ir Lietuvos) laiku netoli Menzelinsko miesto Tatarstane, nurodė ministerija savo kanale platformoje „Telegram“.

„Šeši žmonės buvo išgelbėti, 16 – ištraukti be gyvybės ženklų“, – pranešė ministerija.

Anksčiau ministerija skelbė, kad žuvo 15 žmonių ir kad tuo lėktuvu skrido 23 asmenys.

Menzelinsko aeroklubas organizuoja šuolius parašiutais mėgėjams, bet jis taip pat rengia ir čempionatus bei treniruotes kosmonautams.

Nepaprastųjų situacijų ministerijos paskelbtose nuotraukose matyti perpus perlūžęs lėktuvas suniokota priekine dalimi.

Šeši nelaimę išgyvenę žmonės buvo nugabenti į ligoninę, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė vietos sveikatos apsaugos ministerija.

Tatarstano respublikos prezidentas Rustamas Minichanovas, kuris atvyko į nelaimės vietą, sakė, kad pilotai pranešė apie variklio gedimą ir paprašė leidimo tūpti avariniu būdu netrukus po pakilimo.

Jo teigimu, lėktuvas tūpdamas mėgino išvengti netoliese esančios gyvenvietės, tačiau „aukštis neleido“ to padaryti.

Lėktuvas sparnu kliudė stovėjusį furgoną ir apsivertė.

Visi žmonės, kurie išgyveno, buvo lėktuvo gale, naujienų agentūrai TASS pasakojo aeroklubo instruktorius Olegas Šiporovas.

Rusų pareigūnai pradėjo kriminalinį tyrimą dėl saugumo taisyklių pažeidimo.

Pirmadienį Tatarstane paskelbtas gedulas.

„Čia treniruojasi kosmonautai“

Pasak „Interfax“, lėktuvas priklausė Savanoriškai pagalbos Rusijos armijai, aviacijai ir kariniam jūrų laivynui draugijai, kuri save vadina sporto ir gynybos organizacija.

Organizacija buvo įkurta 3-e praėjusio amžiaus dešimtmetyje, o jos aerodromuose treniravosi 1961 metais pirmasis kosmose pabuvojęs žmogus – Sovietų Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas.

Menzelinsko parašiutininkų klubo vadovas Ravilis Nurmuchametovas sakė, kad dėl nelaimės negalima kaltinti aeroklubo.

„Esame geriausi, esame vienas iš penkių geriausių klubų“, – TASS pareiškė R. Nurmuchametovas. Jis pridūrė, kad klubas yra organizavęs Europos ir pasaulio čempionatus.

„Čia treniruojasi kosmonautai“, – pabrėžė jis.

TASS citavo šaltinį, sakiusį, kad valstybinis Kosmonautų mokymo centras laikinai sustabdė darbą su tuo klubu, kol bus atliktas tyrimas.

2018 metais per grupinį laisvojo kritimo šuolį susipynus parašiutams Menzelinsko aeroklube žuvo du parašiutininkai mėgėjai.

Čekų gamybos lengvasis lėktuvas L-410 buvo vienas iš dviejų klubo naudojamų lėktuvų, rašoma jo svetainėje.

Anksčiau šiemet Rusijoje įvyko dvi iš viso aštuonių gyvybių pareikalavusios lėktuvų L-410 nelaimės.

Rusija buvo liūdnai pagarsėjusi lėktuvų avarijomis, tačiau pastaraisiais metais oro eismo saugumo padėtis pagerėjo, nes pagrindinės oro linijų bendrovės sovietinius lėktuvus pakeitė šiuolaikiniais orlaiviais.

Tačiau dėl prastos priežiūros ir silpnai užtikrinamų saugos standartų tolimesniuose regionuose neretai vis dar pasitaiko nelaimingų atsitikimų, susijusių su lengvaisiais orlaiviais, o kartais atsitinka didelio masto tragedijų.

Dauguma šių ekstremalaus sporto atstovų atvyks iš Europos valstybių, bet tarp jų bus parašiutininkų iš JAV, Australijos ir kitų šalių, naujienų agentūrai BNS nurodė televizijos bokšto spaudos tarnyba.

Pasaulyje nedaug bokštų, nuo kurių leidžiami šuoliai su parašiutais. Be Talino, oficialių šuolių nuo televizijos bokšto galima pamatyti tik Kvala Lumpūre.

1980 metų liepos 11-ąją oficialiai atidaryto Talino televizijos bokšto tradicija savo „gimtadienius“ paminėti parašiutininkų šuoliais Europoje yra unikali.

„Tris dienas su parašiutais bus šokama iš 175 m aukščio, iš platformos 22-ajame aukšte, – sakė televizijos bokšto direktorė Riina Roosipuu (Ryna Rosipū). – Nors šią vasarą savo veiklai suteikėme retro atspalvį, su senais parašiutais niekas neeksperimentuos.“

Vadinamieji BASE šuoliai – tai šuoliai su parašiutais nuo pastatų, kranų, tiltų ir uolų. Nuo įprastų šuolių su parašiutais jie skiriasi tuo, jog šokama iš gerokai mažesnio, 50–200 m aukščio. Atlikti tokius šuolius leidžiama tik itin patyrusiems parašiutininkams.

Kol nuo bokšto šokinės parašiutininkai, televizijos bokšto teritorijoje vaikai ir suaugusieji galės žaisti įvairius žaidimus, pameistrauti, pašokinėti ant batuto ir, vadovaujant instruktoriams, susipažinti su alpinistų įranga.

2017-ųjų vasara Talino televizijos bokšte dvelkia 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių nostalgija, todėl „gimtadienio“ programoje dalyvaus ir senų automobilių klubas „Unic“.

Jose varžėsi ne tik patyrę profesionalai, savo sąskaitoje turintys po daugiau nei 500 šuolių parašiutu, bet ir pradedantys šuolininkai. Iš viso jose dalyvavo daugiau nei 20 dalyvių.

Mėgėjų grupės dalyvių laukė užduotis, kurios metu, gulint vėjo tunelyje ant pilvo, reikėjo kuo greičiau paliesti tunelyje išmėtytus skaičius nuo 1 iki 10. Užduočiai atlikti dalyviai turėjo 2 min.

Profesionalų grupės dalyviai turėjo atlikti laisvo stiliaus programą: per 2 minutes vėjo tunelyje turėjo parodyti triukus, kuriuos sugeba atlikti: „Belly fly“, „Sit Fly“, „Back fly“, „Head down“ ir pan.

Susumavus teisėjų ir žiūrovų balsus, paaiškėjo laimėtojai. Mėgėjų grupėje stipriausi buvo: I vieta – Justinas Rečiūnas, II vieta – Justas Staniulis, III vieta – Deividas Raguckas. Profesionalų grupėje daugiausiai palaikymo sulaukė ir nugalėtojais tapo: I vieta – Kristina Kekytė, II vieta – Vitalij Samoilov, III vieta – Nerijus Strumila.

„Džiaugiamės, kad pirmosios varžybos vėjo tunelyje susilaukė didelio parašiutininkų susidomėjimo, – kalba vėjo tunelio direktorė Evelina Vasiliauskienė. – Ir toliau glaudžiai dirbsime su parašiutininkų klubais ir pasiūlysime dar ne vienas varžybas”.

Į Lietuvoje naujos pramogos pristatymą – būtinos įrangos įsigijimą, sumontavimą, personalo apmokymus investuota 400 000 eurų. Idėjos pilnam įgyvendinimui prireikė metų. Įranga sostinėje, šalia prekybos ir pramogų centro „Ozas“, pastatytam vėjo tuneliui buvo gabenama iš Rusijos, Voronežo.

Vilniuje vėjo tunelyje sumontuoti galingi varikliai su specialiais propeleriais sukuria vėjo srautą, o difuzorius jį suspaudžia bei tikslingai nukreipia vertikaliai į skrydžio kamerą. Čia vėjo greitis gali siekti net 250 km/val. Taip greitai vertikaliai pučiamas oras įgauna keliamąją galią – lengvai pakelia žmogų ir jį išlaiko ore. Tad, vėjo tunelyje žmogus „guli“ ant vertikalaus oro srauto ir savo kūno padėtimi valdo judėjimą tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.

Justas Džiugelis, nuo vaikystės sergantis raumenų atrofija ir galintis judėti tik elektrinio vežimėlio pagalba, sukūrė savo sėkmingą verslą ir ilgai puoselėjo svajonę šokti parašiutu. Lietuvoje tai padaryti pasirodė neįmanoma. Dėl jo neįgalumo nei vienas klubas nenorėjo rizikuoti, nes neturėjo tokiam šuoliui tinkamos įrangos. Justas nenuleido rankų ir sužinojo apie garsų pasaulio parašiutininką, Portugalijos parašiutizmo čempioną Mario Pardo, kuris sutiko aprūpinti jį specialiai Prancūzijoje sukurta įranga ir pats atskrido į Lietuvą, kad padėtų įgyvendinti Justo svajonę.

„Svajojau šokti parašiutu jau seniai. Manau, kad tokią svajonę turi ne vienas žmogus su judėjimo negalia. Noriu, kad ir daugiau jų patirtų tuos nepakartojamus išgyvenimus, kuriuos ką tik teko laimė patirti man. Noriu padrąsinti ir įkvėpti visus žmones atkakliai siekti savo svajonių išsipildymo“, - po šuolio sakė Justas Džiugelis.

 Robertas Rezgevičius, Lietuvos parašiutininkų sporto federacijos tarybos narys, šuolių parašiutu nuo fiksuotų objektų asociacijos narys ir vienas pirmųjų šio profesionalaus sporto pradininkų šalyje, aktyviai prisidėjo prie to, kad Justo svajonė virstų realybe.

„ Žmonės šoka parašiutu dėl tų kelių sekundžių neapsakomo pojūčio, kai krenti, bet atrodo, jog skrendi ir nors trumpam, tačiau gali valdyti savo skrydį. Manau, kad nepriklausomai nuo fizinių galimybių, visi žmonės jaučia tą patį, todėl norėjau, kad tokią galimybę skristi mūsų šalyje turėtų ir Justas, ir kiti“, - sako Robertas Rezgevičius, Portugalijoje susipažinęs su parašiutizmo profesionalu  Mario Pardo, kuris prieš porą dienų į Lietuvą atgabeno specialią sertifikuotą įrangą, skirtą šokti parašiutu žmonėms, nevaldantiems savo kūno.

„Portugalijoje mes daugybei žmonių su tokia negalia, kaip Justo, padėjome suteikti sparnus. Tai ne tik nuostabi patirtis, tai žinutė, kad kai nori, gali padaryti daugau negu siekia įsivaizduojamos ribos. Dangus – ne riba, riba yra tik mūsų galvoje“ sako Mario Pardo.

„Baltijos Ugdymo Centras“, kurį įkūrė ir kuriam vadovauja Justas Džiugelis drauge su Robertu Rezgevičium įsigijo sėkmingai išbandytą įrangą. Nuo šiol ja Lietuvoje galės naudotis visi norintys, bet dėl judėjimo negalios iki šiol negalėję išbandyti šuolio parašiutu.

Apie Justą Džiugelį

Gimė 1984. 07.11, Vilniuje.  Dėl fizinės negalios (įgimta raumenų atrofija) vidurinį išsilavinimą įgijo mokydamasis namuose.

Studijavo Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (TTVAM),  Vadybos ir teisės fakultete - finansus, pagal ištęstinę studijų formą.( 2009 m.)

Nuo 2006 m. iki 2007 m. dirbo Valakupių reabilitacijos centre – kompiuterinio raštingumo ir internetinių puslapių kūrimo programos mokytoju.

2006 m. įsteigė telekomunikacinių priemonių mažmeninės prekybos ir remonto  įmonę Lietuvoje .

Nuo 2009 m. savininkas ir vadovas įmonės, kuri tarptautinėje rinkoje yra žinoma kaip IT įrangos didmeninę prekybą plėtojanti bendrovė. Veikla orientuota į prekybą mobiliaisiais telefonais, žaidimų konsolėmis ir plataus vartojimo elektronikos įrenginiais.

2013 m. įsteigė IT įrangos eksporto į Europos Sąjungos šalis  įmonę Lenkijoje.

2014 m. įsteigė ir vadovauja VšĮ „Baltijos ugdymo centras“.

„Baltijos ugdymo centras“ – socialinė iniciatyva, orientuota į vaikų su judėjimo negalia integraciją ir švietimą bei  visuomenės požiūrio į negalią keitimą.

BUC stato 2 mokyklas:

1-ą mokyklą visuomenei – jų galvose, suvokime, elgesyje. Kuri edukuos, mokys, švies šeimas, kuriose auga vaikai su fizine negalia. Mokyklą, kuri keis visuomenės požiūrį ir darys Lietuvą geresnę, tolerantiškesnę, supratingesnę ir laisvesnę nuo stereotipų.

2-ą mokyklą –pastatą, kompleksišką paslaugų centrą,kuriame visiems vaikams bus užtikrintos lygios galimybės galimybės mokytis ir tobulėti. Remiantis geriausiomis užsienio praktikomis, mokykloje bus įgyvendinamas inovatyvus įtraukaus (inkliuzinio) ugdymo modelis.

Slovakijos vakaruose ketvirtadienį ore susidūrus dviem lėktuvams, skraidinusiems dešimtis parašiutininkų, žuvo septyni žmonės, pranešė pareigūnai.

Slovakijos ugniagesių gelbėtojų tarnybos atstovė Zuzana Farkašova sakė, kad nelaimė per aviacijos šventės repeticiją įvyko apie 8 val. 30 min. vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku netoli Červeny Kamenio kaimo, esančio prie Ilavos miesto, už maždaug 150 km į šiaurę nuo sostinės Bratislavos.

Slovakijos aviacijos katastrofų tyrimo agentūros pareigūnas Jurajus Denešas sakė, kad preliminari informacija rodo, jog apie 40 žmonių buvo dviejuose dvimotoriuose propeleriniuose lėktuvuose, kai jie susidūrė 1,5 km aukštyje. Jis pridūrė, kad abiejų lėktuvų keleiviai buvo parašiutininkai.

Pasak J.Denešo, vienu iš lėktuvų skridę parašiutininkai išsigelbėjo, nes suspėjo iššokti prieš susidūrimą.

Gelbėtojų tarnybos atstovas Andrejus Hirjakas sakė, kad į avarijos vietą kalvotoje vietovėje netoli sienos su Čekija buvo pasiųsti trys sraigtasparniai. Jis atsisakė pateikti daugiau detalių.

Vėjo sukami trispalviai malūnėliai, šimtai vaikų, jaunų šeimų ir moksleivių – tokia jaunatviška moksleivių ir visuomeninių organizacijų eisena šiandien priešpiet pajudėjo nuo nuo Kauno arkikatedros bazilikos ir, nusitęsusi per visą miesto centrą, išsibarstė po Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį. Čia vyko iškilmingas Kovo 11-osios minėjimas.

Nešini trispalvėmis žmonės plūdo pasiklausyti Nedos Malūnavičiūtės ir Olego Ditkovskio koncerto, susitikti su draugais ar pabūti džiaugsmingai nusiteikusioje minioje.

Bene daugiausia susirinkusių buvo jaunos šeimos kartu su vaikais ir kūdikiais. Asta, atėjusi su vyru Andriumi ir ikimokyklinuku Dovydu, teigė dalyvaujanti renginiuose nuo pat ryto – šv. Mišiose arkikatedroje, eisenoje, o dabar atėjusi čia. Jų šeima taip švenčia kiekvienais metais, iš vakaro net pasipuošia trispalvėmis namus.

Pasiklausę šventinių kalbų ir koncerto, kauniečiai apsupo Vienybės aikštę ir pažvelgė į dangų, kuriame turėjo įvykti akcija „Laisvės skrydis“. Iš sraigtasparnio iššokę trys parašiutininkai – Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos parašiutinio rengimo centro instruktoriai – danguje išskleidė dideles trispalves ir, sukdami ratus virš aikštės, saugiai nusileido minioje. Jų šuolis buvo sutiktas ovacijomis.

Vakare Nepriklausomybės aikštėje rengiama vakaronė „Švęskime Laisvę“, kurią vainikuos šventinis fejerverkas.

Ekstremalių pojūčių mėgėjai ilgąjį Žolinių savaitgalį susirinko Pociūnų aerodrome. Nuo penktadienio iki sekmadienio čia vyksta parašiutininkų laisvojo kritimo derinių čempionatas ir atrankiniai šuoliai būsimam rekordui.

Pirmieji parašiutininkų fiestos dalyviai estai pasirodė dar ketvirtadienį rytą. Tą dieną apniukęs dangus nuvijo juos į miesto prekybos centrus ar pažintines ekskursijas po Kauną.
Nacionalinį laisvojo kritimo derinių čempionatą organizuoja Lietuvos parašiutų sporto federacija ir Kauno parašiutininkų klubas.

Per renginį tikimasi pasiekti ir rekordą. "Kas žino, gal taip nutiks, kad ir pasieksime rekordą, tačiau jei nepasiseks, tai bėdos taip pat nebus. Rekordui dar tik rengiamės", – entuziastingai aiškino Kauno parašiutininkų klubo vadovas Kęstutis Milišauskas.

Lietuvoje kol kas užfiksuotas neoficialus masinis parašiutininkų susikibimas laisvajame kritime. 2009 m. susikibo 36 parašiutininkai. Oficialiai šis rekordas nebuvo fiksuotas. Juolab net nebuvo bandymų, kad tokį veiksmą atliktų Baltijos šalių parašiutininkai. Tikimasi, kad per šį savaitgalį pavyks atrinkti 35–40 žmonių, kurie laisvojo kritimo metu ore susikibs už rankų.

Pasak K.Milišausko, pirmiausia mėginami masiniai šuoliai po maždaug dvylika žmonių. Privalu pasitikrinti, ar visi yra pasirengę. "Taip vėliau bus lengviau dalyvauti masiniame šuolyje. Pagaliau gal pastebėsime, kad kuris nors parašiutininkas dar nepajėgus dalyvauti tokioje akcijoje", – aiškino K.Milišauskas.

Numatyta, kad rekordinis šuolis turėtų vykti iš 4,5 km aukščio. Dvi dešimtis žmonių iki padebesių nuskraidins du lėktuvai. Laisvojo kritimo metu už rankų susikibę parašiutininkai turės išsilaikyti 3 sek.
Pociūnų aerodromas savaitgalio ekstremalams parengė dar vieną staigmeną – šuolius iš 6 km aukščio. "Tai nėra kažkas labai neįprasto, tačiau tokiam šuoliui jau būtina deguonies įranga. Oras tokiame aukštyje būna išretėjęs, o laisvasis kritimas gali trukti apie 1,5 min.", – paaiškino K.Milišauskas.

Beveik 900 Europos ir Amerikos karinių pajėgų narių sekmadienį nusagstė dangų virš Normandijos parašiutų kupolais, minint sąjungininkų desanto išsilaipinimo per Antrąjį pasaulinį karą 70-ąsias metines.

Didėlė žiūrovų minia stebėjo, kaip parašiutininkai iš Prancūzijos, JAV, Vokietijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Čekijos ir Italijos iššoko iš lėktuvų virš Sent Mer Eglizo miestelio, atlikusio svarbų vaidmenį per sąjungininkų desanto operaciją Normandijoje.

„Tai buvo lengviausias mano atliktas šuolis: sklandus nusileidimas, jokio vėjo... Labai didžiuojuosi“, – sakė 23 metų amerikiečių leitenantas, dalyvavęs tame renginyje.

Naktį iš 1944 metų birželio 5-osios į 6-ąją apie 13,5 tūkst. amerikiečių buvo atskraidinti 800 lėktuvų ir numesti su parašiutais šiaurės Prancūzijoje aplink Sent Mere Eglizą.

Dar 4,4 tūkst. karių buvo pergabenti daugiau nei 300 sklandytuvų, sakė Stephane'as Lamache'as (Stefanas Lamašas), tame miestelyje veikiančio Oro desantininkų muziejaus istorikas.

Tarp žiūrovų, sekmadienį stebėjusių parašiutininkų pasirodymą, buvo 93 metų karo veteranas Warrenas Wiltas (Vorenas Viltas), kuris buvo vienas iš Normandijos operacijos oro desantininkų.

Kalbėdamasis su naujienų agentūra AFP, jis juokavo, jog norėtų dabar turėti parašiutą. „Tai išties bjauru – dabar turėčiau būti su jais (parašiutininkais)“, – juokais skundėsi W.Wiltas.

Tačiau šuolių sąlygos 1944-aisiais buvo visiškai kitokios.

93 metų veteranas Budas Rice'as (Badas Raisas), tuomet pilotavęs lėktuvą, kuriame buvo 20 karių, pasakojo: „Tvyrojo siaubingas rūkas – bijojau susidūrimo“.

Sent Mer Eglizas buvo vienas pirmųjų miestelių, išvaduotų nuo okupacinių nacių pajėgų per tą invaziją. Sąjungininkai jo užėmimą laikė strategiškai svarbiu, siekiant atremti bet kokį vokiečių kontrpuolimą.

Vadinamosios „D dienos“ desante dalyvavo iš viso 156,2 tūkst. karių.

Sekmadienį surengtas parašiutininkų pasirodymas tapo praeitą savaitgalį vykusių Normandijos desanto atminimo renginių kulminacija.

Vėliau vyks renginiai, žymintys tolesnes kovas Normandijoje po sąjungininkų išsilaipinimo. Tam regionui išvaduoti nuo nacių prireikė dar 100 dienų.

Suomijoje sudužus mažam lėktuvui, kuriuo grupė parašiutininkų Velykų sekmadienį skrido šokti su uždelstiniu parašiuto išskleidimu, žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė policija ir žiniasklaida.

Lėktuvas „Comp Air 8“ nukrito Jemijervio mieste Vakarų Suomijoje, sakoma policijos pareiškime, kuriame nenurodoma, kiek žmonių žuvo.

Laikraštis „Helsingin Sanomat“ pranešė apie septynis žuvusius žmones ir nurodė, kad sugedo lėktuvo variklis.

Lėktuvu skrido 11 žmonių, kurių trys iššoko su parašiutais prieš tai, kai lėktuvas nukrito, rašė dienraštis. 11-ojo lėktuve buvusio žmogaus likimas nežinomas.

Jemijervio oro uostas yra populiarus tarp parašiutininkų mėgėjų.

Du parašiutininkai žuvo antradienį per šuolį pietų Arizonoje, kai jiems susidūrus ore parašiutų kupolai susiskleidė, pranešė pareigūnai.

Incidento liudininkai sakė tyrėjams, kad parašiutininkai susidūrė apie 16 val. 50 min. vietos (trečiadienį 2 val. 50 min. Lietuvos) laiku, 60-90 metrų aukštyje, kai jų parašiutai buvo išsiskleidę, sakė Elojaus miestelio policijos atstovas seržantas Brianas Jerome'as (Brajenas Džeromas). Jų parašiutai susiskleidė, o žmonės nukrito ant žemės.

Pasak policijos, vienas parašiutininkas žuvo įvykio vietoje, o kito mirtis buvo konstatuota Kasa Grandės regioninėje ligoninėje.

Tą pačią dieną susižalojo dar vienas parašiutininkas, tačiau policija nurodė, kad tas incidentas "nebuvo susijęs ir nebuvo sukeltas" minėto susidūrimo. Manoma, kad to asmens būklė nėra sunki, sakė B.Jerome'as.

Susidūrimas įvyko parašiutininkų mokymo centre "Skydive Arizona", veikiančiame prie Elojaus municipalinio oro uosto, už maždaug 100 kilometrų į pietus nuo Finikso.

Šio centro tinklalapyje nurodoma, kad jis turi didžiausią pasaulyje šuolių su parašiutais aerodromą, kuriuo gali naudotis visų atskyrių parašiutininkai.