Išdavė leidimus

"Gargžduose pradėjo pjauti istorinius uosius. Juos gal net prūsai sodino palei akmeninį kelią į Prūsiją. Labai gaila, kad priimtas toks sprendimas. Ar taip mažinamas anglies dioksido kiekis? Ar bus atsodinti medžiai? Čia akmeninis kelias į Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrą", – piktinamasi skunde.

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistė Jurgita Tamošauskienė paaiškino, kad pasipiktinimo banga kilo visai be reikalo.

"Medžiai pjaunami Laugalių gatvėje. Tai nėra joks kultūros paveldas, tai yra sena miesto gatvė, grįsta akmenimis. Ši gatvė vedė į senąją Gargždų geležinkelio stotį. Gatvė buvo apsodinta paprastaisiais uosiais", – pasakojo J. Tamošauskienė.

Po vėtrų rajono savivaldybei jau ne kartą teko imtis išvirtusių medžių šalinimo darbų.

"Šioje gatvėje po audrų atsirasdavo virtuolių. Atsižvelgdami į tai, nusprendėme atlikti medžių ekspertizę. Beje, visoje Europoje paprastieji uosiai kenčia nuo šaknis pakertančių grybinių ligų. Jau vasarą galima buvo matyti, kad dalis šių medžių šakų yra nudžiūvusios. Želdinių būklės ekspertinis vertinimas buvo atliktas rugpjūtį", – paaiškino specialistė.

Medžių kirtimui yra išduoti leidimai.

Šiuo keliu, kuris veda į jaunimo centrą, vaikšto vaikai. Ar tikrai reikėtų dar laukti?

Yra nepatenkinamos būklės

Analizė parodė, kad reikia šalinti blogos ir nepatenkinamos būklės medžius.

"Jokiais kitais instrumentais nebegalima pagerinti šių medžių būklės. Bet juos galime pakeisti naujais sodmenimis. Konstatuota, kad blogos būklės yra 17 medžių, o nepatenkinamos – 18 uosių. Iš viso – 35 medžiai", – skaičiavo J. Tamošauskienė.

Vietoje nupjautų medžių bus pasodinti kiti lapuočiai.

"Tik ne uosiai. Veikiausiai tai bus klevai ar mažalapės liepos. Ne tik su uosiais yra problemų. Visa centrinė gatvė apsodinta kaštonais. O juos puola keršakandė. Prie vandens bokšto auga eglynas, kuris taip pat džiūsta dėl žievėgraužio", – tikino J. Tamošauskienė.

Kelia pavojų žmonėms

Specialistė paaiškino, kad istoriniais šių uosių nederėtų vadinti.

"Tam yra specialus registras. Istorine galime vadinti tik, pavyzdžiui, Priekulėje esančią alėją. Šiuo atveju taip nėra. Gyventojams tokie palyginimai gali kilti dėl to, kad Gargžduose nėra daug akmenimis grįstų gatvių", – svarstė J. Tamošauskienė.

Specialistė priminė, kad šalyje yra užfiksuota atvejų, kai nuvirtę medžiai ne tik pridaro žalos automobiliams, bet ir sužaloja žmones.

"Vilniuje vykusiame seminare teko klausytis istorijos apie tai, kaip ekspertinis vertinimas buvo konstatavęs, kad medžio būklė buvo bloga. Jis laiku nebuvo pašalintas. O virsdamas jis sužalojo autobusų stotelėje stovėjusios merginos stuburą. Šiuo keliu, kuris veda į jaunimo centrą, vaikšto vaikai. Ar tikrai reikėtų dar laukti?" – klausė J. Tamošauskienė.

„Iš pacientų tiek pykčio, kiek jo buvo penktadienį ir šiandien, nesu turėjusi per visą savo darbo praktiką“, – su liūdesiu sako „Camelia“ vaistinėje Kaune dirbanti vaistininkė Aida.

Dauguma vaistinių, turinčios atskirus įėjimus iš laiko, ir kurios pacientus priima ir be galimybių paso, yra nedidelės. Kaimiškose vietovėse, miesteliuose, vaistinių prekybos plotas neretai būna 10-30 kv. m, mieste – ne mažesnės nei 25 kv. m, tačiau tokios vaistinės paprastai nebūna didesnės nei 60 kv. m. Tad į tokias vaistines nuo penktadienio vienu metu galima priimti tik vieną pacientą.

„Penktadienį dar daug pacientų apie pasikeitimus nežinojo, nesuprato, kodėl vaistinėje tik vienas žmogus, nors kasos – dvi-trys, bet į vidų patekti negali. Ribojant pacientus vaistinėje, du-tris kartus mažėja aptarnavimo tempas, tad pacientams tenka palaukti, – sako „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė. – Penktadienį oras buvo ypač žvarbus, kai kur lijo lietus, tad dalis pacientų pasirinko lauke nelaukti. Nuogąstaujame, kad dėl šios priežasties kai kurių pacientų gydymo planas gali sutrikti.“

Aušra Budrikienė/„Camelia“ nuotr.

„Turiu 10 receptų!“ – sušunka vaistininkė Dalia, dirbanti vienoje iš Vilniuje esančių vaistinių ir informuoja pacientus, kad kitiems reikės gerokai palaukti – aptarnauja pacientą, kuriam išrašyta 10 receptinių vaistų. Kiekvieno receptinio vaisto išdavimas užtrunka, o daug lėtinių ligų turintys pacientai vaistininkui dažniausiai turi daugybę klausimų, kurių nespėja užduoti gydytojui. Tuo tarpu kita vaistininkė išeina į lauką ir paklausia čia laukiančių pacientų, galbūt kas nors laukia atsiimti jau apmokėto internetinio užsakymo, o gal kas nors nori atsispausdinti galimybių paso. Jei darbuotoja išgirsta teigiamą atsakymą, užsirašo užsakymo numerį ir prekes išneša į lauką arba atneša atspausdintą galimybių pasą.

Vaistinių tinklas fiksuoja, kad didesnės eilės formuojasi mažesniuose miestuose ir miesteliuose, kur vaistinių mažiau, o kartais viename miestelyje – tik viena vaistinė. Gyventojai čia ateina ne tik įsigyti jiems svarbių vaistų, jiems taip pat reikalinga ir farmacinė paslauga, kurią suteikia vaistininkai.

„Vaistinės – ne parduotuvės. Į jas vaistų ar farmacinės paslaugos ateina pacientai, sergantys ūmiomis ar lėtinėmis ligomis. Dauguma jų senyvo amžiaus, prastai besijaučiantys. Kol vienas pacientas aptarnaujamas, kitas norėtų vaistinėje prisėsti, tačiau pagal naująją tvarką mes negalime to leisti“, – apgailestauja „Camelia“ vaistinių tinklo generalinė direktorė A. Budrikienė.

Kol vienas pacientas aptarnaujamas, kitas norėtų vaistinėje prisėsti, tačiau pagal naująją tvarką mes negalime to leisti.

Kai kurie prekybos tinklai priėmė sprendimą priimti tik galimybių pasus turinčius klientus. Vaistinėms toks sprendimas netinka, nes jose išduodamos gyvybiškai svarbios prekės – vaistai, be kurių kai kurie pacientai negali gyventi.

„Camelia“ vaistinių tinklas ragina pacientus skiepytis, absoliuti dauguma mūsų darbuotojų pasiskiepiję, kai kuriose mūsų vaistinėse galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19 – vertiname skiepų svarbą, tačiau suprantame, kad kai kurie pacientai dvejojo ir dar nespėjo gauti savo galimybių paso, tad negalime jiems užtverti kelio įsigyti vaistų ar kitų jiems svarbių prekių, – sako A. Budrikienė. – Suprantame, kad naujas ribojimas prekybos vietose yra dėl COVID-19 plitimo stabdymo, tačiau, manome, kad vaistinėms toks sprendimas turi ir žalos. Manome, kad 15 kv. m vienam pirkėjui, kaip buvo taikoma iki šiol, buvo saugus sprendimas. Mūsų pacientai eina tiesiai prie kasos, kur laukia vaistininkas, jie po vaistinę, kaip po, tarkime, maisto ar rūbų prekių parduotuvę, nevaikšto, tad atstumai tarp pacientų išlaikomi, tarp vaistininko ir paciento – apsauginiai skydai, vaistinėje, žinoma, privaloma dėvėti kaukę.“

Vaistinių tinklo atstovė pacientų, šiomis dienomis ateinančių į vaistines, prašo kantrybės ir supratimo. „Mūsų vaistininkai padarys viską, kad gautumėte savo vaistus ir farmacinę paslaugą“, – ramina A. Budrikienė.

Primename, kad vaistinėse, kuriose prašoma patekti galimybių pasą, pacientų priėmimas vyksta įprasta tvarka.

Picerijų tinklą „Jurgis ir Drakonas“ valdančios bendrovės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė sako, kad didžioji dalis klientų turi galimybių pasą ir yra supratingi, tačiau pasitaiko pavienių neigiamų reakcijų, kai ateina ir jo neturintieji.

„Tuomet šiek tek yra nustebimo ir neigiamų reakcijų, bet iš principo viskas vyksta gan sklandžiai tiek Vilniuje, tiek Kaune, nebuvo didžiulių kažkokių konfliktų“, – BNS sakė O. Bložienė.

„Socialiniuose tinkluose paskelbus sulaukėme nemažai piktybinių „trolių“, kurie pradėjo dėti neigiamus atsiliepimus tiek į „Google“, tiek „Facebook“ ir pakankamai mūsų profiliuose „heiterių“ buvo, net ir kurie nėra mūsų svečiai ir niekada gal ir nebuvo“, – pridūrė ji.

O. Bložienė teigė, jog įmonė apsisprendė anksčiau priimti tik su galimybių pasu nei privaloma, siekiant paskatinti visuomenę, klientus ir darbuotojus greičiau skiepytis ir nesukelti dar vienos pandemijos bangos.

„Tai, ką turėjome prieš metus ir kai turėjome visiškai užsidaryti ir negalėjome jokių svečių aptarnauti, nebenorime grįžti į tą pačią upę, nes tai verslui būtų tiesiog nebepakeliama“, – teigė ji.

„Socialiniuose tinkluose paskelbus sulaukėme nemažai piktybinių „trolių“.

Ji taip pat pastebi, jog pakeitimai neturėjo įtakos klientų srautams.

Klubo „Artistai“ vadovas Audrius Žydelis taip pat teigė, jog konfliktai vyksta nebent internete, o be galimybių paso atėję žmonės tiesiog apsisuka ir išeina. Jis sakė, kad apsispręsti dėl galimybių paso nebuvo sudėtinga, nes visi darbuotojai yra pasiskiepiję.

„Vis tiek po mėnesio tai bus norma visur, tai anksčiau pasidarėme ir nematau didelio skirtumo, ar dabar, ar vėliau. Pas mus visi paskiepyti 100 proc., mes už vakcinavimą, tai apsispręsti nebuvo sudėtinga“, – BNS teigė jis.

Restorano „Saint Germain“, kuris klientus taip pat priima tik su galimybių pasu, vadovas Rytis Grigaitis sakė, jog dauguma restorano lankytojų yra pastovūs ir pasiskiepiję, todėl nuspręsta nevaržyti jų gyvenimo.

„Net negalvojome, iš karto nusprendėme, nes dauguma mūsų klientų yra pasiskiepiję, pastovūs. Jie įdėję visas pastangas, kad suvaldyti tą pandemiją, skiepijasi, o dėl grupelės žmonių, kurie nesiskiepija, jiems sudaryti nepatogumus, sėdėti po du, po penkis, nesusitikti su artimaisiais, nusprendėme, kad tegul visi su pasais, bet patogiai gyvena, maždaug taip, kaip prieš pandemiją“, – BNS sakė jis.

Pasak R. Grigaičio, dėl šio sprendimo teko atšaukti kelias rezervacijas, tačiau žmonės buvo supratingi. Visgi jis pastebi, jog daugiausiai pasipiktinimų – internetinėje erdvėje.

„Nepasitenkinimų kilo iš tų, kurie internete labiausiai komentuoja, kurie net negyvena Vilniuje, kurie dėlioja po vieną žvaigždutę įvertinimus nė karto nesilankę mūsų restorane“, – pridūrė jis.

R. Grigaitis sakė, jog papildomų resursų dėl galimybių paso neprireikė, tačiau darbą kartais pristabdo programėlė, kuri užstringa.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras antradienį pranešė, jog aptarnauti tik turinčiuosius galimybių pasą jau apsisprendė 297 įmonės. Absoliuti dauguma jų – 245 – teikia maitinimo paslaugas, 18 – apgyvendinimo, 14 – grožio, dar 20 užsiima kitomis veiklomis.

Daugiausiai įmonių, pranešusių, jog aptarnaus tik klientus su galimybių pasu, yra Vilniuje – 159, dar 33 tokios įmonės yra Kaune, 16 – Klaipėdoje, dar 89 – kitose savivaldybėse.

Verslas nuo pirmadienio gali pradėti veiklą įleidžiant lankytojus tik su galimybių pasu – tokiu atveju nebereikia laikytis nustatytų sąlygų.

Norintiems toliau priimti klientus be galimybių paso, galioja griežtesni apribojimai, o nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos, arba turintiems neigiamą PGR testą. 

Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 55,6 proc. gyventojų, visiškai paskiepyta 48,8 proc. gyventojų.

Šį kartą klaipėdiečiams užkliuvo žalia erdvė tarp "Ąžuolyno" gimnazijos ir naujos riedutininkams skirtos aikštelės.

Gyventojas problemą užregistravo Klaipėdos savivaldybės tinklalapyje, tikindamas, kad pieva skęsta vandenyje.

"Kažkas šioje vietoje padaryta ne taip. Labai prašome atsakingų asmenų atkreipti dėmesį ir įpareigoti rangovą padaryti darbą tinkamai. Nuotrauka daryta vakare, o dvi dienas prieš tai lietaus nebuvo", – aiškino miestietis.

Ąžuolyno giraitės rangos darbus atlieka šilutiškių įmonė "Kavesta". Jos darbuotojai užsimena, kad projektuotojai net nesivargino šioje vietoje įrengti drenažo sistemos.

Čia padaryti nuolydžiai, vanduo nubėga į šulinuką, kurį įrengėme, kiek toliau sistemą nutiesėme į tvenkinuką.

Įmonės "Kavesta" statybos darbų vadovas Aivaras Misius tikino, kad kiekvieną šlapesnę šios teritorijos vietą žino pats.

"Mes tiek skundų sulaukiame, kad vos spėjame aiškintis. Objektas yra tarp gyvenamųjų namų, tad visi stebi, seka, o po to aš turiu pasiaiškinti. Aš jau pripratęs. Bet bėda ta, kad drenažo sistema nėra paklota. Čia gyvenamasis rajonas, nėra taip paprasta ją nutiesti. Drenažinė sistema galbūt nuo sovietmečio laikų likusi. Bet negaliu aš nieko aiškinti projektuotojams", – pripažino statybų vadovas.

Klaipėdiečiams užkliuvusią vandenyje skęstančią pievelę statybininkai turėtų sutvarkyti iki Kalėdų.

"Ten buvo plaunama riedlentininkų aikštelė. Reikėjo pašalinti purvą ir dulkes. Vanduo subėgo, nes ten yra dauba. Bet artimiausiu metu atvešime juodžemio, ir dauba išsilygins", – sakė A. Misius.

Skaitytojo nuotr.

Kita problema – viešąsias erdves užklojančios trinkelės ir kitos dangos. Lietaus vandeniui nebelieka kur susigerti.

"Ne, ant takų balos nesikaups. Pats vaikščiojau ir stebėjau, kai smarkiau lijo. Čia padaryti nuolydžiai, vanduo nubėga į šulinuką, kurį įrengėme, kiek toliau sistemą nutiesėme į tvenkinuką", – patikino A.Misius.

Rangos darbus šiame parke atlieka įmonė "Kavesta". Ąžuolyno giraitė turi būti baigta įrengti iki gruodžio.

Viso projekto įgyvendinimo vertė – 2,59 mln. eurų, papildomų darbų padaryta už 65 tūkst. eurų.

Įmonės "Kavesta" statybos darbų vadovas Aivaras Misius sakė, kad gyventojai akylai stebi pokyčius. Ne kartą sulaukta ir žmonių pastabų.

Kai bus stipri velėna, vanduo gersis į gruntą ir nesilaikys paviršiuje.

"Aš ir pats stebiu bei fotografuoju tam tikras vietas. Nieko tokio, kad žmonės nufotografavo. Mes tą vietą žinome ir problemą spręsime", – tikino A. Misius.

Įmonės darbuotojai pušeles yra susodinę šiek tiek aukščiau.

"Ten yra molingas gruntas, todėl pakėlėme šaknų lygį. Šioje vietoje teks atvežti grunto ir pakelti įdubą. Padarysime nuolydžius, ir vanduo nutekės takelių link. Ne, takai po vandeniu neturėtų atsirasti", – tikino statybų darbų vadovas.

Pasak A. Misiaus, vanduo paviršiuje laikosi dar ir todėl, kad žolė yra neseniai pasėta.

"Žemė buvo voluota, velėnos šaknynas nesusiformavęs, todėl vanduo prastai geriasi į gruntą. Kai bus stipri velėna, vanduo gersis į gruntą ir nesilaikys paviršiuje", – aiškino A. Misius.

Skaitytojo nuotr.

Tarp Paryžiaus Komunos ir Kauno gatvių esantis parkas buvo įrengtas prieš keturis dešimtmečius, tačiau iš esmės jis nebuvo tvarkytas.

Parko atnaujinimo projektu buvo suplanuoti ne tik apželdinimo darbai. Čia sutvarkyti seni ir įrengti nauji pėsčiųjų takai. Įrengtos žaidimų ir sporto zonos, numatyta šunų vedžiojimo aikštelė.

Šioje poilsio zonoje turėtų būti saugiau net ir sutemus, nes įrengta nauja apšvietimo sistema bei vaizdo kameros.

Prie aktyvaus laisvalaikio zonos baigiamos įrengti vaikų sporto – riedutininkų ir daugiafunkcės aikštelės.

„Tai yra visiška nesąmonė. Prieš išskrendant į Madridą Eurolyga mums neleido perkelti rungtynių su „Real“ ir vietoje pasidavimo klubas norėjo kautis dėl pergalės. Nuvykome ten su penkiais vyrukais bei trimis jaunimo žaidėjais ir davėme gerą kovą. Eurolyga mums pasakė, kad arba mes važiuojame žaisti, arba gauname pralaimėjimą. Tačiau kitoms komandoms buvo suteiktas šansas (peržaisti) praleistas rungtynes. Tai – nesąmonė“, – pasipiktinimo neslėpė J. Jerebko.

Koronaviruso bei traumų pakirsta „Chimki“ Eurolygoje patyrė keturis pralaimėjimas iš tiek pat galimų ir praktiškai visuose susitikimuose vertėsi septynių žaidėjų rotacija, įskaitant jaunuosius krepšininkus.

Vis dėlto kadangi naujieji Eurolygos nuostatai galios ir atgaline data, tai reiškia, jog į rungtynes nevykę Sankt Peterburgo „Zenit“ bei Vilerbano ASVEL klubai išvengs techninių pralaimėjimų ir gaus galimybę peržaisti praleistus mačus.

„Mūsų klubo direktorius stengėsi perkelti rungtynes, – pratęsė J. Jerebko. – Tačiau mums to padaryti neleido ir nusprendėme žaisti. Tada jie ateina ir pasako, kad galės perkelti kitų komandų rungtynes?“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savo ruožtu, dėl darbų kokybės ketina imtis veiksmų – reikalauti, kad defektus ištaisytų rangovas.

Olimpinė čempionė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė Zadneprovskienė BNS teigė prieš kelias dienas užsukusi į maniežą apžiūrėti vykstančių darbų.

„Jie žadėjo dabar atsidaryti, bet mes pamatėme, kad realybė yra kitokia. Teko prieš kelias dienas būti manieže, galvojom, pasižiūrėsim, kaip ten yra, bet nieko nebevyksta“, – sakė olimpinė čempionė.

„Fechtavimo salė išardyta, sienos nugriautos, darbų dar begalės, tad ir kilo apmaudas“, – pridūrė ji.

Vaizdais iš Vilniaus lengvosios atletikos maniežo ji pasidalino feisbuke, tai sukėlė dar didesnį olimpiečių ir sportininkų bendruomenės nepasitenkinimą.

To niekaip negalima pavadinti normaliu pasiruošimu. Jei ir šiais metais situacija kartosis, tai tegul po to žmonės nesistebi, kodėl mūsų olimpinė rinktinė drastiškai mažėja.

Galvos skausmas – ir dėl linijų

Bilietą į Tokijo olimpines žaidynes turinti trišuolininkė Diana Zagainova sako nustebusi, kai L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės medžiagoje pamatė manieže nudažytas bėgimo takų linijas.

„Jie nubrėžė du kartus liniją su dažais vienoje vietoje – viena linija ten nereikalinga. Jie turbūt nupiešė vieną kartą – nesigavo, tai nupiešė antrą kartą – pataisė“, – BNS sakė olimpietė.

„Aš jau nekalbu, kad linijos yra nubrėžtos kreivai, tai matosi plika akimi“, – pridūrė ji.

Pasak sportininkės, skirtingas ir bėgimo takelių plotis.

„Aišku, visada gali būti ir blogiau, bet mes neprašom stebuklo – tik nubrėžti paprastas linijas“, – kalbėjo D. Zagainova.

Ji šiuo metu treniruojasi Vingio parko stadione, tačiau artėjant žiemai nerimauja, kur tuomet teks ruoštis olimpinėms žaidynėms.

„Vingio parke aštuntą ryto tikrai šalta“

Laura Asadauskaitė Zadneprovskienė kol kas treniruojasi Vingio parko stadione, lauke treniruotis, anot olimpietės, darosi vis sunkiau dėl atvėsusių orų.

„Vingio parke aštuntą ryto tikrai šalta, dar mėnesį patempsim, o paskui nulis bus, ką mes darysim? Ir galvą, ir širdį skauda. Apmaudu. Yra didelis noras pasiruošti. Randamės aklavietėje, tai ir galvoji – kaip ruoštis toms olimpinėms žaidynėms?“, – sakė olimpinė čempionė.

Ji teigia uždavusi klausimą dėl vėluojančios rekonstrukcijos ir už sportą atsakingai švietimo viceministrei Kornelijai Tiesnesytei, tačiau išgirdusi, kad darbai užtruko dėl biurokratinių procedūrų, o jų kokybė kenčia dėl viešųjų pirkimų taisyklių.

„Dabar mes liekame be maniežo, be fechtavimo salės, artėja žiema, šaltis, klausimas – kur sportuoti, ką daryti? Aš uždaviau tą klausimą, viceministrė sako, kad apmaudu, situacija tokia yra dėl viešųjų pirkimų, dėl to, kad turim pigiausią įmonę pasirinkti“, – kalbėjo L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Pasak olimpinės čempionės, dėl prastų treniruočių sąlygų kenčia ir pasiruošimas Tokijo olimpinėms žaidynėms, taip pat neturi, kur sportuoti, ir vaikai.

A. Palšytė: ne kartą piktinausi situacija

Šuolininkė Airinė Palšytė sako ne kartą besipiktinusi situacija dėl Vilniaus lengvosios atletikos maniežo, o L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės paviešinta medžiaga rodo, kad niekas nesikeičia.

„Jau ne kartą piktinausi esama situacija, valdžios žmonių abejingumu ir kitais absurdiškais niuansais, bet panašu, kad nelabai kas keičiasi“, – BNS sakė A. Palšytė.

A. Palšytė. G. Skaraitienės / Fotobanko nuotr.

„Už poros savaičių grįšiu į Vilnių, pati nueisiu pasidairyti į maniežą, pašnekėti su maniežo direktoriumi apie esamą situaciją“, – pridūrė ji.

Pasak sportininkės, aukščiausio lygio atletai, besiruošiantys Tokijo žaidynėms, priversti arba šalti Vingio stadione, arba po daugiau nei valandą sugaišti kelionėms į treniruotes kituose Lietuvos miestuose.

„To niekaip negalima pavadinti normaliu pasiruošimu. Jei ir šiais metais situacija kartosis, tai tegul po to žmonės nesistebi, kodėl mūsų olimpinė rinktinė drastiškai mažėja“, – teigė A. Palšytė.

Ji taip pat pabrėžė, kad klausimą dėl sportininkų sąlygų reikia tiesiogiai kelti Seimo nariams, tačiau, anot šuolininkės, tai teks daryti jau su naujais parlamentarais, nes kol kas tai „kaip pūtimas prieš vėją“.

Viceministrė žada imtis priemonių

Už sportą atsakinga švietimo viceministrė Kornelija Tiesnesytė teigė, kad už remonto metu netinkamai atliktus darbus turės atsakyti rangovas.

„Bus sudaromas defektų aktas ir rangovai turės ištaisyti juos“, – BNS atsiųstame komentare sakė K. Tiesnesytė.

Lietuvos olimpinis sporto centras (dabar – Lietuvos sporto centras) pernai balandį sudarė 3 mln. eurų vertės maniežo kapitalinio remonto sutartį su Trakuose registruota bendrove „Altitudė ranga“.

Ši sutartis galioja iki 2021 metų rugsėjo pabaigos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, maniežo remontui 2019 ir 2020 metais skirta kiek daugiau nei 2,8 mln. eurų.

Beveik pusė šios sumos – bemaž 1,365 mln. eurų – skirta šių metų gegužės pabaigoje, šių metų kovą – 200 tūkst., sausį – 506 tūkst. eurų.

Likusieji 786 tūkst. eurų skirti dar praėjusių metų kovą.

Rangovas žada lapkritį į maniežą įleisti dalį sportininkų

Bendrovės „Altitudė ranga“ direktorės pavaduotojas gamybai Eugenijus Liachovičius informavo BNS, kad lapkričio pradžioje į maniežo patalpas ketinama įleisti dalį sportininkų.

„Per dvi savaites turėtų atvažiuot visa įranga – persirengimo spintelės ir taip toliau, tai bandysim iki lapkričio 3 dienos šitą dalyką atlikt ir dalį maniežo atiduot sportininkams, kad galėtų sportuot“, – sakė bendrovės atstovas.

Jo teigimu, manieže linijas braižė subrangovas – įmonė „Fortera“

„Tas mūsų subrangovas suklydo ir nupaišė vieną papildomą liniją, kuri pagal darbo projektą nėra reikalinga. Ji ir man kaip rangovui kliūna, ji bus nuo pirmadienio pašalinta“, – teigė E. Liachovičius.

„Sunku paaiškint, kaip tokią liniją buvo galima nupiešt“, – pridūrė jis.

„Altitudė ranga“ atstovas taip pat teigė, kad bendrovė stengsis visą maniežą užbaigti kaip galima anksčiau, tačiau tikslaus termino neįvardino.

„Stengsimės kuo greičiau jį priduot, mes nelinkę vėluoti, pasistengsime anksčiau priduoti, bet konkrečios datos sakyti nedrįsčiau“, – tvirtino bendrovės atstovas.

Lietuvos sporto centro vadovas Linas Tubelis šių metų gegužę LRT televizijai teigė, kad maniežo rekonstrukcija užtruko dėl lėšų stygiaus, nes atsirado papildomų darbų – rekonstrukcija virto kapitaliniu remontu.

Tuo metu įstaigos vadovas tvirtino, kad pagrindinis tikslas iki spalio 1-osios pabaigti vidaus darbus.

Už testą – 76 eurai

Dragūnų gatvės 2-ajame name Uosto poliklinikos padalinys COVID-19 testus pradėjo atlikinėti nuo gegužės vidurio.

Įstaiga skelbia, jog molekulinį PGR tyrimą iš nosiaryklės galima atlikti būtent tik Dragūnų gatvėje įsikūrusiame poliklinikos padalinyje. Testas čia kainuoja 76 eurus.

Tokia kaimynystė išgąsdino daugiabučių namų kvartalo gyventojus.

"Per pietus vidiniame namo kieme matome stoviniuojant apie 15 vyrų, panašu, jog jie laukia tyrimų. Apie situaciją pranešėme Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau specialistai tikina nieko nežinantys. COVID-19 tyrimus atliekančiuose mobiliuosiuose punktuose draudžiama net išlipti iš mašinos, o čia žmonės tiesiog būriuojasi mums po langais, po valandą ar dvi sėdi kieme ant suoliukų, kurių niekas nedezinfekuoja", – piktinosi gyventojai.

Įtampa: mažus vaikus auginanti Laura tikino, jog jaučia nerimą prasilenkdama su poliklinikos interesantais, nes nežino, ar kuris jų neserga pavojinga liga. / Redakcijos archyvo nuotr.

"Mes bijome ir niekas su mumis nederino, norime mes tokios kaimynystės, ar ne. Taip neturėtų būti. Ar tikrai daugiabutis tinkamiausia vieta koronaviruso tyrimams? Mes tą kiemą, kur renkasi svetimi, apeiname ratu. Juk aplink pilna auginančiųjų vaikus. Ir aš su anūku ratais einu", –  piktinosi gretimo namo gyventoja Ramunė, prižiūrinti anūką.

Jauna mama Laura taip pat tikino, jog tokia kaimynyste daugiabučių namų kvartale nesidžiaugia niekas.

"Mes auginame vaikus ir tikrai nenorime, kad greta būtų koronaviruso patikros punktas. Čia yra naujas kvartalas, šimtai butų ir daugybė jaunų žmonių su vaikais, kas garantuos, jog rizika mums nepadidės? Mes vaikų net nebeleidžiame į kiemą", – tikino jauna mama.

Kaimynei antrino ir kitos kalbintos moterys. Greta Uosto poliklinikos centrinio įėjimo, vos už pusmetrio, yra daugiabučio laiptinės durys. Jas atvėrusi gyventoja Marija tikino, jog kartais su poliklinikos interesantais jai tenka prasilenkti kone liečiantis alkūnėmis.

"Aišku, kad nemalonu, o kam būtų malonu? Labai daug klausimų dėl šios įstaigos. Taip ir saugausi, dezinfekuoju rankas, vaikštau su kauke. Gyventojų niekas neklausė, sutinka jie, kad tokia veikla čia būtų, ar nesutinka. Neįdomu niekam", – kalbėjo poliklinikos kaimynė.

Stebina skirtingos tvarkos

Šilojų seniūnaitijos, kuriai priklauso Dragūnų gatvė, seniūnaitis Aurimas Mockus stebėjosi, kokiu būdu medicinos įstaiga gavo leidimą viename didžiausių uostamiesčio gyvenamųjų namų kvartale teikti tokias paslaugas.

"Aš dar nepykstu, kad vieni čia ateina dėvėdami kaukes, kiti jų nė nedėvi, bet man taip ir neaišku, kodėl tokia veikla vykdoma gyvenamajame rajone? Aš, kaip šaulys, esu ne kartą budėjęs mobiliajame punkte, įsikūrusiame prie arenos, ir mačiau, kokių griežtų priemonių imamasi tikrinant potencialiai galinčiuosius nešioti virusą. Net automobilio lango negalima atidaryti, kad virusas nesklistų į aplinką. O čia kažkas pusantros valandos trinasi ant suoliukų gyventojams po langais. Kas atvyksta į tokią įstaigą? Galbūt dalis ateina dėl pažymų. Tačiau kas paneigs, jog COVID-19 testo gali kreiptis ir sergantys, ir nešiojantys virusą? Tai kokios iš tiesų tos tvarkos Lietuvoje? Vienuose patikros punktuose – itin griežta tvarka, o kitur darome ką norime? Vienur nurodoma itin saugotis, o štai daugiabučių kvartale vyksta labai keisti dalykai, ir niekam tai nerūpi", – klausimus bėrė A. Mockus.

Neleis lipti ant galvos?

Uosto poliklinikos vadovė Saulė Bieliauskienė aiškino, jog Dragūnų gatvėje esančios įstaigos patalpos vienintelės bendrovės valdomos patalpos, tikusios tokiai veiklai.

"Gali būti, kad ir penkiolika vyrų ant suoliukų sėdi. Sveikatos ministro įsakyme parašyta, jog tokiai veiklai turi būti patalpos su dviem atskirais įėjimais. Tai vienintelės patalpos iš visoje Lietuvoje valdomų mūsų įmonės patalpų, kurios atitinka reikalavimus. Čia kalbama apie mokamus, profilaktinius tyrimus", – paaiškino S. Bieliauskienė.

Net nesiruošiu dezinfekuoti pusės kvartalo. Jei vieną kartą leisi užlipti ant galvos, jie lips nuolat.

Įstaigos vadovė tikino, jog čia priimami tik sveiki, tiksliau – nekarščiuojantys pacientai. Ar jie sveiki, tikėtina, sužinoma tik po tyrimo atlikimo.

"Tai čia tie – paranoikai. Tie, kuriems šovė mintis pasitikrinti, arba jie mano, jog persirgo, arba bijo. Dar gali būti tie, kurie ruošiasi išvažiuoti į užsienį dirbti. Atvykus į kitą šalį privaloma pateikti neigiamą tyrimų atsakymą. "Valdiškai" niekas tokio tyrimo neatlieka, žmonės privalo tai daryti privačiai. Mes viską vykdome pagal įstatymo raidę. Tas kiemas mums taip pat priklauso, kaip ir kitiems. Mes net gal daugiau mokame, nes mūsų patalpos sudaro 130 kvadratinių metrų. Nemanau, kad šiame name yra nors vienas butas tokios kvadratūros", – teigė įstaigos vadovė.

Į gyventojų klausimus, ar kas nors dezinfekuoja viešus suolelius, kuriuos nusėda įstaigos klientai, S.Bieliauskienė pareiškė, jog net nesiruošia to daryti.

"Tai tegul sėdi. Jie ten tik porą valandų pasėdi. Ar čia yra problema? Gyvenime nesu mačiusi, kad kažkas iš gyventojų būtų ten sėdėjęs. Mes pačios ten kavą gerdavome. Bet nesu mačiusi, kad kažkas prieš mano langus būtų atsisėdęs. Jūs ne taip interpretuojate viską. Visų pirma, pas mus sergantys neateina. O gyventojai po savęs nuvalo tą suolelį, dezinfekuoja jį? Net nesiruošiu dezinfekuoti pusės kvartalo. Jei vieną kartą leisi užlipti ant galvos, jie lips nuolat", – rėžė įstaigos vadovė.

S. Bieliauskienė aiškino, jog, jei aplinkiniai gyventojai nuogąstauja dėl galimybės užsikrėsti, tegul mūvi pirštines ir dėvi kaukes.

"Tegul nešioja kaukes, skafandrą ir tegul kiekvieną vietą, kur ateina, nusidezinfekuoja patys", – pareiškė S. Bieliauskienė.

Paklausta, kodėl siūlo kitiems tokių veiksmų imtis, jei pajamų iš daugiabučio name vykdomos veiklos gauna jos įmonė, S. Bieliauskienė pranešė šokiruojančią naujieną.

"Visų pirma, nėra jokio koronaviruso, todėl taip drąsiai šneku", – pareiškė S. Bieliauskienė.

Pasiteiravus, ką turėjo galvoje tai pareikšdama žurnalistams, S. Bieliauskienė keistai ėmė aiškinti, jog to nesakė, ir nepatikslino, kuo remdamasi taip tvirtina.

Per dieną – 70 klientų?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai, gavę gyventojų skundą, vyko tikrinti situacijos. Klausimų specialistams kilo dėl klientų srautų.

"Įstaigos atstovai darbuotojams paaiškino, kad tyrimams dėl koronaviruso klientai priiminėjami tik iš kiemo pusės iš anksto paskirtu laiku. Tyrimai imami tik neturintiesiems simptomų. Dažniau kreipiasi jūrininkai, kurie privalo pateikti pažymą apie neigiamą testą. Žmonės kviečiami po vieną, pamatuojama temperatūra. Mus patikino, jog atsakymų žmonės prie durų nelaukia, jie informuojami elektroniniu paštu", – paaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.

Esą per dieną maksimaliai ši įstaiga gali priimti 70 interesantų.

"Lauke stovintys žmonės turėtų dėvėti kaukes ir laikytis atstumo. Tai, kad jie yra lauke, nėra blogai, geriau, nei stovėti koridoriuje ir būriuotis vienam šalia kito. Pastabų turėjome dėl žmonių srautų. Laboratorijoje dirbantis žmogus gal ir nemato, kiek žmonių stovi lauke už durų", – apie situaciją kalbėjo R. Grigaliūnas.

Požiūris: daugiabučio kieme esantys suoliukai dienomis nuolat nusėsti poliklinikos pacientų, tačiau įstaigos vadovė nemato reikalo suolelių  dezinfekuoti. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jis patikino, jog prieš atveriant patikros punktą įstaiga nesitarė su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.

"Su mumis nieko nederino. Matyt, euras labai jau kvepia. Rekomendacijų ar patarimų niekas neprašė. Nežinau, kaip dėl tos kaimynystės. Pati įstaiga turėtų siekti taikaus sugyvenimo su kaimynais. Mes kol kas negalime drausti tokių veiklų. Čia galima apeliuoti tik į bendrą supratingumą. Įstaiga turėtų susireguliuoti srautus, kad jie nepiktintų aplinkinių. Gyventojams neturi kilti rūpesčių", – teigė R. Grigaliūnas.

Žadintų ir naktį

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai patys įsitikino, jog šioje įstaigoje tarpduriuose gali susitikti ne tik COVID-19 tyrimų ieškantys pacientai, bet ir kitų tyrimų ateinantys gyventojai.

"Taip, ir mes dėl to turėjome rimtų pastabų. Jie turės ištaisyti šią situaciją, tai bus pažymėta patikrinimo akte. Negali tarpduriuose stovėti kažkokios kėdės su lapeliais. Prie centrinio įėjimo bet kas vaikščioti neturėtų. Jei žmogus ateina dėl COVID-19 tyrimo, jis tuojau pat turi būti nukreipiamas į patalpas iš vidinės kiemo pusės. Tarpduryje žmonės, atėję dėl kraujo tyrimo ir dėl COVID-19 tyrimo, neturėtų susitikti. Tuo labiau  kad  šiuo metu esančios nuorodos tikrai klaidina", – patikino R. Grigaliūnas.

Ėminiai įstaigoje imami nuo 13 iki 16 val. Atsakymai išduodami nuo 9 val. iki 10 val. 30 min.

"Mus patikino, jog, nustačius virusą, žmogus būtų informuotas telefonu, nesvarbu, koks paros metas. Gyventojui būtų patarta kviesti greitąją medicininę pagalbą", – aiškino R. Grigaliūnas.