Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, parolimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai) nuo šių metų sausio turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

M. Panovas, gimęs 1989 metais, per 2016 metų Rio de Žaneiro parolimpines žaidynes su Lietuvos vyrų golbolo rinktine laimėjo aukso medalį. Golbolą žaidžia daugiau neregiai arba silpnai matantieji.

Valstybinė pirmojo laipsnio pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio – 232 eurai.

Ji nemokama, jei asmuo gauna draudžiamųjų pajamų. 

Šis vizitas vadinamas įtampos tarp abiejų kaimynų mažėjimo ženklu.

Prieš atvykdami į varžybų vietą, du slidinėjimo kroso varžybose dalyvausiantys sportininkai kartu su keturiais atletais stebėtojais ir 18 pareigūnų kirto sieną į šiaurę nuo Seulo.

Delegacija atvyko Seului ankstesnę pranešus apie planus surengti istorinį Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) ir Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino (Mun Džejino) susitikimą. Tai būtų dar vienas olimpiados paskatinto santykių gerinimo padalytame Korėjos pusiasalyje žingsnis.

Moon Jae-inas stengėsi pasinaudoti vasario 9-25 dienoms vykusių Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių proga ir paskatinti dialogą tarp Vašingtono ir Pchenjano. Tokiu būdu jis mėgino sumažinti branduolinio konflikto tarp JAV ir Šiaurės Korėjos tikimybę.

Pchenjanas mėgino užkariauti tarptautinės auditorijos simpatijas, atsiųsdamas šimtus sporto šokėjų bei Kim Jong Uno seserį į olimpiados atidarymo ceremoniją. Jos metu abiejų Korėjų atletai žygiavo po neutralia „susivienijimo vėliava“.

Seulas savo ruožtu į Pjongčangą šią savaitę atsiuntė prezidento ypatinguosius pasiuntinius, įskaitant žvalgybos tarnybų vadovą. Šiaurės Korėjos lyderis sakė jiems, kad jo valstybė pasiruošusi svarstyti su JAV branduolinių ginklų atsisakymo galimybes.

Planuojama, kad Šiaurės Korėjos atletai Kim Jong Hyonas (Kim Čen Hjonas) ir Ma Yu Cholas (Ma Ju Čolas) žygiuos su savo kolegomis iš Pietų Korėjos penktadienį vyksiančioje parolimpiados atidarymo ceremonijoje. Pačios žaidynės vyks iki kovo 18 dienos.

Abu sportininkai debiutavo tarptautinėje arenoje sausį vykusiame turnyre Vokietijos mieste Oberide.

Šiaurės Korėja, dažnai kritikuojama dėl žiauraus elgesio su neįgaliaisiais, žiemos parolimpiadoje dalyvauja pirmąkart.

2012 metais Pchenjanas atsiuntė sportininkų į Londono vasaros olimpines žaidynes, o 2016 metais – į Rio de Žaneiro olimpiadą.

Tarptautinio parolimpinio komiteto (IPC) atstovas Craigas Spence'as (Kreigas Spensas) sakė, kad šįkart Šiaurės Korėjos atletai dalyvauja žaidynėse „dvišalėje“ kategorijoje. Tai reiškia, kad jie neatitiko visų kvalifikacijos kriterijų.

„Išsiuntėme jiems dvišalius kvietimus dėl susiklosčiusių aplinkybių. Jie nekeliaudavo aplink pasaulį ir negalėjo dalyvauti visuose atrankinėse varžybose“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Pasak jos, sportininkai neturi būti skirstomi į rūšis, o visų atletų laimėjimus reikia vertinti vienodai.

Tai valstybės vadovė sakė pirmadienį Prezidentūroje apdovanodama parolimpiadoje Brazilijoje medalius iškovojusius Lietuvos sportininkus ir jų trenerius.

Aukso medalį Brazilijoje laimėjusios Lietuvos vyrų golbolo rinktinės nariams įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Didysis kryžius.

Rutulio stūmimo rungtyje auksą ir sidabrą disko metimo rungtyje iškovojusiam Mindaugui Biliui įteiktas specialus prezidento medalis.

2014 metais jis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Pagal įstatymą, aukštesnis valstybės apdovanojimas jam negali būti skiriamas, nes dar nepraėjo įstatyme nustatytas laikotarpis.

„Drauge su jumis džiūgavome vėl matydami Rio mūsų trispalvę – lietuvišką pergalės ženklą. Į pasaulio ir šalies sporto istoriją įrašėte naujas ir labai ryškias eilutes, o Jūsų asmeninės istorijos ir pavyzdžiai įkvėps ne vieną žmogų priimti svarbiausius gyvenimo iššūkius“, – sakė prezidentė.

Parolimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 13 sportininkų. Iškovojusi du aukso ir vieną sidabro medalį Lietuvos rinktinė 159 valstybių rikiuotėje užėmė 44 vietą.

Įkvepiantį ryžtą ir pastangas parodžiusi rinktinė iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalį. Tačiau ne tik už medalius - už jų ištvertas varginančias treniruotes, suteiktas geras emocijas, norą veikti, sportuoti, Lietuvos vardo garsinimą šeštadienio vakarą ir susirinkta padėkoti Kaune. 

Parolimpinėse žaidynėse 34 metų šiaulietis Mindaugas Bilius rutulio stūmimo rungtyje iškovojo auksą, o mesdamas diską - sidabrą. Lietuvos vyrų golbolo rinktinė visus šlavė sau iš kelio ir taip pat lipo ant aukščiausios apdovanojimų pakylos. Lietuvos golbolo riktinę sudarė: Mantas Brazauskis, Nerijus Montvydas, Mantas Panovas, Genrikas Pavliukianecas, Justas Pažarauskas ir Mindaugas Suchovejus (vyriausiasis treneris - Karolis Levickis).

Į Braziliją vyko ir visą širdį įdėjo daugkartinė Europos, pasaulio čempionė ir prizininkė, pasaulio rekordininkė šuolio į tolį bei ieties metimo rungtyse Ramunė Adomaitienė, kuri Rio de Žaneire varžėsi šuolio į tolį rungtyje. Taip pat itin tituluotas kaunietis Kęstutis Skučas metė diską ir dalyvavo 100 metrų vežimėliais lenktynėse. 37 metų šiaulietis Jonas Spudis bandė įrodyti pranašumą ieties metimo rungtyje, o neregys septyniolikmetis plaukikas kaunietis Edgaras Matakas sėkmingai finišavo plaukimo takeliuose.

Parolimpiadoje taip pat sėkmingai varžėsi 26 metų klaipėdietis irkluotojas Augustas Navickas, 22 metų ukmergiškis dziudo meistras Osvaldas Bareikis.

Prie Miesto sodo šeštadienio vakarą atvyko ne visi minėti parolimpiniai sportininkai, tačiau atvykusieji nuoširdžiai bendravo su visais norinčiais pasikalbėti renginio dalyviais.

"Kurio nori?" - paprašytas leisti pasimatuoti nusišypsojo M. Bilius ir iš kišenės išsitraukė abu Brazilijoje iškovotus medalius. Nusifotografuoti su parolimpiniu čempionu panoręs vaikinas turės nuotrauką ne tik su juo, bet ir medaliu ant savo kaklo.

M. Bilius portalui „kauno.diena.lt“ pasakojo, kad grįžęs į Lietuvą dar nespėjo kaip reikiant išsimiegoti. Kol kas jį kviečia į televizijos laidas, renginius. Kad ir šį vakarą - parolimpiečių buvo paprašyta Miesto sode pasirodyti dar prieš šeštą valandą vakaro. Pasirodę jie lūkuriavo, kol sužinojo, kad programa pasikeitė - eilė lipti į sceną ateis tik apie 19 val., per socialinės įtraukties festivalio „Draugystės spalvos“ užbaigiamojo koncerto petraukėlę.

M.Bilius, besitreniruojantis Kaune ir Šiauliuose, sakė gaunantis nemažai laiškų iš pavienių žmonių ir iš grupių su prašymais pasidalyti patirtimi ir savo sėkmės istorija. Jis džiaugiasi, kad vis labiau mažėja žmonių su negalia atskirtis, ir yra užsimojęs pakeisti neįgaliųjų sporto valdymo sistemą paruošiant išsamią neįgaliųjų sporto strategiją.

K. Skučas sakė esąs patenkintas savo Rio de Žaneire pasiektais rezultatais, nes pasirengimui turėjo labai mažai laiko. Nepaisant to, vyras pasiekė netgi geresnį rezultatą nei per treniruotes. Jis pasakojo, kad net trys jo bandymai nebuvo užskaityti dėl to, kad buvo blogai pritvirtintos jo kojos.  

Sportininkas įsitikinęs, kad neįgaliesiems judėjimas ir sportas yra dar svarbesnis dalykas nei sveikiesiems. "Sportas ne tik sutvirtina fizinį kūną, bet ir padeda įveikti moralinius sunkumus, su kuriais anksčiau ar vėliau susiduria visi neįgalieji", - patarė K. Skučas. 

Šiame koncerte dalyvavo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, Povilas Meškėla, Ingrida Kazlauskaitė, Ramūnas Difartas, LSKD „Guboja“ nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras, grupė „Thundertale“, Samanta Tina (Latvija), GON bei kiti.

Renginį vedė judėjimo negalią turintys Audrius Kalvėnas ir Aistė Krušinskaitė.

Rio parolimpiadoje dalyvavo daugiau kaip 4 tūkstančius sportininkų iš daugiau kaip 170 šalių. „Pasaulyje neįgaliųjų sportas labai stipriai populiarėja, o Lietuvoje dar turime požiūrį, kad čia – mėgėjų užsiėmimai, tik rekreacija. Jeigu anksčiau buvo įmanoma per 5-7 metus treniruojantis pasiekti parolimpinio čempiono rezultatą, dabar – be šansų, nes rezultatai yra smarkiai išaugę ir nuolat gerėja“, – yra pasakojęs Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis.

Padėkos vakarą parolimpiečiams Kaune organizavo Kauno savivaldybė kartu su „Baltijos ugdymo centru“.

Šis susitikimas yra penktuosius metus vykstančių Kauno jaunimo dienų pabaiga.

– Golbolas – aklųjų ir silpnaregių riedulys, žaidžiamas trys prieš tris salėje, sportininkai guli, stengiasi įmušti kamuolį į kitoje salės pusėje esančius vartus. Pone Levicki, ar tokia šio žaidimo esmė?

K. Levickis: Pasakėte teisingai, išskyrus, kad sportininkai guli. Žaidėjai guli tik tada, kai ginasi. Taip jie stengiasi užstoti kuo didesnį vartų plotą. Įvartį stengiamasi pelnyti atsistojus ir kuo greičiau įsibėgėjus.

– Golbolo žaidėjai žaidžia su specialiu kamuoliu, jo viduje yra skambaliukai. Žaidėjas girdi kamuolį. Pone Genrikai, ar įmanoma tiksliai nustatyti kamuolio trajektoriją girdint tik garsą?

G. Pavliukianecas: Sudėtinga. Metimų yra visokių – lygių, slystančių grindimis ir šokinėjančių. Yra ir suktų metimų – panašiai kaip futbole ar lauko tenise, kai kamuolys yra užsukamas. Tada turi įsitempęs klausytis, tačiau ne visada pavyksta. Rodos, kamuolys kairėje, bet paskutiniu momentu pasisuka į dešinę ir viskas baigiasi priešininko įvarčiu.

– Nepaisant to, kad žaidžia silpnaregiai ir neregiai, visi privalo dėvėti akinius, nes sąlygos visiems turi būti lygios?

G. Pavliukianecas: Taip. Dedami ne tik akiniai, ant akių dar klijuojami specialūs lipdukai. Tai labai griežta sąlyga, prieš rungtynes teisėjai būtinai patikrina. Rungtynių metu negalima liesti rankomis veido. Jei teisėjai pastebės, kad lieti akinius ar darai kokius nors kitus įtartinus veiksmus prie akių, gali užsidirbti baudinį. Rio de Žaneire vienas žaidėjas už tai buvo diskvalifikuotas.

– Pone Levicki, koks golbolo žaidėjų treniravimosi intensyvumas? Profesionalūs sportininkai, artėjant svarbiems turnyrams, paprastai treniruojasi kelis kartus per dieną. O parolimpiečiai?

K. Levickis: Mes taip pat treniruojamės intensyviai. Paprastai pradedama nuo treniruočių 3 kartus per savaitę, mes treniruojamės 5-6 kartus. Artėjant svarbioms varžyboms, treniruojamės 2 kartus per dieną.

– Ar tai galima lyginti su profesionaliu sportu?

K. Levickis: Žinant, kiek mes dirbam, galima lyginti. Dirbame ir su detalėmis, funkciniais dalykais. Tam reikia laiko.

– Kaip jūs pasirenkate sportininkus?

K. Levickis: Esu susirinkęs pačius geriausius golbolo žaidėjus šiuo metu esančius Lietuvoje.

– Pone Genrikai, ar jūs turite galimybių rungtis su kitų miestų golbolo žaidėjais? Ar yra kitų komandų? Kaip tobulėjama?

G. Pavliukianecas: Prieš 10-15 metų Lietuvoje buvo apie 10 komandų iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio. Bet ilgainiui „Šaltinio“ sporto klubas suviliojo pačius geriausius.

– Ir neliko konkurencijos? Visus įveikėte?

G. Pavliukianecas: Galima sakyti ir taip. Lietuvos čempionate turime tris komandas, jos rungtyniauja ir laimi prizines vietas. Kiti klubai pamatė, kad jiems nėra ką veikti čempionate. Jie neturi noro ir galbūt galimybių žaisti golbolą. Pamažu tų klubų nebeliko.

– Pone Levicki, jūs turbūt per gerai treniruojate savo sportininkus? Kitiems neįdomu su jais žaisti, nes lygis per aukštas?

K. Levickis: Greičiausiai. Nes su visomis trimis komandomis galėčiau drąsiai žaisti parolimpinėse žaidynėse. Manau, jos tikrai neliktų paskutinės.

– Dabar daug kalbama apie parolimpiečių treniruočių sąlygas. Pone Genrikai, kaip jūs jas apibūdintumėte?

G. Pavliukianecas: Mūsų sąlygos neblogos, tačiau nežinau, kaip bus toliau. Grįžus iš Rio de Žaneiro sužinojau, kad atlyginimas treneriui nebus mokamas. Mūsų sporto bazę išlaikė sporto mokykla „Tauras“, nuo šių metų pradžios iki rugsėjo finansavo Kūno kultūros ir sporto departamentas. O nuo rugsėjo 1 d. jokio finansavimo nėra ir mes nežinome, ar galėsime savo salėje treniruotis. 

– Kur yra ta salė?

G. Pavliukianecas: Mes treniruojamės Gerosios Vilties progimnazijoje Vilniuje. Čia yra speciali golbolui pritaikyta salė. Ji priklauso Lietuvos aklųjų sąjungai, ji tą salę nuomoja, ima mokesčius už komunalines paslaugas.

– Jūs tam lėšų neturite, o Kūno kultūros ir sporto departamentas pinigų neskiria?

G. Pavliukianecas: Šiems metams lėšų buvo rasta, o kaip bus toliau, nežinome. Manau, čia ne tik departamento rūpestis. Reikėtų spręsti problemą valstybės mastu, kad neįgalūs sportininkai galėtų normaliai treniruotis.

– Pone Levicki, kaip yra finansuojamas sportininkų pasirengimas parolimpinėms žaidynėms? Kas moka jums atlyginimą, moka už salę?

K. Levickis: Klausimas ne man, nes aš esu viso labo treneris. Žinau tik tiek, kad Parolimpinis komitetas ir Lietuvos aklųjų sporto federacija turi sudaryti sąlygas ruoštis. Žaidėjai gavo pinigėlių maistui, salė buvo nuomojama, į pasirengimo varžybas mus vežė Lietuvos aklųjų sporto federacija, aprangą nupirko Parolimpinis komitetas. Tiek mano žinių.

– Pone Genrikai, iš kai kurių jūsų pasisakymų tiek dėl netinkamos aprangos, kitų dalykų, galima suprasti, kad esate šiek tiek nusivylęs pasiruošimu žaidynėms?

G. Pavliukianecas: Dėl aprangos – taip. Visi žinojo, kada vyks parolimpinės žaidynės, tačiau aprangą gavome likus vos savaitei iki išvykimo. Nei mes jos matavomės, nei testavome, ar tinka. Mums atsiuntė nuotraukas elektroniniu paštu, kad pasirinktume spalvą. Aklieji turi rinktis spalvas? Absurdas. Prieš 4 metus, vykdami į Londono parolimpines žaidynes, mes iš anksto gavome pavyzdžius, galėjome pačiupinėti, pasimatuoti, jei reikia – pataisyti. Rio de Žaneire turėjome ne aprangą, o kažkokius skafandrus, kuriuose virėme prakaite.

– Ar dėmesys parolimpiniam sportui Lietuvoje yra deramas? Ką manote?

G. Pavliukianecas: Jei ne mūsų pergalės, dėmesys būtų toks, koks ir buvo. Dabar lietuviai iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalį, susidomėjimas didelis. Labai daug padarė žiniasklaida, žmonės komentavo, buvo ir teigiamų, ir neigiamų atsiliepimų. Labai dėkojame už tai.

– Dabar daug diskutuojama apie premijų dydį. Ar parolimpiečių premijos turėtų būti tokios pačios kaip ir olimpiečių? Sakomi argumentai, kad parolimpinis sportas siekia kitų tikslų – ne rezultatų, o neįgaliųjų integravimo į visuomenę, kad tai mėgėjiškas užsiėmimas ir jo kaip profesionalaus sporto vertinti negalima. Ką apie tai manote?

G. Pavliukianecas: Nežinau, kodėl žmonės taip vertina, kodėl sako, kad mėgėjiškas sportas. Tikrai ne.  Tai yra sportas, į žaidynes išrenkami tik geriausi. Rio de Žaneire golbolo varžybose kovojo 12 stipriausių komandų iš viso pasaulio. Tas pats ir lengvojoje atletikoje, plaukime. Lengvų varžovų nėra, rezultatai aukšti, varžovus skiria sekundės ir jų dalys. Manau, kai kurie sveiki Lietuvos sportininkai turėtų gerai paprakaituoti, kad įveiktų neįgaliuosius.

– Turime geriausią pasaulyje golbolo komandą. Pone Levicki, iš kur tas fenomenas – golbolo sėkmė Lietuvoje?

K. Levickis: Tai daugelio žmonių įdirbis. Reikia kalbėti ir apie šio žaidimo pradininkus, ir tesėjus.

– Kaip jūs pats susidomėjote šiuo sportu?

K. Levickis: Dažniausiai sakau, kad atėjau netyčia. Ir iki šiol esu. Patekau į gerą terpę tarp sportiškų vyrukų. Mus vienija tas pats požiūris ir labai didelis noras laimėti. Kartais treniruotėse netgi tenka raminti sportininkus, nes visi kovoja ir nori laimėti vienas prieš kitą, užmiršta, kad susirinko treniruotis, šlifuoti judesius, o ne rungtyniauti.

„Superinis jausmas, iš karto labai daug adrenalino gavau“, – išvydęs pilną oro uosto salę žmonių sureagavo parolimpinis rutulio stūmimo čempionas ir disko metimo vicečempionas Mindaugas Bilius.

Medalių neiškovoję sportininkai džiaugėsi parolimpiadoje pagerintais asmeniniais, kiti – sezono, Lietuvos ar regiono rekordais bei atrodė pavargę ir laimingi, sulaukę pilnos oro uosto salės sveikinančių svečių ir šilčiausių sveikinimų.

Muzikiniais kūriniais parolimpiečius sveikino grupė „Subtilu Z“.

Džiaugsmingą nuotaiką dar labiau stiprino parolimpiečių ir jų trenerių viltis, kad pagaliau nuo asmeninės iniciatyvos ir individualaus ryžto bus pereita prie sisteminių veiksmų: Lietuvoje bus suformuota tinkama įstatyminė bazė ir sukurta neįgaliųjų sportininkų rengimo sistema.

„Tai vienas geriausių visų laikų pasirodymų parolimpinėse žaidynėse. Išvažiuodami turėjome vilčių tik dėl vieno medalio. Rezultatas yra stulbinantis. Matau, kad laukia didelės reformos. Galų gale supras, kad reikia kažką keisti, pradedant nuo parolimpiados transliavimo per televiziją ir baigiant visų įstatymų, diskriminuojančių neįgaliuosius, pakeitimu“, - sutiktuvėse pasisakė Lietuvos parolimpinės delegacijos misijos vadovas Gintaras Zavadckis.

Pasak G. Zavadckio, padvigubintos parolimpiečių premijos yra tik ledkalnio viršūnė, nes jos bus skirtos tik keletui žmonių, o sistema vis tiek nedirba.

„Jeigu sistemoje nebus nieko keičiama, situacija tik blogės, o ne gerės. Neįgaliųjų sporto klubai tušti, žmonių pritraukti neišeina, trenerių neturime. Jeigu nėra pagrindo – kaip paskui tas čempionas gali atsirasti? Dabar Seimas atmetė ir sporto įstatymas mums nepalankiu būdu grįžo į neįgaliųjų reikalų tarybą. Reikia vėl grįžti į Seimą ir aiškintis. Jeigu mes nieko nepakeisime įstatyminėje bazėje, tai nebus apie ką toliau kalbėti“, – realią situaciją apibūdino G. Zavadckis.

Parolimpiečių pasveikinti atvykusi neįgaliųjų sporto veteranė, Atlantos ir Atėnų parolimpinių žaidynių čempionė ir Pekino vicečempionė Aldona Grigaliūnienė taip pat kalbėjo, kad neįgaliųjų sportas „važiuoja“ tik sportininkų ir trenerių iniciatyvos dėka.

„Dabar sportininkams linkiu tik atsigauti, pailsėti, pasidžiaugti, paskui suvokti, ką jie iš tikrųjų padarė ir visą tą jų nuopelną reikia paversti realybe, kad sportininkų asmeninė iniciatyva būtų paversta sportininkų parengimo sistema. Šitie nuopelnai yra pasiekti tik asmenine iniciatyva – kiek jie išsikovojo, savo ryžtu išėjo, tiek ir išėjo, bet turi būti parengimo sistema. Reikia kitokios įstatyminės bazės ir kitokio požiūrio. Kaip Mindaugas Bilius darė – važinėjo po stovyklas, su sveikaisiais treniravosi, va šitaip ir reikia. O dabar jiems – sveikatos, stiprybės, sėkmės ir dar tokių medalių“, – užsidegusi kalbėjo parolimpinė čempionė A. Grigaliūnienė.

Sutiktuvėse parolimpiečiams rankas spaudęs olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna šypsojosi, nes, pasak jo, tai – džiugi diena visai Lietuvai ir parolimpiniam judėjimui.

„Visiems parolimpiečiams noriu pasakyti, kad svarbiausia buvo dalyvauti, nes įveikti atranką ir išvažiuoti į parolimpiadą irgi nebuvo lengva. Dabar jau turėtų Lietuva žiūrėti, kaip juos sutikti ir ištaisyti savo klaidas, kurios buvo daromos ilgai, nekreipiant dėmesio į parolimpinį judėjimą“, – sakė V. Alekna.

Disko metikui V. Aleknai ne kartą teko rungtyniauti viename sektoriuje su M. Biliumi, todėl garsiausias Lietuvos olimpinis čempionas iš arti žino parolimpiečių treniravimosi sąlygas.

„Jie visiškai neturi bazių, kur treniruotis. Sąlygos yra visiškai ne tokios, kokios turi būti. Rezultatai rodo, kad žmonės, negaudami atlyginimų, dirbdami už dyką, iš idėjos, gali padaryti tokius dalykus. Todėl valstybė turi įdėti savo indėlį į tai“, – įsitikinęs daugkartinis olimpinis čempionas V. Alekna.

Parolimpiečių sutiktuvėse dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė džiaugėsi, kad Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių metu kilo visuomenės sujudimas ir pagaliau atkreiptas dėmesys į žmones su negalia.

„Labai geras jausmas čia būti. Labai džiaugiuosi, kad visuomenėje yra toks sujudimas, pagaliau atkreiptas dėmesys į tuos žmones, kurie galbūt turi tam tikrą negalią, bet jie yra lygiai tokie patys ir net stipresni. Šiandien reikia pasidžiaugti ne tik visais medaliais, bet apskritai, kad Lietuva yra garsinama tokių žmonių. Manau, mes kiekvienas turime mokytis iš jų stiprybės, ištvermės, tikslo siekimo. Tai, ką jie padarė, ilgam nuguls mūsų širdyse ir mes esame kaip mokiniai, ko gero“, – kalbėjo ministrė.

Ji parodė aplink, kad pilna salė pasitinkančių žmonių įrodo, kad nėra jokios ribos tarp neįgaliųjų ir sveikųjų.

„Esmė, kad jie turi ryžto, drąsos dalyvauti ir tas dalyvavimas tikrai Lietuvai labai daug duoda. Man atrodo, per paskutiniuosius ketverius metus iš tiesų visuomenėje požiūris keitėsi, o mums tai yra labai svarbu. Nuo to ir reikėtų pradėti, nes tik per visuomenės požiūrį galima pakeisti visuomenės požiūrį į negalią turinčius žmones“, – pabrėžė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Vienintelei iš Lietuvos valdžios atstovų Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse buvusiai Neįgaliųjų reikalų departamento direktorei Astai Kandratavičienei didžiulį įspūdį paliko tai, kad tokios mažos valstybės kaip Lietuva golbolininkai įveikė varžovus iš didžiosios JAV.

„Labai liūdna, kad parolimpinių žaidynių netransliavo ir dauguma žmonių nežino, kokios tos sporto šakos, koks tas golbolas. Bet aš manau, kad kita parolimpiada bus lygiai taip pat transliuojama ir sulauks tokio paties dėmesio, kaip ir olimpiada“, – vylėsi A. Kandratavičienė.

Iš visos trylikos sportininkų Lietuvos delegacijos septyni parolimpinėse žaidynėse dalyvavo pirmą kartą, o dviem sportininkams tai jau buvo penktoji parolimpiada. Vyriausiajam Lietuvos parolimpiečiui – 49 metai, jauniausias – septyniolikmetis – kitą savaitę grįš į mokyklą. Rio de Žaneire Lietuvai atstovavo aštuoni parolimpiečiai su regėjimo negalia ir penki – su judėjimo.

Du medalius Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse iškovojo šiaulietis lengvaatletis Mindaugas Bilius. Jis diską numetė 53,50 metro, pagerino asmeninį rekordą ir iškovojo parolimpinį sidabro medalį. Rutulį M. Bilius nustūmė 16 metrų 80 centimetrų ir, varžovus palikęs toli už nugaros, iškovojo parolimpinį auksą. Po abiejų rungčių M. Bilius labiausiai dėkojo savo treneriui Rimvydui Plungei.

Šešių golbolo vyrų krūtines Rio de Žaneire taip pat papuošė aukso medaliai. Po septynių atkaklių rungtynių, be pralaimėjimų žaidusi Lietuvos golbolo komanda finale įveikė JAV rinktinę ir nusipelnė aukščiausių apdovanojimų. Komandos kapitonas Genrikas Pavliukianecas tapo rezultatyviausiu parolimpiados golbolo žaidėju, o jo kolega Justas Pažarauskas buvo trečias pagal rezultatyvumą.

Lietuvos centro gynėjas Mantas Brazauskis tapo geriausiu parolimpiados golbolo gynėju.

Golbolo vyrų rinktinę taip pat sudarė Mantas Panovas, Nerijus Montvydas ir Mindaugas Suchovejus, treneris Karolis Levickis, jo asistentė Adelė Markevičiūtė ir sporto medicinos gydytoja Dalia Slaninaitė.

Trečiąkart parolimpinėse žaidynėse dalyvavusi lengvaatletė iš Klaipėdos Ramunė Adomaitienė Rio de Žaneire dalyvavo šuolio į tolį rungtyje. Į tolį nušokusi 4 metrus 52 centimetrus ji vienu centimetru nusileido bronzos laimėtojai ir finale užėmė 4 vietą.

„Nelaimėjus medalio užsidaryti ar liautis sportuoti – tai reikštų negyventi“, – sakė lengvaatletė R. Adomaitienė.

Kitas patyręs Lietuvos sportininkas Kęstutis Skučas prieš tai keturiose parolimpiadose dalyvavo kaip plaukikas, o šiemet išbandė savo jėgas lengvojoje atletikoje. Lietuvos sveikatos universiteto docentas K. Skučas diską numetė 17,08 m ir pagerino asmeninį rekordą bei užėmė ketvirtą vietą. 100 metrų vežimėlių lenktynėse K. Skučas atvažiavo septintas, jo rezultatas – 21,03 sek.

22 metų silpnaregis dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis (treneris Algis Mečkovskis) įrodė, kad jis buvo vertas vardinio kvietimo į parolimpines žaidynes. Dziudo imtynininkas įveikė du stiprius priešininkus ir svorio kategorijoje iki 66 kg. iškovojo 5-ąją vietą.

Lietuvai tradiciškai būdingų parolimpinių sporto šakų sąrašą Rio de Žaneire praplėtė 26 metų irkluotojas Augustas Navickas (treneris Liudvikas Mileška). Parolimpiadoje lietuvis du kartus pagerino asmeninį rekordą – 1000 metrų vienviete valtimi nuplaukė per 5 min. 10,21 sek. (pirmą dieną rezultatas buvo 5:10,24) ir užėmė 10 vietą.

„Į finalinį plaukimą suėjo visas dviejų metų pasiruošimas. Rezultatu labai džiaugiuosi. Anksčiau visi čia esantys mane aplenkdavo, o dabar džiaugiuosi, kad aplenkiau du stiprius irkluotojus. Po ketverių metų būsiu dar greitesnis!“, – optimistiškai nusiteikęs vienas iš jauniausių parolimpiados irkluotojų A. Navickas.

Jauniausias rinktinės dalyvis ir vėliavnešys – 17-metis neregys plaukikas Edgaras Matakas iš Kauno atkakliai varžėsi net trijose rungtyse. 100 metrų laisvu stiliumi jis nuplaukė per 1 min. 6,09 sek. ir užėmė 10 vietą, aplenkęs labiau patyrusius plaukikus iš Australijos, Kolumbijos ir Moldovos.

400 metrų laisvu stiliumi lietuvis nuplaukė per 5 min. 30,66 sek. ir, pagerinęs sezono rekordą, buvo aštuntas, o 50 metrų laisvu stiliumi (S11 klasėje) jis sugaišo 27,86 sek. ir pagerino asmeninį bei Lietuvos rekordą.

„Pagal Edgaro amžių jo dar laukia mažiausiai trys parolimpiados. Silpni nepapuola į parolimpiadą. Varžybos yra pati geriausia treniruotė. Šiose parolimpinėse žaidynėse jis pasisėmė tikrai neįkainojamos patirties“, – po paskutiniojo E. Matako plaukimo Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse optimistiškai kalbėjo jo treneris Ramūnas Leonas.

Pirmąkart parolimpiadoje dalyvavęs 37 metų šiaulietis Jonas Spudis Rio de Žaneire varžėsi ieties metimo rungtyje. Po sėkmingiausio bandymo ietį numetęs 50,79 metro jis užėmė 10 vietą.

„Pirmam kartui užimti 10 vietą ir papulti į stipriausių pasaulio ieties metikų viduriuką – labai geras pasiekimas. Įgijęs dar daugiau varžybinės patirties Jonas dar geriau pasirodys kitoje parolimpiadoje“, – sakė jo treneris Deimantas Jusys.

Iš viso Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse dalyvavo daugiau kaip 4000 sportininkų, kurie rungėsi 22-jų sporto šakų varžybose. Pagal iškovotų medalių skaičių Lietuva užėmė 44 vietą iš 160 valstybių.

„Misija įvykdyta“

Uždarymo ceremoniją sausakimšame Marakanos stadione pradėjo įspūdingi fejerverkai, o parolimpiečiai juos stebėjo sėdėdami aikštėje.

Vienas pirmųjų pasirodymą surengė Jonathanas Bastosas (Džonatanas Bastusas) – be rankų gimęs brazilas, kuris tapo žymiu atlikėju, grodamas gitara kojų pirštais.

Vėliau legendiniame stadione pasirodė aukso medalį futbolo-5 rungtyje iškovojusios Brazilijos parolimpinės komandos narys Ricardinho (Rikardinju) su nacionaline vėliava.

Per smagią ceremoniją į šokio sūkurį spontaniškai įsitraukė ir vorele išsirikiavę atletai. Tačiau linksmą atmosferą trumpam pakeitė rimtis, kai susirinkusiųjų buvo paprašyta tylos minute pagerbti šeštadienį tragiškai žuvusį iranietį dviratininką.

Bahmano Golbarnezhado (Bahmano Golbarnezhado) mirtis lenktynių trasoje „skausme sutelkė“ visą parolimpinį judėjimą, savo kalboje sakė Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas Philipas Cravenas (Filipas Kreivenas).

Organizatoriai pagaliau galėjo lengviau atsikvėpti, kad neišsipildė prognozės, jog pirmosios olimpinės ir parolimpinės žaidynės Pietų Amerikoje patirs nesėkmę.

„Misija įvykdyta“, – išdidžiai paskelbė Rio de Žaneiro žaidynių organizacinio komiteto prezidentas Carlosas Arthuras Nuzmanas (Karlosas Arturas Nusmanas).

Turėdamas galvoje nestabilią politinę situaciją Brazilijoje ir šalį varginančią gilią recesiją, jis pripažino, jog „dėl šios misijos būta daug abejonių“.

Paskelbęs žaidynes uždarytas, Ph.Cravenas sakė, kad Brazilija išlaikė sunkų išbandymą.

„Šios žaidynės yra svarbus ženklas, kad šios jaunatviškos ir nuostabios šalies laukia labai šviesi ateitis“, – sakė Ph.Cravenas.

Magiška akimirka

Vienuolika dienų trukusios parolimpiados galutinėje medalių lentelėje pirmąją vietą tvirtai užėmė Kinija, aplenkusi antroje pozicijoje likusią Didžiąją Britaniją.

Žaidynes kiek anksčiau sekmadienį užbaigė kelios paskutinės rungtys, tarp jų maratonai ir vežimėlių regbis.

Maratono varžybas Kopakabanoje stebėjęs Marcelo Miranda Costa (Marselu Miranda Kosta) sakė, kad žaidynės buvo „magiška akimirka Rio de Žaneiro miestui“.

„Mes jų ilgėsimės, taip“, – sakė jis.

Dar prieš dvi savaites buvo rimtai būgštaujama dėl parolimpiados sėkmės – šį nerimą kurstė Rio de Žaneiro žaidynių organizatorių finansiniai sunkumai po rugpjūtį vykusios olimpiados ir itin vangus bilietų pirkimas.

Pasibaigus parolimpiadai pareigūnai pranešė, kad jiems vis dėlto pavyko parduoti 2,1 mln. bilietų – mažiau nei per 2012-ųjų žaidynes Londone, bet daugiau nei prieš ketverius metus Pekine.

Prie to nemažai prisidėjo tai, kad daug bilietų buvo parduodami po vos 3 JAV dolerius, be to, nemažai jų buvo tiesiog išdalyti moksleiviams pagal tarptautinę programą, skirtą užpildyti tuščias žiūrovų vietas per varžybas.

Parolimpines žaidynes taip pat temdė Brazilijos politinė krizė. Neseniai prezidentu buvo prisaikdintas Michelis Temeras (Mišelis Temeras), perėmęs valdžią iš savo įnirtingos varžovės Dilmos Rousseff (Dilmos Rusef), kai ši per apkaltos procesą buvo pašalintos iš valstybės vadovės pareigų.

M.Temeras buvo triukšmingai nušvilptas žiūrovų tiek per olimpiados, tiek per parolimpiados atidarymo ceremonijas.

Nors naujasis prezidentas uždarymo ceremonijoje nedalyvavo, vienas grupės „Nação Zumbi“ narių nepraleido progos priešais televizijos kameras iškelti plakatą su užrašu: „Temerai, dink“.

Visų žaidynių metu taip pat buvo jaučiama įtampa dėl Tarptautinio parolimpinio komiteto sprendimo neleisti jose dalyvauti visai Rusijos parolimpiečių delegacijai, nustačius, kad atletai dalyvavo valstybės palaikomoje dopingo vartojimo schemoje.

Ph.Cravenas anksčiau sekmadienį įspėjo, kad Rusijai teks imtis „esminių pakeitimų“, jei šalis nori, kad jos atletams vėl būtų leista dalyvauti parolimpinėse varžybose.

Medalių lentelės viršūnėje – Kinija

Atotrūkis tarp olimpinių ir parolimpinių varžybų palaipsniui mąžta, neįgaliems atletams Rio de Žaneire pagerinus daugybę rekordų.

Viena ryškiausių parolimpiados žvaigždžių tapo brazilų plaukikas Danielis Diasas, kuris savo Pekino ir Londono parolimpiadų medalių kolekciją Rio de Žaneire papildė keturiais aukso, trimis sidabro ir dviem bronzos apdovanojimais.

D.Diasas pelnytai buvo pramintas parolimpinių žaidynių Michaelu Phelpsu (Maiklu Felpsu), turint galvoje legendinį amerikiečių plaukiką, kuris yra pelnęs 23 olimpinius aukso medalius – to dar nėra pavykę padaryti jokiam kitam sportininkui.

Nuostabą sukėlė lengvosios atletikos varžybų 1500 metrų bėgimo rungtis, kurioje alžyrietis Abdellatifas Baka (Abdellatifas Baka) pagerino rekordą ir parodė geresnį laiką už tame pat stadione prieš mėnesį Rio olimpinių žaidynių čempionu tapusį amerikietį Matthew Centrowitzą (Metjų Sentrovicą).

Tiesa, M.Centrowitzas laimėjo auksą pagal olimpinius standartus kone rekordiškai lėto bėgimo metu, todėl A.Bakos parodytas stulbinamas laikas iš esmės turi tik simbolinę reikšmę.

Parolimpiados medalių lentelėje lyderės pozicijas tvirtai užėmė Kinija, iš viso iškovojusi 239 medalius, tarp jų 107 aukščiausius apdovanojimus. Ji smarkiai aplenkė savo artimiausią varžovę Didžiąją Britaniją, kurios atletai laimėjo 147 medalius (64 aukso).

Trečioje vietoje liko Ukraina (117 medalių), ketvirtoje – Jungtinės Valstijos (115 medalių).

Pirmoji vieta atiteko Kinijos parolimpiečiams, kurie per 11 žaidynių dienų susižėrė net 239 apdovanojimus: 107 aukso, 81 sidabro ir 51 bronzos.

Antrą vietą su 147 (64, 39, 44) medaliais užėmė Didžiosios Britanijos sportininkai, o trečiojoje pozicijoje liko Ukrainos rinktinė, pelniusi 117 (41, 37, 39) apdovanojimų.

Iš viso Rio de Žaneiro vasaros parolimpinėse žaidynėse apdovanojimus iškovojo 83 valstybių atletai (vieta, komanda, auksas, sidabras, bronza, iš viso medalių):

1. Kinija                   107  81  51  239

2. D. Britanija           64  39  44  147

3. Ukraina                41  37  39  117

4. JAV                      40  44  31  115

5. Australija             22  30  29   81

6. Vokietija              18  25  14   57

7. Olandija               18  19  26   63

8. Brazilija              14  29  29   72

9. Italija                   10  14  15   39

10.Lenkija                9  18  12   39

...

44.Lietuva                2   1   0    3

45.Latvija                 2   0   2    4

...

76.Žaliojo Kyšulio salos   0   0   1    1

76.Indonezija            0   0   1    1

76.Saudo Arabija      0   0   1    1

76.Mozambikas        0   0   1    1

76.Pakistanas            0   0   1    1

76.Filipinai               0   0   1    1

76.Rumunija             0   0   1    1

76.Šri Lanka             0   0   1    1

Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbonavičius sako, jog tai yra valstybės finansinių galimybių klausimas, bet olimpinių ir parolimpinių medalininkų premijos lygios būti neturėtų – dėl to yra pasisakęs ir teismas.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė vertinantis parolimpinių žaidynių dalyvių nuopelnus Lietuvai ir teigė, kad premijos jiems bus didesnės, nei iki šiol. „Aš manau, kad mes tikrai sugebėsime sportininkus pagerbti ir ieškosime variantų, kaip skirti jiems daugiau už tuos pasiekimus“, – žurnalistams Vilniuje šeštadienį sakė premjeras.

Premjerui pritarė ir vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. „Situacija nėra gera ir tikrai nematyčiau skirtumo tarp olimpinių ir parolimpinių medalininkų, tiek kartų skirtis premijos tikrai neturėtų. Pasiaiškinsiu situaciją savo ruožtu, kiek tai priklauso nuo manęs kaip vidaus reikalų ministro, ir manau, kad čia turėtų būti pakeistas šitas santykis. Aš pasiaiškinsiu, kodėl būtent tokios premijos sudėliotos, ir jei galimybės leidžia, tikrai reikia ištaisyti tą neteisybę“, – BNS sakė T. Žilinskas.

Sportininkų premijas už pasiekimus reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, jame olimpinių žaidynių aukso medalis įvertintas 115,85 tūkst., sidabro – 57,92 tūkst., bronzos – 43,44 tūkst eurų. Tuo metu premija už auksą parolimpinėse ar kurčiųjų žaidynėse premija yra 17,38 tūkst. eurų – kaip už penktąją vietą olimpinėse žaidynėse.

Po pastarųjų Lietuvos parolimpiečių pergalių žaidynėse viešojoje erdvėje kilo diskusija dėl didelės disproporcijos tarp olimpiečių ir parolimpiečių premijų. Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas yra registravęs pataisą, kuria siūlo parolimpinių žaidynių čempionams mokėti pirmojo laipsnio valstybines pensijas kaip ir olimpiniams čempionams, parolimpiečių ir olimpiečių premijas sulyginti siūlo Sveikatos reikalų komiteto narė „darbietė“ Dangutė Mikutienė.

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius E. Urbanavičius sako, jog parolimpiečių premijas didinti galima pagal valstybės finansines galimybes, tačiau parolimpinių žaidynių pasiekimų prilyginti olimpiniams negalima. „Mes matome didelę disproporciją, bet klausimas keliamas dvejopai – dėl disproporcijos, ir dėl vienodumo. Kokia galėtų būti disproporcija, tai valstybės galimybių klausimas. Jei valstybė išgali ir gali, gali didinti, bet jei kažkas kelia klausimą, kad tai turi būti vienodai, tai jau rimtesnė diskusija“, – BNS sakė E. Urbanavičius.

Departamento vadovas pažymėjo, kad ginčą dėl skirtingų sąlygų olimpinių ir neįgaliųjų žaidynėms jau yra sprendęs teismas ir savo nutartyje jis yra pasisakęs, kad šių žaidynių prizininkų skirtingas vertinimas nepažeidžia Konstitucijos, nes olimpinių žaidynių statusas ir reikšmė – išskirtinė, jose ir sportininkų konkurencija yra didesnė.

„Yra nutartis, kuria teismas pasisako dėl šių dviejų varžybų skirtumo, ir kad jos negali būti prilygintos kaip vienodos. Pavyzdžiui, (aukso medalį parolimpinėse žaidynėse iškovojęs) Mindaugas Bilius, nemenkinant jokiu būdu jo pasiekimų, tikrai vertiname ir žavimės tuo sportininku, bet esmė – jo rezultatas, aukso medalis, pasiektas iš šešių sportininkų, jis aplenkė penkis. Tas pats Andrius Gudžius (Olimpinėse žaidynėse) turėjo aplenkti 26 sportininkus, kad užimtų 12 vietą, yra skirtumas. Žiniasklaida sako, stebėjo (parolimpines žaidynes) 10 tūkst. žiūrovų varžybas, olimpinėse varžybose pasirodymą mūsų sportininkų žiūrėjo 60 tūkst. žiūrovų“, – argumentavo E.Urbanavičius.

Pasak jo, parolimpiečiams tikrai reikia daugiau dėmesio, bet ne vien finansine išraiška per premijas. „Ir tada paskutinį klausimą užduodu žiniasklaidai – kodėl žiniasklaida netransliuoja parolimpinių žaidynių? Aš labai norėčiau, kad mūsų žmonėms būtų rodomi ir parolimpiečiai, kokias jie demonstruoja galimybes žmogaus. Bet kažkaip visi nori parašyti, kad yra didelė problema (dėl premijų), bet niekas nenori prisidėti, kad problema būtų sprendžiama. Taip žiniasklaida prisidėtų, rodydama olimpines ir parolimpines žaidynes“, – kalbėjo departamento vadovas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2010 metais nagrinėjo bylą, kurioje kurčiųjų vasaros olimpinių žaidynių medalių laimėtoja skundė sprendimą neskirti jai sportininkės rentos. Sportininkė ginčijo, kad jos pasiekimai turi būti traktuojami kaip ir olimpiečių.

Savo nutartyje LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad olimpinės žaidynės yra reikšmingiausias ir žinomiausias pasaulyje tarptautinis sporto renginys, turintis ypatingą tarptautinę, sportinę ir istorinę reikšmę, čia pasiekiami patys aukščiausi pasaulyje sportiniai pasiekimai, o kurčiųjų žaidynės tokio statuso ir masto nėra pasiekusios, pasauliniame olimpiniame judėjime nėra vertinamos taip pat kaip olimpinės žaidynės.

Rio de Žaneire vykstančiose parolimpinėse žaidynėse Lietuvos atstovas Mindaugas Bilius rutulio stūmimo rungtyje iškovojo auksą, taip pat jis laimėjo sidabrą disko metimo rungtyje. Aukso medalį Brazilijoje taip pat laimėjo Lietuvos vyrų golbolo rinktinė.

Iš viso į Rio išvyko 13 Lietuvos parolimpiečių.

Iš Olimpinių žaidynių Rio 67 delegacijoje buvę sportininkai parsivežė keturis medalius – vieną sidabro ir tris bronzos.