Vos išdavus parašų rinkimų lapus VRK jau sulaukė pranešimų dėl kandidatų į prezidentus elgesio, tarp jų ir dėl G. Nausėdos siūlymo išgerti kavos.

„Gavę užklausas rinksime informaciją ir tada bus sprendžiama dėl tyrimo pradėjimo, o tik tai pasirodžius šiai informacijai viešoje erdvėje buvo kreiptasi į kandidatą, primenant rinkimų kodekso nuostatas dėl dovanų balsavimo metu ir renkant parašus“, – LRT radijui penktadienį sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

„Kava yra materialinė nauda, nebent rinkėjas pats susimoka“, – teigė ji.

Kava yra materialinė nauda, nebent rinkėjas pats susimoka.

Ketvirtadienį feisbuke G. Nausėda skelbė išgersiantis kavos su keletu asmenų, kurie padės už jį parašą.

„Mielai išgerčiau kavos su ja ar juo, kuris už mane pasirašys: 5000-tasis, 7500-tasis, 10000-tasis, 15000-tasis, 20000-tasis. Jeigu būtent Jums pavyko taip pasirašyti, atsiųskite tai fiksuojančią ekrano nuotrauką info@prezidentasnauseda.lt ir pakviesiu Jus susitikti prie kavos puodelio. Nuoširdžiai pakalbėsime ir apie knygas, ir apie krepšinį, ir apie Lietuvos ateitį“, – feisbuke skelbė G. Nausėda.

VRK pirmininkė teigia, kad komisija yra gavusi nemažai skundų ir pranešimų dėl pastebimų įvairių pažeidimų – nepažymėtos reklamos, jos dalinimosi socialiniuose tinkluose.

„Tarkime, kad politinė reklama internete apmokėta buvo nepažymėta arba tretieji asmenys apmoka politinę reklamą, politinės partijos apmoka kandidatų reklamą ir panašiai. Tie atvejai yra tiriami“, – teigė L. Petronienė.

Kandidatams į prezidentus ėmus rinkti parašus, VRK taip pat kviečia saugotis sukčių, kurie ėmė siųsti žinutes su nuorodomis padėti parašą už kandidatą. VRK pabrėžia, kad neturi gyventojų kontaktų ir pranešimų nesiunčia.

Parašus kandidatai į prezidentus gali rinkti iki kovo 28 dienos. Juos dar pirmą dieną elektroniniu būdu surinko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė premjerė Ingrida Šimonytė.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Ažiotažas – ne tik centre

Socialiniuose tinkluose gausu nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti įvairiuose Rusijos miestuose nusidriekusios ilgos eilės žmonių, norinčių savo parašais įtvirtinti paramą opozicijos politiko sprendimui dalyvauti kovo 17-ąją vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Žmonės būriuojasi ne tik sostinėje ar Sankt Peterburge, bet ir Jekaterinburge, Krasnodare, Petrozavodske.

B. Nadeždino kampanijos tinklalapyje antradienio rytą skelbta, kad pavyko surinkti kiek daugiau nei 100 tūkst. parašų, ketvirtadienį šis skaičius pasiekė 158 tūkst.

Nors lapus su remiančių piliečių parašais Vyrausiajai rinkimų komisijai reikia pateikti sausio 31-ąją, B. Nadeždino komanda pranešė baigsianti juos rinkti anksčiau, kad galėtų patikrinti kiekvieną parašą. Be kita ko, reikia įvykdyti ir kitą sąlygą: iš vieno regiono turi būti surinkta ne daugiau kaip 2 500 parašų.

Tai nemenkas iššūkis potencialiems rinkimų dalyviams, kurį įveikti galima tik turint po visą šalį išsibarsčiusią komandą. Kita vertus, šis reikalavimas yra svarbus indikatorius, galintis parodyti, ar vadinamasis liberalusis kandidatas domina ne tik politinio centro, Maskvos, Sankt Peterburgo gyventojus, kurių balsų paprastai nepakanka proputiniškiems likusių šalies regionų rinkėjams atsverti.

Parašus renkančių atstovų geografija B. Nadeždino rinkimų kampanijos tinklalapyje atrodo gana solidžiai: parašai rinkti ir Kaliningrado srityje, ir Užbaikalėje, ir net Sachaline. Užsienio šalyse – taip pat: parašai rinkti nuo Vilniaus, Haifos (Izraelis) iki Portu (Portugalija).

Išimtis: B. Nadeždinas iki šiol buvo bene vienintelis viešas Rusijos politikas, kuris net ir propagandistų laidose karą vadino klaida. / „Wikipedia“ nuotr.

Legali antikarinė akcija

Indikacijų, kad Rusijos prezidento rinkimai bus tikri, atitiks civilizuotose šalyse priimtus standartus, o ne, kalbant Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžiais, bus tik biurokratinė procedūra, nėra.

Po plataus masto invazijos į Ukrainą pilietinės teisės Rusijoje buvo dar labiau suvaržytos. Už karo kritiką net savo socialiniame tinkle ar pacifistinį meno kūrinį baudžiama realia laisvės atėmimo bausme, skiriant humanizmo principų neatitinkančias bausmes.

Pvz., Aleksandra Skočilenko, Sankt Peterburgo prekybos centre keitusi etiketes į antikarinius šūkius ir prieš karą pasisakęs Maskvos savivaldos deputatas Aleksejus Gorinovas buvo nuteisti septynerių metų laisvės atėmimo bausmėmis. Syktyvkaro gyventojas Dmitrijus P. buvo trejiems metams pasiųstas už grotų vos už tris komentarus apie Krymo tiltą. Iš viso, žmogaus teisių organizacijos „OVD Info“ duomenimis, dėl antikarinės pizicijos baudžiamosios bylos iškeltos 818 asmenų.

Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos veiklą galima prilyginti tik su pogrindžiu: pagrindinis oficialiai informacijai alternatyvių žinių šaltinis – į užsienį persikrausčiusių redakcijų redaguojami portalai, Nyderlanduose įsitvirtinusi televizija „Dožd“, kanalus „YouTube“ įkūrę pavieniai žurnalistai.

Masinės klastotės – praeityje, 2018 m. šiam tikslui pasitelktas elektroninis balsavimas, pagrindinės nepriklausomų rinkimų stebėtojų organizacijos „Golos“ veiklos paralyžiavimas (jos lyderis Grigorijus Melkonjansas buvo apkaltintas nepageidaujamos organizacijos įkūrimu ir yra suimtas) nepalieka iliuzijų, kad kovo 15–17 d. Rusijoje galėtų įvykti tarptautinius standartus atitinkantys rinkimai.

Ko tuomet galima pasiekti remiant B. Nadeždiną, telkiant jį palaikančius Rusijos rinkėjus, agituojant juos pasirašyti už šį kandidatą, o vėliau – atiduoti už jį savo balsą?

Į šį klausimą susiskaldžiusi rusų opozicija pateikia du atsakymus. Viena stovykla (tarp kitų –  verslininkas Michailas Chodorkovskis ir Aleksejaus Navalno komanda) akcentuoja, kad paremdami atvirai karą kritikuojantį kandidatą rusai išreikš savo antikarinę poziciją. Šiuo faktu egzilio rusai galėtų naudotis ir kalbėdami apie Rusijos visuomenę, nes kol kas net ir alternatyvūs sociologiniai tyrimai rodo ją besąlygiškai remiant karo veiksmus Ukrainoje.

B. Nadeždinas pasisako už paliaubas, bet nekalba apie tai, ar sustabdžius karą reikėtų išvesti Rusijos kariuomenę iš užimtų Ukrainos žemių. Jis akcentuoja derybas.

Anot politologės Jekaterinos Šulman, eilės prie parašus renkančių aktyvistų – legali antikarinė demonstracija. Žmonės šiam veiksmui ryžtasi net abejodami, ar šie sąrašai tikrai pateks į Vyriausiąją rinkimų komisiją, o ne saugumo tarnyboms.

Jaukas rinkėjams?

Pesimistai įsitikinę, kad derėtų ignoruoti rinkimus ne tik dėl dirbtinai kuriamo B. Nadeždino kaip opozicijos lyderio įvaizdžio.

V. Putinui esą svarbiausia sudaryti rinkimų iliuziją. Tuomet jis ir toliau galėtų vadintis išrinktu lyderiu, o milijonai šalies žmonių toliau gyventų tikėdami, kad gyvena modernioje valstybėje, nesuprasdami, kad yra mulkinami per valdžios valdomus informacijos kanalus skleidžiant melą.

Politologas Aleksandras Kynevas dar pernai rudenį prognozavo, kad valdžiai prezidento rinkimuose reikės saugaus „liberalaus kandidato“, nes taip galėtų paskatinti rinkėjų aktyvumą, kurio, esant nuobodžiai kampanijai ir stingant intrigos, užtikrinti neįmanoma. „Reikia, kad būtų kažkoks judėjimas, panašus į gyvenimą“, – sakė jis.

Įtarimų, kad B. Nadeždinas ir yra tokia valdžios palaiminta alternatyva, procedūros statistas, kelia ir kliūtys, su kuriomis susidūrė kita alternatyvi kandidatė – žurnalistė Jekaterina Duncova. Jai gruodžio pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija net neleido rinkti parašų.

Interviu Aleksandro Pliuščevo kanalui B. Nadeždinas savo sėkmę aiškino ankstesniuose rinkimuose įgyta patirtimi, savo komandos, kurioje – profesionalūs teisininkai, kvalifikacija.

Be to, jis galėjo remtis iškėlusios partijos ištekliais: ne tik finansiniais, bet ir administraciniais. Dėl to buvo galima surengti partijos regioninių skyrių konferencijas, o vėliau – ir suvažiavimą Maskvoje.

Prieš V. Putiną ir karą

Skeptikai prognozuoja: B. Nadeždinas bus pašalintas iš rinkimų maratono, o jei jam ir bus leista dalyvauti, Kremlius leisiąs paskelbti, kad už jį esą balsavo minimalus skaičius rinkėjų, ir šį rezultatą aiškins menku antikarinių idėjų populiarumu.

B. Nadeždinas įsitikinęs, kad tuo atveju, jei jis nebus pašalintas iš rinkimų, už jį balsuos gerokai daugiau rinkėjų. „Turi būti išgirstas balsas žmonių, kurie nenori V. Putino dar šešeriems ar dvylikai metų, turi būti išgirstas balsas žmonių, kurie nori taikos, – sakė B. Nadeždinas. – [Padaryti] kad už mane balsuotų dešimtys milijonų žmonių, kurie nenori V. Putino amžiams ir specialiosios karinės operacijos tęsimo, – mano darbas. Jų (nenorinčių, kad tęstųsi karas Ukrainoje, – aut. past.) – tikrai ne 2 proc., o 20–25 proc.“

Paklaustas, ar, jei būtų leista dalyvauti rinkimuose, tikisi juos laimėti, politikas sakė neabejojantis savo pergale, nors jos gali ir nepavykti pasiekti šiemet kovą.

Oficialūs rėmėjai

B. Nadeždiną šiandien galima vadinti vadinamosios sisteminės alternatyvos atstovu. Politinę karjerą diplomuotas fizikas pradėjo Boriso Jelcino eros metais Maskvos srities Dolgoprudno mieste. 1997–1999 m. jis buvo tuomečio vicepremjero Boriso Nemcovo ir premjero Sergejaus Kirijenkos, kuris dabar vadovauja Kremliaus vidaus politikos blokui, patarėjas. 1999–2003 m. jis buvo ypatinga veikla neišsiskyręs Valstybės Dūmos deputatas nuo Dešiniųjų jėgų sąjungos partijos.

Kai Dešiniųjų jėgų sąjungai užsitrenkė Valstybės Dūmos durys, B. Nadeždinas buvo partijos „Dešinysis reikalas“ politinės tarybos narys, 2016 m. kandidatavo į Dūmą su Boriso Titovo „Augimo partija“, o 2021 m. – su partija „Už teisingą Rusiją“.

B. Nadeždinas prezidento rinkimuose dalyvautų kaip partijos „Pilietinė iniciatyva“, kurią 2012 m. įkūrė buvęs Rusijos ekonomikos ministras (1992–1993 m.) Andrejus Nečajevas, atstovas. Partijos politinei tarybai 2010-ųjų viduryje priklausė nuo persekiojimo į užsienį pabėgęs Dmitrijus Gudkovas ir persitvarkymo laikmečio demokratas Vladimiras Ryžkovas. Jos rinkimų kampanijos štabui vadovavo dabar egzilyje gyvenantis nuomonės formuotojas Maksimas Kacas.

2018 m. prezidento rinkimuose ši partija iškėlė Kseniją Sobčak, kuri galiausiai surinko 1,68 proc. balsų. Su V. Putinu asmeniniais ryšiais susijusios populiarios visuomenės veikėjos netikėtą iniciatyvą politologai tąkart vadino Kremliaus projektu, siekiant sudaryti tiek rinkimų iliuziją, tiek išskaidyti opozicijos rinkėjų balsus.

B. Nadeždinas kategoriškai neigia savo ryšius su valdžia. „Nei prezidento administracijos, nei jokių oligarchų už manęs nėra. Visa mano kampanija finansuojama tik iš paprastų žmonių aukų“, – curretime.tv sakė jis.

Šalis vis labiau grimzta į viduramžių feodalizmą ir obskurantizmą. Iš Europos valstybės, kuria Rusija siekė tapti šimtmečius, ji rizikuoja tapti Kinijos vasale.

„Šiandien manęs klausiate, kaip čia yra, kad aš kažką sakau (kritikuoju valdžią – red. past.), o vis dar esu gyvas ir laisvas. Šio klausimo manęs klausia jau kelis mėnesius. Kokie keli mėnesiai! Manęs to klausia jau 20 metų. Aš į jį atsakiau. Tikriausiai todėl, kad visada buvau Rusijos politikoje. Putino dar net nebuvo, o aš jau buvau ten. Galbūt tai ir yra priežastis. Aš nežinau“, – aiškino B. Nadeždinas.

Kitoks balsas

Bene pagrindinis B. Nadeždino programos akcentas – jo nuomonė apie Rusijos invaziją į Ukrainą. Jis nuosaikiai pasisako prieš karą, net per centrinę televiziją transliuojamose pagrindinių Kremliaus propagandininkų laidose kritikavo Maskvos veiksmus, keldamas nuostabą, kaip apskritai jam leidžiama kalbėti eteryje.

B. Nadeždinas sako, kad V. Putinas padarė lemtingą klaidą, pradėdamas specialiąją karinę operaciją, dėl kurios atsirado daug „žuvusiųjų ir neįgaliųjų“, o žmonės apskritai „bijo turėti vaikų“.

„Nė vienas iš SKO (B. Nadeždinas invaziją vadina specialiąja karine operacija, SKO, – aut. past.) tikslų nebuvo įgyvendintas. Ir mažai tikėtina, kad jis bus įgyvendintas be didžiulės žalos ekonomikai ir nepataisomo smūgio Rusijos demografijai“, – sakoma oficialiajame politiko manifeste.

„Šalis vis labiau grimzta į viduramžių feodalizmą ir obskurantizmą. Iš Europos valstybės, kuria Rusija siekė tapti šimtmečius, ji rizikuoja tapti Kinijos vasale. Tačiau V. Putino pasitraukimas yra tik pirmas būtinas žingsnis. Rusijos laukia sunkus kelias, kad ji pasuktų į ateitį ir išvengtų nuopuolio į chaosą ir katastrofą“, – aiškinama dokumente.

B. Nadeždinas pasisako už paliaubas, bet nekalba apie tai, ar sustabdžius karą reikėtų išvesti Rusijos kariuomenę iš užimtų Ukrainos žemių. Jis akcentuoja derybas, o į klausimą, kam priklauso Krymas, neatsako vienareikšmiškai – kalba lygindamas jį su Elzasu ir Lotaringija, dėl kurių daugybę metų kovojo Prancūzija ir Vokietija.

Be to, B. Nadeždinas žadėjo paleisti politinius kalinius, minėjo būtinybę kurti „šalies ateitį, į kurią laisvi, išsilavinę žmonės žiūrės ir norės grįžti ar atvykti“.

Apie tai paskelbta ketvirtadienį vykusiame Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje (VRK).

Jos duomenimis, iniciatyvinė piliečių grupė, grąžinusi jai išduotus parašų lapus, nurodė, kad surinko 4 467 parašus, dar 2011 jų gauta elektroniniu būdu.

Anot VRK, iniciatyvinei grupei nepavyko per nustatytą terminą – du mėnesius – surinkti reikiamo parašų skaičiaus.

Iniciatyva siekta Seimui teikti pataisas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos už būsto paskolas.

Iniciatyvinėje grupėje buvo registruota 14 žmonių, dauguma jų – opozicinių Darbo, socialdemokratų, „valstiečių“, demokratų frakcijų parlamentarai.

Norėdami piliečių iniciatyvą pateikti Seimui, iniciatoriai per du mėnesius turėjo surinkti 50 tūkst. parašų. Parašų lapai jiems buvo išduoti balandžio 13 dieną, parašai rinkti ir elektroniniu būdu.

Vieniems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už būsto paskolas opozicija siūlė Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms.

Teigiama, kad tokia tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų, tačiau šias netektis siūlyta kompensuoti lėšomis, gautomis iš būsimo bankų solidarumo mokesčio.

„Mes kaip 16 asmenų iniciatyvinė grupė teikiame iniciatyvą dėl pilietinio referendumo pakeisti Konstitucijai, mažinant parašų rinkimo kartelę nuo 300 tūkstančių iki 50 tūkstančių“, – per VRK posėdį iniciatyvą pristatė grupės vadovas, verslininkas ir asmeninio augimo treneris Nerijus Cibulskis.

Grupės atstovai siekia pakeisti Konstitucijos nuostatą dėl referendumo, kad jis būtų skelbiamas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad referendumas skelbiamas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių.

Referendumo iniciatyvinės grupės atstovams piliečių parašų rinkimo lapus VRK išduos balandžio 27 dieną, parašus jie galės rinkti pusę metų – iki spalio 27 dienos, pranešė VRK.

Per šešis mėnesius nesurinkus reikiamo Lietuvos piliečių parašų skaičiaus, tolesnis parašų rinkimas bus nutrauktas.

Iniciatyvinės grupės koordinatoriumi paskirtas N. Cibulskis yra atsakingas už VRK išduotų piliečių parašų rinkimo lapų priėmimą, panaudojimą, apskaitą ir grąžinimą.

VRK informacinėje sistemoje taip pat sukurta prieiga prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryta galimybė jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą, pranešė komisija.

Parašų rinkimo lapai iniciatyvinei grupei išduoti po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad turi būti galimybė surengti plebiscitą, net jei ir negalioja Referendumo įstatymas.

Teismas panaikino VRK sprendimą neišduoti referendumo parašų rinkimų lapų Zigmui Vaišvilai ir Nendrei Černiauskienei bei įpareigojo tai padaryti.

VRK tokį sprendimą buvo priėmusi, nes nuo liepos 1 dienos dėl Konstitucinio Teismo sprendimo neteko galios Referendumo įstatymas, o Seimas per reguliavimui pataisyti duotą laiką nepriėmė naujo teisės akto.

Kad referendumas būtų paskelbtas, per šešis mėnesius – nuo liepos 21 dienos iki 2022 metų sausio 21 dienos – piliečių referendumo iniciatyvinė grupė turės surinkti 300 tūkstančių Konstitucijos pakeitimą palaikančių rinkimų teisę turinčių šalies piliečių parašų.

V. Titovas į parlamentą mėgino pakliūti su Vytauto Šustausko įkurta partija.

Pagal nustatytą tvarką, kandidatuojant į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje, reikėjo surinkti tūkstantį rinkėjų parašų.

Nedraugiškai Lietuvai žiniasklaidoje V. Titovas dar anksčiau skundėsi, kad esą būtent jam siekiama "sukurti kažkokias papildomas kliūtis, kad galbūt tokiu būdu pašalintų jį iš distancijos".

Tačiau tai yra netiesa. Parašus partijų vienmandatininkams kandidatams reikia surinkti tada, kai partija rinkimuose nepateikia daugiamandačio kandidatų sąrašo.

V. Titovas Klaipėdoje toks buvo vienintelis.

Marių rinkimų apygardos pirmininko Viktoro Greičiaus teigimu, V. Titovo surinktus rėmėjų parašus patikrinusi rinkimų komisija nustatė, kad jų nepakaks tolesnei rinkimų kovai, nors elektroniniu būdu V. Titovą parėmė 13 asmenų, o ant specialių parašų rinkimo lapų pasirašė dar 1 199 žmonės.

Buvo tikrinama, ar visi parašai galioja, ar jie nesidubliuoja, ar visi pasirašiusieji yra iš Marių rinkimų apygardos.

Ir nors V.Titovas surinko per 200 parašų daugiau, nei privaloma pagal įstatymą, galiojančių yra tik 871, o ne tūkstantis, kaip reikalaujama.

"Daugiausia išbrokuota ne tos apygardos rinkėjų parašų. Žmogui pasirašant reikėjo klausti, ar jis priklauso Marių rinkimų apygardai, nes jei jis yra iš kitos apygardos, jo parašas yra niekinis. Todėl V. Titovas kandidatu į Seimo narius patvirtintas nebus", – teigė V. Greičius.

Anot jo, jau pateikta informacija Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad V.Titovo kandidatu į Seimo narius registruoti negalima, nes nepakanka surinktų parašų.

Nepasitenkinimą tokia įvykių eiga V. Titovas spėjo pareikšti ir socialiniuose tinkluose.

Jo įsitikinimu, "atsisakymas atpažinti parašus yra dar vienas Lietuvos politinės sistemos neteisybės demonstravimo elementas" (kalba netaisyta – A.D.).

Kandidatais jie bus registruojami, jei surinks ne mažiau kaip tūkstantį apygardos, kurioje siekia kandidatuoti, rinkėjų parašų.

„Visose trijose apygardose kandidatuojantys kandidatai turi surinkti po tūkstantį parašų. Patikrinus, ar visi pasirašę yra tos apygardos rinkėjai, bus sprendžiama, ar surinktas įstatymu numatytas parašų skaičius, ar ne“, – BNS sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Likus 40 dienų iki rinkimų savarankiški bei partijų keliami kandidatai apygardos rinkimų komisijai turi grąžinti parašų rinkimo lapus. Gavusi parašų lapus, rinkimų komisija juos patikrina per dešimt dienų.

Kandidatus į Seimą yra iškėlusios devynios partijos, taip pat septyni kandidatai siekia išsikelti savarankiškai.

Papildomi rinkimai į Seimą trijose vienmandatėse apygardose – Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos – vyks rugsėjo 8 dieną.

Vilniuje, Žirmūnuose, Seimo nario vieta atsilaisvino Aušrą Maldeikienę išrinkus į Europos Parlamentą. Rinkimai Gargžduose ir Žiemgalos apygardoje, apimančioje Pakruojį, Joniškį ir dalį Šiaulių rajono, rengiami, nes čia išrinkti Seimo nariai „valstietis“ Bronius Markauskas ir liberalas Vitalijus Gailius atsisakė mandatų dėl mero pareigų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) registruos tuos partijų ir visuomeninių komitetų kandidatų sąrašus, kurie turės ne mažiau kaip 10 tūkst. rinkėjų palaikymą.

Parašai renkami elektroniniu būdu bei popieriniuose lapuose, juos VRK pristatyti reikia iki ketvirtadienio darbo dienos pabaigos.

Elektroniniu būdu kol kas nei vienas iš sąrašų nėra surinkęs viso reikiamo parašų skaičiaus, nors netoli tikslo yra visuomeninis komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ su 9 tūkst. parašų ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjunga su 8,5 tūkst. parašų.

Iš viso rinkimuose pretendentais registruota 18 partijų ir visuomeninių komitetų.

Trečias pagal elektroninių parėmimų skaičių yra filosofo vedamas visuomeninis komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ (per 4 tūkst. parašų), Liberalų sąjūdis yra surinkęs netoli 4 tūkst. parašų.

Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 dieną, su antruoju prezidento rinkimų turu.

Lietuva į Europos Parlamentą renka 11 atstovų.

Parašus pretendentai galėjo rinkti daugiau nei mėnesį popieriniuose parašų lapuose, taip pat buvo galima pasirašyti elektroniniu būdu rinkėjo puslapyje jungiantis per el. valdžios vartus.

Kaip yra sakiusi VRK vadovė Laura Matjošaitytė, komisija netikrins visų pretendentų surinktų parašų: ties 20 tūkst. patikrintų galiojančių parašų riba bus konstatuojama, kad įstatymo reikalavimas įvykdytas.

Galutinį kandidatų į prezidentus sąrašą VRK skelbs balandžio 12 dieną.

Parašus elektroniniu būdu yra surinkę du pretendentai iš trylikos: parlamentarė Ingrida Šimonytė (per 38 tūkst. parašų) bei ekonomistas Gitanas Nausėda (per 24 tūkst. parašų).

G. Nausėda taip pat VRK jau yra įteikęs ir popierinius parašų rinkimo lapus su maždaug 40 tūkst. parašų, I. Šimonytės štabas juos teikia ketvirtadienį.

„Valstiečių“ kandidatas premjeras Saulius Skvernelis parašus VRK įteikė trečiadienį, popieriniuose lapuose surinkta apie 30 tūkst. parašų. Elektroninėje erdvėje už S. Skvernelį pasirašė per 6 tūkst. žmonių.

Parašus VRK taip pat jau įteikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Partija pranešė, kad jis surinko apie 30 tūkst. parašų.

Surinkęs reikiamą parašų skaičių taip pat skelbė socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Elektroniniu būdu jis surinko per 10 tūkst. parašų. Parašus lapuose jo štabas įteiks ketvirtadienį.

Parašų lapus ketvirtadienį VRK taip pat teikia filosofas Arvydas Juozaitis, pranešė štabas. Elektroniniu būdu jį parėmė per 13 tūkst. žmonių.

Parlamentaras Naglis Puteikis elektroniniu būdu yra surinkęs per 9 tūkst., Seimo narys Mindaugas Puidokas – per 11 tūkst. parašų, europarlamentaras Valentinas Mazuronis – netoli 7 tūkst., europarlamentaras Petras Auštrevičius – per 9 tūkst. parašų, Seimo narys Petras Gražulis – per 2 tūkst. parašų. Pretendentais taip pat registravęsi Kazimieras Juraitis ir Alfonsas Butė yra surinkę apie 6 tūkst. parašų.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.