-
Po tragiškų avarijų siūlo pakeitimų: kalbama apie baudos balų sistemą, arešto bausmę 8
„(...) pastarieji įvykiai tikrai verčia mus atkreipti dėmesį ir įsivertinti, ar mūsų esamos priemonės, taikomos tiek teisinės, tiek kitos yra veiksmingos ir duoda efektą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot ministrės, siekiant gerinti eismo saugumo situaciją, siūloma, kad sisteminis pažeidėjas negalėtų gauti paslaugų, kol nebūtų išspręstos problemos.
„Tai yra transporto priemonių registravimo ar kitos paslaugos, prie kurių šiandien gali tokie pažeidėjai prieiti tai, matyt, grįšim prie šito svarstymo ir galvosime apie pokyčius“, – sakė ji.
Ministrė taip pat pridūrė, kad bus diskutuojama ir dėl šalyje anksčiau egzistavusios baudos balų sistemos. Ji buvo panaikinta 2008 metais. Pagal šią sistemą, už tam tikrus pažeidimus, surinkus atitinkamą balų skaičių, asmuo netektų teisės vairuoti automobilį.
Šie du eismo įvykiai iliustruoja, kad pagrindinė mūsų problema yra piktybiniai asmenys, kurie pažeidinėja eismo taisykles.
Dar viena priemonė, pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, būtų laisvės atėmimo bausmės piktybiniams pažeidėjams.
„Kalbant apie piktybinius pažeidėjus, tikrai kelsime klausimą (...) ar tam tikrais atvejais tokie asmenys neturėtų Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka gauti bausmės tokios kaip areštas, kai jie tam tikram laikotarpiui turėtų būti izoliuojami nuo visuomenės“, – kalbėjo policijos vadovas.
P. Peleckio / BNS nuotr.
R. Požėla tvirtino, kad bus siekiama nulinės tolerancijos greičio viršijimui.
„Straipsnio, kuris numato atsakomybę už greičio viršijimą pirmoje dalyje iš esmės numatytas tik įspėjimas, antra dalis, kurioje numatytas greičio viršijimas nuo 10 iki 20 kilometrų per valandą, jeigu tai pirmą kartą per metus, žmogus gauna šešių eurų baudą“, – kalbėjo R. Požėla.
Šitas asmuo buvo policijos klientas. Ne tik pagal kelių eismo pažeidimų liniją, bet ir pagal kitas.
„Šita bauda yra mažesnė nei valstybės kaštai aptarnauti šitą baudą“, – pridūrė jis.
Anot ministrės, dar vienas kelias, kaip būtų galima užtikrinti didesnį saugumą keliuose, yra socialinė reklama.
„Kalbant apie visuomenės informuotumą, tai labai svarbus edukacinis procesas mūsų švietimo įstaigose, būtina su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ieškoti sprendimų, kaip šita dalis edukacijos galėtų būti veiksmingesnė ugdymo įstaigose“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė kalbėjo, kad greičio matuokliai yra viena paveikių priemonių ir pridūrė, kad momentinių sprendimų, kalbant apie eismo saugumo gerinimą, nėra.
„Ypatingai svarbus švietimo elementas, labai svarbu šviesti visuomenę, todėl kad matom, kad vis tik didžiulės problemos kyla iš žmonių neatsargaus vairavimo, alkoholio vartojimo, pasirenkamo nesaugaus atstumo nuo kitų automobilių. Iš tikrųjų yra labai daug tų problemų, kurias reikėtų spręsti būtent švietimo kontekste“, – sakė ji.
Pasak A. Bilotaitės, minimus siūlymus aptars Saugaus eismo taryba, vėliau jie keliaus į Saugaus eismo komisiją prie Vyriausybės.
Tragiškų avarijų kaltininkai – ne kartą bausti už eismo pažeidimus
Šeštadienį Kauno rajone, Ginėnų kaime, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs automobilis „Audi A4“ susidūrė su „Citroen C3“, per eismo įvykį žuvo trys žmonės.
Anot R. Požėlos, šios avarijos kaltininko biografijoje – devyni teistumai, 29 administracinės nuobaudos, didžiausia dalis jų – už kelių eismo pažeidimus.
„Šitas asmuo buvo policijos klientas. Ne tik pagal kelių eismo pažeidimų liniją, bet ir pagal kitas“, – sakė policijos komisaras.
Pirmadienį Vilniaus rajone, Maišiagaloje įvyko skaudi avarija, kai susidūrus sunkvežimiui ir, kaip spėjama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiam lengvajam automobiliui žuvo penki žmonės, iš jų trys – nepilnamečiai.
Pasak R. Požėlos, šis vairuotojas baustas 13 administracinių teisės pažeidimų, iš kurių aštuoni skirti už vairavimą neturint teisės to daryti. Be to, avarijos kaltininkas žuvo palikęs 3,2 tūkst. eurų skolą valstybei.
„Šie du eismo įvykiai iliustruoja, kad pagrindinė mūsų problema yra piktybiniai asmenys, kurie pažeidinėja eismo taisykles. Ir iš tikrųjų tas teisės aktų paketas jų atžvilgiu, matome, neveikia taip, kaip turėtų veikti“, – kalbėjo jis.
„Todėl vienas iš mūsų siūlymų yra grįžti prie socialinio paketo klausimo ir šitas klausimas policijos iniciatyva buvo nukeliavęs į Seimą prie anos kadencijos, tai yra 2017 metais“, – pridūrė R. Požėla.
Anot jo, minimas „socialinis paketas“ bus parengtas per artimiausias savaites.
Skaudžiausia nutiko pirmadienį Vilniaus rajone, Maišiagaloje, kai susidūrus sunkvežimiui ir, kaip spėjama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiam lengvajam automobiliui žuvo penki žmonės, iš jų trys – nepilnamečiai.
Šeštadienį Kauno rajone, Ginėnų kaime, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs automobilis „Audi A4“ susidūrė su „Citroen C3“, per eismo įvykį žuvo trys žmonės.
Šiais metais iki balandžio 19-osios įskaitytinai eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 48 žmonės, tai yra 20-čia daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį ir 10-čia daugiau, nei 2021-aisiais per tą patį laiką.
-
Seimo opozicijoje – ginčai dėl siūlymo šaukti neeilinę sesiją 15
„Didžioji dauguma opozicinių frakcijų pasisako už, darom pertrauką, formuluojam klausimus ir vėl jungiamės 12.30, galutiniams taškams, nes vienai frakcijai dar prireikė padiskutuot šiek tiek tarpusavy. Mes dėliojame darbotvarkę, vis tiek ketiname inicijuoti neeilinę sesiją. Ar mums tai pavyks, matysime, „valstiečiai“ dar svarsto, diskutuoja“, – BNS penktadienį po opozicinių frakcijų atstovų pasitarimo sakė socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė.
LVŽS anksčiau penktadienį išplatino pranešimą, kad neketina kreiptis į parlamento vadovybę dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo, bet pritaria parlamentiniam tyrimui dėl galimai nutekintos informacijos K. Bartoševičiui – juo siūlo pradėti pavasario sesiją.
„Nenorime, kad galimos pedofilijos tyrimas virstų tik politikavimu prieš rinkimus. Šiuo metu labiausiai reikėtų nepakenkti tyrimui ir kiek įmanoma padėti teisėsaugai išaiškinti visas aplinkybes,“ – sako LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Valstiečiai“ tvirtina, kad aiškintis aplinkybių, kuriomis K. Bartoševičius galėjo sužioti apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą, parlamentas turi imtis, bet frakcija nori „neskubėti, nepolitikuoti bei kruopščiai ir atsakingai pasiruošti komisijos darbui“.
„Seimo pavasario sesija turėtų prasidėti nuo specialiosios komisijos sukūrimo. Nutarta, kad šioje komisijoje dalyvaus Seimo nariai, turintys teisininko išsilavinimą, ir kiti į aplinkybes labiau įsigilinę frakcijos nariai. Jau dabar LVŽS pradeda ruošti planą, kokia apimtimi specialioji komisija turės dirbti“, – sakoma „valstiečių“ pranešime.
Nenorime, kad galimos pedofilijos tyrimas virstų tik politikavimu prieš rinkimus.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas skaičiuoja, kad opozicinėms frakcijoms ir be „valstiečių“ gali pavykti sušaukti neeilinę sesiją, bet norėtųsi bendro opozicijos sprendimo.
„Nustebino kolegos, bet mes išdėstėme argumentus ir didelį nusistebėjimą, ir laukim jų galutinio sprendimo, kol kas („valstiečiai“ – BNS) pasakė, kad išgirdo, ir planuoja iki 12 valandos dar kartelį apsvarstyti“, – BNS sakė L. Savickas.
Sprendimą, ar inicijuoti neeilinę sesiją, opozicijos atstovai planuoja priimti penktadienį. Tam reikia surinkti ne mažiau kaip 47 Seimo narių parašus. Be 20 narių frakciją turinčių „valstiečių“ opozicija turi 45 atstovus, dar trys Seimo nariai priklauso Mišriai grupei.
Dar kartą susitikti nuotoliu priimti galutiniam sprendimui dėl neeilinės sesijos iniciatyvos opozicijos atstovai planuoja po vidurdienio.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija taip pat penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti K. Bartoševičiui informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.
Socialdemokratai pareiškime prokuratūrai remiasi Baudžiamojo kodekso 247 straipsniu: „Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo“. Už tokį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, pranešė partija.
Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorių partijos vadovybė neišsklaidė abejonių dėl galimo slaptos informacijos nutekinimo.
„Klausimas, kaip K. Bartoševičius sužinojo apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, lig šiol lieka neatsakytas. Tą pačią dieną, kuomet generalinė prokurorė informavo tik Seimo pirmininkę, K. Bartoševičius staiga atsisakė Seimo nario mandato – kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją būdamas komandiruotėje Čilėje. Taip jis išvengė Seimo Statute numatytos teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūros. Matyt, buvo siekiama, kad informacija apie skandalingą tyrimą dėl galimo vaikų prievartavimo išvis nepasiektų nei Seimo, nei visuomenės“, – pranešime cituojama V. Blinkevičiūtė.
Klausimas, kaip K. Bartoševičius sužinojo apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, lig šiol lieka neatsakytas.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.
Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.
Prokuratūra trečiadienį paskelbė apklaususi K. Bartoševičių ir pareiškusi jam įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.