Pirmąją paskaitą „Neįmintos istorinės mįslės Valstybės teatre“ lapkričio 9 d. apie Valstybės teatrą skaitys teatro profesoriumi tituluojamas režisierius Gytis Padegimas. Aistringai tarpukario Lietuvos kultūriniais tyrinėjimais užsiimantis režisierius neakademiška maniera pristatys ženkliausius ir įdomiausius to meto teatro įvykius ir vardus. O savąją kalbą papildys ištraukomis iš jo paties LRT kurtų TV laidų ciklo „Teatro instinktas“, kuriose buvo pristatyti svarbiausi šalies profesionalaus teatro kūrėjai.

Siekdamas ištaisyti mūsų istorinių žinių spragas ar net klaidas G. Padegimas pats yra parašęs pjesių ir pagal jas pastatęs spektaklius „JAH“ ir „Alksniškės“ apie iki galo nepažintas tarpukario asmenybes – rašytoją Juozapą Albiną Herbačiauską ir prezidentą Kazį Grinių. Režisierius savo nenumaldomą domėjimąsi šiuo laikotarpiu aiškina kaip savotišką reinkarnaciją: „Kartais atrodo, kad pats gyvenau prieškario Kaune. Taip pat teko daug bendrauti žmonėmis, menančiais tą laiką. Esu daug ką girdėjęs iš pirmų lūpų. Ir taip nutikdavo, kad vis atsidurdavau tame prieškario Kaune. O kai daug skaitai ir išgirsti ta tema, norisi apie tai ir pačiam kalbėti“.

Lapkričio 14 d. paskaitoje „Žydų teatras – tarpukario facebookas“ apie stiprią nacionalinio teatro varomąją jėgą – Kaune tarpukariu (1919–1940 m.) veikusį žydų teatrą – kalbės VDU Teatrologijos katedros docentė Ina Pukelytė, tik ką publikavusi monografiją „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“. Žydų teatro fenomeno studijoms ne vienerius paskyrusi teatrologė dalysis atrastais iki šiol nežinomais ir be galo įdomiais faktais apie šio teatro didžiulę reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Sovietiniai teatrologai šio teatro nevertino, tačiau tarpukariu jis buvo suvokiamas kaip savos kultūros dalis. Anot knygos autorės, žydų teatrą reikia matyti pasauliniame kontekste, nes tai yra diasporos, tinklaveikos teatras, lyg koks šiuolaikinis feisbukas. Tik tuo metu aktorius į vieną kolektyvą būrė ne šiuolaikinės komunikacijos technologijos, o senasis paštas. Žydų teatro aktorius galima lyginti su dabartiniais globalaus pasaulio piliečiais, kurie irgi nesustodami keliauja iš vienos šalies į kitą ir yra šiuolaikinio pasaulio varomoji jėga.

Lapkričio 23 d. profesorius, filosofijos mokslų daktaras Gintautas Mažeikis paskaitoje „Didingumo paieškos Gulago teatre“ pristatys sovietinį Gulago teatrą, kuris radikaliau nei Geto spektakliai nacizmo apsuptyje atsiliepė nuolatinei mirties, kankinimų ir viešo žeminimo kaimynystei, buvo radikalios dviprasmybės ir ironijos įvykis.

Paskaitoje profesorius gvildens tokius klausimus: Kam sielų alinimo ir engiančio darbo sąlygomis reikėjo mąstyti ir jausti didingumą, grožį? Ir kuo skiriasi egzistencinis „šventasis menkumas“ nuo purvinojo dugno? Kas yra negatyvus didingumas ir pozityvusis menkumas? Kodėl Gulaginis teatras taip ir netapo agitaciniu-sovietiniu ir kokios buvo jo egzistencinės, meninės funkcijos? Pranešimo metu didžiausias dėmesys bus skiriamas Solovkų lagerio teatrams „CHLAM‘, „Kremliaus teatras“ (1923-1937) ir režisieriui Les Kubas, o taip pat Vorkutos (Vorkutlago) Dramos teatro operai (1943-1946) ir režisieriui B. Mordvinovui. Paskaitos metu bus rodomos skaidrės ir artimos pagal analogiją spektaklių ir operų ištraukos (Gulaginiai spektakliai nebuvo filmuojami). Taip pat bus aptartas Gulago teatrų ratas Abezėje, Intoje, Vorkutoje.

Lapkričio 30 d. VDU Teatrologijos katedros vedėjas docentas Edgaras Klivis supažindins su Lietuvos sovietiniu teatru paskaitoje „Pavojingi žaidimai sovietiniame teatre“.

Kaip kalbėti apie sovietinio laikotarpio kultūrą, tokią svarbią mūsų šiuolaikinės kultūros procesams suprati ir paaiškinti? Kur sovietinio laikotarpio teatrinė kultūra yra, žvelgiant Europos ar pasaulio kultūrų post-kolonializmo ir politinio teatro kontekste? E. Klivis paskaitoje ieškos atsakymų į šiuos itin aktualius šiandien klausimus, pasiūlydamas naujus galimus sovietinio laikotarpio Lietuvos teatrinės kultūros analizės ir vertinimo taškus, sąvokas ir perspektyvas.

Pasak teatrologo, sovietinio laikotarpio Lietuvos teatrinės kultūros analizės ir vertinimai negali apeiti klausimo apie režimo vykdytos cenzūros ir kultūros kontrolės mastą, jo padarinius sceninei raiškai ir kūrybinei vaizduotei bei apie kultūrinio pasipriešinimo galimybes ir apimtis. Tačiau skirtingų Lietuvos kultūros kritikų ir istorikų vertinimai šia tema radikaliai skiriasi: vieniems paslėptos politinės alegorijos („Ezopo kalba“ dramaturgijoje ir teatre) atrodo būtina ir beveik herojiška rezistencijos sovietiniam režimui dalis, kiti prieštarauja, kad „žaidimas su cenzoriumi“ visuomet reiškia pralaimėjimą, nes cenzorius diktuoja taisykles.

Paskaitos vyks Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažojoje scenoje. Pradžia 18.30 val., įėjimas laisvas.

Fotografija – ilgametė dailės mokinė, kaimynė ir varžovė. Apibrėžti tiesioginius šių meno rūšių ryšius ir įtaką yra gana sudėtinga. Todėl aštuntoje ciklo paskaitoje apžvelgsime Lietuvos fotografijos istorijos faktus – kiek ir kurie fotografai domėjosi daile ar net ją kūrė ir, atvirkščiai, kokie dailininkai domėjosi fotografija, patys fotografavo, naudojo ją savo kūryboje ar traktavo kaip pomėgį. Didžiausias XX a. fotomenininkas Henris Cartieras-Bressonas yra prisipažinęs, kokią didelę įtaką jam turėjusi dailė ir muzika. Beje, senatvėje jis metė fotografavęs ir pradėjo tapyti. Ypač įdomiai dailės ir fotografijos santykiai susiklostė modernizmo ir postmodernizmo laikais, atsiradus bendrų projektų galimybei, o fotografijos funkcijas ėmus suvokti labai plačiai.

S. Žvirgždas – vienas geriausių Lietuvos fotografijos žinovų, žymiausių peizažo fotografijos meistrų. Ryškų pėdsaką palieka ir jo, kaip fotografijos kritiko ir istoriko, veikla. S. Žvirgždas yra daugelio fotografijos leidinių sudarytojas, knygų vertėjas, straipsnių ir jų rinkinių apie Lietuvos fotografijos istoriją autorius ar bendraautoris.

Renginys vyks vasario 22 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Konferencijų salėje, V a., numatoma trukmė – 1,5 val. Organizatorė – Nacionalinė biblioteka. Įėjimas laisvas.

Kitos ciklo paskaitos

Kovo 1 d. – „Vilniaus vaizdų kaita nuo klasikos iki postmodernizmo“

Kovo 8 d. – „Mūsų miestelių fotografai“

Kovo 15 d. – „Lietuvos fotografijos pirmavaizdžiai ir kartotės“

Kino teatre „Pasaka“ startavo naujas paskaitų apie kiną ciklas „Spragt! Koks filmas esi tu?“, kurio sudarytojas ir vedėjas Justinas Dadonas kviečia visus kino mėgėjus turiningai praleisti vakarus ir išmokti per kiną suprasti save bei sudėtingą žmogų supantį pasaulį.

„Kurse ieškosim atsakymo į tai, kas yra kinas ir kodėl jis svarbus. Žiūrėdami į skirtingų režisierių kūrybą bei požiūrį, pamatysim, kad kiekvieną filmą galima žiūrėti skirtingomis akimis. Kartais sustosime ir prie techninių ar dramaturginių kino elementų – pažvelgsime kaip filme kuriamas personažas ir visas jo pasaulis, kaip tai daro kamera ir scenografija, pabandysime suprasti tam tikro vizualinio elemento prasmę. Į kino istoriją pažvelgsime ne per laiko perspektyvą, o per kūrėjų įtaką vienas kitam. Pagrindinis kurso tikslas yra padėti kiekvienam atrasti asmeninį santykį su kinu. Žiūrovas yra neatskiriama kino dalis, nes kinas yra gyvenimas.“, teigia Justinas.

Tai paskaitos, kurios padės suprasti, kaip matyti filmą, pažinti įvairių šalių genialių režisierių kūrybinę stilistiką, skirtingus kino žanrus ir filmo elementus, yra trūkstamos kultūrinės edukacijos nišą užpildantis reiškinys. J. Dadonas pabrėžia, kad tokio tipo susitikimų ypač trūksta suaugusiems. „Trūksta edukacijos, kuri padėtų suaugusiems labiau suprasti muziką, kiną, dailę ar bet kokią kitą meno šaką ne iš techninės ar kultūrinės, bet ir iš asmeninės pusės. Tik tokiu būdu menas žmogui virs ne dar vienu produktu, kurį tiesiog reikia vartoti, o neatskiriama jo pasaulio dalimi. Man prireikė daug metų, kad atrasčiau kiną ne tik kaip vaizdus ekrane ar pramogą, tad kartu su „Pasaka“ bandom šį procesą kitiems truputį paspartinti“,–teigia jis.

Buvusiame kursų „Kino skonis“ cikle buvo nagrinėjami skirtingi kino techniniai elementai, o nauji kino kursai „Spragt! Koks filmas esi tu?“ atskleis žiūrovui kino kūrėjų požiūrį, taip padėdami žiūrovui atrasti savąjį.

Dešimties paskaitų ciklas padarys dviejų savaičių pertrauką tik tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ metu, tad žiūrovai turės galimybę įvertinti savo žinias, įgytas kino kursų metu. 2015 metų „Kino pavasario“ metu įvyks retrospektyva, skirta gangsterių tematikos filmams. Jos metu plati auditorija pagaliau turės galimybę dideliame ekrane pamatyti filmus tokių meistrų kaip Jean-Pierre Melville, Martin Scorsese, Sergio Leone ir kitų, o dviejų iš šios retrospektyvos režisierių kūryba bus nagrinėjama ir kursų kino teatre „Pasaka“ metu.

Daliai klaipėdiečių savųjų dovanų neteks ieškoti po Kalėdų egle – didžiausius džiaugsmus jiems atneš gandrai. „Jie dar neišskrido“, – šypsodamiesi tvirtina visuomenės sveikatos specialistai ir besilaukiančias moteris bei jų antrąsias puses kviečia į nemokamų paskaitų ciklą „Tėvelių mokykloje“. 

Naudingi susitikimai, kurie tikrai padės praturtinti savo žinių bagažą, vyks gruodžio 2–17 dienomis. Registruotis jau galima – laukiami susidomėjusiųjų skambučiai telefonais 8 46 23 47 96, 8 640 93340, galima užsirašyti ir el. paštu iveta@sveikatosbiuras.lt.

„Net ir puiki knyga ar straipsniai specializuotuose žurnaluose, o juolab – bandymai ieškoti patikimos informacijos mamyčių forumuose, turbūt neatstoja galimybės aktualiausią informaciją išgirsti gyvai, turėti progą užduoti rūpimus klausimus ir gauti kvalifikuotų specialistų atsakymus“, – akcentavo visuomenės
sveikatos specialistė Iveta Venckutė.

Paskaitos organizuojamos Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro patalpose, trečiajame pastato, esančio Taikos pr. 76, aukšte (buvusi Vaikų poliklinika). Moterys galės išklausyti šešias paskaitas skirtingomis temomis. Jų spektras apims tiek pasiruošimą motinystei, tiek dalykus, kurie aktualūs jau susilaukus naujagimio.

Gruodžio paskaitų temos ir tvarkaraštis:

1. „Pogimdyvinė depresija ir jaunos šeimos psichologija“ (š.m. gruodžio 2 d. 17:15 val.).

2. „Nėščiųjų ir vaikų dantų priežiūra“ (š.m. gruodžio 4 d. 17:15 val.).                                             

3. „Gimdymas“ (š.m. gruodžio 9 d. 17:15 val.).

4. „Kūdikio priežiūra pirmaisiais mėnesiais“ (š.m. gruodžio 11 d. 17:15 val.).

5. „Natūralus maitinimas“ (š.m. gruodžio 16 d. 17:15 val.).

6. „Nėščiosios mityba ir mityba po gimdymo“ (š.m. gruodžio 17 d. 17:15 val.).