Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis JAV lietuvių organizaciją „Lietuvos vyčiai“ apdovanojo už ilgametį JAV lietuvių vienijimą, paramą Lietuvos laisvės siekiui ir indėlį į nepriklausomos Lietuvos kūrimą bei paramos telkimą.

Šiemet 110-uosius veiklos metus skaičiuojančiai organizacijai skirtas Aukso Vytis, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Garbės ženklo medaliai už ypatingus nuopelnus puoselėjant lietuvybę užsienyje, skatinant užsienyje gyvenančių lietuvių įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą, skirti Argentinos lietuvių muziejui „Olgbrun“, pirmajam atkurtos Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkui Sauliui Augustinui Kubiliui, Susivienijimo Lietuvių Amerikoje valdybos viceprezidentui Daniui Rimvydui Glinskiui, Pasaulio lietuvių centro valdybos nariui Linui Gyliui (JAV), Mažosios Lietuvos fondo ir draugijos tarybos pirmininkui, Čikagos Ziono lietuvių liuteronų parapijos klebonui Valdui Aušrai (JAV).

Taip pat apdovanota JAV lietuvių bendruomenės Naujosios Anglijos apygardos pirmininkė Regina Balčaitienė, JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė Giedrė Elekšytė-Knieža (JAV), pirmasis Lietuvos diasporos profesionalų klubas užsienyje Londono Sičio lietuvių klubas (Jungtinė Karalystė), buvęs Toronto tautinių šokių ansamblio „Gintaras“ vadovas Juozas Karasiejus (Kanada), didžiausios Kanadoje lietuviškos Toronto Prisikėlimo parapijos klebonas Jonas Šileika, Monrealio lietuvių bendruomenės pirmininkė Daiva Jaugelis (Kanada), Jano Nowako-Jezioranskio Rytų Europos kolegijos prezidentas Laurynas Vaičiūnas (Lenkija).

Pasaulio lietuvių vienybės diena kasmet minima liepos 17-ąją.

Be to, šiemet sueina 90 metų nuo lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio iš Niujorko į Kauną.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį užsienyje gyvenančiuosius ragino aktyviais Lietuvos kūrėjais.

Anot jo, pasaulio lietuviai įvairiais istoriniais tarpsniais telkė ir teikė Lietuvai politinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, todėl dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas užsienio lietuviams aktyviai dalyvauti šalies gyvenime ir jaustis reikalingiems tėvynėje.

„Esame viena Lietuva. Mūsų valstybei svarbu, kad svetur gyvenantys tautiečiai išsaugotų savo tautinę tapatybę ir neatitoltų nuo tėvynės. Vertiname visų lietuvių indėlį puoselėjant lietuvybę, pristatant Lietuvos kultūrą ir istoriją visame pasaulyje“, – teigė šalies vadovas.

G. Nausėda pabrėžė, jog džiaugiasi kiekvienu lietuviu, kuris apsisprendžia grįžti į Lietuvą, nes kiekvienas jų yra laukiamas su savo patirtimi, idėjomis, savo svajonių Lietuvos vizija.

„Kviečiu jus būti aktyviais Lietuvos kūrėjais. Kiekvienas iš jūsų esate neatskiriama mūsų tautos dalis. Mus jungia bendras siekis – sėkminga, moderni, saugi Lietuva, kurioje kiekvienam būtų gera kurti savo ateitį“, – sakė prezidentas.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sveikindama teigė, kad „pasaulio lietuviai yra didžiausių Lietuvos pasiekimų ir pergalių dalininkai, prie jų prisidėję bet kokio atstumo neįveikiamu patriotiškumu, svetur sukauptomis žiniomis ir subrandintais talentais“.

„Kad ir kur esame, mokame didžiuotis valstybe, pasitikėti savimi bei vienas kitu – ir tada, kai pasaulio akys krypsta į mus, ir tada, kai Lietuva auginama tyliais kasdieniais darbais“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Gebame susitelkti, kai to reikia labiausiai. Ir ne tik švęsdami, bet ir remdami kovą už laisvę, kurioje matome mūsų pačių kovų atspindžius. Tokios vienybės dienų – jau daugiau kaip 500, tiek laiko tęsiasi brutali, kasdienė Rusijos karinė agresija Ukrainoje“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė ragino neleisti „užgesti šiai vienybės, laisvės ir solidarumo dvasiai – joje Lietuva gimė, joje atkūrė Nepriklausomybę, ir tik joje gali toliau klestėti“.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo sveikinime prisiminė Vilniuje viešėjusio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kalbą, kurioje jis teigė, kad „kartu susibūrusių žmonių jėgos neįmanoma užgniaužti“, o „Baltijos kelias – ne Berlyno siena – tapo Europos ateities simboliu“.

„Taigi vienybėje – jėga, padėjusi mums ir laisvę atkovoti. Per visą prezidento kalbą kartojosi vienybės akcentas – ne tik tarp mūsų, gyvenusių čia ir už Atlanto, bet ir tarp JAV bei Lietuvos, Europos ir apskritai NATO valstybių“, – sakė Seimo vadovė.

„Nes tik laikydamiesi vienybės dvasios pasieksime bendrų tikslų, kartu atsakysime į Rusijos agresiją ir sukursime tokį pasaulį, kokio norime savo vaikams“, – pridūrė ji.

Pasaulio lietuvių vienybės diena švenčiama liepos 17-ąją, šią dieną taip pat minima Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūtis, prisimenamas „Lituanica“ skrydis per Atlantą.

„Brangūs viso pasaulio kauniečiai. Kad ir kur dabar būtumėte, tikiu, kad vis tiek esate Lietuvos ir Kauno ambasadoriai.

Nespėliosiu, kada paskutinį kartą buvote Kaune, bet tikrai žinau, kad atėjo laikas aplankyti savo miestą. Jūs turite pamatyti, kaip Kaunas keičiasi ir auga. Jis tampa vis gražesnis ir patogesnis, čia gera vieta studijuoti, dirbti, gyventi, auginti vaikus ir kurti savo ateitį. Kviečiu atvykti, pabūti ir patiems tuo įsitikinti“, – sakė meras.

„Šiandien ypatinga diena, kai švenčiame vienybę. Kiekvienas iš mūsų yra unikalus ir kartu esame susieti bendrystės, kuri padeda jaustis namie, kur bebūtume. Tikiu, kad į mūsų visų įvairovę turėtume žvelgti ne kaip į problemą, bet kaip į turtą ir svarbų potencialą, kurio svarba labai išryškėjo dabartinių iššūkių akivaizdoje. Ši Vyriausybė yra pasiryžusi intensyviai bendradarbiauti su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Džiaugiamės kiekvienu grįžtančiu į Tėvynę, tačiau norime bendradarbiauti ir su visais kuriančiais gyvenimą svetur, kam rūpi Lietuva“, – teigia premjerė.

Pasak Vyriausybės vadovės, mūsų visų laukia pakartotinis referendumas dėl daugybinės pilietybės, taip pat norime stiprinti lituanistines mokyklas, stengiamės sudaryti tinkamesnes sąlygas, kad Lietuva būtų labiau pasirengusi priimti kiekvieną grįžtantį.

„Nepaisydami visų iššūkių, pasidžiaukime, kad galime semtis stiprybės iš istorijos. Dariaus ir Girėno skrydis, sujungęs Ameriką ir Europą, – tai drąsos ir pasiaukojimo Tėvynei simbolis, svarbus daugeliui kartų. Tačiau šiandien galime džiaugtis ir daugybe naujų istorijų apie lietuvių visame pasaulyje talentus, darbštumą ir inovatyvumą. Švęsdami lietuvių, gyvenančių visame pasaulyje, vienybės dieną, mokykimės matyti ne tai, kas mus skiria, bet tai, kas jungia. Vardan tos Lietuvos!“, – sakoma premjerės sveikinime.

Joje šoko pirmųjų švenčių šokėjų vaikai ir anūkai, o jų gretas papildė naujos kartos išeiviai.

Nuo 1957-ųjų kas ketverius metus organizuojama šventė pirmą kartą buvo surengta Baltimorėje, gražiausiame „Žaviojo miesto“ rajone – Vidinėje įlankoje – įsikūrusioje „Royal Farms“ arenoje.

Įspūdingame renginyje pasirodė 1800 tautiniais kostiumais pasipuošusių šokėjų iš beveik 50 kolektyvų. Į šventę atkeliavo tautinių šokių grupės iš šešių valstybių: JAV, Kanados, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos bei pirmą kartą istorijoje – Izraelio. Reginį stebėjo keli tūkstančiai pakiliai nusiteikusių žiūrovų.

Lietuva jau 25-erius metus gyvuoja kaip nepriklausoma valstybė. Per tą laiką įvyko daugiau kaip trečdalis tautinių šokių švenčių. Pasak tradicinio renginio organizatorių – JAV ir Kanados lietuvių bendruomenių bei Lietuvių tautinių šokių instituto atstovų, šokių švenčių reikšmė nemažėja.

Penkioliktą kartą suorganizuotame renginyje šoko pirmųjų švenčių šokėjų vaikai ir anūkai, jų gretas papildė naujos bangos išeiviai. Vienoje arenoje lietuvių liaudies šokių ritmais mėgavosi ir suaugusieji, ir vaikai. Vyriausiam šokėjui – septyniasdešimt septyneri, jauniausiam – septyneri.

Vienas didžiausių užsienio lietuvių renginių subūrė ne tik kolektyvų narius bei jų palaikyti susirinkusius žiūrovus, bet ir Lietuvos vyriausybinių organizacijų atstovus. XV-ąją lietuvių tautinių šokių šventę stebėjo JAV viešėjusi Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas, Lietuvos generaliniai ir garbės konsulai bei šventės rėmėjai.

Įspūdingos XV-osios lietuvių tautinių šokių šventės filmą-koncertą bus galima pamatyti liepos 17-ąją – Pasaulio lietuvių vienybės dieną – 20.30 val. Lietuvos laiku per LRT Lituanica.

Tąkart Pasaulio lietuvių vienybės diena daugeliui buvo nauja, dar negirdėta šventė, tačiau istoriškai ši data turi ryškų atspalvį –1933 m. lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas leidosi į lemtingą skrydį per Atlantą, simboliškai bandydami sumažinti atstumą tarp čia ir ten gyvenančių lietuvių.

Prisimindamas šį kilnų poelgį, Kirtimų kultūros centras Pasaulio lietuvių vienybės dieną kasmet mini Vilniaus oro uoste. Tądien laukiamojoje salėje grįžtantys iš svetur ir jų laukiantys pasitinkami su įvairiomis kultūrinėmis iniciatyvomis.

Laukia vaišės ir paroda

Šiais metais liepos 17-ąją Vilniaus oro uoste bus surengta išskirtinė fotografijų ekspozicija. Tądien bus pristatytos įsimintiniausios mūsų tautiečių kelionių akimirkos. Nuotraukų autoriai nėra profesionalūs fotografai, jose slypi paprastų keliautojų žvilgsnis į kitus kraštus, naujas kultūras.

Tikimasi, jog pati paroda taip pat bus keliaujanti ir iš savo pirmosios stotelės – Vilniaus oro uosto – vėliau pajudės kitų Vilniaus kultūrinių įstaigų link.

Dar viena maloni staigmena – modernios lietuviškos virtuvės vaišės. Šio vaišės iš dalies mena „duonos ir druskos“ simboliką, kuri, pasak senolių, reiškia ypatingą žmonių bendriją, vaišingumą.  Parskrendantys iš svetur visuomet maloniai vaišinasi lietuviška duona, skanauja mūsų uogų ir daržovių gėrimo.

Keliautojai galės įsiamžinti prie ,,Lituanicos“

Keliautojai ir jų laukiantys artimieji turės galimybę nusipaveiksluoti prie legendinio Dariaus ir Girėno lėktuvo ,,Lituanica“. Tiesa,  tikroji ,,Lituanica“ 1933 m. skrydžio metu dėl neaiškių aplinkybių dužo, tačiau lėktuvo kontūrai, spalva yra lig šiol įsirėžę daugelio atmintyje. Liepos 17-ąją, minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, oro uosto laukiamajame bus specialiai šiai progai įrengta fotosienelė, o visus norinčius įsiamžinti nemokamai fotografuos ir momentines nuotraukas dovanos Kirtimų kultūros centro darbuotojai.

Kvies į filmo peržiūrą

Tęsiant Pasaulio lietuvių vienybės dienos minėjimą, jau liepos 19-ąją Kirtimų kultūros centre visi norintieji bus kviečiami į nemokamą režisieriaus Remigijaus Sabulio dokumentinio filmo ,,Lituanicos paslaptis“ peržiūrą. Anot kūrėjų, istorinė dokumentika atskleidžia nuoširdų lakūnų atsidavimą tėvynei, sudėtingą pasirengimą nelegaliam skrydžiui ir priversiančias susimąstyti žūties versijas.

Nemokama kino peržiūra, esant geram orui, nuo 21 val. bus rodoma Kirtimų kultūros centro kieme (adresas Dariaus ir Girėno g. 69), esant blogoms oro sąlygoms, peržiūra bus perkelta į centro salę, rašoma pranešime spaudai.

Pasaulio lietuvių vienybės diena kasmet tradiciškai minima liepos 17-ąją. Jai pamatus nutiesė legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, kurie 1933 m. leidosi į lemtingą skrydį per Atlantą. Tąkart juodu siekė apjungti abiejuose Atlanto pusėse gyvenančius lietuvius ir taip simboliškai sulyginti atstumą tarp esančių toli.

Parvykstančių laukia vaišės

Kirtimų kultūros centras, kuris Lietuvoje ėmė minėti šią šventę pirmasis, šiemet jau šeštąjį kartą organizuoja Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Liepos 17-ąją jo komanda būriuosis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, kur nuo 10 iki 14 val. parvykstančiųjų iš svetur laukia malonus pasitikimas. Tiek mūsų grįžtantys tautiečiai, tiek užsienio svečiai bus kviečiami vaišintis modernios lietuviškos virtuvės vaišėmis. Anot organizatorių, tai nauja ,,duonos ir druskos“ interpretacija, senovėje turėjusi gilias tradicijas mūsų šalyje – šis paprotys simbolizuoja vaišingumą, draugystę.

Kvies nemokamai siųsti atvirlaiškius

Dar viena maloni  Pasaulio lietuvių vienybės dienos iniciatyva, kurią siūlys Kirtimų kultūros centras, – nemokami atvirukai. Bendradarbiaujant su Lietuvos paštu ir UAB ,,Spalvų projektai, šiais metais buvo išleisti specialiai šiai progai sukurti atvirukai. Juos visi parvykę ar laukiantys pargrįžtančių galės nemokamai užrašyti ir išsiųsti į bet kurį pasaulio kraštą. Ši idėja kilo vienam iš organizatorių, kuris savo močiutės daiktuose netikėtai aptiko 1993 m. išleistą proginį Pasaulio lietuvių vienybės dienos atvirlaiškį. ,,Norėdami nenutolti nuo istorijos, nutarėm išleisti naują atviruką, kuriame pagrindiniu motyvu išlieka legendinis Dariaus ir Girėno lėktuvas – Lituanica. Šiuo simboliniu atviruku siekiame paskatinti žmones bendrauti nepaisant jokių atstumų“, - pasakoja Kirtimų kultūros centro direktorė Vilma Ramanauskienė.

Siekia populiarinti šventę

Pasaulio lietuvių vienybės dienos tikslas – sustiprinti ryšį tarp visų lietuvių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra išsibarstę po pasaulį. ,,Jokiu būdu nenorime pasmerkti emigrantų, tiesiog siekiame priminti ir populiarinti liepos 17-ąją. Tikime, jog ši diena gali būti švenčiame bet kurioje šalyje, kur gyvena mūsų tautiečiai. Prisiminkime mūsų lakūnų tikslus – puoselėkime tarpusavio pasitikėjimą“, - kalbėjo V. Ramanauskienė.

Linkėjimai lietuviams keliaus ir į Sibirą

Pasaulio lietuvių vienybės dieną, iš Vilniaus geležinkelio stoties pajudės traukinys su 16 pilietiškų jaunų žmonių. „Misija Sibiras'15“ ekspedicijos komanda keliaus į lietuvių tremties ir kalinimo vietas Tomsko srityje, kur įgyvendins kilnią misiją – nykstančių kapinių bei dar Sibire gyvenančių tautiečių paiešką.

„Šiuo projektu siekiame pagerbti tremtyje nukentėjusius bei žuvusius tautiečius, skatinti kartų tarpusavio supratimą, suteikti jaunimui galimybę artimiau pažinti praeities įvykius bei dar kartą parodyti visuomenei, jog jauniems žmonėms rūpi jų šalies istorija. Šiais metais ekspedicijos komandos dalyvių lauks sunkūs išbandymai, tačiau neabejojame, kad visi kartu sėkmingai pradėsime naują, patriotiškumo bei meilės savo tėvynei kupiną veiklos dešimtmetį“, – teigia Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorius Ignas Rusilas.

Į 10-mečio ekspediciją kartu su lietuvių komanda vyks ir dalyviai iš Latvijos bei Estijos, kurie dalyvavo nacionalinėse atrankose savo valstybėse. Taip pat į žygį leisis ir architektas, grupės „Antis“ lyderis, projekto „Misija Sibiras“ Patarėjų tarybos narys Algirdas Kaušpėdas.

Šiemet „Misijos Sibiras“ dalyviai lankys lietuvių tremties vietas ir kapines Tomsko srityje. Lietuvių kapavietėse bus statomi kryžiai, kuriuos meistraus patys ekspedicijos dalyviai.

Pilietiškiausio projekto organizatoriai 2015 m. liepos 17 d., 16 val. kviečia atvykti į Vilniaus geležinkelio stotį bei į tolimą kelionę palydėti dešimtmečio projekto dalyvius. „Misija Sibiras’15“ komandai sėkmės palinkėti atvyks projekto rėmėjai, partneriai, buvusių ekspedicijų dalyviai ir draugai.

Pastaraisiais metais po visą Žemės rutulį išsibarstę tautiečiai liepos 17-ąją vis aktyviau mini Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kuriai pagrindą davė legendinis Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą.

Tuomet ši diena Lietuvos istorijoje tapo pažymėta ne tik tragedijos, bet ir ryžto ženklu, simboliškai nutiesusi kelius tarp išeivijos ir Lietuvos. Nors liepos 17-oji ilgą laiką buvo minima tik užsienyje gyvenančių lietuvių, tokia tradicija sparčiai ryškėja ir Lietuvoje.

2009 metais pirmoji tokia šventė Lietuvoje įvyko Kirtimų kultūros centro iniciatyva. Organizatoriai kasmet šia proga kviesdavo į koncertus, paskaitas, meno parodas, tačiau originaliausias šventės akcentas - grįžtančiųjų pasitikimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.  Šiemet rengiama jubiliejinė - penktoji Pasaulio lietuvių vienybės diena.

Tęsiant šią gražią tradiciją, liepos 17 dieną nuo 11 val. iš svetur grįžtančius tautiečius ketinama pasitikti su modernios lietuviškos virtuvės vaišėmis. Keleivių atvykimo salėje nusišypsoti privers kitokia ,,duonos ir druskos" interpretacija, tačiau bus stengiamasi neužmiršti ir senųjų tradicijų simbolikos, kur dalijimasis duona ir druska reiškė draugystę bei ištikimybę.

Kita programos dalis visus kvies į Užupio Respubliką. 18 val. Užupio meno inkubatoriaus galerijoje ,,Galera" savo patirtimi dalinsis tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų puikiai pažįstami savo sričių profesionalai - medijų menininkas Deimantas Narkevičius ir Berlyne šiuo metu gyvenantis, daugeliui Genio pseudonimu geriau pažįstamas garso inžinierius bei didžėjus Eugenijus Konstantinovas, kurį kalbins tinklaraštininkė Daina Dubauskaitė.

Penktąją Pasaulio lietuvių vienybės dieną vainikuos vakaro koncertas po atviru dangumi. "Galeros" kieme visi susirinkusieji galės mėgautis Genio ir specialiai iš Olandijos sugrįžtančio muzikos atlikėjo Brokenchord pasirodymais. Koncerto pradžia - 21 val.

Jungtiniu po tolimiausius planetos kraštus išsibarsčiusių lietuvių koncertu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vakar atšvęsta Pasaulio lietuvių vienybės diena.

Šventės jaudulys teatro prieigose buvo jaučiamas nuo pat ryto. Aplink šmėkščiojo lietuvių tautiniai drabužiai, buvo girdėti dainos, juokas. Ramybė ir susikaupimas tvyrojo tik repeticijų salėje.

"Šaltinėlis" iš Maskvos, "Pėnkė  vaikee" iš Kaliningrado, solistai ir muzikantai – visi jie, į Kauną susirinkę iš savo antrosiomis tėvynėmis tapusių šalių, rengėsi ypatingam vakarui.

Susikaupęs buvo ir koncerto režisierius profesorius Gintautas Želvys, kolektyvams dalijo pastabas ir patarimus. Prieštarauti maestro nedrįso net mažosios koncerto dalyvės iš Sibiro, šokėjos Maša ir Alina. Nors ir ne lietuvės, lietuvių būryje jos jautėsi puikiai ir džiaugėsi galėjusios atvykti į Lietuvą.

"Mums čia labai patinka", – viena per kitą kartojo mergaitės.

"Labai džiaugiamės, kad galime aplankyti Lietuvą, tai didelė šventė, – pakilios nuotaikos neslėpė ir Dalia Brazaitienė, vyriausioji moterų ansamblio"Neringa" iš Sankt Peterburgo narė. – Mūsų ansamblis labai veiklus, stengiamės vykti visur, buvome Ispanijoje, ten užėmėme antrąją vietą, taip pat buvome Hanza dienose Kaune, tad atkeliavome ir čia."

Jaudulį prieš koncertą tėvynėje jautė ir talentingasis klarnetininkas Antanas Makštutis, kuriam ovacijų negaili ir naująja tėvyne tapusios Jungtinės Kara