Viena užkalbinta vilnietė teigė, kad dabar kartais sveikinantis būna nesusipratimų: „Visko būna. Aš kaip mėgėja visus apkabinti, tai visko būna. Nors, aišku, to kontakto visada trūko ir visada trūks ir su namiškiais visą laiką ir pasibučiuoju, ir apsikabinu. Bet su žmonėmis, kurių jau seniau nematei, – tik su rankyte ir viskas. Per pirmą karantiną labai bijojau, per antrą karantiną mažiau bijojau, dabar išvis nebijau. Arba tu pasiskiepijęs, arba prasirgęs, nėra čia ko bijoti“.
Vilniuje turistaujantis vyras iš Tadžikistano pasakojo, kad net ir po karantino tiesiog pasisveikina ir duoda kumštį: „Bet su savo broliu sveikinuosi paprastai. Aš jį žinau – jis sveikas ir aš sveikas“.
Aš jau bandau sveikintis paprastai, noriu sugrįžti į normalų gyvenimą.
Vis dėlto yra ir nesilaikančiųjų karantino rekomendacijų. Štai kita užkalbinta vilnietė teigė, kad jau sveikinasi „normaliai, kaip visada. Nesilaikom taisyklių“.
„Aš duodu plaštaką. Aš jau bandau sveikintis paprastai, noriu sugrįžti į normalų gyvenimą. Bet pastebėjau, kad dalis žmonių tikrai yra įsibaiminę, bet aš jau noriu sveikintis paprastai“, – teigė kitas vaikinas.
„Sveikinamės kaip iki pandemijos. Dabar rate – visi artimiausi žmonės. Reikia visus pamatyti“, – antrino kitos užkalbintos moterys.
Tačiau yra ir vis dar besisaugančių vilniečių: „Jeigu draugai pasiskiepiję, tai ranką paspaudžiu, o šiaip dažnai su koja arba „žaibas“. Turiu visą laiką kuprinėje dezinfekcinio skysčio, tai nusidezinfekuoju“, – kalbėjo vienas vilnietis. Kaip jis teigė, nejaukių situacijų pasisveikinant per karantiną nebūdavo: „Per pandemiją daug visur neišeidavau, nesusitikinėdavau, o su draugais visą laiką – arba koja, arba kumštis“.
„Pasakau „labas“ ir viskas. Per atstumą“, – kalbėjo kitas vyras iš Vilniaus. Jis teigė pasisveikindamas neduodantis rankos, neapsikabina. Jam antrino ir kita vilnietė: „Žodžiu pasakyti „laba diena“ – geriausia“.
