„Esu klaipėdietė, šiuo metu gyvenu Airijoje. Švenčių proga grįžau namo ir susiruošiau išsiųsti kalėdinius sveikinimus. Nuėjau į „Lietuvos spaudos“ kioską, o ten, deja, pašto ženklai nebeparduodami. Taigi, turėjau lėkti į kitą Klaipėdos miesto dalį, į paštą, kad gaučiau pašto ženklų. Pašto skyriuje, Herkaus Manto g., dirbo dvi darbuotojos. Aš atsinešiau 20 sveikinimų. Eilėje pralaukiau apie 15 min., o su mano sveikinimais darbuotoja užtruko taip pat ilgokai. Žmonės, kurie stovėjo už manęs, piktinosi, kad užimu daug laiko, ir taip gadino kalėdinę nuotaiką“, – savo istorija pasidalino Agnė.

Moteris viliasi, kad bus atsižvelgta į šią problemą ir ateityje pašto ženklais spaudos kioskuose vėl bus prekiaujama.

„Be galo didelis nepatogumas žmonėms, kad nustojote prekiauti pašto ženklais spaudos kioskuose“, – teigė Agnė.

Šiuos kioskus valdančios bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ biuro administratorė-personalo vadybininkė Evelina Šemėtaitė teigė, kad spaudos kioskuose nebevykdoma prekyba pašto ženklais, nes nesusitarta dėl komercinių sąlygų.

„Buvo priimtas sprendimas pašto ženklais mūsų prekybos vietose neprekiauti. Juos galima įsigyti pašto skyriuose“, – pažymėjo administratorė.

Anot jos, Klaipėdoje iš viso yra 16 „Lietuvos spaudos“ prekybos vietų, minėtos prekės nė viename jų nėra.

„Šiuo metu toks poreikis dėl prekės grąžinimo nėra svarstomas, šio tipo prekę galima tikslingai įsigyti Lietuvos pašto skyriuose. Plačiau komentuoti komercinių sąlygų negalime. Šios prekės buvo atsisakyta, nes nebuvo pasiektas abi puses tenkinantis susitarimas“, – akcentavo E. Šemėtaitė.

„Anksčiau didelėse patalpose veikė paštas, dabar persikėlė į mažesnes. Pastate yra ir pašto, ir nuomojamų patalpų“, – BNS sakė KNNP vadovė Aušra Feser.

Kaip skelbia direkcija, statinys pastatytas dar 1974 metais, tarp Taikos ir Kopų gatvių, šalia Nidos Šv. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios. Jis liko nepakitęs iki šių dienų. 

Žadama, kad po rekonstrukcijos pastatas savo forma, tūriu, medžiagiškumu suformuos Nidos gyvenvietės savitumą, atspindės svarbiausius teritorijos architektūros ypatumus.

Architektų bendrovės „A405“ komanda siekia atspindėti šiuolaikines architektūros tendencijas bei projektuojamo pastato pritaikymą prie istorinio konteksto. Esamas pastatas rekonstruojamas, atsižvelgiant į gyvenvietės istorinę, ikonografinę medžiagą, formuojant būdingą Kuršių nerijai pastato siluetą bei fasadų plastiką.

Anot KNNP, fasado puošmena – bareljefas „Pašto karieta“. Šio metalo plastikos darbo autorius Lietuvos tautodailininkas, vienas iš žinomiausių šių laikų Neringos menininkų – Eduardas Jonušas siekė priminti pašto kelio istoriją. Arkliais traukiamą karietą vaizduojantis bareljefas primena XVII–XIX amžiaus pirmos pusės europinės reikšmės pašto kelią, ėjusį per Kuršių neriją ir sujungusį Vakarų Europą, Vidurio Europą ir Pabaltijį. Bareljefas bus išsaugomas.

Rekonstruojamo pastato pirmame aukšte suprojektuotos prekybinės patalpos.

Penktadienį apie šį įvykį pranešusi policija nurodė, kad siuntos greičiausiai buvo supainiotos gabenant.

Vyriškis laukė internetu pirkto virtuvės prietaiso, tačiau, vietoje užsakytos prekęs savaitės pradžioje gavęs siuntinį su narkotikais, kreipėsi į policiją.

Policijos atstovas „dėl taktinių ir su tyrimu susijusių priežasčių“ nenurodė, kokį būtent prietaisą vyriškis buvo nupirkęs.

Policijos teigimu, kol kas nėra aišku, kam buvo skirtos narkotinės medžiagos ir ar šio siuntinio adresatas vietoje jų gavo virtuvės prietaisą.

Klaipėdos rajono taryba praėjusią savaitę pritarė sprendimui iš Lietuvos pašto už 274 tūkst. eurų pirkti Kvietinių gatvėje esantį nebenaudojamą pastatą. Rajono meras Bronius Markauskas sako, kad tai pirmas žingsnis aikštės sutvarkymo link.

„Perkame tą paštą, pradedame projektuoti jo griovimą ir aikštės sutvarkymą“, – BNS sakė B. Markauskas.

Tankiai užstatytoje teritorijoje nugriovus dviejų aukštų mūrinį pastatą bus geriau matoma Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Meras sako, kad sovietmečiu paštą šioje vietoje suplanuota statyti sąmoningai – siekiant, kad maldos namai matytųsi kuo mažiau, todėl miestiečiai norėtų, jog jis būtų nugriautas.

Paštas ir buvo, senųjų gargždiškių teigimu, pastatytas todėl, kad užstotų bažnyčios vaizdą.

„Gargždiškiai seniai kalba apie tokį norą, nes tas paštas ir buvo, senųjų gargždiškių teigimu, pastatytas todėl, kad užstotų bažnyčios vaizdą – sovietiniais laikais buvo stengiamasi daryti, kad religiniai objektai nesimatytų. Noras, kad tas pastatas būtų nugriautas, yra senas“, – aiškino B. Markauskas.

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė BNS teigė, kad slepiant bažnyčią nuo visuomenės akių senojoje aikštėje sovietai pastatė ne tik paštą, bet ir kitą pastatą, kur dabar veikia muzikos mokykla: „Jie yra pastatyti sovietiniu laikotarpiu, kad pridengtų bažnyčios vaizdą“.

Iki tol, anot jos, rinkos aikštė buvo didesnė, kol Klaipėdos kraštas nebuvo prijungtas prie Lietuvos, čia vyko prekių mainai tarp abiejų šalių prekybininkų. 

„Ten buvo platesnė, didesnė nei šiom dienom. Ten vykdavo turgūs, mugės prie bažnyčios. (...) Kadangi Gargždai buvo pasienio miestelis ilgą laiką, tai atvažiuodavo ūkininkai iš Žemaitijos ir suvažiuodavo iš Klaipėdos krašto prekybininkai, aišku, dauguma atvažiuojančių ir prekiaujančių buvo žydų tautybės prekeivių, čia buvo tokia stotelė iš dviejų kraštų susitikti ir prekes pirkti, parduoti“, – teigė S. Bučnytė.

Mero teigimu, tolesni aikštės tvarkymo darbai bei jos vizija priklausys ir nuo visuomenės nuomonės.

„Norisi įtraukti ir Gargždų visuomenę, kad tai nebūtų kažkieno vieno matymas, nes tai svarbi vieta“, – sakė B. Markauskas.

S. Bučnytė BNS teigė, kad Gargždų krašto muziejus turėtų pasiūlymų, kaip tvarkant aikštę reikėtų priminti miesto istoriją, tačiau susitarimų su istorikais dėl dalyvavimo ją projektuojant kol kas nėra.

„Yra apskritai dėliojama kultūros strategija, Klaipėdos rajono plėtros strategija, pamąstymų, kaip miesto centre galėtų būti atspindėta miesto istorija. Galbūt turėtume tai aikštei pasiūlymų (...), priemonių, kurios atvykusiam turistui ir gyventojui primintų ar paaiškintų miesto istoriją“, – teigė S. Bučnytė.

B. Markausko manymu, senasis pašto pastatas galėtų būti nugriautas kitais metais.

„Vyras buvo sulaikytas. Išsamesnė informacija bus pateikta vėliau“, – naujienų agentūrai AFP sakė Saitamos prefektūros, esančios netoli Tokijo, policijos atstovas spaudai.

Anksčiau skelbta, kad įtariamojo motyvas neaiškus. Be to, policija manė, kad jis taip pat dalyvavo šaudynėse ligoninėje,per kurias sužeisti du žmonės, o žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad su šiais įvykiais susijęs ir gaisras viename daugiabutyje.

„Šiandien apie 14.15 val. (vietos, 7.15 val. Lietuvos laiku) asmuo paėmė įkaitų ir užsibarikadavo pašte“ Varabyje, savo interneto svetainėje pranešė į šiaurę nuo Tokijo esančio miesto valdžia.

„Nusikaltėlis turi, kaip atrodo, ginklą“, – priduriama pranešime.

„Šalia įvykio vietos esantys piliečiai raginami laikytis policijos nurodymų ir evakuotis pagal policijos nurodymus“, – nurodė pareigūnai.

Sutemus aplink trijų aukštų pastatą tebestovėjo keli policijos automobiliai su mirksinčiomis šviesomis, matyti filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos.

„Tai ramus rajonas. Negaliu patikėti, kad vyksta kažkas panašaus“, – naujienų agentūrai AFP sakė 70 metų vietos gyventojas Tetsuo Sasaki (Tecuo Sasakis).

„Dar vakar buvau tame pašte, – sakė jo 64 metų žmona Reiko Sasaki. – Galėjau atsidurti netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Galėjau tapti taikiniu.“

Šaudymas ligoninėje

Anksčiau netoliese esančioje Todos ligoninėje, kai, pranešama, iš gatvės į pastatą buvo paleista šūvių, buvo lengvai sužeisti du žmonės – gydytojas ir pacientas.

Policija „mano, kad vyras buvo prie tos ligoninės ir tada atėjo į paštą“, AFP sakė vienas miesto pareigūnas.

„Po 13 val. (vietos, 6 val. Lietuvos laiku) išgirdau moterį, kuri šaukė: „Kas nors, prašau, ateikite“, o slaugytoja man pasakė: „Laikykitės atokiau nuo langų ir laikykitės žemai“, – transliuotojui NHK pasakojo ligoninėje buvęs į septintą dešimtį metų įkopęs vyras.

„Apie 14 val. užsukau į gydytojo kabinetą ir šalia apžiūros stalo pamačiau kraujo balą. Negirdėjau šūvio. Tačiau slaugytoja sakė, kad girdėjo du šūvius“, – sakė tas vyras.

„Fuji TV“ sakė, kad policija taip pat tiria galimą šio vyro ryšį su anksčiau tą pačią dieną Todoje kilusiu gaisru daugiabučiame name. Per gaisrą niekas nenukentėjo, teigiama pranešime.

Smurtiniai nusikaltimai Japonijoje yra labai reti, iš dalies dėl griežtų ginklų laikymo taisyklių.

Japonijoje žmogžudysčių skaičius yra vienas mažiausių pasaulyje.

Tačiau pastaraisiais metais smurtiniai nusikaltimai, įskaitant išpuolius panaudojant šaunamuosius ginklus, sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, ypač praėjusių metų liepą įvykdytas buvusio ministro pirmininko Shinzo Abe (Šindzo Abės) nužudymas.

Pranešama, kad Sh. Abe nužudymu kaltinamas Tetsuya Yamagami (Tecuja Jamagamis) taikėsi į politiką dėl jo ryšių su Susivienijimo bažnyčia.

Balandį buvo sulaikytas vyras, kuris, kaip įtariama, metė sprogmenį į ministrą pirmininką Fumio Kishidą (Fumiją Kišidą), kai šis vykdė rinkimų kampaniją Vakajamos mieste. Premjeras per šį incidentą nenukentėjo.

Kitą mėnesį viename pastate pasislėpė vyras, kuris, kaip įtariama, anksčiau ginklu ir peiliu nužudė keturis žmones, įskaitant du policijos pareigūnus ir pagyvenusią moterį.

31 metų Masanori Aoki (Masanoris Aokis) buvo sulaikytas savo namuose prie ūkio netoli Nakano miesto Nagano regione, tuo metu pranešė policija.

Diskusijos rajone virė dėl silikatinių plytų pastato, kuris užgožia Gargždų katalikų bažnyčios kompleksą. Iš patalpų išsikrausčius paštui, pastatą nuspręsta parduoti.

Rajono taryba nubalsavo, kad neskelbiamų derybų būdu iš Lietuvos pašto 772,6 kv. m ploto pastatas su parduotuve būtų nupirktas.

Tačiau pats statinys, rajono gyventojų akimis, yra bevertis. Žmonės nori, kad jis būtų nugriautas, o aikštė, esanti priešais bažnyčią, taptų erdvesnė.

Užsimenama, kad joje galėtų vykti ne tik kultūriniai renginiai, bet ir turgūs.

Kur Gargžduose iki XVIII a. pabaigos būdavo rengiami turgūs, nėra žinoma. Miestelis privilegiją rengti turgų gavo 1600-aisiais.

Po 1786 m. gaisro pasikeitė Gargždų urbanistinė struktūra.

Bandysime tartis.

Iš linijinės struktūros gyvenvietės, kurioje užstatymas koncentravosi palei dabartinę J. Basanavičiaus g., Gargždai ėmė virsti radialinio tipo gyvenviete.

XVIII a. pab. nauja vieta katalikų bažnyčiai buvo parinkta arčiau dvaro sodybos. Prie jos pradėjo formuotis stačiakampė turgaus aikštė, ji tapo miestelio centru.

Svarbiausia erdvine dominante tapo katalikų bažnyčia, kuri per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. birželio 22 d. sudegė kartu su didele dalimi kitų miesto pastatų.

Bronius Markauskas. 

Buvusi turgaus aikštė 1956 m. buvo padalinta pusiau, čia pastačius komunistų partijos komiteto pastatą. Šiuo metu jame veikia Gargždų muzikos mokykla.

Taip aikštė stalinistinės architektūros pastatu buvo perskirta į dvi dalis – šiaurinę, tuomet dar grįstą akmenimis, ir pietinę – Savivaldybės aikštę.

Savivaldybei priėmus sprendimą nupirkti ir nugriauti pašto pastatą, būtų sprendžiama automobilių stovėjimo problema.

Prieš keletą metų Lietuvos paštas būtų sutikęs pastatą parduoti už 170 tūkst. eurų. Dabar kaina pakilo – prašoma 390 tūkst. eurų.

Vis tik Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas viliasi, kad dėl pašto kainos pavyks pasiderėti.

„Turime atsiųstą Lietuvos pašto pasiūlymą. Bet kaina yra aukšta. Planuojame susitikti su susisiekimo ministru. Bandysime apeliuoti į tai, kad ne savo reikmėms, o visuomenės poreikiams norime nupirkti ir nugriauti. Bandysime tartis“, – patikino B. Markauskas.

Paštas iš miesto centro ruošiasi išsikraustyti, tad Klaipėdos rajono savivaldybė klausė gyventojų, ar šie pritartų pašto pastato išpirkimui ir nugriovimui, ar norėtų, kad pastatas liktų?

Iš viso apklausoje dalyvavo 680 gyventojų. 560 žmonių pasisakė už pastato išpirkimą ir nugriovimą. 111 gyventojų turėjo priešingą nuomonę.

Iki apklausos organizavimo paštą buvo siūloma įsigyti už 250 tūkst. eurų sumą.

„Bet vėliau sulaukėme skambučio, patikslino kainą. Jau prašoma 390 tūkst. eurų“, – pašto vadovų įgeidžius Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje pagarsino rajono meras Bronius Markauskas.

Gargždiškiai pašto nugriovimui pritarė dėl to, kad miesto centre trūksta vietos automobilių stovėjimui. Vietoje silikatinių plytų sovietinių laikų pastato būtų galima įrengti aikštelę.

Kita priežastis – atverti Gargždų bažnyčios vaizdą.

Paštas pastatytas tuo laiku, kai sovietiniais statiniais valdžia mėgino uždengti katalikų maldos namus.

„Kai aš buvau vicemere, už paštą buvo prašyta 170 tūkst. eurų. Nežinau, ar paštas inkrustavo aukso plytas, ar kažkas ten nutiko?“ – replikavo tarybos narė Audronė Balnionienė.

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas patikino, kad derybos dar vyks.

„Keliame sau tikslą nupirkti pastatą“, – patvirtino B. Markauskas.

Vis dėlto pirmiausia savivaldybė kvies turto vertintojus, kad nepriklausomi ekspertai įvardintų sumą, kurios realiai vertas šis statinys.

Atsirado pilkų zonų

Pernai po ilgokų nerimą keliančių paieškų, kas norėtų ir galėtų imtis centrinio pašto perėmimo bei atnaujinimo, klaipėdiečiai džiūgavo – liepą miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Kultūros ministras Simonas Kairys pasirašė ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo.

Oficialiame ketinimų protokolo dokumente buvo nurodyta, kad Kultūros ministerija įsipareigojo numatyti finansavimą kompleksui sutvarkyti 2021–2030 m.

Praėjusių metų pabaigoje uostamiesčio vadovai iš neoficialių kalbų ėmė suprasti, kad klaipėdiečių ir ministerijos padalinio, vadinamo Kultūros infrastruktūros centru, klerkų ketinimai skiriasi.

„Pajutome tokį lengvą pėdų mėtymą. Pradžioje buvo kalba apie gražų projektą ir vilčių bokštą, po to kilo kalbų, ar rinkimai nepakeis pasirašytų dokumentų, o paskui paaiškėjo, kad pašto teritorijoje yra ir pilkųjų zonų. Būtų keista, jei bokštas blizgėtų, o šalia esantys garažai liktų nutriušę. Taip neturėtų būti. Visame šitame Bagdado turguje nebeaišku, kas kam priklauso ir kas ką darys, todėl ir išsiuntėme raštą“, – pasakojo meras V. Grubliauskas.

Visame šitame Bagdado turguje nebeaišku, kas kam priklauso ir kas ką darys.

Sklypo naudotojų – ne vienas

V. Grubliausko žiniomis, Nacionalinė žemės tarnyba nėra nutraukusi su paštu sutarties dėl visos pašto teritorijos. O tai yra apie 50 arų. Ji turi būti padalinta naudotojams pagal turimus pastatus.

Pasirodo, šiame plote yra ne tik Kultūros ministerijai priskirti vertingųjų savybių turintys pašto pastatai.

Kaip paaiškino savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, visas pašto kompleksas užima 0,517 ha.

1997 m. 0,124 ha ilgam laikui yra išsinuomota bendrovei „Telia“. Paštas iki neseno laiko valdė 0,3885 ha žemės plotą ir jame esančius statinius.

Iš viso pašto statinių komplekso paveldiniai yra tik trys. Tai centrinis pašto pastatas su bokštu, kuriame yra karilionas, telegrafas ir administracinis pastatas.

Iš Liepų gatvės nematyti kieme esančių kitų komplekso priklausinių. Tai yra garažo, kuris beveik 256 kvadratinių metrų ploto, bei dar vieno administracinio pastato, kurio plotas – apie 80 kvadratinių metrų.

Šie du statiniai neturi vertingųjų savybių ir nepriskiriami prie kultūros paveldo objektų. Jie vis dar priklauso paštui, kitaip sakant, – Susisiekimo ministerijai.

Anot V. Grubliausko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas kam priklauso, išspręsti žemės nuosavybės klausimą.

Toks neaiškumas miesto administraciją verčia baimintis, ar vieną dieną Susisiekimo ministerija savo dalies neparduos ir šioje vietoje neišdygs koks nors privatus namas arba net daugiabutis.

„Kol neišsprendėme žemės klausimo, sudėtinga kalbėti, kas bus su tais pastatais. Logiškai galvojant, visus šiuos namų darbus, atsidalinant pastatus ir žemę, turėtų atlikti tas, kieno dalis yra didžiausia. Vargu, ar miestas, būdamas labai nedidelės dalies savininkas, turėtų inicijuoti tokius procesus. Kultūros ministerijos proaktyvi pozicija būtų labai pageidautina ir reikalinga, bet ir Lietuvos paštas turėtų daryti savo namų darbus. Klaipėdos savivaldybė pasiruošusi padėti. Kol kas pasigendame aiškumo ir judesio, todėl gimsta interpretacijos“, – nerimavo meras.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kas čia darosi?“

Iš neoficialių kalbų, atsklindančių iš Vilniaus, ėmė aiškėti, kad Kultūros ministerija nusiteikusi sutvarkyti tik pagrindinį Klaipėdos centrinio pašto pastatą.

Dėl to kilo spėjimų, kad visa kita turės daryti miestas. Jei taip atsitiktų, Klaipėdai būtų didžiulis iššūkis, kurio miesto valdžia neplanavo.

Rūpestis dėl sprendimo paraišką teikti tik pagrindinio pašto pastato atnaujinimo finansavimui kelia nerimą ir vicemerui Arvydui Cesiuliui.

„Neoficialiai mus pasiekusiais duomenimis, visą modernizavimą planuojama atlikti tik centrinėje, reprezentacinėje pašto dalyje, bet yra ir kitų patalpų ir pastatų, kurie nepateks į tą procesą. Ko gero, tai reiškia, kad tai daryti turėtų miestas. Pagal mūsų preliminarius susitarimus, miestas įsipareigojo savo biudžeto sąskaita atlikti įveiklinimui būtinus darbus: įrengti ekspozicijas, sutvarkyti ir paruošti patalpas. Miestas nuo to nesitraukia, bet nesame numatę pinigų pastatų atnaujinimui, nes apie tai nė nebuvo kalbos. Todėl ir norime su ministerija išsiaiškinti, kas čia darosi“, – nuostabos neslėpė vicemeras.

Klaipėdos vadovas V. Grubliauskas pasakojo raštą Kultūros ministerijai išsiuntęs dar kovo pirmoje pusėje. Jame rašoma, kad Kultūros ministerija iš Susisiekimo ministerijos perėmė tik dalį Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso.

Šiuo raštu meras prašė paaiškinti, kodėl nuspręsta į rengiamą paraišką įtraukti tik pagrindinio pastato dalies modernizavimą.

„Klaipėdos miesto savivaldybei ir miesto bendruomenei labai svarbu žinoti, kokia yra Kultūros ministerijos ilgalaikė strategija dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso sutvarkymo. Vertindami viešumoje kultūros ministro išsakytas abejones dėl vykstančių savivaldos rinkimų įtakos jau pasirašytoms sutartims tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos, nedviprasmiškai pareiškiame, kad Klaipėdos miesto savivaldybė tvirtai laikosi savo įsipareigojimų, numatytų ketinimų protokole, ir to paties tikisi iš Kultūros ministerijos“, – dėstoma mero pasirašytame rašte.

Atsakymo į šį raštą dar negauta.

Apgailėtina: pašto kiemelis su senu šuliniu net pagal optimistinius planus nepatenka į greičiausiai tvarkomų objektų sąrašą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirmenybė – Kauno paštui

Kultūros ministerijos Kultūros infrastruktūros centro Projektų valdymo tarnybos projektų vadovas Rūtenis Pocius, kalbėdamas apie klaipėdiečiams rūpimą klausimą, pripažino, kad uostamiestį pasiekę gandai buvo teisingi.

„Savivaldybė dabar užsiėmusi rinkimais, mero pokyčiu. Juk kokių nors sutarčių nėra pasirašyta. Pasirašytas tik kažkoks ministro ir buvusio mero ketinimų protokolas. Mes kol kas skaičiuojame, dėliojame ir laukiame, kaip baigsis su Kauno paštu, tada žiūrėsime, kaip išeis su Klaipėda“, – kalbėjo R. Pocius.

Projektų vadovas ėmėsi aiškinti, kad Kultūros infrastruktūros centras savo lėšų neturi, tai yra valstybės arba ES pinigai. Lietuvoje vystoma ir statoma daug kultūros objektų, ir visa tai atliekama įvairių programų resursais.

„Šiandien dar nėra patvirtinta jokių lėšų jokiems objektams. Kauno paštui atnaujinti jau yra rengiama finansavimo paraiška, ji turi būti parengta iki liepos 1 d., tada ji bus svarstoma. Spėjame, kad galbūt rugpjūtį bus skirstomi likusieji nuo Kauno pašto pinigai, jeigu jų liks. Klaipėdos paštas yra antrajame kvietimo etape. Kultūros ministerija turi susidėliojusi juodraštį, kuriame numatyta, kad daugiau ar mažiau pinigų turėtų likti. Kai jų liks, teiksime paraišką dėl Klaipėdos, gal ir gausime tą finansavimą. Rugpjūtį galbūt išaiškės, ar apskritai finansavimas bus skirtas. Gali būti, kad pinigų tiesiog neliks“, – abejonėmis dalijosi R. Pocius.

Esą tokių objektų, kurie pretenduos į minimas lėšas, yra nemažai. Didesnieji, kuriems reikės dešimčių milijonų eurų, yra Kauno M. Žilinsko galerija, Kauno biblioteka. Tarp tokių minimas ir Klaipėdos centrinis paštas.

Mažina apimtis

Galimybių studijoje minimas visas Klaipėdos pašto kompleksas.

Šiuo metu Kultūros ministerija yra perėmusi tik tuos pastatus, kurie yra kultūros vertybės, bet komplekse yra ir nepriskirtų šiai kategorijai pastatų.

Pasak R. Pociaus, Kultūros ministerija siekė perimti ir juos, kad sklype neatsirastų daugiau savininkų ir būtų įgyvendintas galimybių studijos aprašytas vientisumas.

„Šiame etape pagal investicinį projektą numatyta tvarkyti tik pagrindinį pašto pastatą. Preliminariai numatyta, kad tam reikės 9,4 mln. eurų. Tiesa, planuojama rūsio neįrenginėti. Ten buvo planuojama ekspozicija, bet bandome ir ten sutaupyti, kad pavyktų kažką padaryti, nes galime užsimanyti sutvarkyti visus pastatus už 10 mln., bet tada darbai bus tik pradėti, bet nepabaigti, – aiškino R. Pocius. – Tiesiog mažiname apimtis ir bandome saugoti bent pagrindinį pastatą. Toks numatomas pirmas etapas. Kol kas visi pastatai priklauso mums, Kultūros ministerijai. Jei savivaldybė būtų pareiškusi norą, Kultūros ministerija būtų atidavusi šiuos pastatus, nes mes irgi pinigų neturime. Mes esame tie, kurie organizuoja procesą, teikia paraišką, samdo projektuotojus, rangovus ir daro darbus.“

Valdininkas mano, kad pinigų pašto remontui per fondus galėjo ieškoti ir miestas.

R. Pociaus įsitikinimu, likę pašto komplekso pastatai gali būti atiduoti savivaldybei, juk nuo to niekas nepasikeis.

„Galvose yra projektas kitu etapu sutvarkyti ir kitus vertingųjų savybių turinčius pastatus. Tikslas galiausiai sutvarkytus pastatus perduoti įkurtai įmonei, kuri bus tame pašte. Kaip dabar žinoma, tai bus F. W. Argelanderio centras“, – teigė valdininkas.

R. Pocius svarstė, kad niekas nežino, kaip bus po 10 ar daugiau metų. Gal F. W. Argelanderio centras įsikurs suremontuotame pagrindiniame pastate, o paskui ši įstaiga panorės tapti ir kitų pastatų šeimininke, gal ji prašys juos perduoti net nesutvarkytus.

Tokiu atveju Kultūros infrastruktūros centras dalyvautų trišalėje sutartyje.

Ispanijos pilietis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei šių medžiagų kontrabandos, antradienį pranešė prokuratūra.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Simonavičius, ikiteisminį tyrimą atliko Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai.

Kauno apygardos teismo 2021 metų nuosprendžiu vyras nuteistas dėl dviejų siuntų su narkotinėmis medžiagomis siuntimo iš Ispanijos į Lietuvą.

Bylos duomenimis, 2018 metų gegužę, būdamas Ispanijoje, J. A. C. A. neteisėtai į Lietuvą išsiuntė 0,85 gramo heroino miltelių, juose buvo apie 0,24 gramo gryno heroino.

Panašią siuntą iš Ispanijos į Lietuvą asmuo siuntė ir 2019 metų kovą. Tąkart siuntoje buvo daugiau nei 0,84 gramo heroino miltelių, juose buvo apie 0,37 gramo gryno heroino.

Abu kartus Ispanijos pilietis kaip gavėją nurodė save, o siuntėją – išgalvotą asmenį. Abu kartus šias narkotines medžiagas rado ir paėmė siuntas tikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.

Kauno apygardos teismo sprendimu, subendrinus bausmes dėl dviejų epizodų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei dviejų kontrabandos epizodų, nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas atėmimas pusketvirtų metų jį atidedant. Teismo sprendimu nuspręsta asmenį įkalinti šešiems mėnesiams, o likusios bausmės dalį – trejus metus, atidėti vienų metų laikotarpiui.

Su tokiu nuosprendžiu nesutikęs nuteistasis prašė jį išteisinti. Apeliaciniame skunde jis nurodė, kad tokio kiekio narkotinių medžiagų kiekio kaina yra mažesnė nei pašto išlaidos, taip pat, kad asmuo jau šešis metus nevartoja narkotinių medžiagų, gydosi priklausomybių gydymo centre.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde siekė įrodyti, kad siuntas su heroinu galėjo išsiųsti buvusi jo draugė, siekdama akistatos su dabartine žmona.

Pasak prokuratūros, šia versija jis keitė tyrimo metu dėstytas kitas skirtingas versijas apie pakenkti jam norėjusius kitus jo pažinotus asmenis, tačiau visos šios versijos buvo paneigtos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bei atliktomis ekspertizėmis.

Viename iš siuntinių kartu su narkotinėmis medžiagomis rastas lapas, jame  ranka ispanų kalba parašyta „Te quiero maricon“ (liet. „Myliu tave, durniau“).

Rašysenos tyrimą padarę ekspertai padarė kategorišką išvadą, kad rankraštinius įrašus ant tirtų dokumentų parašė būtent kaltinamasis. Tai, kad narkotines medžiagas į Lietuvą siuntė pats kaltinamasis patvirtino ir tai, kad nuo šio namų Ispanijoje iki pašto, kuriame ir buvo išsiųsta siunta – vos 140 metrų.

Jis suvokė neteisėtą ir pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Ispanijos pilietis taip pat išreiškė prašymą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo, siekiant nustatyti, ar jis dėl savo sveikatos būklės gali duoti parodymus byloje.

Toks prašymas buvo grindžiamas aplinkybe, kad nuteistasis ilgą laiką vartojo heroiną, o šiuo metu vartoja opioidinius medikamentus, todėl jam sunku tiksliai prisiminti su byloje tiriamais įvykiais susijusias aplinkybes. Prašymą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti nuteistojo galimybe suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus.

Praeitą savaitę priimta nutartimi teisėjų kolegija konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. A. C. A. pasirinko narkotines medžiagas siųsti iš Ispanijos į Lietuvą pašto siuntomis.

„Akivaizdu, jog jam, kaip ilgą laiką vartojusiam narkotines medžiagas, buvo žinoma, kad heroinas yra narkotinė medžiaga, jis suvokė neteisėtą ir pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti“, – paskelbė teismas.

„Su darbuotoju galima susisiekti jo mobiliuoju telefonu, SMS žinute, per socialinius tinklus. Vyksta informacijos kontaktų sklaida, o tai reiškia, kad tam tikru momentu bendravimas tampa chaotiškas“, – pasakojo kalbintas vyriškis.

Skambantis telefonas po darbo valandų labiausiai erzinti pradėjo pandemijos metais.

„Per Covid-19 pandemiją buvo dirbama nuotoliniu būdu, todėl galimybė prisijungti iš namų, mobilieji telefonai taip pat privertė jaustis kaltam, kai laiku neatsakoma į elektroninį laišką“, – dalijosi kalbintas praeivis.

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže:

Tuo metu riba tarp gyvenimo ir darbo valandų tapo neaiški. Daugelis nuotoliniu būdu dirbančių žmonių ėmė manyti, kad jie turi būti pasiekiami visą laiką, tačiau atsakinėjimas į skambučius ir žinutes pasibaigus darbo valandoms gali sukelti stresą ir perdegimą.

„Tai kardinaliai keičia kasdienybę, nes esu vieniša mažos mergaitės motina ir man būtina teisė pasakyti sau, kad darbo diena baigėsi, nors užduotys nesibaigė, bet jos gali niekada nesibaigti. Taigi ši teisė, kad galėčiau baigti darbą ir atsijungti nuo telefono, grįžti namo ir pasidžiaugti savo šeima, yra svarbi“, – tikino praeivė.

Svarbiausia, kad darbuotojas jaustųsi gerai, nesijaustų įpareigotas tęsti darbą po darbo.

Tačiau tarp darbdavių kyla ginčai, ar tikrai toks įstatymas yra teisingas. Vieni įsitikinę, kad riba tarp darbo ir poilsio turėjo būti nubrėžta jau seniai.

„Dabar gyvename sąlygomis, kai viskas vyksta labai greitai. Svarbiausia, kad darbuotojas jaustųsi gerai, nesijaustų įpareigotas tęsti darbą po darbo“, – aiškino viena moteris.

Tačiau ne visi darbdaviai patenkinti. Esą ne kiekvienam darbui tokios taisyklės tinka.

„Viena taisyklė vienai tarnybai – per sudėtinga. Kartais yra žmonių, kurie dirba tik naktį arba tik savaitgaliais. Todėl pasakyti, kad su žmonėmis galima susisiekti tik darbo valandomis, arba apibrėžtą laikotarpį prieš ir po jų, yra sudėtinga“, – tikino kalbintas vyriškis.

Be Belgijos teisę atsijungti nuo darbinio pašto ar telefono gavo ir Portugalijos bei Prancūzijos darbuotojai. Tokį įstatymą ketina priimti ir Kenija.