5 781 dujiniai pistoletai ir revolveriai, 3 374 nedidelės galios revolveriai ir 66 senovinių ginklų kopijos. Tarp jų – aštuonios patrankos. Tokie pirminiai trejus metus trukusios inventorizacijos, per kurią skaičiuota, kiek kauniečiai turi šios rūšies ginklų, rezultatai.
Nepaklususiesiems gresia belangė
Pasibaigus šiai nuo 2011 m. kovo 1 d. vykusiai ir dar šių metų sausio 1-ąją nesėkmingai bandžiusiai finišuoti akcijai, įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė už dujinių ir nedidelės galios ginklų bei senovinių ginklų kopijų laikymą be policijos leidimo.
Nuo vakar už bent vieno tokio policijoje neįregistruoto ginklo turėjimą gresia įkalinimas iki penkerių metų. O už trijų ar daugiau – net nuo ketverių iki aštuonerių.
Įregistravusiesiems šiuos ginklus jokių apribojimų nenumatyta. Kaip ir kovinių ginklų, kuriems policija yra išdavusi leidimus, atveju, jų galima turėti kiek nori. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus duomenimis, kauniečiai turi 14 168 kovinius ginklus.
Demokratija baigėsi
Pasak Licencijavimo skyriaus viršininko Remigijaus Klapatausko, per akciją vienas asmuo galėjo įregistruoti ir 100 dujinių pistoletų.
Iš atnešusių prašymą įregistruoti seniau be leidimo pardavinėtus ginklus, nereikalauta nei laikyti juos seife, nei išlaikyti kokius nors egzaminus. Buvo būtina atitikti tik Ginklų bei šaudmenų kontrolės įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
"Vienas asmuo atnešė prašymą įregistruoti jo vardu penkis ginklus, – paklaustas apie vykusios akcijos rekordą, teigė pašnekovas. – Kam jam tiek, neklausėme, nes neturime teisės."
Apsiginklavusiųjų iki ausų kategorijai priskiriami ir kai kurie medžiotojai, šalia jau turimų kovinių ginklų panorę įregistruoti dar ir dujinius.
Įspūdingiausi, anot R.Klapatausko, ginklai, kuriuos prašyta įregistruoti – pernai lapkritį "Kauno dienoje" aprašytos senovinės patrankos, laikytos jų savininko – karybos entuziasto – bute. Sėkmingai įveikusios visus atrankos barjerus, pripažintos senovinių ginklų kopijomis ir įregistruotos policijos įskaitoje, jos buvo grąžintos savininkui ir vėl šaudė per šių metų Kauno dienas.
Pabudo po Joninių
Liepos 1-osios, paskutinės akcijos dienos, popietę prie minėto skyriaus durų laukė tik penki vyrai. Jų, anot pareigūnų, per šią akciją kreipėsi daugiau negu moterų.
Dar išvakarėse Licencijavimo skyriaus specialistai buvo priversti dirbti viršvalandžius. Tradiciškai dauguma turinčiųjų į būtinų registruoti sąrašą patekusių ginklų laukė iki paskutinės minutės, nors kai kurie atsinešė dar pernai išduotas psichiatrų bei narkologų pažymas, kad nebuvo patekę į šių specialistų akiratį.
"Birželio 30 d. su prašymais įregistruoti turimus dujinukus bei mažos galios revolverius ar juos likviduoti atėjo 331 asmuo. Jiems teko laukti eilėje iki trijų valandų", – pasakojo R.Klapatauskas.
Likus dviem darbo dienoms iki akcijos pabaigos, skyrius turėjo atlaikyti 233 klientų apgultį. O dieną prieš, kai ir prasidėjo didysis šturmas, – 236.
Prašiusiųjų įregistruoti ginklus buvo daugiausia. Nusprendusieji atiduoti juos sunaikinti, vadovavosi tokiais pačiais motyvais, kaip ir nurašytų automobilių savininkai – ginklo nereikia, nes sugedęs arba pasenęs.
Per akciją Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyrius išvežė sunaikinti apie 500 ginklų.
Kai kurie prašymai atmesti
Policija privalo priimti sprendimus dėl užregistruotų prašymų per 30 dienų.
Dėl šios priežasties akcijos rezultatai dar nėra galutiniai. R.Klapatausko skaičiavimu, turėtų būti įregistruota dar 400 ginklų, kurių savininkai kreipėsi paskutinėmis akcijos dienomis.
"Ne visus prašymus patenkinome, – teigė Licencijavimo skyriaus viršininkas. – Atmetėme ne vieną ir ne du. Visus dėl to, kad neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kai kuriais atvejais jau laimėjome ir bylas teisme."
Pašnekovas, registruojantis ginklus jau 20 metų, neslėpė, kad ir šį kartą bus tokių, kurie ignoravo kvietimą įsiregistruoti, nors buvo galima kreiptis į bet kurios apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Jų duomenų bazės centralizuotos. Pavyzdžiui, kauniečiams teko registruoti ir svečių iš Zarasų, Vilniaus, Šakių prašymus dėl ginklų.
Vykdė ES direktyvą
Pasak Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininko Audriaus Čiupailos, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl dujinių ginklų registravimo, atsižvelgdamas į dvi aplinkybes.
Pirmoji – ES direktyva, pagal kurią ginklai, galimi perdaryti į kovinius, turi būti priskirti prie šaunamųjų, o šie Lietuvoje registruojami.
Antroji priežastis – policijos statistika apie nusikaltimus, padarytus naudojant perdirbtus laisvai pardavinėtus dujinius ginklus.
Registruojame ne tik mes
A.Čiupailos duomenimis, ne visos ES narės ėmėsi ar ketina imtis panašių akcijų.
Kai kurios valstybės, turinčios stiprių ginklų ekspertų, šią direktyvą įgyvendina kitaip. Šiuo metu tokia pati akcija vykdoma Lenkijoje, o Latvijoje ketinama pradėti registruoti dujinius ginklus nuo 2015 m. sausio 1 d.
Pasak vyriausiojo šalies policijos ginklininko, nuo 2011 m. kovo iki šių metų liepos Lietuvoje įregistruota 50 104 dujiniai pistoletai ir revolveriai, mažos galios revolveriai ir senovinių ginklų kopijos.
Lyginti akcijos rezultatų su ginklų parduotuvių, iki 2011 m. pavasario laisvai prekiavusių šios kategorijos ginklais, duomenimis neketinama. Nors parduodant juos buvo būtina pateikti dokumentą, įrodantį, kad pirkėjas yra pilnametis. Duomenys apie šį įsigytą ginklą buvo registruojami specialiuose žurnaluose. Iki 2011 m. pavasario laisvai atsivežti šiuos ginklus iš užsienio galėjo ne tik verslininkai, bet ir pavieniai juos įsigyti panorę asmenys.
Specialūs reikalavimai
Nepriekaištingą reputaciją, leidžiančią gauti leidimą įsigyti ginklą savigynai, sudaro ne tik psichiatro ir narkologo pažymos, kad nesi pakliuvęs į jų akiratį. Taip pat negali būti teistas už keturias nusikaltimų rūšis.
Negalima būti teistam: už tyčinius smurtinius nusikaltimus (tarp jų - turto prievartavimą ir išžaginimą), nusikalstamas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, nusikaltimus, kuriuos darant panaudoti sprogmenys ar šaunamieji ginklai, ir neteisėtą disponavimą ne tik šia pavojinga amunicija, bet ir radioaktyviomis medžiagomis bei karine įranga.
Visi minėti nusikaltimai turi priklausyti apysunkių, sunkių ar labai sunkių kategorijai, t. y. už juos gresianti bausmė turi būti didesnė nei treji metai nelaisvės.
Teistumai už minėtus nusikaltimus visam laikui atima teisę prašyti leidimo ginklui. Už kitus nusikaltimus teisti asmenys, teistumui išnykus, jau gali legaliai įsigyti ginklą.
