Padėjo kaimynai

Kauno rajone gyvenanti D. D. parengė siuntą į užsienį ir nusprendė pasinaudoti Lietuvos pašto paslaugomis.

„Iš savo patirties turėjau nekokią nuomonę apie Lietuvos pašto darbo kokybę, bet nusprendžiau dar kartą pasinaudoti jo paslaugomis, nes girdėjau, kad ta įmonė apdovanota už kažkokią pažangą. Išsikviečiau vadinamąjį paštininką. Padaviau tvarkingai supakuotą siuntinį, kokius paprastai perduodu ir kurjerių bendrovėms. Paštininkė paklausė, kiek įkainoju dėžėje esančius daiktus. Pasakiau, kokie ten daiktai, bet įvertinti pinigais buvo sudėtinga, – materialinė vertė neapibrėžta. Mobilioji paštininkė paprašė palaukti, o pati kažkam paskambino ir nuėjo kalbėtis už automobilio. Lauke – vėsoka. Užlindau už automobilio kampo, kur mažiau jautėsi vėjas. Po kelių minučių mobilioji paštininkė sugrįžo ir pasakė, kad dar yra kažkokių neaiškumų – lyg ir dėl siuntinio kodo. Paprašė vieną siunčiamo daikto pavyzdį duoti jai, pažadėjo vėliau  paskambinti ir pasakyti, kiek įvertina. Turbūt tai buvo reikalinga draudimui. Neturėjo svarstyklių siuntiniui pasverti. Paaiškino, kad pasvers nuvežusi į skyrių. Jau buvo pasidarę gerokai vėsu, norėjosi greičiau atsiskaityti. Tačiau kai išsitraukiau banko kortelę, pasakė, kad priima tik grynus. Tikrai labai nustebau. Su visais kurjeriais galima atsiskaityti kortele, o čia – valstybės bendrovė. Teko eiti pas kaimynus grynųjų. Tačiau paaiškėjo, kad paštininkė neturi grąžos. Grąžą atvežė kitą dieną su atsiskaitymo kvitu“, – neslėpdama nustebimo pasakojo moteris.

Anot pašnekovės, Lietuvos pašto tinklalapyje skelbiamos universalios ir mobiliosios pašto paslaugos realiai gyvenime neatrodo mobiliai ir universaliai.

Situacija: E. Gentvilo teigimu, augančios pašto veiklos sąnaudos neturėtų būti pasiteisinimas didinti regionų atskirtį. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Neturėjo vokų

„Mano užsakymą telefonu priėmusi operatorė pasiteiravo tik adreso, tad atvažiavusi paštininkė neturėjo jokios informacijos. Pagalvojau: jeigu paštininkė tiek reikaliukų turi dėl vienos siuntos, koks jai krūvis tenka lakstant į įvairias vietas“, – svarstė Kauno rajono gyventoja.

Pašnekovė užsiminė apie dar neseną laikotarpį, kai gyvenvietėje veikė pašto skyrius.

„Buvo paprastos patalpos mediniame namelyje. Su stalu, kėdėmis, aptarnavimo langeliu. Kiek teko patirti, su vadinamaisiais mobiliaisiais paštininkais – daug nesusipratimų. Vargsta ir tie paštininkai, prisikrovę automobilius dokumentų, siuntų, kanceliarinių prekių, nuolat kažko neturintys, kažko nežinantys. Kai praėjusiais metais norėjau išsiųsti didelio formato laišką, prie paštininko automobilio trypčiojo eilutė, o paštininkas lakstė tarp automobilio bagažinės ir kabinos. Kai atėjo mano eilė, paaiškėjo, kad paštininko automobilyje nėra man reikalingo formato vokų“, – pasakojo pašnekovė.

Su visais kurjeriais galima atsiskaityti kortele, o čia – valstybės bendrovė.

Panaikino skyrius

Lietuvos paštas, paprašytas pakomentuoti nesklandumus, su kuriais susidūrė klientė, „Kauno dienai“ atsiuntė netrumpą laišką, pasakojantį apie Lietuvos pašto veiklos aukštus kokybės rodiklius. Apie konkrečią situaciją tebuvo vienas sakinys. „Esant itin mažam poreikiui už siunčiamas siuntas mobiliesiems laiškininkams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, šiuo metu egzistuoja tik galimybė tai padaryti grynaisiais pinigais“, – paaiškino Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas.

Anot atstovo, mobilieji laiškininkai pašto paslaugų prieinamumą sėkmingai užtikrina visiems Lietuvos gyventojams – net ir gyvenantiems atokiausiuose rajonuose.

„Jie (mobilieji laiškininkai) gyventojų namuose teikia visas paslaugas, kurios prieinamos pašto skyriuose: priima siuntas ir laiškus išsiųsti, prenumeratos užsakymus, pristato ir išmoka vietines pinigų perlaidas. Be to, kai pristatomos gautos siuntos ar laiškai, spauda ir gyventojų pensijos, dėl šių paslaugų mobiliojo laiškininko atskirai išsikviesti nereikia, jis atvyksta pats“, – aiškinama Lietuvos pašto atstovo paaiškinime.

Svarbu: O. Leiputė priminė Lietuvos pašto įstatymą, kuriame numatyta, kad kokybiškos paslaugos turi būti teikiamos už prieinamą kainą visoje Lietuvoj. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Didina atskirtį

Tačiau visuomenėje didėja nerimas, kad Lietuvos paštas jau keletą metų nuosekliai skurdina ir naikina įprastas pašto paslaugas ir iš aiškią socialinę funkciją turinčios valstybės įstaigos tampa komercine bendrove.

Nuogąstaujama, kad Lietuvos pašto vadybos sprendimai prieštarauja Vyriausybės programai, o dramatiškai sumažėjęs pašto personalas neleistinai riboja pašto paslaugų ir spaudos leidinių prieinamumą.

Dėl vertelgiškos Lietuvos pašto veiklos susirūpino net rinkos laisvę į aukštumas keliantys liberalai, kai praėjusį mėnesį Susisiekimo ministerijai pavaldus „Lietuvos paštas“ paskelbė nuo šių metų lapkričio iki kitų metų pavasario atleidžiantis 400 paštininkų. Apie 600 darbuotojų bendrovė atleido ir 2022-aisiais.

Liberalų frakcijos Seime seniūno Eugenijaus Gentvilo žodžiais, Lietuvos pašto bendrovės darbuotojų atleidimas neigiamai paveiks ir spausdintinės žiniasklaidos prieinamumą.

„1 000 darbuotojų, kurie miestų, miestelių ir kaimų gyventojams pristatė laiškus, pensijas ir laikraščius, aptarnavo savo klientus, jau nebedirba arba netrukus bus atleisti. Kyla rimtas klausimas, kaip tai atitinka programinį Vyriausybės įsipareigojimą mažinti miestų ir regionų kultūrinę atskirtį“, – teigia E. Gentvilas.

Anot liberalo, augančios pašto veiklos sąnaudos neturėtų būti pasiteisinimas didinti regionų atskirtį, taip pat ir informacinę.

„Negirdėjome, kad laiškininkų darbą jau būtų pakeitę robotai arba dronai, paštomatai kiekviename šalies miestelyje irgi dar neveikia. Kol gyventojai skaito ir prenumeruoja spaudą, visose Lietuvos vietovėse reikia žmonių, kurie pristatytų į namus prenumeruojamus laikraščius ir žurnalus“, – pabrėžia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Su visais kurjeriais galima atsiskaityti kortele, o čia – valstybės bendrovė.

Stumia į šalį

Ekonominių kriterijų dominavimą pašto veikloje atskleidė prieš porą metų prasidėjęs pašto skyrių pardavimas. Buvo parduota daug nekilnojamojo turto, Lietuvos pašto vadovybė deklaravo, kad stacionarius skyrius kokybiškai pakeis vadinamieji mobilieji paštininkai.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos vertinimu, Lietuvos paštas virto prekyviete, kurioje dominuoja verslo kriterijai ir kaip nereikalinga našta į šalį nustumiama socialinė funkcija, kuri monopolį turinčiai valstybės įmonei labai svarbi.

„Naikinami pašto skyriai, didinami paslaugų įkainiai, dėl to brangsta leidinių prenumerata. Pastaraisiais metais Lietuvos paštas uždarė daug stacionarių paštų kaimiškosiose teritorijose, kur paštas – ne tik siuntinių išsiuntimo ir atsiėmimo vieta. Pašto skyrius tokioje vietovėje – daugiafunkcis centras, kuriam tenka ir svarbi socialinė funkcija. Dažnas gyventojas pašte atlikdavo ir finansinius pervedimus. Šios paslaugos pasidarė nebeprieinamos ir nepasiekiamos“, – taip situaciją vertina parlamentaras Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis.

Stulbinamas apetitas

Komerciniu keliu pasukusio monopolininko finansinį apetitą stulbinamai atskleidė spaudos prenumeratos kainos pakėlimas į kosmines aukštumas.

Įmonės „Nacionalinė spauda“ vadovo Kęstučio Bulkos tvirtinimu, Lietuvos pašto užmojai drastiškai didinti spaudos platinimo įkainį yra prasilenkiantys su realybe.

Jis pabrėžė, kad dar 2021 m. Lietuvos paštas prenumeratos platinimo įkainius pakėlė 100 proc.

„Taip pat buvo pristatytas planas trejiems metams. Jau šis planas vertė leidėjus griebtis už galvos, tačiau jis buvo gerokai nuosaikesnis už dabar pristatytą“, – sakė „Nacionalinės spaudos“ vadovas, kalbėdamas apie 2022 m. pabaigoje leidėjus apstulbinusį Lietuvos pašto sprendimą spaudos leidinių pristatymo kainą padaryti didesnę nei paties leidinio.

Bando pažaboti

Siekdami pažaboti Lietuvos pašto užmojus socialdemokratai neseniai kreipėsi į Vyriausybę dėl ydingų Lietuvos pašto kainų politikos ir veiklos principų.

Seimo LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė priminė Lietuvos pašto įstatymą.

„Paštas, kaip įtvirtinta įstatyme, yra universalioji paslauga. Vadinasi, kokybiškos pašto paslaugos turi būti teikiamos už prieinamą kainą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams“, – pabrėžė parlamentarė.

Priedanga – Vyriausybė?

Lietuvos paštas į jo veiklai skiriamą kritiką reaguoja tarsi iš olimpinių aukštumų ir prisidengia savo globėju – Vyriausybe.

„Pati bendrovė nenustato prenumeratos pristatymų paslaugų tarifų ir jų kompensavimo mechanizmo, taip pat to, kada yra paskelbiama apie šių tarifų korekcijas, – tai daro Vyriausybė. Lietuvos paštas yra tik prenumeratos pristatymo paslaugų teikėjas, kuris sėkmingai užtikrina visus sutartyse su leidėjais numatytus kokybinius reikalavimus“, – rašome „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

„Pašto paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams net ir atokiausiuose rajonuose sėkmingai užtikrina 550 mobiliųjų laiškininkų. Jie gyventojų namuose teikia visas paslaugas, kurios prieinamos pašto skyriuose: priima siuntas ir laiškus išsiųsti, prenumeratos užsakymus, pristato ir išmoko vietines pinigų perlaidas. Be to, kai pristatomos gautos siuntos ar laiškai, spauda ir gyventojų pensijos, dėl šių paslaugų mobiliojo laiškininko atskirai išsikviesti nereikia, jis atvyksta pats.

Esant itin mažam poreikiui už siunčiamas siuntas mobiliesiems laiškininkams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, šiuo metu egzistuoja tik galimybė tai padaryti grynaisiais pinigais.

Lietuvos paštas aukštus kokybės rodiklius demonstruoja ir teikdamas valstybės įpareigotas prenumeratos pristatymo paslaugas už didmiesčių ribų – kaimo ir retai bei vidutiniškai apgyvendintų vietovių prenumeratoriams.

Pagrįstos pretenzijos dėl nepristatytų leidinių yra itin retos – šių metų rugsėjį jos sudarė 0,01 proc. bendro išnešiotos prenumeratos skaičiaus.

Svarbu pažymėti, kad valstybė, siekdama užtikrinti periodinių leidinių pristatymą kaimo ir retai bei vidutiniškai apgyvendintų vietovių prenumeratoriams, Lietuvos paštui kompensuoja kaštus, patiriamus teikiant šią paslaugą. Kitaip tariant, Lietuvos paštas gauna subsidijas už prenumeratos pristatymo paslaugų teikimą ne didžiuosiuose miestuose. Tuo atveju, jeigu mažinama kompensacija už šių paslaugų teikimą, kartu yra padidinami prenumeratos pristatymo paslaugų teikimo tarifai“, – rašoma Lietuvos pašto „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

Tik vyrukas Švedijoje kramtė nagus nesulaukdamas mylimosios laiško, o senjorai Lietuvoje nagus graužia maldaudami atnešti – o, vargeli – Mokesčių inspekcijos laišką, kuriame turėtų būti informacija, koks yra jiems priskaičiuotas žemės mokestis. Laukia, nekantrauja, žvalgosi pro langą, bet veltui. Tada kai kurie skambina į redakciją ir klausia: gal galite išsiaiškinti, kur mano laiškas? Nes kaip atsiskaitysime už žemės mokestį, nežinodami, kiek reikia sumokėti? Paskirs baudą, o mes norime išlaikyti orumą – nenorime būti kam nors skolingi.

Popierinių laiškų laukiantys žmonės (dažniausiai ribotai besinaudojantys internetu ir taip elgtis turintys absoliučią ir neginčijamą teisę) turbūt neinformuoti, kad paštininkai arba laiškininkai pasidarė visiškai nebereikalingi valstybinei bendrovei „Lietuvos paštas“. Šis monopolistas neseniai paskelbė, kad atleis 400 laiškininkų.

Ir šis monopolistas nuolat kartoja – popieriniai laiškai yra atgyvena (kai nuosekliai atleidinėji laiškininkus, kitaip ir būti negali).

Ir šis monopolistas nuolat kartoja – popieriniai laiškai yra atgyvena (kai nuosekliai atleidinėji laiškininkus, kitaip ir būti negali). Tačiau popierinių laiškų menkinimas tėra eilinis akių dūmimas ir naujų technologijų daromas spaudimas. Mat teismai, antstoliai, kai kurios valdiškos įstaigos net labai mėgsta popierinius laiškus. Šaudo jais kaip iš kulkosvaidžio ir, jei nesumokėsi kokio nors mokesčio, prišaudys pilną pašto dėžutę, paskandins juose iki ausų ir dar pats už popierių turėsi susimokėti. Todėl nesąžininga skleisti nuomonę, neva laiškai yra atgyvena, ir neva stebėtis, kad dalis žmonių ištikimai tebelaukia paštininko.

Tuščios dėžutės

Rugsėjo 27 d. Garliavoje gyvenanti Antanina kreipėsi į „Kauno dienos“ redakciją. Buvo likusios trys dienos iki termino, kai paprastai atsiskaitoma už komunalinius patarnavimus. Antanina ir kiti daugiabutyje gyvenantys pensininkai nuo mėnesio vidurio veltui varstė pašto dėžutes laukdami komunalinių mokesčių atsiskaitymo lapelių – dėžutės buvo tuščios.

„Mūsų Garliavos pašte padarė kažkokį pertvarkymą. Daug metų dirbęs laiškininkas korespondencijos nebenešioja, o dirba kažkokios naujos paštininkės. Mokesčių lapelį už elektrą atvežė laiku, o kitų mokesčių lapelių vis dar nesulaukėme“, – skundėsi Antanina.

Moteris sako, kad laiptinės kaimynai senjorai vienas kito klausinėja, kur dingo tie popieriai, tačiau atsakymų neranda. Žmonės buvo įpratę atsiskaitymo lapelius gauti iki mėnesio vidurio. Tokia situacija vyresnio amžiaus žmonėms kelia nerimą – juk jei nespės šį mėnesį atsiskaityti už komunalinius mokesčius, skola persikels į kitą mėnesį, o gyvenant iš pensijos paprasčiau atsiskaityti už vieno mėnesio komunalinius patarnavimus nei už du mėnesius.

Antanina neapsikentė ir, gavusi naujosios paštininkės telefono numerį, jai paskambino. „Oi, nespėjame, daug darbo“, – Antaninai paaiškino naujoji paštininkė. Toks argumentas senjorės neįtikino: „Anksčiau dirbęs paštininkas dviračiu išvežiodavo atsiskaitymų lapelius iki mėnesio 15 d., dabar automobiliais važinėjančios paštininkės nebespėja.“

Antaninai užkliuvo ir korespondencijos pristatymo laikas. Anksčiau vėliausiai iki vidurdienio paštininkas spėdavo visus apvažiuoti ir užpildyti pašto dėžutes spauda ir laiškais, o automobiliais riedančios naujosios paštininkės korespondenciją neretai pristato gerokai po pietų. Moteris sako mielai skaitanti spaudą, jai įdomu, tačiau šio malonumo neretai tenka laukti iki pavakarės.

Pavieniai atvejai

Garliaviškė nepatingėjo nueiti ir iki Lietuvos pašto Garliavos skyriaus, bet atsakymas buvo toks pat, kokį telefonu buvo pateikusi naujoji paštininkė. „Jeigu jau taip nespėja, tai tegul nedirba; tegul dirba tie, kurie spėja. Sėdime visi pensininkai ir nežinome, kaip daryti, kaip tuos mokesčius sumokėti“, – liejosi Antanina.

Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas tikina, kad įmonė siekia užtikrinti patogias, kokybiškas ir lengvai prieinamas pašto paslaugas.

Jeigu jau taip nespėja, tai tegul nedirba; tegul dirba tie, kurie spėja.

„Statistika rodo, kad Garliavoje atvejai, kai vėluojama pristatyti komunalinių mokesčių lapelius, yra pavieniai, juos gali lemti įsivėlusi žmogiškoji klaida, – aiškino L.Zadarackas. – Siekiame garantuoti teigiamą klientų patirtį, tad mūsų laiškininkai laikosi jiems keliamų aukštų klientų aptarnavimo standartų. Pastebėjus nekokybišką laiškininko darbą, apie tai kviečiame pranešti Lietuvos paštui, kad galėtume operatyviai reaguoti.“

Ko gero, nė viena Lietuvos įmonė negali pasigirti tokiu dideliu viešai skelbiamų atsiliepimų skaičiumi internete – savo įspūdžiais apie Lietuvos paštą yra pasidaliję per 6 tūkst. vartotojų. Ne visi, tačiau didžioji dalis Lietuvos paštą negailestingai kritikuoja.

Į kritiką – patarimais

Viešai prieinamuose komentaruose Lietuvos pašto Garliavos skyrius linksniuojamas ne tik dėl neatneštų komunalinių mokesčių atsiskaitymo lapelių.

„Blogiau negali būti, svarbius laiškus, į kuriuos aš turiu atsakyti nustatytu laiku, atneša kokia nors močiutė po dviejų ar trijų mėnesių, atsitiktinai radusi savo pašto dėžutėje. Paštininkai meta laiškus bet kur, nežiūrėdami į adresą, klaidingi butų, namų numeriai. Jei jums už darbą nemoka, tai nedirbkite, o jei moka, tai atlikite savo pareigą, pradėkite dirbti. Tokiu elgesiu jūs tyčiojatės iš klientų ir kenkiate mums“, – pašto darbą komentuoja garliaviškė Liudvyda.

„Į Garliavos paštą laiškas atkeliavo 14 d., o į pašto dėžutę įmetė tiktai 28 d.“, – komentuoja Tomas.

Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas bando atremti ir šiuos priekaištus. „Norime atkreipti dėmesį, kad laiškininkai negali palikti gyventojams skirtos korespondencijos perpildytoje, nerakinamoje ar nesandarioje dėžutėje, taip pat, jei ji būna įrengta sunkiai prieinamoje vietoje“, – patarimus dalijo L.Zadarackas.

Lietuvos pašto atstovas taip pat prašo gyventojų, dėžutėje radus ne jiems adresuotą laišką, siuntą ar pranešimą, jų neišmesti ir nepalikti laiptinėje ar prie skelbimų lentos. Juos reikėtų perduoti laiškininkui ar pašto skyriaus darbuotojui.

Pagrasino apsaugininkais

Priekulės miestelio ir aplink esančių Klaipėdos rajono kaimų žmonės Priekulės pašte patys turėjo savo siuntinių ieškoti ant žemės numestose dėžėse. Laiškų, siuntų, internetu užsakytų prekių ir dovanų iš giminaičių priekuliškiai ieškojo vartydami svetimą korespondenciją. 

Dėžes, į kurias buvo sukrauti keli šimtai siuntų, pašto darbuotojai pastatė įstaigos kampe.

Vienam piliečiui pasipiktinus, jog tokia klientų aptarnavimo tvarka garbės paštui nedaro, darbuotojos įsižeidė, sakydamos, jog daro gerą darbą.

„Pasakius, kad čia per absurdas, buvo pagrasinta iškviesti apsaugą. Negi ne juokinga?“, – piktinosi priekuliškiai.

Laiškanešį atsiunčia

Priekulės seniūnės pavaduotoja Raimonda Narkienė dūsavo, kad miestelio ir aplinkinių kaimų žmonės be spaudos ir laiškų gyvena jau trečią savaitę.

„Va taip nuo sausio 2-osios gyvenome, be korespondencijos ir spaudos leidinių.  Aš nuo pirmadienio skambinau į paštą, niekas ragelio nekėlė iki trečiadienio. Tik penktadienį, šiandieną, spauda buvo atnešta. Mums buvo paaiškinta, jog Priekulė neturėjo laiškanešio ir tik dabar ėmė važinėti laiškanešys iš kitos vietovės. Situacija tikrai sudėtinga“, – pasakojo seniūnės pavaduotoja.

Priekulės gyventojai ypač sunerimo šią savaitę, nes žmonės tikėjosi gauti sąskaitas už tam tiktas paslaugas.

„Vyresnio amžiaus žmonės nori atsiskaityti už komunalines ar kitas paslaugas iki 20-osios. Visi ėmė nerimauti. Teko gelbėti miestiečiams, skambinome į Klaipėdos rajono savivaldybę, tarpininkavome, kad sąskaitos pasiektų žmones“, – pasakojo R.Narkienė.

Priekuliškiai girdėjo pasiteisinimus, jog esą naujai priimtam laiškanešiui gali būti sudėtinga laiku pristatyti korespondenciją, nes rajonas yra didelis, o naujokas vietovių gali nepažinti iš karto.

Priekulės seniūnijoje yra 44 kaimai.

Komentaras

Reda Kazlaitė, įmonės „Lietuvos paštas“ komunikacijos vadybininkė:

Šiuo metu Priekulės pašte dirba vienas laiškininkas iš trijų, du serga, todėl yra dedamos pastangos, kad klientai būtų aptarnaujami, į pagalbą pasitelkiami periodiškai pavaduojantys laiškininkai. Tuo atveju, kai nesulaukia laiškininko, gyventojai atvyksta siuntų atsiimti į paštą.

Klientams atvykus į Priekulės paštą atsiimti siuntų, jos yra surandamos ir įteikiamos pagal įprastas procedūras bei įsitikinant, kad atsiimantis siuntą žmogus yra teisėtas jos gavėjas.

Šiuo atveju, kai Priekulės pašte susirinko daugiau gyventojų, o aptarnaujančio personalo yra mažiau, paštininkės ruošėsi siuntas prie klientų aptarnavimo langelio, tam, kad jas galėtų greičiau atiduoti ir neužlaikyti eilėje gyventojų. Tuo metu pašte susirinkę gyventojai ėmė teirautis savo siuntų, kilo nedidelis sujudimas, kurio metu klientai, matyt, nufotografavo siuntų atidavimui ruošiamas dėžes. Tačiau gyventojams savarankiškai rinktis pašto siuntų nebuvo leista. Jos buvo išduotos kiekvienam asmeniškai, prie klientų aptarnavimo langelio.

Siuntų tarnybos sako, kad dėl padaugėjusių darbų samdys papildomai kurjerių.

Šventiniu laikotarpiu kurjerių į namus pristatomų siuntų ir internetinių pirkinių, siunčiamų per savitarnos terminalus, padaugėja iki 2 kartų. Paštininkai pastebi, kad vis daugiau lietuvių kasmet kalėdinių dovanų ieško elektroninėse parduotuvėse. Tai esą rodo besikeičiančius gyventojų įpročius: žmonės nebenori gaišti laiko prekybos centruose.

Gyventojams, pirksiantiems dovanas internetu, patariama nedelsti. Pasak siuntų tarnybų, iš užsienio pirkiniai keliauja ilgiau, todėl apie pirkinius reikėtų pradėti galvoti jau dabar. Dėl padidėjusio darbų kiekio žiemos švenčių laikotarpiu planuojama papildomai pasamdyti tiek kurjerių, tiek siuntų skirstytojų.

Jeigu oro sąlygos bus tinkamos, paštininkai šią paslaugą teiks antradieniais, kai pristatomo pašto kiekiai paprastai būna mažiausi, pranešė „Posti“.

„Šią paslaugą visoje šalyje išbandysime šią vasarą. Idėją teikti vejų priežiūros paslaugą iškėlė darbuotojai, besirūpinantys pašto pristatymu“, – rašoma tarnybos pranešime.

Už tai, kad paštininkas kas savaitę valandą pjautų žolę, klientams tektų mokėti 130 eurų (147 JAV dolerius) per mėnesį.

Skaitmenizacijos įsigalėjimas ir didėjanti konkurencija privertė valstybės valdomą „Posti“ pradėti teikti visiškai naujas paslaugas, pavyzdžiui, maisto pristatymo, o dabar ir vejų priežiūros.

Vasaros sezonas Suomijoje trunka neilgai, tad žolės pjovimo paslauga bus siūloma nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos. Pasak „Posti“, tai bus pašto tarnybos persitvarkymo į namų paslaugų teikėją pradžia.

Dar prieš mėnesį „Posti“ pranešė, jog ketina atleisti beveik 700 iš maždaug 22 tūkst. darbuotojų.

„Posti“ pernai pristatytų laiškų ir kitų siuntinių skaičius sumažėjo 8 proc., o pašto tarnybos įplaukos smuko daugiau kaip 11 proc. – nuo 1,86 mlrd. eurų metais anksčiau iki 1,65 mlrd. eurų.

Nėra taisyklių, kurios apibrėžtų, kokiu atstumu nuo gyvenviečių turi būti pašto skyrius. Taip sako Ryšių reguliavimo tarnybos Pašto reguliavimo skyriaus vedėja Žydrūnė Zabulionienė.

LRT radijo klausytoja iš Žemaitijos pastebėjo, kad planuojama panaikinti pašto skyrių, kuris labai reikalingas miestelio gyventojams. „Mažeikių rajono Pikelių miestelyje nusprendžiamas panaikinti paštas, kuris labai reikalingas gyventojams. Man įdomu sužinoti, koks turėtų būti artimiausias ir koks tolimiausias pašto atstumas? Artimiausia savivaldybė mums – 28 km, o seniūnija – 15 km, ir žmogui pasiekti šią įstaigą – labai sunku“, – tikina LRT radijo klausytoja.

Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė patvirtino šią informaciją. Jos teigimu, Pikelių pašto skyriaus paslaugomis naudojosi labai mažai žmonių, todėl planuojama, kad paslaugas suteiks miestelyje besilankantis paštininkas. Pašto skyrių uždaryti žadama nuo rudens.

„Teikti paslaugas vietoje, kurioje apsilanko nedidelis klientų skaičius, yra nuostolinga. Tačiau norime nuraminti Pikelių kaimo gyventojus, kad jie neliks be pašto paslaugų. Kaip ir iki šiol, visas paslaugas teiks laiškininkas“, – tikina A. Jonušaitė.

"Lietuvos pašto" atstovės teigimu, paskambinus paštininkui, jis ateis sutartu laiku ir suteiks visas įprastas pašto paslaugas. „Bus galima ne tik atsiimti, bet ir išsiųsti siuntą per laiškininką. Išsiųsti pinigų perlaidas ar gauti, susimokėti mokesčius ir daug visų kitų paslaugų, kurias paštas teikia šiuo metu“, – sako A. Jonušaitė. Moters teigimu, gyventojams tikrai neturėtų kilti nepatogumų.

Ryšių reguliavimo tarnybos Pašto reguliavimo skyriaus vedėja Ž. Zabulionienė sako, kad nėra taisyklių, kurios apibrėžtų, kokiu atstumu nuo gyvenviečių turi būti pašto skyrius.

„Reikalavimai pašto tinklui yra reglamentuoti teisės aktais ir šiose charakteristikose yra numatyta, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse vienos seniūnijos teritorijoje turi būti įrengta ne mažiau kaip viena paslaugos teikimo vieta arba universaliosios pašto paslaugos teikimo agentų vieta“, – aiškina Ž. Zabulionienė.

Jos teigimu, nuo seniūnijos centrų nutolusiose kaimo gyvenamosiose vietovėse papildomai gali būti įrengiama ir kilnojamoji paslaugos teikimo vieta. „Kaimo gyvenamosiose vietovėse atstumas nuo gyventojo gyvenamosios vietos iki pašto paslaugos teikimo vietos nėra numatytas“, – tikina pašnekovė.