Tai parodė gruodį paskelbta Eurobarometro apklausa.

Į klausimą, kurios iš nurodytų praktikų yra labiausiai paplitusios Lietuvoje, 46 proc. šalies verslininkų nurodė, jog tai yra palankumas draugams ar šeimos nariams viešosiose institucijose. Tai yra kiek daugiau nei visose ES šalyse apklaustų verslininkų vidurkis.

Kaip vieną labiausiai paplitusių praktikų 32 proc. verslininkų nurodė politinių partijų finansavimą mainais už viešojo pirkimo sutartis arba įtaką formuojant politiką.

Kaip mažiau paplitusias atsakiusieji nurodė kyšius, savanoriškos dovanos ar kelionės siūlymą mainais už paslaugą, dėkingumo mokesčius bei mokestinį sukčiavimą arba PVM nemokėjimą.

68 proc. respondentų atsakė, kad korupcijos problema yra paplitusi Lietuvoje. 27 proc. nurodė, kad tai reta problema.

Lenkijos verslininkai kaip labiausiai šalyje paplitusią korupcijos praktiką nurodė nepotizmą valstybės institucijose, latviai – nesąžiningą partijų finansavimą, estai – nepotizmą versle.

Netiki griežtomis bausmėmis

Apklausa taip pat parodė, kad Lietuvos verslininkai nesitiki, jog už korupciją šalyje įmanoma sulaukti griežtos bausmės.

71 proc. verslo atstovų nurodė, kad jiems atrodo neįtikėtina, jog korupcine praktika užsiimantys žmonės ar verslai būtų griežtai nubausti ar įkalinti teismo sprendimu. Tokiu scenarijumi tikėjo 26 proc. respondentų.

Šie skaičiai reikšmingai skiriasi nuo ES šalių vidurkio. Visose ES valstybės apklausti verslininkai 39 proc. teigė tikintys bausme už korupciją, 55 proc. nurodė tuo netikintys.

Taip pat daugiau lietuvių nurodė netikintys, kad užsiimančiuosius korupcija sulaikytų ar praneštų apie juos teisėsaugai.

Kita vertus, daugiau lietuvių nei ES vidurkis nurodė sutinkantys, kad Lietuvoje yra tinkamai baudžiami sugautieji dėl kyšio davimo vadovaujančiam ar atsakingam pareigūnui.

ES šalių verslininkų apklausa buvo atlikta šių metų rugsėjo – spalio mėnesiais. Lietuvoje buvo apklausti 300 verslininkų, visoje ES – 7722 žmonės.

Pinigai partijoms paskirstomi proporcingai pagal balsus, gautus per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.

Didžiausia dotacija teiks Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų partijai – apie 700 tūkst. eurų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gaus per 600 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų partija – beveik 500 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdis pretenduoja į maždaug 260 tūkst. eurų dotaciją.

Darbo partija turėtų gauti netoli 200 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga gaus per 150 tūkst. eurų, „Tvarka ir teisingumas“ – apie 130 tūkst. eurų. Centro partija pretenduoja į daugiau kaip 100 tūkst. eurų dotaciją, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) gaus per 80 tūkst. eurų.

Taip pat dotaciją gaus praėjusiuose Seimo rinkimuose nedalyvavusi, tačiau Seime frakciją turinti Lietuvos socialdemokratų darbo partija – per 200 tūkst. eurų.

Įstatymas numato, kad po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei partijai, jei ji turi frakciją Seime, finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Seimas taip pat pernai nuo 3 iki 2 proc. balsų nuleido kartelę, leidžiančią partijoms pretenduoti į biudžeto pinigus.

Dotacijos pervedamos du kartus per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15 ir lapkričio 15 dienos.

Seimas ketvirtadienį su prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisomis priėmė jos grąžintą Politinių partijų įstatymą.

Jis numato, kad po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei partijai, jei ji turi frakciją Seime, finansuoti papildomai skiriami valstybės biudžeto asignavimai.

Dotacija būtų apskaičiuojama mažiausios dotacijos dydį padauginus iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio. Pagal šią formulę, socialdarbiečiai pretenduotų į daugiau kaip 200 tūkst. eurų dotaciją.

Sprendimas buvo priimtas už balsavus 70 parlamentarų ir vienam susilaikius. Tai – minimalus parlamentarų skaičius, reikalingas įstatymui priimti.

Už įstatymą balsavo valdančiosios „valstiečių“, socialdarbiečių ir „tvarkiečių“ frakcijos, keli Mišrios grupės parlamentarai. Susilaikė „valstiečių“ frakcijai priklausantis Valerijus Simulikas.

Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas sako, kad įstatymo priėmimas „įteisino partiją kaip lygiateisius kitų metų rinkimų politinės kampanijos dalyvius“.

„Finansavimas suteiks mums galimybes pasirengti rinkimams, juose dalyvauti ir atstovauti kairiųjų pažiūrų rinkėjams“, – frakcijos pranešime cituojamas G. Kirkilas.

Praėjusią savaitę Seime valdantiesiems neužteko balsų atmesti prezidentės veto įstatymui, kuris socialdarbiečiams būtų numatęs skirti dotaciją dar šiemet.

Tačiau tuomet nesiregistravo reikiamas skaičius parlamentarų balsuojant, kad pagal prezidentės siūlymą dotacija naujai partijai būtų numatyta kitąmet.

Akivaizdžiai pademonstruojamas skirtingas požiūris, skirtingi standartai – jeigu tu valdantysis tau net papildomų pinigų surasime, nors tu niekada nedalyvavai rinkimuose.

D. Grybauskaitė vetavo ne tik valdančiųjų iniciatyvą jau šiemet skirti dotaciją naujai susikūrusiems socialdarbiečiams, bet ir siūlymą iš esmės pakeisti dotacijų skaičiavimo sistemą. Valdantieji siekė, kad dotacijos būtų skaičiuojamos ne pagal partijų gautus balsus, o didžioji dalis lėšų – pagal Seimo rinkimuose laimėtus mandatus.

Šalies vadovės siūlymu, liekama prie esamos tvarkos, kai dotacijos apskaičiuojamas pagal per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus gautus balsus, tik nuo dabartinių 3 proc. iki 2 proc. balsų sumažinama kartelė, leidžianti partijai pretenduoti į biudžeto pinigus.

Siūlydama dotaciją naujai susikūrusioms parlamentinėms partijoms, prezidentė kartu pateikė ir saugiklius, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama: tokios dotacijos būtų mokamos tik iki artimiausių Seimo rinkimų, dotacijos mokėjimas būtų nutraukiamas susijungus su kita valstybės finansuojama partija, o partijai už šiurkščius pažeidimus praradus dotaciją, valstybės finansavimo negautų ir jos pagrindu įkurti nauji politiniai vienetai.

Opozicijos atstovai sako nebalsavę už dotaciją socialdarbiečiams dėl dvejopų standartų.

„Manome, kad nėra garbingas įstatymas. Štai atimta dotacija socdemams, kodėl ji atimta tik likusiai daliai? Tokiu pačiu principu, jeigu atskilo ir gauna dotaciją, tai turėtų gauti ir ekstra baudas. Jeigu šeimoje būna kokių nors negandų, tai ir džiaugsme, ir varge vienodai visi dalijasi. Taip ir partijoje, jeigu jau skilo, tai ir baudą, ir dotaciją turi gauti“, – žurnalistams sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl šiurkščių pažeidimų, kai 20 proc. viršijo leistinas Seimo kampanijos išlaidas, neskyrė maždaug 500 tūkst. eurų pusmečio dotacijos socialdemokratams.

VRK tyrimo duomenimis, dalį pažeidimų padarė politikai, kurie atskilo nuo Socialdemokratų partijos ir šiuo metu priklauso Socialdemokratų darbo partijai.

„Akivaizdžiai pademonstruojamas skirtingas požiūris, skirtingi standartai – jeigu tu valdantysis tau net papildomų pinigų surasime, nors tu niekada nedalyvavai rinkimuose. Tuo metu kitų klaidos įvertinamos kaip sankcionuotinos, o kitų – kaip smulki klaidelė“, – situaciją BNS komentavo liberalų vadovas Eugenijus Gentvilas.

Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos.

Tačiau opozicijoje esantys konservatoriai tvirtina - net su prezidentės pataisomis partijų finansavimo pataisų projektas lieka ydingas. Socialdarbiečių nuomone, tokia konservatorių nuomonė tiesiog rodo, kad pasirinktas kelias konfrontuoti.

Pastarąją savaitę valdantiesiems nesugebėjus priimti sprendimo, užtikrinančio 200 tūkst. eurų siekiančią dotaciją „socialdarbiečiams“, „valstietė“ Agnė Širinskienė teigia, kad sutiktų ir su prezidentės siūlymais, pateiktais vetavus „valstiečių“ balsais Seime priimtas partijų finansavimo įstatymo pataisas.

Politikė pabrėžia, kad su „valstiečių“ frakcija šio klausimo dar nesvarstė, tačiau pati asmeniškai neatmetanti galimybės, kad ketvirtadienį planuojamame balsavime „valstiečiai“, nepaisant nepritarimo kai kuriems D. Grybauskaitės siūlymams, gali palaikyti šalies vadovės iniciatyvas, nes, pasak jos, tai leistų koalicijos partneriams valstybės dotacijos tikėtis greičiau nei teikiant iš naujo įstatymo projektą.

„Puikiai suprantame, kad esamu momentu (Seimo. - ELTA) Statutas yra įstumiamas į tam tikrą situaciją. Mes galime pritarti arba visoms prezidentės pataisoms, arba nė vienai, kitaip tariant, mes negalime selektyviai pasirinkti vieno gabalo, kuriam pritarti“, - Eltai aiškino A. Širinskienė.

„Norint greito sprendimo ir norint planuoti biudžetą, tai paprasčiausias ir greičiausias kelias būtų tiesiog pritarti (prezidentės. - ELTA) pataisoms“, - argumentavo „valstietė“.

Su tokia strategija teigė sutinkąs ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas. Jis tvirtino, kad yra linkęs pritarti partijų finansavimo įstatymo priėmimui su D. Grybauskaitės pataisomis.

Tačiau toks įstatymo priėmimas gali būti tik tarpinis žingsnis. A. Širinskienė pridūrė, kad priėmus partijų finansavimo įstatymą su D. Grybauskaitės siūlytomis pataisomis, vėliau būtų galima registruoti atskirų įstatymo dalių, kurioms nepritariama, pataisas.

Tačiau Seimo opozicija, atkakliai nepalaikiusi valdančiųjų teikto ir Seime priimto projekto, nerodė optimizmo palaikant ir prezidentės siūlomas partijų finansavimo įstatymo pataisas.

Pasak konservatoriaus Jurgio Razmos, nepaisant kai kurių gerų D. Grybauskaitės pasiūlymų, politinių partijų finansavimo projektas lieka ydingas, nes rinkimuose nedalyvavusiai partijai finansavimas vis tiek bus numatytas.

„Nemanau, kad mūsų pozicija pasikeistų. Tuomet visa frakcija, vieningai nesiregistruodama, sutrukdė įstatymo su prezidentės pataisoms priėmimą, mat prezidentės pataisos nuo valdančiųjų pirminių siekių ne tiek daug ir skiriasi. Tik tiek, kad ji siūlo finansinę paramą LSDDP skirti ne šiais metais, bet nuo kitų metų, numačius lėšas biudžete. Mano manymu, jei visos naujai įsikūrusios partijos niekada negavo tokios paramos, tai kodėl dabar reikėtų daryti išlygą šiai partijai“, - kalbėjo konservatorius.

Pasak LSDDP lyderio G. Kirkilo, tokia konservatorių užimta pozicija tiesiog rodo, kad jie pasirinko konfrontuoti su „socialdarbiečiais“.

„Aš labai stebiuosi, kad konservatoriai nebalsavo už prezidentės veto. Tai yra labai keista ir tai reiškia, kad jie tikrai konfrontuoja su mumis“, - Eltai kalbėjo G. Kirkilas. Galiausiai atsakydamas į opozicijos užmojus toliau sabotuoti įstatymo projekto priėmimą, politikas pabrėžė, kad balsuos tol, kol partijų finansavimo įstatymas bus priimtas.

ELTA primena, kad nepaisant valdančiųjų lyderių deklaruotų užmojų, „valstiečiams“ ir „socialdarbiečiams“ pastarąją savaitę nepavyko atmesti prezidentės D. Grybauskaitės vetuoto politinių partijų finansavimo įstatymo, reikalingo valstybės dotaciją skirti rinkimuose nedalyvavusiai LSDDP.

Kadangi antrojo pusmečio dotacija partijoms turi būti pervesta iki lapkričio 15 d., „socialdarbiečiai“, valdantiesiems nesugebėjus priimti siūlytų įstatymų pataisų, šiais metais liks be 200 tūkst. eurų valstybės lėšų.

Seime taip pat neužteko balsų atmesti prezidentės veto Biudžeto įstatymo pataisai, kuri „socialdarbiečių“ finansavimui būtų leidusi Vyriausybei skolintis.

Spalio 26 d. D. Grybauskaitė vetavo ir tobulinti grąžino valdančiųjų iniciatyva Seime priimtas bei daug diskusijų sukėlusias pataisas, kurios į valstybės lėšas leistų pretenduoti LSDDP.

Pasak prezidentės, siūlomas finansavimo modelis mažina kokybės standartus partijoms ir sukuria prielaidas neatsakingai švaistyti biudžeto lėšas, kai Lietuvos politinė sistema ir taip išgyvena pasitikėjimo krizę.

Siekdama daugiau skaidrumo finansuojant politines partijas, D. Grybauskaitė siūlė įvesti tris saugiklius dotacijas gauti siekiančioms, bet rinkimuose nedalyvavusioms parlamentinėms partijoms.

Pirmasis saugiklis numato, kad dotacijos būtų mokamos tik iki artimiausių Seimo rinkimų, kol partija įgaus galimybę pretenduoti į įprastą biudžetinį finansavimą. Antruoju saugikliu siūloma nutraukti tokios dotacijos mokėjimą partijai, jeigu ji susijungia su kita valstybės finansuojama partija. Galiausiai siūlomas saugiklis, jei pagrindinė partija už šiurkščius pažeidimus netenka valstybės finansavimo, jos pagrindu įkurtam naujam politiniam vienetui dotacija apskritai neturėtų būti skiriama.

Atmesdama valdančiųjų siūlytas pataisas, D. Grybauskaitė nepritarė ir tam, kad nuo 2020 m. būtų visiškai atsisakyta procentinės balsų kartelės. Pasak jos, tai reikštų, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojamos visos be išimties partijos, net ir vienadieniai politiniai dariniai.

Vetavusi pataisas prezidentė siūlo likti prie dabartinės finansavimo tvarkos, kai dotaciją lemia gauti rinkėjų balsai, o ne laimėti mandatai. Tačiau šalies vadovė sutinka nuo 3 iki 2 procentų sumažinti kartelę, leidžiančią partijai pretenduoti į biudžeto pinigus.

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė iš principo neatmetė valdančiųjų siekio užtikrinti valstybės dotaciją „socialdarbiečiams“ ir siūlė teiktas pataisas tobulinti, apsaugant nuo galimo piktnaudžiavimo paliktomis įstatymo spragomis, vienos iš „valstiečių“ lyderių Agnės Širinskienės nuomone, prezidentė su pasiūlymais įsikišo per vėlai.

Todėl siekdama, kad kontraversiškai vertinamų „socialdarbiečiams“ naudingų pataisų priėmimas nenusikeltų į ateitį, politikė tikisi, kad Seimo salėje pakaks balsų atmesti prezidentės veto.

Norint atmesti veto, reikia, kad už tokį sprendimą balsuotų mažiausiai 71 Seimo narys. Atmetus prezidentės ištartą veto, įsigaliotų „socialdarbiečiams“ naudingos įstatymo pataisos, kurias valdančiųjų balsais Seimas priėmė anksčiau.

Valdantieji nemano, kad prezidentės raginimai naujai susikūrusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) dotaciją skirti ne iš skolintų (kaip dabar ketina valdantieji), tačiau iš suplanuotų kitų metų biudžeto pinigų, papildomų saugiklių pasiūlymas ar kvietimas pakilti aukščiau siaurų partinių interesų, negretinant jų nacionalinio saugumo tikslams, yra verti dėmesio.

Norėtųsi matyti kitokį bendradarbiavimą su prezidentės patarėjais ir gauti pastabas bei pasiūlymus tada, kada teisės aktas yra rengiamas, o ne tada, kai jis pasiekia Prezidentūrą priimtas.

Pasak A. Širinskienės, D. Grybauskaitė su savo pasiūlymais įsikišo tiesiog per vėlai, kad būtų galima Seimo priimtame projekte dar kažką keisti.

Jos teigimu, Prezidentūros įsitraukimas rengiant įstatymų projektus Seime turėtų būti kur kas aktyvesnis.

„Norėtųsi matyti kitokį bendradarbiavimą su prezidentės patarėjais ir gauti pastabas bei pasiūlymus tada, kada teisės aktas yra rengiamas, o ne tada, kai jis pasiekia Prezidentūrą priimtas. Nes kur kas konstruktyvesnis dialogas būtų tuo atveju, jeigu jie ateitų į posėdžius. Jie tikrai yra kviečiami ir laisvai gali dalyvauti“, - aiškino A. Širinskienė.

Politikė teigė, kad kai kuriuos D. Grybauskaitės teiktus pasiūlymus ji būtų linkusi svarstyti. Tačiau, pabrėžė A. Širinskienė, Seimo Statutas neleidžia pritarti tik vienai ar kitai Prezidentūros siūlytai pataisai. Todėl, aiškino ji, bus siekiama, kad įsigaliotų toks įstatymas, koks buvo priimtas valdančiųjų valia.

„Mes turime vienintelį pasirinkimą - pritarti arba nepritarti. Todėl mes manome, kad įstatymas turėtų įsigalioti toks, koks ir buvo priimtas anksčiau“, - Eltai sakė A. Širinskienė.

Spalio 26 d. D. Grybauskaitė vetavo ir tobulinti grąžino valdančiųjų iniciatyva Seime priimtas bei daug diskusijų sukėlusias pataisas, kurios leistų pretenduoti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) į apie 200 tūkst. eurų siekiančią valstybės dotaciją.

Prezidentė vetavo du valdančiųjų teiktus „socialdarbiečiams“ naudingus pataisų projektus - dėl biudžeto ir politinių partijų finansavimo pataisų.

Prezidentė nepritaria, kad nuo 2020 m. būtų visiškai atsisakyta procentinės balsų kartelės. Pasak D. Grybauskaitės, tai reikštų, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojamos visos be išimties partijos, net ir vienadieniai politiniai dariniai.

Vetavusi pataisas prezidentė siūlo likti prie dabartinės finansavimo tvarkos, kai dotaciją lemia gauti rinkėjų balsai, o ne laimėti mandatai. Tačiau šalies vadovė sutinka nuo 3 iki 2 procentų sumažinti kartelę, leidžiančią partijai pretenduoti į biudžeto pinigus.

Taip pat prezidentė siūlo įvesti tris saugiklius dotacijas gauti siekiančioms, bet rinkimuose nedalyvavusioms parlamentinėms partijoms.

Prezidentė taip pat siūlo, kad politinių partijų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2019 m. Tad, priėmus prezidentės siūlymus, LSDDP lėšų tektų laukti dar kurį laiką.

Nors, D. Grybauskaitės įsitikinimu, visos politinės partijos, atstovaujamos Seime, turi teisę gauti dotaciją, tačiau, pasak šalies vadovės, tai turi būti daroma ne skolintomis lėšomis, o planuojant kitų metų valstybės biudžetą.

Į tai atsižvelgiant, atmestos ir pataisos, leidžiančios naujai sukurtoms partijoms skolintis kartu su lėšomis, reikalingomis užtikrinti įsipareigojimus NATO.

Prezidentės teigimu, partinė veikla negali būti prilyginta ypatingos svarbos strateginiams valstybės tikslams ir finansuojama skolintomis lėšomis. D. Grybauskaitė pabrėžia, kad, sutapatinus gynybos ir partinės veiklos poreikius, krašto apsauga tapo partinių susitarimų įkaite.

ELTA primena, kad, pagal „socialdarbiečių“ Andriaus Palionio ir Juozo Bernatonio partijų finansavimo projektą, po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei parlamentinei partijai lėšų iš biudžeto skirtų Vyriausybė.

Iki įstatymo pataisų valdančiojoje koalicijoje esantys „socialdarbiečiai“, kaip rinkimuose nedalyvavusi partija, negalėjo pretenduoti į valstybės dotaciją. Tokia situacija susiklostė po to, kai, skilus Lietuvos socialdemokratų partijai, buvo įkurta Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija.

Taip pat Seimas kitu balsavimu leido Vyriausybei skolintis gynybai ir naujai įkurtų partijų finansavimui, opozicija protestuodama paliko posėdžių salę.

Už socialdarbiečių inicijuotas pataisas, kurios joms lemia valstybės finansavimą, ketvirtadienį balsavo 72 Seimo nariai, po vieną buvo prieš ir susilaikė.

Už pataisas balsavo valdantieji „valstiečiai“ su socialdarbiečiais, koaliciją remianti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Taip pat pataisas parėmė du Seimo narių Mišrios grupės atstovai.

Opoziciniai konservatoriai, liberalai, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai balsavime nedalyvavo.

Pagal socialdarbiečių Andriaus Palionio ir Juozo Bernatonio parengtą pataisų variantą, po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei partijai, kuri yra parlamentinė, lėšų iš biudžeto skirtų Vyriausybė.

Priimtos pataisos dėl partijų finansavimo numato, kad po rinkimų įkurtos, bet parlamentinę frakciją turinčios partijos dotacijos dydis būtų lygus mažiausiems parlamentinei partijai tuo metu skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.

Pagal tokią formulę Gedimino Kirkilo socialdarbiečiams tektų per 200 tūkst. eurų.

Seimas jau anksčiau bandė priimti valdančiųjų inicijuotą projektą, bet tąkart nebuvo kvorumo – opozicijai blokuojant, balsavime dalyvavo mažiau kaip 71 Seimo narys.

Toliau Seimas priėmė pataisas, iš kur paimti lėšų socialdarbiečiams, – leista Vyriausybei skolintis gynybos įsipareigojimams vykdyti bei naujai įsteigtoms partijoms finansuoti. Tokia pataisa buvo priimta 70 Seimo narių balsavus už ir dviem prieš.

Vyriausybė siūlė leisti skolintis gynybai, kad būtų užtikrintas 2 proc. BVP rodiklis, tačiau Seime „valstietės“ Agnės Širinskienės siūlymu buvo pridėtas dar vienas punktas – leisti skolintis ir naujai įkurtoms partijoms.

Šią pataisą opozicija aštriai kritikavo argumentuodama, kad nekorektiška šalies gynybą susieti su lėšų skyrimu partijai, taip pat vadino ją korupcine. Po balsavimo opozicijos atstovai protestuodami paliko posėdžių salę.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sprendimą pavadino „biudžeto falsifikacija“, nes įstatymo pataisa priimta be Vyriausybės išvados.

„Gal jūs norite, kad būtų Konstitucinio Teismo nutarimas dėl procedūros pažeidimo įstatymo pripažinimas prieštaraujančių Konstitucijai? Gėda“, – sakė J. Sabatauskas

„Neeilinė diena, po to, kai Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė aiškiai susako, kad būsimas balsavimas yra pažeidimas, posėdžiui pirmininkaujantis veda toliau posėdį. Kviečiu opozicijos atstovus, palikim salę, eikim pasitarti, ir vienas iš veiksmų, kuriuos siūlyčiau daryti, būtų išbandymas vicepirmininkui, skelbti nepasitikėjimą juo“, – teigė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

Etikos ir procedūrų komisija buvo priėmusi sprendimą, kad anksčiau buvo padaryta pažeidimų svarstant minėtas pataisas ir rekomendavo grįžti į priėmimo stadiją.

Posėdžiui pirmininkavęs „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis paklausė premjero Sauliaus Skvernelio nuomonės, ar Vyriausybė pritaria A. Širinskienės pasiūlymui leistis skolintis partijoms, kuris atsakė teigiamai. Tačiau raštu Vyriausybės išvada priėmimo stadiją kartojant iš naujo nebuvo pateikta.

„Buvo akivaizdus statuto pažeidimas, nes svarstant biudžeto pataisas kiekvieno Seimo nario pasiūlymui turi būti atskiras Vyriausybės nutarimas. Nors EPK pirmininkė aiškiai susakė, kokia yra problema, mėgino R. Žemaitaitis iškviesti Vyriausybės vadovą pasakyti savo nuomonę, apsimesti, kad tai yra Vyriausybės nutarimas, nors tai nėra nutarimas, ir tas balsavimas buvo forsuotas“, – BNS sakė G. Landsbergis.

„Tai buvo principinis galios parodymas, kaip veikia „valstiečių“ buldozeris“, – kalbėjo konservatorių vadovas, patvirtinęs, kad rinks parašus dėl nepasitikėjimo Seimo vicepirmininku neseniai paskirtu R. Žemaitaičiu.

Seimo priimtos pataisos dėl partijų finansavimo pertvarkos ne tik numato pinigų socialdarbiečiams, bet iš esmės pakeičia jų skyrimo tvarką.

Trys penktadaliai dotacijos būtų paskirstomos pagal partijų kandidatų laimėtus mandatus Seimo rinkimuose, penktadalis – pagal savivaldos rinkimuose gautus rinkėjų balsus, o likęs penktadalis – pagal Europos Parlamente gautus rinkėjų balsus.

Dotacijas gaus partijos, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 proc. visų rinkėjų balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.

Naujoji dotacijų dydžio apskaičiavimo tvarka galios po kitų Seimo rinkimų, t. y. nuo 2020 metų kadencijos. Straipsnis dėl dotacijos socialdarbiečiams įsigalios prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą.

Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

Per metus partijoms paskirstoma apie 5,5 mln. eurų.

„Valstietė“ Agnė Širinskienė, kurios siūlytos pataisos dėl papildomo partijų finansavimo kartu su lėšomis finansuoti krašto apsaugą sukėlė tikrą diskusijų audrą, Eltai teigė, kad laukiama, kol iš oficialaus vizito Japonijoje grįš premjeras Saulius Skvernelis. Dėl šių „socialdarbiečiams“ naudingu pataisų ketinta balsuoti šį antradienį.

ELTA primena, kad valdantieji jau kelis kartus nesėkmingai siekė priimti koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ naudingas Politinių partijų finansavimo įstatymo pataisas. Tai pat nepavyko pirmuoju bandymu patvirtinti pataisas, numatančias, kad lėšos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP“ dotacijai būtų skolinamos kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. BVP gynybai.

Opozicijai nesiregistravus balsavime, ankstesni valdančiųjų „valstiečių“ bandymai priimti koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“ naudingas partijų finansavimo įstatymo pataisas buvo nesėkmingi.

Ypač didelę kritikos bangą sukėlė rugsėjo 27 d. „valstietės“ A. Širinskienės įregistruota pataisa, numatanti, kad lėšos papildomam partijų finansavimui būtų skolinamos kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. BVP įsipareigojimus NATO. Opozicijai nesiregistravus balsavime, įstatymo priėmimas buvo atidėtas.

Iniciatyvos kritikai pastarąją iniciatyvą apibūdino kaip „valstiečių“ siekį bet kokia kaina užtikrinti apie 200 tūkst. eurų valstybės lėšų koalicijos partneriams. Anot jų, „valstiečiai“ nesąžiningai sutapatino siaurus partinius interesus su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

A. Širinskienės iniciatyvai nepritaria ne tik opozicija, bet ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, projektai, numatantys partijų finansavimą ir krašto gynybos finansavimą neturėtų būti tapatinami.

Į Seimo pirmininką, prašydamas į svarstymo ir pataisų teikimo stadiją grąžinti A. Širinskienės teiktą įstatymo projektą, kreipėsi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Konservatorius aiškino, kad skolintis norint užtikrinti Lietuvos įsipareigojimus gynybai būtina, tačiau mėginimas kartu skolintis ir partijų finansavimui primena politinę korupciją.

Premjeras S. Skvernelis techniniu sprendimu laiko opozicijos kritikuojamas pataisas dėl skolinimosi, tačiau kartu yra užsiminęs, kad jeigu nebus leista pasiskolinti partijai lėšų, ši liks be valstybės dotacijos.

Poreikis skolintis papildomai lėšų krašto apsaugai atsirado dėl spartesnio, nei buvo numatyta, šalies ekonomikos augimo. Planuojant 2018 m. biudžetą, tikėtasi, kad Lietuvos gynybos finansavimas turėtų siekti 2,006 proc. BVP. Tačiau dėl spartesnio ekonomikos augimo procentinė krašto gynybai skiriama dalis sumažėjo. 2 proc. BVP gynybai yra NATO dokumentuose užfiksuotas valstybių įsipareigojimas.

„Premjeras grįš iš Japonijos ir planuojame balsuoti dėl šitos pataisos. Ji yra techninio pobūdžio, nieko bendro su interpretacijomis, kurias daro konservatoriai, kad čia susieti klausimai – ten ne tik krašto apsauga ir partijų finansavimas. Tai instrumentas, Vyriausybė gauna iš Seimo instrumentą, kaip jie galėtų spręsti finansavimą, jei bus toks poreikis“, – sakė R. Karbauskis.

Jis patvirtino, kad kitą savaitę bus balsuojama dėl įstatymo pakeitimo priėmimo kartu su „valstietės“ Agnės Širinskienės iniciatyva atsiradusia nuostata leisti skolintis ir partijoms. Opozicija reikalauja grįžti į ankstesnę pataisos svarstymo stadiją ir ją priimti be minėto pasiūlymo.

Seime rugsėjo pabaigoje įstrigo biudžeto įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo numatyta leisti Vyriausybei skolintis, siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki NATO standarto gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Kartu Seimas pritarė A. Širinskienės registruotam siūlymui tokį pat mechanizmą taikyti ir po Seimo rinkimų susikūrusios politinės partijos veiklai finansuoti. Šiam pasiūlymui pritarta, bet opozicija blokavo viso įstatymo pakeitimo priėmimą – nesiregistravo balsavimui, todėl nebuvo priėmimui reikalingo 71 parlamentaro kvorumo.

R. Karbauskis tvirtino, kad kitą savaitę per balsavimą surinks 71 balso kvorumą.

„Susirenka 71, jei visi Seimo nariai mūsų frakcijoje yra, ir balsuodami mes turėsime 71-ą“, – pirmadienį BNS teigė „valstiečių“ vadovas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį prašydamas 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projektą grąžinti į svarstymo stadiją.

„Kreipiuosi į Jus kviesdamas pademonstruoti mūsų visų valstybės, o ne tam tikrų partijų, nacionalinius interesus atitinkančią poziciją, kaip yra tikimasi iš Jūsų – vieno iš trijų aukščiausių valstybės pareigūnų – poziciją užimančio asmens, ir neberemti politinės korupcijos Seime, o tvirtai atsistoti Lietuvos krašto gynybos ir Konstitucijos pusėje“, – teigė G. Landsbergis.

Valdantieji siekia valstybės dotaciją skirti daugumai priklausančiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP), įsikūrusiai skilus Lietuvos socialdemokratų partijai. Opozicija tai vadina politine korupcija, siekiant nusipirkti partnerių paramą.

Premjeras Saulius Skvernelis yra minėjęs, kad jeigu valstybei nebus leista pasiskolinti naujai partijai finansuoti, ši liks be dotacijos.

Jis tvirtino, kad siūlomas pakeitimas yra techninis.

Už Politinių partijų įstatymo pataisas balsavo 63 Seimo nariai iš valdančiųjų frakcijų, o iš viso balsavimui registravosi 68 įstatymų leidėjai. Įstatymui priimti reikia, kad balsavime dalyvautų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Balsuoti nesiregistravo opoziciniai konservatoriai, liberalai, Lietuvos lenkų rinkimų sąjungos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.

Pinigų skyrimą jų dabar negaunančiai valdžios partijai opozicijos atstovai vadino politine korupcija.

„Tai yra vieša politinė korupcija, paimant pinigus iš Vyriausybės kišenės, mokesčių mokėtojų pinigų, ir aš stebiuosi, negi padorūs valstiečiai žalieji balsuos už šį projektą. Jei balsuojate už šį projektą, yra įprastas pasakymas, demokratijos erozija, aš vadinčiau medicininiais terminais – demokratijos cirozė, vėžys, alzheimeris ir mirtis“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.

Pataisas inicijavusių socialdarbiečių atstovas Juozas Bernatonis tikino, kad pataisos „ištaiso tas klaidas, kurios buvo galiojančiame įstatyme, nes yra prieštaravimas tarp atskirų įstatymo dalių, kur buvo numatytas finansavimas už rezultatus, o buvo skaičiuojamas pagal procesą, ne pagal rezultatus“.

Šiuo metu biudžeto dotacijos dalybose dalyvauja rinkimuose dalyvavusios partijos, o pagal siūlomą pertvarką dotaciją būtų gavusi ir po rinkimų įkurta parlamentinę frakciją turinti partija.

Dotacijos dydis būtų buvęs lygus mažiausiems parlamentinei partijai tuo metu skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos partijos ir mažiausiai finansuojamos partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.

Lėšų naujai įsikūrusiai partijai būtų turėjusi skirti Vyriausybė. Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad pagal tokią formulę Gedimino Kirkilo socialdarbiečiams tektų per 200 tūkst. eurų.

Anksčiau Seime svarstytas socialdarbiečių parengtas variantas, kad suskilus parlamentinei frakcijai, jei įregistruojama nauja partija, dotacija paskirstoma pagal mandatų skaičių.

Tokiais siūlymais pasipiktino opozicinė Socialdemokratų partija – nuo jos atskilę politikai, sukūrę Socialdemokratų darbo partiją, būtų pasiėmę dalį socdemų gaunamos dotacijos.

Socialdemokratai sakė pataisas prašysiantys vetuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės, ketino kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Iki šiol valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

„Valstiečių“ partnerių socialdarbiečių inicijuotą partijų finansavimo pertvarką, numatant pinigus šiuo metu jų negaunančiai savo partijai, opozicijos atstovai tiesiai vadina „politine korupcija“.

Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Metinė socialdemokratų dotacija šiuo metu siekia apie milijoną eurų.

Per metus partijoms paskirstoma apie 5,5 mln. eurų.