„Kreipsimės į Valstybės kontrolę, kad būtų atliktas auditas nuo 2013 iki 2018 metų ir patikrintas susitikimų finansavimas, ar teisingai panaudotas, ar rezultatai pasiekti, ar atitinka kriterijus“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas.

Jaunimo ir sporto reikalų komisija aiškinosi, kas Lietuvoje rengia pasaulio jaunimo susitikimus ir kas sieja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą (PLJS) su asociacija Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija Lietuvoje.

Liepos pradžioje prieš pat Prienų rajone surengtą pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą PLJS atsiribojo nuo šio festivalio. Sąjungos valdyba pareiškė, kad susitikimą organizuojanti Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija Lietuvoje iš tiesų neatstovauja PLJS ir suabejojo jos veiklos skaidrumu.

„2017 metų kongrese sąjungai nepriėmus šitos atstovybės Lietuvoje veiklos ataskaitos, buvo pareikšta, kad asociacija egzistuoja visiškai atskirai. Kongresas pareiškė, kad asociacija neatstovauja juridiškai nei valdybai, nei kongresui. Naujai išrinkta valdyba rėmėsi tuo, kad šita atstovybė nėra atskaitinga, nėra skaidri Pasaulio jaunimo sąjungai, todėl jos negalima laikyti savo oficialiai aiškia atstove Lietuvoje“, – trečiadienį Seime sakė PLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas.

Anot jo, sąjungos valdyba turėjo priekaištų, kad jos atstovybe Lietuvoje turėjusi būti asociacija nederina savo veiklos, neatskleidžia viso finansavimo.

„Gaudavome apibendrintas ataskaitas, kuriose būdavo pateiktos tiesiog veiklos pajamos ir išlaidos. Iš to atsekti, ar efektyviai vykdoma veikla, nebuvo įmanoma. Buvo galima tik patvirtinti, kad vykdoma nemažos apimties ūkinė veikla, kurios nei finansavimo skirstymo, nei jo surinkimo valdyba nežinojo“, – aiškino V. Oleinikovas.

Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos Lietuvoje direktorė Ieva Davydenko savo ruožtu teigė nuo praėjusių metu nebeatstovaujanti PLJS, nes taip nusprendė jos valdyba. Tačiau pasak jos, tuomet jau buvo pradėta rengtis šių metų liepą įvykusiam pasaulio lietuvių susitikimui, išsiųsti prašymai dėl finansinės paramos, todėl ji rūpinosi tik susitikimo organizavimu.

Komisijos posėdyje dalyvavę Vyriausybės kanceliarijos, Kultūros tarybos, kitų organizacijų atstovai tvirtino, kad skirdami lėšų pasaulio jaunimo susitikimui manė, jog jos skiriamos PLJS. Kita vertus, jie sakė neturintys priekaištų pačiam renginiui.

I. Davydenkos teigimu, dar iki galo neaiškus šių metų susitikimo biudžetas, nes negautos visos rėmėjų lėšos ir visos sąskaitos už paslaugas. Anot jos, šiuo metu aišku, kad renginį maždaug 63 tūkst. eurų parėmė valstybės institucijos ir organizacijos bei surinkta šiek tiek daugiau nei 70 tūkst. eurų privačių lėšų.

„Asociacija įkurta 2009 metais, ir nuo tada nuspręsta, kad de jure asociacija įregistruota čia, Lietuvoje, atstovaus Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai, kadangi sąjunga nebuvo niekur registruota. Mano žiniomis, ji nebuvo niekur registruota iki šių metų pavasario – nei Lietuvoje, nei užsienyje. Buvo sutarimas, kad čia įkurtas juridinis asmuo atstovaus pasaulio lietuvių jaunimui. Tai vyko nuo 2009 iki 2017 metų liepos, tuomet naujai išrinkta Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdyba nusprendė, kad asociacija ir aš, kaip jos direktorė, nebegaliu atstovauti sąjungai“, – pasakojo I. Davydenko.

Anot jos, naujoji PLJS valdyba turėjo jai klausimų dėl finansų, priekaištų dėl valdybos registravimo.

„Tiesiog iškelta klausimų dėl finansų, aš visas finansines ataskaitas pateikiau. Matyt, tai labiau asmeninė tų aštuonių valdybos narių nuomonė, ir jie nusprendė, kad negerai, jog aš atstovauju. Jie kėlė klausimus dėl valdybos perregistravimo, sakiau, kad galime tą išspręsti, bet juridiškai tai atskira organizacija. Kad galėtume tai išspręsti, pirmiausia turime turėti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą registruotą“, – aiškino asociacijos direktorė.

Trečiadienį per komisijos posėdį sulaukusi klausimo, kas yra asociacijos steigėjai ir valdybos nariai, I. Davydenko teigė, kad steigėjai yra dešimt asmenų, o valdybai priklauso daugiau kaip dešimt narių, bet jų neįvardijo, remdamasi asmens duomenų apsauga.

Seimo komisijos pirmininkas K. Smirnovas vylėsi, kad sąjunga ir asociacija susitars ir vėl veiks kartu.

„Be abejo, norime susitarti. Į atstovybę buvo nemažai investuota ir žmogiškųjų resursų, ir kitų pastangų, didinant žinomumą. Tai daroma Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos narių indėliu, tai buvo daroma Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įvaizdžio dėka. Būtent atsisakyti pretenzijų į šį organizacijos turtą, būtų nelogiška“, – sakė PLJS pirmininkas V. Oleinikovas.

Anot jo, jeigu susiklostys, kad sutarimas tarp organizacijų neįmanomas, bus siekiama užtikrinti, jog asociacija nenaudotų PLJS logotipo, pavadinimo ir kt.

I. Davydenko savo ruožtu tvirtino laukianti kvietimo sėsti prie bendro stalo.

„Aš visuomet pasisakau už bendrystę ir bendradarbiavimą, o ne konfliktus, bet šiuo atveju pirmiausia reikėtų sėsti prie stalo ir kalbėtis, o ne kalbėtis per viešus asmenis žiniasklaidoje. Čia klausimas turbūt ne man“, – sakė ji.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimai kas dvejus metus rengiami nuo 2012-ųjų. Juose dalyvauja užsienyje ir Lietuvoje gyvenantis jaunimas. Skirtingose renginio erdvėse dalyviai turi progą klausytis ryškiausių savo srities specialistų pranešimų, kalbėti diskusijose, keistis kontaktais.

Savaitgalį vykęs ketvirtasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas (PLJS) „Harmony park“, Prienų rajone kaip įprastai turėjo ir ketvirtą sudedamąją dalį – gausybę diskusijų bei pranešimų.

„Gera jau ketvirtą kartą matyti tūkstančius žmonių, kuriems rūpi kokioje Lietuvoje gyvename, kurie diskutuoja ir bendrauja. Ir svarbiausia – jiems rūpi kokioje Lietuvoje gyvensime kitame šimtmetyje. Tai buvo pagrindinis šių metų festivalio tikslas – pažvelgti į ateitį. Gal kartais tik pasvajoti, bet nuo svajonių juk viskas ir prasideda.“, – sakė renginio organizatorė Ieva Davydenko. Ilgąjį savaitgalį vykęs festivalis suvienijo daugybę tokių žmonių. Renginyje susirinko daugiau nei trys tūkstančiai lietuvių iš daugiau nei 40 pasaulio valstybių kalbėti apie Lietuvą ir idėjas jai, o geras oras ir netradicinė festivaliui aplinka buvo tarsi visiškai natūralus dalykas.

Pranešimuose bei diskusijose ir koncertuose dalyvavo visi: nuo kandidatų į prezidento postą iki Seimo pirmininkų, nuo socialinių tinklų žvaigždžių iki profesorių, nuo prodiuserių ir atlikėjų iki didžiausių šalies įmonių savininkų bei vadovų. Visus juos vienijo idėja betarpiškai diskutuoti ir kalbėti apie Lietuvą. Muzikantas Arnoldas Lukošius festivalio diskusijos metu sakė, blogai kalbėti apie savo šalį yra sakyti ant savęs. Mes esam priversti būti patriotais, o tai festivalyje pasakojo menininkų instaliacijos. Ray Bartkus kvietė pažvelgti į Lietuvos šimtmetį apšviesdamas 100 medžių šaknis ir viršūnes. Menininkė Jolita Vaitkutė liepos 6-ąją duoklę atidavė Karaliui Mindaugui sukurdama vaisinį jo biustą.

Kas dar įsiminė? Profesoriaus Vytauto Landsbergio priminimas, kas esame. Ukrainiečių rašytojo Andrejaus Kurkovo mintys apie tai, kuo mes esame panašūs. Ruandiečio Jono Steverio laisvumas. Ralpho Simono ir Davido Traubo meilės Lietuvai pripažinimas.

Vienas festivalio diskusijų dalyvių klausė, ar sutiktume laukti 50 metų, kol bus geriau. Ne tik festivalio dalyviai ar organizatoriai, tačiau turbūt daugelis nenori laukti. Kaip renginyje grojęs Marijonas Mikutavičius dainavo, mes tikrai mylim Lietuvą. Klausti, ar aplinkiniai ją myli, festivalyje nereikėjo. Tai buvo tarsi savaime aišku, o „Tautiškos giesmės“ giedojimas vienu balsu tik tai patvirtino.

„Didžiausias įkvėpimo šaltinis – tai suvokimas, kodėl mes esame čia“, – ant scenos vienas pagrindinių renginio pranešėjų D. Traubas, kuris prasitarė jau turįs scenarijų kino filmui apie Lietuvą. Festivalis įkvėpė būti bei giliau svarstyti, kodėl ir kas esame bei kokia Lietuva kiekvienas mūsų būsime ateinantį šimtmetį. Su tomis idėjomis Lietuvos ateičiai ir apie ją ir palikome parką, ištikimai festivalį priimantį nuo pat jo organizavimo pradžios. Kaip sakė vienas renginio dalyvių, pats laikas nustoti bijoti, jog idėjos bus pavogtos. Laikas pradėti jas įgyvendinti.

„Gera jau ketvirtą kartą matyti tūkstančius žmonių, kuriems rūpi kokioje Lietuvoje gyvename, kurie diskutuoja ir bendrauja. Ir svarbiausia – jiems rūpi kokioje Lietuvoje gyvensime kitame šimtmetyje. Tai buvo pagrindinis šių metų festivalio tikslas – pažvelgti į ateitį. Gal kartais tik pasvajoti, bet nuo svajonių juk viskas ir prasideda.“, – sakė renginio organizatorė Ieva Davydenko. Ilgąjį savaitgalį vykęs festivalis suvienijo daugybę tokių žmonių. Renginyje susirinko daugiau nei trys tūkstančiai lietuvių iš daugiau nei 40 pasaulio valstybių kalbėti apie Lietuvą ir idėjas jai, o geras oras ir netradicinė festivaliui aplinka buvo tarsi visiškai natūralus dalykas.

Pranešimuose bei diskusijose ir koncertuose dalyvavo visi: nuo kandidatų į prezidento postą iki Seimo pirmininkų, nuo socialinių tinklų žvaigždžių iki profesorių, nuo prodiuserių ir atlikėjų iki didžiausių šalies įmonių savininkų bei vadovų. Visus juos vienijo idėja betarpiškai diskutuoti ir kalbėti apie Lietuvą. Muzikantas Arnoldas Lukošius festivalio diskusijos metu sakė, blogai kalbėti apie savo šalį yra sakyti ant savęs. Mes esam priversti būti patriotais, o tai festivalyje pasakojo menininkų instaliacijos. Ray Bartkus kvietė pažvelgti į Lietuvos šimtmetį apšviesdamas 100 medžių šaknis ir viršūnes. Menininkė Jolita Vaitkutė liepos 6-ąją duoklę atidavė Karaliui Mindaugui sukurdama vaisinį jo biustą.

Kas dar įsiminė? Profesoriaus Vytauto Landsbergio priminimas, kas esame. Ukrainiečių rašytojo Andrejaus Kurkovo mintys apie tai, kuo mes esame panašūs. Ruandiečio Jon Stever laisvumas. Ralph Simon ir David Traub meilės Lietuvai pripažinimas.

Vienas festivalio diskusijų dalyvių klausė, ar sutiktume laukti 50 metų, kol bus geriau. Ne tik festivalio dalyviai ar organizatoriai, tačiau turbūt daugelis nenori laukti. Kaip renginyje grojęs Marijonas Mikutavičius dainavo, mes tikrai mylim Lietuvą. Klausti, ar aplinkiniai ją myli, festivalyje nereikėjo. Tai buvo tarsi savaime aišku, o „Tautiškos giesmės“ giedojimas vienu balsu tik tai patvirtino.

„Didžiausias įkvėpimo šaltinis – tai suvokimas, kodėl mes esame čia“, – ant scenos vienas pagrindinių renginio pranešėjų David Traub, kuris prasitarė jau turįs scenarijų kino filmui apie Lietuvą. Festivalis įkvėpė būti bei giliau svarstyti, kodėl ir kas esame bei kokia Lietuva kiekvienas mūsų būsime ateinantį šimtmetį. Su tomis idėjomis Lietuvos ateičiai ir apie ją ir palikome parką, ištikimai festivalį priimantį nuo pat jo organizavimo pradžios. Kaip sakė vienas renginio dalyvių, pats laikas nustoti bijoti, jog idėjos bus pavogtos. Laikas pradėti jas įgyvendinti.

Pasak premjero, tokie festivaliai - puiki galimybė susitikti ir pabendrauti šalies jaunimui, bendraminčiams iš viso pasaulio.

„Tikiuosi, kad tas laikas, praleistas Tėvynėje, duos, įkraus teigiamų emocijų ir nesvarbu, į kokį pasaulio, Europos kraštą ar kampelį po renginio pasklisime. Teigiamos emocijos lydės visuomet, visada norėsis sugrįžti čia, į protėvių gimtinę. Linkiu, kad čia susikaupusios emocijos lydėtų visur, kur bebūtumėte“, - sakė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas linkėjo visuomet jaustis lietuviais, atsakingais už Lietuvą, ir puoselėti norą sugrįžti į Tėvynę. Vyriausybės vadovas palinkėjo prasmingo Valstybės atkūrimo šimtmečio šventimo.

„Švęskime kur bebūtume, didžiuokimės, kur esame, ką turime ir ką pasiekėme“, - teigė jis.

Ministras pirmininkas taip pat dalyvavo diskusijoje, susipažino su renginyje pristatomomis iniciatyvomis.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas surengtas ketvirtą kartą. Lietuvos vyriausybė šiais metais yra pagrindinis renginio partneris.

Prienų rajone esančiame „Harmony park“ sekmadienį baigsis tris dienas trukęs Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas. Renginio dalyviai diskutavo verslo, mokslo, kultūros ir politikos diskusijų sekcijose. Tarp pranešėjų buvo ir svečiai iš Ukrainos, Jungtinės Karalystės, JAV, Ruandos.

Festivalio organizatoriai Lietuvoje stebisi tokiu Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos sprendimu, tačiau sako, kad festivalis vyks kaip suplanuota. Visgi po valdybos pareiškimo iš programos pasitraukė, pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas. Jis atkreipia dėmesį, kad festivalio rengėjai naudojasi Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vardu bei įvaizdžiu, nors nei finansiškai, nei valdymo prasme nėra jai atskaitinga.

„Esminis momentas – kad ta Lietuvoje esanti organizacija pritraukia labai daug lėšų ir man norėtųsi, kad tai, kas lieka nuo tų renginių, iš esmės finansuotų Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklas, o ne kažkokios atskiros organizacijos Lietuvoje veiklas“, – svarstė A. Lašas.

Anot Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos praėjusią savaitę paskelbto pareiškimo, festivalio organizatoriai – Pasaulio lietuvių jaunimo organizacija Lietuvoje (Asociacija) – neatstovauja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai.

„Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybai, išrinktai 2017 metų Pasaulio lietuvių jaunimo Kongrese Suomijoje, nėra juridiškai perduotas Asociacijos valdybos mandatas. Todėl PLJS valdybos atstovai nedalyvauja minėtame renginyje, jo organizavime ar kitoje Asociacijos veikloje. Pati Asociacija šiuo metu, tiesiogiai ar netiesiogiai, neatstovauja PLJS“, – sakoma pareiškime.

PLJS pirmininkas Vladas Oleinikovas BNS aiškino, kad organizacija Lietuvoje ne visada konsultuojasi dėl atstovavimo su PLJS, nors buvo įsteigta būtent kaip PLJS atstovai. Anot jo, PLJS šiemet nebuvo įtrauktas į renginio organizavimą, nors to siekė.

„Mes iš principo negalime būti tikri, kad pasaulio lietuvių jaunimo vardas yra naudojamas tinkamai “, – apie atsiribojimo priežastis sakė V. Oleinikovas.

Festivalio organizatorė Ieva Davydenko apgailestauja, kad renginyje nutarė nedalyvauti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdyba, ir pažymi, kad priekaištai dėl Pasaulio lietuvių jaunimo vardo naudojimo nepagrįsti.

„Pasaulio lietuviai visada dalyvavo ir šiemet dalyvaus, tai yra jų visų festivalis, nei vardas, nei kažkas nėra neteisingai naudojama. Čia ne apie pavadinimus klausimas, o apie kažkokias ambicijas gal, nelabai turiu, ką daugiau pakomentuoti“, – ketvirtadienį BNS sakė I. Davydenko.

Ji teigė, kad festivalį organizuoja nuo 2012 metų, festivalis turi prezidentės, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų bei didelių verslo koncernų palaikymą.

„Šitas festivalis organizuojamas ne dėl valdybos, kurią sudaro aštuoni asmenys, o tai yra daroma dėl 200 pranešėjų ir 3,5 tūkst. dalyvių, kurie atvažiuoja iš skirtingų šalių, man tai yra svarbiausia. Man tenka apgailestauti, kad kažkodėl valdyba tokį sprendimą priėmė, bet tai yra jų teisė“, – dėstė I. Davydenko.

Ji teigė festivalių ataskaitas teikianti tiek rėmėjams, tiek platinanti viešai. Be rėmėjų paramos, festivalis taip pat gauna pajamų iš bilietų pardavimo. V. Oleinikovas aiškina, kad asociacijos ataskaitos yra per daug apibendrintos ir neišsklaido abejonių dėl galimo neskaidrumo.

„Aš nesiimsiu spekuliuoti, nemanau, kad su ribota informacija galiu tą daryti, tačiau mes pastebime, kad ir Valstybės kontrolė anksčiau yra turėjusi nusiskundimų, kurie yra susiję su šitos organizacijos veikla – Krašto apsaugos ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos veiklos ataskaitose (...). Problema yra neskaidrumas ir neatskaitingumas“, – teigė V. Oleinikovas.

I. Davydenko pabrėžia, kad festivalis dėl šių konfliktų nenukentės.

„Nėra visiškai jokio (programos pasikeitimo), viskas vyks kaip suplanuota. A. Lašas turi teisę atsisakyti, kaip ir bet kas, priežastys gali būti pačios įvairiausios, aš nesiimu komentuoti, bet dėl to renginys nesustos“, – pabrėžė organizatorė.

Dainininkas jau liepos 6-8 d. koncertuos ketvirtajame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (PLJS), tradiciškai vyksiančiame „Harmony park“, Prienų rajone.

Savo dainoje dainuojate apie 3 milijonus lietuvių. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį daug kalbama, kad emigracija – didžiausia problema. Ar su tuo sutinkate? Ką pats galvojate apie emigraciją?

Žiūrint iš kurios pusės į emigraciją žiūrėsim. Emigracija žmogaus teisių ir laisvių požiūriu yra gėris, kadangi kiekvienas turi galimybę rinktis, kur dirbti ir gyventi. Valstybės ekonomikos požiūriu – blogis, nes išvažiuoja tiek fizinė, tiek intelektualinė jėga, mažėja mokesčių mokėtojų, ir taip ne per gausiausia valstybė darosi dar mažesnė ir silpnesnė karo atveju. Aš mąstau kažkur per viduriuką – galimybė važiuoti kitur nuostabi, tačiau mastai, kuriais tai vyksta, yra per dideli. Todėl aš linkęs save apgaudinėti ir net nevadinu to emigracija. Mano galva, emigracija vyksta tada, kai žmonės susirenka visus daiktus, vaikus, parduoda namus ir nešdinasi neatsisukdami. Esu linkęs manyti, kad didelė dalis taip vadinamų emigrantų eina paskui didesnį uždarbį, bet nepamiršta gręžiotis atgal.


Festivalyje kalbame apie dideles idėjas ir Lietuvą. Apie Lietuvą daug kalba ir jūsų tekstai. Viename yra žodžiai „Milijoną turiu įsipareigojimų, kantriai gyvenu be apdovanojimų, pridarau klaidų, pripažįstu – kur dėtis, bet iš visų jėgų stengiuos būti geras pilietis“ tarsi sakantys, jog esame kuklūs ir linkę prisitaikyti. Ar tikrai?
Taip, tai būtent tai ir reiškia. Tik labiau tinka ne žodis „kuklūs“, o „nuolankūs“.

Daug ar dažnai nekoncertuojate, tačiau grosite Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime. Iš ko susideda geras koncertas ir koks koncertas laukia liepą? Kokią žinutę ketinate perduoti?
 Geras koncertas susideda iš gerai žinomų dainų, prakaituotų žmonių scenoje ir gerai nusiteikusios, pašėlusios publikos. Jeigu yra šie trys dalykai – visi absoliučiai laimingi. Mes grosim linksmas ir energingas dainas. O noriu perduoti Žilvino Grigaičio žinutę: „Gyvename vieną kartą, bet ne du“. Susitiksime.

Marijono Mikutavičiaus koncertas festivalyje planuojamas antrąją festivalio dieną – šeštadienį, liepos 7-ąją. Tą patį vakarą renginio muzikinėse scenose – milijonus YOUTUBE video peržiūrų surenkančios atlikėjos GJan koncertas, elektroninės muzikos atlikėjo Leono Somovo, smagį grojančia grupe prisistatančių „Antikvarinių Kašpirovskio dantų“, elektroninės muzikos grupės „Solo ansamblis“ pasirodymai. Penktadienio vakarą festivalio dalyviai klausysis lietuviškos folk muziką grojančios grupės „Kūjeliai“, atlikėjos Monique bei M.A.M.A. apdovanojimuose triumfavusio, hiphopą atliekančio Lilas ir Innomine dueto. Vakarą specialioje Lounge zonoje pratęs alternatyviosios muzikos atlikėja Migloko, o po jos prie DJ pulto stos Rimas Šapauskas. Sekmadienį festivalį uždarys interaktyvus muzikos ir pranešimo kokteilis – renginio dalyviai ne tik klausysis ir klaus, tačiau ir įsitrauks į atlikėjo, visuomeninių procesų tyrinėtojo ir socialinių iniciatyvų autoriaus Jurgio Didžiulio pasirodymą.

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas – kas dvejus metus organizuojamas didelių idėjų ir geros muzikos festivalis – vyks liepos 6-8 d. „Harmony park“, Prienų rajone. Festivalis – trys dienos pranešimų, diskusijų, susitikimų ir geriausios lietuviškos muzikos.

„Iš tikrųjų turiu pasiūlymų. Negaliu apie juos kalbėti, kadangi yra nevieši, davė man laiko pagalvoti“, – į klausimą, ar yra sulaukęs Lietuvos politikų pasiūlymų žurnalistams penktadienį Prienų rajone vykstančiame pasaulio lietuvių jaunimo susitikime sakė A.Abromavičius.

Jis sakė, kad dėl to, ką veikti toliau apsispręs iki vasaros pabaigos. Pasiūlymų A.Abromavičius sako sulaukęs ir iš Ukrainos politikų.

Vis dėlto iš ministro pareigų Ukrainoje atsistatydinęs lietuvis pripažįsta, kad po pirmojo mėginimo, noras tęsi politinę karjerą sumažėjo, be to, dirbti Lietuvoje būtų sunkiau, nes jaučiasi atitrūkęs nuo vietos aktualijų.

„Lietuvoje negyvenu jau 23 metus ir šiek tiek atitolęs aš esu nuo tos Lietuvos politikos ir pabuvus pirmą kartą politikoje, man tas noras yra šiek tiek sumažėjęs būti politikoje po Ukrainos patirties. Aš vis dėlto 19 metų užsiiminėjau investicijomis ir pusantrų metų buvau politikoje. Dėl to man artimiau širdies yra verslas“, – kalbėjo A.Abromavičius.

Jis paragino politinės karjeros Lietuvoje siekti jaunus žmones, nes būtent jie, pasak A.Abromavičiaus, sugeba greitai reaguoti į pokyčius.

Apie savo atsistatydinimą A. Abromavičiaus  pranešė vasario pradžioje, pareikšdamas, kad negali būti „širma korupcijai“, žlugdančiai jo pastangas atgaivinti karo nuniokotos Ukrainos ūkį. Vakarai šį žingsnį įvertino kaip rimtą signalą, kad Kijeve stringa būtinos reformos.

Į „Tolerancija: tavo kaukė ar veidas“ pavadintą diskusiją įsitraukė ir dainininko kolegos – Dominykas Vaitiekūnas bei Justė Arlauskaitė-Jazzu, kalbėję feminizmo, pabėgėlių ir homofobijos temomis bei papasakoję apie savo asmeninius išgyvenimus susidūrus su netolerancija.

„Kiekviena idėja yra dvipusė. Pvz., moterų emancipacija – iš esmės geras dalykas, suteikęs moterims daug teisių. Kita vertus, tai gali virsti radikaliu feminizmu ir netgi privesti prie pykčių atidarius joms duris“, – sakė M. Mikutavičius.

Kalbėdamas apie toleranciją, M. Mikutavičius palietė ir paskutiniu metu aktualią pabėgėlių temą.

„Savo „Facebook“ paskyroje užvedžiau diskusiją, ar Lietuva turi priimti pabėgėlius. Iškėliau klausimą, ar Lietuva pajėgi juos priimti. Netrukus sulaukiau skambučio su pasiūlymu nusifotografuoti plakatui su pabėgėliais ir taip tarsi parodyti, kad Lietuva jų nebijo.

Man atsisakius, sulaukiau klausimo, kodėl aš esu nusiteikęs prieš pabėgėlius. Bet juk iš tikrųjų aš nesu prieš pabėgėlius vien todėl, kad nedeklaravau, kad esu už juos. Tiesiog nenorėjau būti plakate su žmonėmis, kurių nepažįstu, ir vaidinti jų draugo. Visada įsivaizdavau, kad esu labai liberalus ir tolerantiškas, kol vakar naktį neperskaičiau Johno Stuarto Millio pozityvios tolerancijos sąvokos. Ji reiškia, kad žmogus turi ne tik toleruoti, bet ir visais būdais stengtis kovoti už tam tikras idėjas.

Tad vien tik toleruodamas nesu pakankamai tolerantiškas, nes būdamas indiferentiškas susitapatinu su diduma ir nesuteikiu stimulo idėjoms. Kyla klausimas, kiek mes turime būti tolerantiški, kur yra tolerancijos riba“, – kalbėjo dainininkas.

Diskusijoje dalyvavęs grupės „Liūdni slibinai“ narys D. Vaitiekūnas išskyrė kelis tolerancijos etapus. „Manau, kad į tolerancijos sąvoką susiplaka labai daug temų. Man atrodo, kad yra kelios tolerancijos stadijos. Pirma – pakantumas. Nes tolerancija tarsi verčia veikti, o pakantumas yra pasyvus. Antroji stadija yra tolerancija, o trečioji – pilietiškai brandi visuomenė. Manau, neturintis pakantumo žmogus negali išėjęs į gatvę paremti toleranciją skatinančių idėjų“, – kalbėjo D. Vaitiekūnas.

Anot dainininko, netoleranciją skatinti gali daugybė dalykų, tarp jų – ir mąstymo būdas.

„[Jei] atrodo, kad mąstau teisingai, o dažnai – kad mąstau teisingiau už kitus, tai veda prie netolerancijos, nes imi kritiškai vertinti kitus žmones. Ginčydamiesi ne visada sugebame priimti kitų žmonių nuomonę ir suprasti juos. Tolerancija – ne šiaip nuostata, o didžiulis darbas, reikalaujantis nuolatinių pastangų ir neturintis baigties.

Dar mokykloje mums į galvą įkalama „normalumo“ sąvoka. Viena vertus, bendros taisyklės yra reikalingos, kita vertus, tai yra konstruktas, priverčiantis mus sustabarėti. Pvz., mano draugai labai ilgai ginčijosi, kurie kiaušiniai yra normalūs – rudi ar balti. Reikia suprasti, kad nėra vieno normalumo“, – kalbėjo aktorius.

Diskusijoje dalyvavusi dainininkė Jazzu įsitikinusi, kad baimė kyla iš nežinojimo ir viena iš toleranciją liečiančių temų yra homofobija. Su homofobija dainininkė susidūrė prieš keletą metų, dalyvaudama muzikos apdovanojimų renginyje.

„Per M.A.M.A. apdovanojimus man apdovanojimą įteikti turėjo Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko. Jam išėjus ant scenos, 15 tūkst. žmonių pradėjo baubti. Tas žmogus buvo vienas ant scenos. Žinau, kad žmonės yra pagavūs, jie greitai įsijaučia į bendrą emociją, ir aš negaliu net įsivaizduoti, kaip tuo metu jaustis turėjo V. Simonko.

Nieko negalėjau padaryti, tad savaime gestų kalba išreiškiau savo jausmus. Po to gavau labai daug pylos. Bet man atrodė, kad aš kovojau prieš blogį. Jei tą vakarą manęs būtų paklausę, kas yra tolerancija, būčiau pasakiusi, kad tai – dalykas, kurio Lietuvoje nėra“, – kalbėjo dainininkė.

Po šio įvykio Jazzu tikino labai daug galvojusi apie išgyventą situaciją ir jai atrodo, kad tie įvykiai sukėlė diskusiją, per kurią visuomenė tam tikra prasme „išsipūliavo“. „Galiu pripažinti, kad po to įvykio savaitę bijojau išeiti iš namų. Bet man atrodo, kad tik kalbantis apie tam tikrus dalykus, galima juos pakeisti“, – įsitikinusi moteris.

„Jeigu viskas pavyks, kaip planuoju, bus sukurta šviesos instaliacija „Tiltai“. Tai – LED konstrukcijos, montuojamos virš tvenkinio. Svarbų vaidmenį atliks ir šviesos atspindžiai vandenyje. – kūrinio idėją pristato autorius. – Pastaruoju metu tiek Amerikoje, tiek Europoje pradėta daug kalbėti apie sienų statymą ir panašius dalykus. Kaip atsvarą toms nesąmonėms statysiu tiltus. Tiltais bandysim jungti lietuvius iš skirtingų šalių ir kartu visus žmones.“

Tradicinis verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalis liepos 8–10 dienomis Prienų rajone, „Harmony park“ teritorijoje vyks jau trečiąsyk. R. Bartkus ne tik dalyvavo abiejuose ankstesniuose PLJS, kurie jam būna proga susipažinti su įdomiais žmonėmis, sutikti senus pažįstamus, pasisemti pozityvios energijos, bet ir pristatė juose po įspūdingą instaliaciją.

2012 metais jis sukūrė didžiulį paveikslą, išmargintą šimtų renginio dalyvių plaštakų antspaudais ir su nedidele provokacija. Kūrinio centre menininkas išraitė atvirumą pasauliui ir skirtingas užsienyje įgytas lietuvių patirtis simbolizuojantį pavadinimą Lietuvai – „(:EthUWA!“. „Nelietuviškas raides ar ženklus naudojau, norėdamas pademonstruoti, kad juos ištariant vis tiek skamba „Lietuva‟, kad reikia ne bijoti svetimų ir naujų kultūrų, o jas panaudoti, integruoti savo labui“, – taip paveikslo idėją paaiškino R. Bartkus.

Antrajame PLJS jis įgyvendino keletą metų galvoje brandintą idėją – iš bemaž 100 kg lempučių sukonstravo pakilimo taką ant parko teritorijoje esančio kalno. Kūrinys, simbolizuojantis išeitis, naujus horizontus, svajas ir ateitį, o kartu – grįžimą, ištakas ir praeitį, buvo kvietimas siekti, svajoti ir kurti.

Keliasdešimt tūkstančių lempučių taip pat padėjo apibendrinti festivalio dalyvių patirtį: „Turbūt ne vienas, skrisdamas lėktuvu naktį, besigėrėdamas mirgančiomis apačioje liekančių ar pasitinkančių miestų šviesomis, išgyveno tą „sustok, akimirka žavinga“ momentą, – kalbėjo menininkas. – Šia instaliacija bandau tokią akimirką sustabdyti.“

Rimvydas Bartkus, už Atlando žinomas Ray vardu, gimė 1961 metais Vilniuje. Baigęs grafikos studijas Vilniaus dailės institute, kūrė litografijas, ofortus, piešinius, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sulaukęs pasiūlymo pristatyti savo darbus viename JAV universitete, 1991-aisiais kūrėjas iškeliavo ir su žmona Ina bei sūnumi Kristijonu įsikūrė Niujorke.

Po kurio laiko jo darbai sudomino dienraščio „The New York Times“ meno direktorių. Vėliau lietuvio iliustracijos publikuotos „Time“, „Newsweek“, „Harper’s“, „New York Times Book Review“, „Wall Street Journal“, „Los Angeles Times“, „Boston Globe“, „Business Weekly“, „Fortune“, „Smart Money“, „New Republic“, „Business Weekly“, „Christian Science Monitor“ ir kituose leidiniuose. R. Bartkaus darbai buvo eksponuoti Lietuvoje, įvairiuose Europos didmiesčiuose, Niujorke, Pekine. Jis buvo ir Jono Basanavičiaus portretu papuošto 50 litų banknoto, cirkuliavusio iki euro įvedimo, autorius.