Siekiant paremti Ukrainą, dar pernai ES ukrainietiškai žemės produkcijai panaikino kvotas, kuriuos įprastai taikomos trečiosioms šalims.

„Taip, Ukrainą visi palaikysime, bet padėkime tada išgyventi vietiniams gamintojams“, – susirūpinti skatina Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas.

Lietuvos gamintojams kelias nerimą kelia tai, kad į ES ukrainietiška produkcija vežama nevaržomai. Vien paukštienos importas į bendriją pernai šoktelėjo 80 proc. ir siekia 164 tūkst. t. Tai daugiau nei Lietuva pagamina per metus. Kiaušinių importas taip pat kilo keturis kartus. Paukštininkai bijo, kad skaičiai bus pustrečio karto didesni.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Palyginimui, jeigu anksčiau Ukraina importuodavo į ES apie 90–100 tūkst. t per metu, tai vien tik per šių metų pirmą ketvirtį buvo importuota virš 60 tūkst. t.“, – teigia G. Kauzonas.

Siekdamos apginti vietos ūkius, kelios šalys uždraudė ukrainietiškus produktus. Lenkija neleidžia įvežti grūdų, kiaušinių, mėsos, pieno, vaisių ir daržovių. Bulgarija nebepriima ukrainietiškų grūdų, miltų, aliejaus, medaus ir kitų bičių produktų, mėsos, riešutų ir alkoholinių gėrimų. Prie draudimų prisijungė ir Slovakija.

„Šia priemone siekiame apsaugoti Slovakijos žemės ūkio ir maisto produktų sektorius ir, svarbiausia, vartotojų sveikatą“, – teigė Samuelis VIčanas, Slovakijos žemės ūkio ministras.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas Ukrainos prekėms pratęsė bekvotį režimą dar metams. Lietuva embargo keliu dėl paukštienos eiti neketina.

„Tai yra labai nedidelis kiekis importuojamos produkcijos ir mes nematome, kad paukštienos sektoriui kiltų kokia nors grėsmė“, – tikino žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.

Maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet kiaušinių, kurių kilmės šalis Ukraina, į Lietuvą atvežta 59 t, o ukrainietiškos paukštienos kone 200 t.

„Ukrainietiškos paukštienos ir kiaušinių šiuo metu mes neturime. Esame turėję prieš kažkiek laiko ukrainietiškų kiaušinių, aišku, turime kitos produkcijos – konditerijos, aliejaus, kitų prekių“, – situacija parduotuvėse pakomentavo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

Prekybos centrai kainų neleidžia, bet iš tiekėjų reikalauja tų pačių žemų kainų, kurios būdavo žiemos laikotarpiu.

„Iki“ atstovė Vaida Budrienė paantrino, kad ukrainietiškų kiaušinių prekių lentynose turi nedaug. „Taip, turime, bet jų turime nedaug. Yra tik vienas tiekėjas iš Ukrainos, kuris tiekia mums kiaušinius“.

LPA vadovas teigė, kad dėl pigesnės ukrainietiškos produkcija kenčia Lietuvos eksportas. Dėl to dirbtinai mažinamos ir paukštienos, ir kiaušinių kainos šalies viduje.

„Prekybos centrai kainų neleidžia, bet iš tiekėjų reikalauja tų pačių žemų kainų, kurios būdavo žiemos laikotarpiu ir, jeigu paprastai balandžio mėnesį filė ar kitų paukštienos dalių kainos augdavo, tai jos šiandien yra stabilios arba netgi mažėjančios“, – situaciją detalizavo G. Kauzonas.

„Kiaušinių yra trūkumas visoje Europoje ir visi prekybininkai eina kaip į karą derėtis dėl kiaušinių tiekimo ir kainos“, – teigė V. Budrienė.

Lietuvos valdžia problemos nemato, pinigų nežada ir pataria paukštininkams ieškoti galimybių kitose rinkose.

Taivano institucijos patvirtino kad šalies įmonės eksportuoti jautieną ir jos produktus gali nuo sausio 16 dienos.

„Matome didelį potencialą glaudesniam Lietuvos ir Pietų Korėjos bei Taivano verslo ryšių plėtojimui. Tikimės, kad suderinti nauji eksporto leidimai prisidės prie prekybos apimčių augimo ir atvers dar daugiau galimybių mūsų valstybių maisto pramonės verslams“, – pranešime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Paukštienos eksportuotojų sąraše – Vilniaus paukštynas ir bendrovės „Krekenavos agrofirma“ bei „Vlantana“, kuriose pernai rugsėjį vyko jungtinis dviejų Pietų Korėjos institucijų auditas. Leidimai galėjo būti suteikti dar anksčiau, nes jau 2018 metais derybos dėl jų suderinimo artėjo prie pabaigos, tačiau viską pristabdė pandemija.

Anot tarnybos, jau pradėtos leidimų gavimo procedūros ir dėl kiaušinių produktų eksporto į Pietų Korėją.

2021 metais žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į Pietų Korėją siekė 13,3 mln. eurų – 8,9 proc. daugiau nei 2020 metais. Daugiausia vežta sūrių ir varškės, žuvies gaminių bei gyvūnų pašarų.

Per tris praėjusių metų ketvirčius eksportas į Taivaną siekė 2,7 mln. eurų – 98,1 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia eksportuota šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos, produktų, naudojamų gyvūnų pašarams.

Nuo praėjusių metų pabaigos į Taivaną galima eksportuoti lietuviškus kiaušinius, pieno ir žuvies produktus. Tokius leidimus Taivanas Lietuvai suteikė greičiau nei per metus.

– Kiek mes suvalgome paukštienos?

– Lietuvoje per metus pagaminama apie 120 tūkst. tonų mėsos ir 880 mln. kiaušinių. Šios dienos kontekste yra tragedija, jog skirtingai nuo kitų žemės ūkio šalių mėsinei paukštininkystei reikia labai daug dujų šildymui.

– Ar būtų galima keisti kuro rūšį?

– Iki šiol dujos buvo priimtinos visame pasaulyje, tai – standartas, kadangi pats efektyviausias. Malkos, deja, nėra variantas, juo labiau, kad biokuras šiuo metu irgi yra brangus. Tad alternatyvų nelabai yra. Jeigu prieš metus šaltą žiemą paukštynams už dujas tekdavo mokėti 380 tūkst. eurų, tai šių metų rugsėjo mėnesio sąskaita yra virš 2 mln. eurų, o žiemos metu bus virš 4 mln. eurų. Joks verslas tokių sumų pakelti negali.

– Dujų kainos dabar leidžiasi žemyn, tai gal nebus taip blogai šią žiemą?

– Mes neužsiimame prognozėmis, nes net ir patys energetikos ekspertai negali sutarti, kaip atrodys dujų kainodara. Šiuo metu dujų saugyklos yra užpildytos, bet ši situacija nesitęs visą laiką.

Visas LNK turinys – vaizdo įraše:

– Kodėl sakote, kad Vyriausybės pagalba yra labiau fiktyvi, negu reali?

– Jeigu Vyriausybė deklaruoja, kad pagalba bus 2,5 mlrd. eurų, tai reikėtų sutarti, ką mes vadiname pagalba, nes realiai vien elektros kainų kompensavimui yra skiriama apie 440 mln. eurų. Iš tų 2,5 mlrd. eurų pusę sumos yra skiriama paskoloms arba mokesčių atidėjimams.

– Jeigu pagalbos nesulauksite, kas nutiks?

– Jau buvo tokia situacija, kai 2022 metų pirmą pusmetį teko uždaryti Kaišiadorių skerdyklą, apie 400 žmonių neteko darbo.

– Ar gali taip būti, kad populiarios mėsos tiesiog nebeliks ant prekystalių, o gal Lietuvos gamintojų vietą užims kitų šalių gamintojai?

– Mes matome tą tendenciją, jog valstybei moki dešimt kartų daugiau. Tad nors dalį tos sumos grąžinti būtų teisinga. Lenkai yra stambiausi gamintojai mėsinėje paukštininkystėje Europoje. Tačiau juos lydi ir didžiausias skandalų skaičius. Paukštiena Lietuvoje yra unikalios kokybės.

Mėsos perdirbėjai ir paukštininkai sako šviežią produkciją turintys arba perskirstyti į mažesnes parduotuves, arba užšaldyti.

„Lyginant su praeitu mėnesiu, mes užšaldome blokais 20 proc. daugiau paukštienos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šviežios paukštienos mes būtent tiek neparduodame. Užšaldžius paukštieną jos vertė krenta iš karto bent 30-40 proc. Tai yra grynas nuostolis gamintojui“, – aiškina Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas.

Prekybos įmonių asociacijos duomenimis, per dvi savaites, kai taikomas galimybių paso reikalavimas, trijų prekybos tinklų didžiosiose parduotuvėse klientų sumažėjo beveik ketvirtadaliu, tačiau tų pačių tinklų mažosiose nepadaugėjo nė procentu.

Nuo rugsėjo vidurio daugelis paslaugų bei prekybos vietų yra apribotos galimybių paso neturintiems žmonėms. Be jo galima apsipirkti tik nedidelėse maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, optikose, taip pat veterinarijos prekių parduotuvėse.

Pasak centro leidinio „Agrorinka“, paskutinį ketvirtį pernai paukštienos paskersta ir pagaminta 11,29 proc. mažiau, palyginti su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu.

Paukštienos gamyba, vertinant skerdenų svorį, analizuojamu laikotarpiu buvo 6,57 proc. mažesnė nei trečiąjį 2020 metų ketvirtį ir 5,2 mažesnė nei prieš metus.

Paskutinį ketvirtį pernai kalakutų buvo paskersta 98,965 tūkst. vnt. arba 2,4 karto daugiau nei trečiąjį ketvirtį, bei 2,3 karto daugiau nei per 2019 metų paskutinį ketvirtį. Kalakutienos gamyba analizuojamu laikotarpiu padidėjo 77,80 proc., iki 870,14 t ir buvo 26,88 proc. didesnė nei prieš metus.

Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos paukštienos gamybos ir perdirbimo įmonės atvėsintų viščiukų broilerių skerdenų vidaus rinkoje pardavė 21,67 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 22,66 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau toliau pingant importuotai vištienai, vietos gamintojai buvo priversti sumažinti kainas.

2020 metų paskutinį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, viščiukų boilerių skerdenų didmeninės kainos sumažėjo 2,24 proc. ir buvo 5,03 proc. mažesnės nei 2019 metų paskutinį ketvirtį.

Tuo metu dalis prekybininkų sako, kad pasikartojus atvejams, kai nesaugi vištiena atkeliauja iš tų pačių tiekėjų, produkcija iš jų nebeperkama, tuo metu kiti teigia tiekėjų nekeičiantys, nes bakterijų turi visa mėsa.

Per penkis šių metų mėnesius šalyje neleista realizuoti daugiau kaip 100 tonų vartoti netinkamos  užkrėstos paukštienos – 26 proc. daugiau nei pernai.

Tarnybos vadovo pavaduotojas Mantas Staškevičius sako, kad ji negali uždrausti Lenkijos įmonių produkcijos, o įmonės pačios vertina riziką ir atsisako nesaugių tiekėjų, nenorėdamos rizikuoti savo reputacija ar gauti baudų.

„Įmonės pačios vertina ir dirba su ta rizika, kad produktas su tokiu jautriu patogenu nepatektų vartotojams. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje yra laisvas prekių judėjimas ir įmonės pačios sprendžia, iš kur žaliavas pirkti, kokį kiekį ir kaip dažnai. (...) Jeigu tai Lenkijos tiekėjas, mes lenkams negalime uždrausti, galime tik rekomenduoti“, – BNS sakė M. Staškevičius.

Pasak jo, nustačius nesaugų maisto produktą, informacija apie tai siunčiama Europos Komisijai, pranešimą gauna ir visos Europos Sąjungos šalys – tai reiškia, kad įmonės kontrolė bus sustiprina, visos siuntos iš jos bus tikrinamos.

„Šito įmonės tikrai nenori, jos saugo savo klientus. Išaiškėjus, kad toje įmonėje nustatyta salmonela, pati įmonė ateityje tos žaliavos nepirks. Kitas dalykas, yra baudos ir žinomumas, kad ES tokia įmonė yra nesaugi ir niekas iš jos nenorės pirkti“, – sakė M. Staškevičius.

Jo teigimu, įmonėms, kuriose randama nesaugios paukštienos, skiriamos baudos nuo 144 iki 3 tūkst. eurų, o jei žala didesnė, žmonės apsinuodija, bauda gali išaugti ir iki 10 tūkst. eurų.

„Jei įmonei reikės nuolat atšaukti produktus iš rinkos, tai su jais niekas nedirbs, nei prekybos centrai, nei perdirbimo įmonės, nes rizika yra didžiulė, niekas nenori kad apsinuodytų, kad vartotojas nebesirinktų jų produktų, dėl to jie tinkamai privalo tuos dalykus vertinti ir žiūrėti žaliavas“, – sakė M. Staškevičius.

Be to, jei pažeidimas nustatomas ne pirmą kartą, įmonė gali būti įtraukiama į nepatikimų įmonių sąrašą – tai reiškia, kad ji negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Šiuo metu svarstoma į tokį sąrašą įtraukti įmones „Sanitex“, „Rivona“, „Juspa“, „Orteda“, „Delikana“,„Baltic foods“, „Vestey Foods Baltic“, „Alevista“ ir „Romega“.

Alytaus mėsos gaminių prekybos įmonės „Juspa“ vadovas Justinas Pašukonis sako, kad joje buvo du atvejai, o užkrėsta paukštiena pirkta iš dviejų skirtingų tiekėjų Lenkijoje.

J. Pašukonio teigimu, iki šiol paukštiena įmonėje nebuvo atskirai tikrinama, tačiau tarnybai aptikus salmonelių, įmonė ketina prašyti tiekėjų įrodymų, kad mėsa yra saugi.

„Imamės visų reikalingų priemonių, renkam iš rinkos, žiūrim, bet tas pats tyrimas užtrunka gan ilgai, jau būna išparduota ta vištiena. Pati Lenkijos veterinarijos tarnyba juos patikrina, pas mus iš vieno tiekėjo, iš kurio rasta, jie patys nebeveža tos paukštienos į Lietuvą“, – BNS sakė J. Pašukonis.

„Prašysim iš tiekėjų kad reguliariai tiektų salmonelos tyrimų protokolus (...) Jei iš to paties tiekėjo kartosis, vienareikšmiškai, mes su juo nebedirbsime“, – pridūrė jis.

Kauno rajono mėsos perdirbimo įmonės „Alevista“ vadovas Algirdas Prochorskis sako, kad visa paukštiena tokią bakteriją turi ir „jokia čia naujiena“.

„Paukštiena, kaip ir visos daržovės, kaip ir vaisiai, kaip ir mėsa, ji turi bakteriją, tiesiog čia yra politiniai žaidimai, „KG Group“ užsakinėja veterinarijoje, kad iš mūsų tuos tyrimus imtų, o jų lietuviškos niekas netiria. Nors ir lietuviškoje lygiai tas pats yra“, – BNS sakė A. Prochorskis.

Anot jo, net nustačius nesaugią paukštieną, perkama iš tų pačių tiekėjų.

„Mes ir toliau iš tų pačių perkam. Kaip jūs įsivaizduojate, jeigu visa paukštiena yra tokia, nėra išskirtinai, kiekvieną kiek tikrintumėt (...) 20 tyrimų padarysit, reiškia 20-yje rasit. Tai reiškia, visą paukštieną iš „Maximų“, „Iki“ ir utilizuosit? Aš abejoju. (...) Kiek mirę, kiek apsinuodiję? Nė vienas“, – sakė jis.

Maisto ir veterinarijos tarnyba ne kartą skelbė ir apie „Norfos“ parduotuvėse aptiktą nesaugią paukštieną. Tinklo atstovo spaudai Dariaus Ryliškio teigimu, įmonė nuolat tikrina įvežamą produkciją, tačiau tarnyba turėtų imtis priemonių, kad nesaugios partijos apskritai neįvažiuotų į Lietuvą.

„ Saugumas galėtų būti dar aukštesnio lygio, jei tarnyba pasinaudotų valdingais įgaliojimais ir imtųsi priemonių (galbūt tarptautiniu lygmeniu), kad kartais pasitaikančios nesaugios paukštienos partijos, įvežamos ES šalių įmonių (turinčių visus reikalingus kokybės ir saugos sertifikatus), apskritai negalėtų pasiekti prekybos taškų mūsų šalyje“, – komentare BNS teigė „Norfos“ atstovas.

Sprendimas priimtas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje nustačius, kad penkios lenkiškos paukštienos partijos užterštos salmonelių bakterijomis.

Vištienos mėginius tyrimams VMVT inspektoriai atrinko iš bendrovių: „Sanitex“, „Vestey foods baltics“ sandėlių ir „Norfos mažmena“ prekybos vietų.

Šiuo metu visa nesaugi vištiena (19 tonų) yra atšaukiama iš rinkos. Visos trys įmonės įpareigotos surinktą produkciją saugiai sunaikinti.

Balandžio 9–10 d. VMVT inspektoriai iš viso patikrino 22 paukštienos partijas. Įvertinta ne tik Lietuvos ir Lenkijos paukštienos gamintojų produkcija, bet ir paukštienos produktai iš Latvijos, Suomijos ir Prancūzijos. Patikrinimai buvo atliekami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos ir Panevėžio paukštienos išpjaustymo įmonėse, prekybos centruose ir didmeninės prekybos vietose.

Balandžio pirmąją savaitę VMVT inspektoriai uždraudė realizuoti 25 tonas (tris partijas) salmonelėmis užterštos šviežios lenkiškos paukštienos, kurią į Lietuvos rinką įvežė bendrovės: „Sanitex“, „Vestey foods baltics“ ir „Romega“. Iš viso nuo metų pradžios į Lietuvos rinką jau uždrausta tiekti 94 tonas nesaugios paukštienos.

Už į rinką pateiktą nesaugią vištieną maisto verslo operatoriams taikomos nuobaudos. Apie šiuos atvejus taip pat jau pranešta Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF.

Vytauto Tėvelio teigimu, jeigu šiam sektoriui nebus teikiama valstybės parama, jis gali sumenkti, o atstatymas brangiai kainuotų. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad paukštienos augintojų sektoriaus nuogąstavimai yra pagrįsti. 

„Mes vertiname, kad be valstybės finansinio vienokio ar kitokio įsikišimo šis sektorius gali neišsilaikyti ir su dideliais nuostoliais nueis nuo arenos, o jo atstatymas būtų brangus“, – praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė V. Tėvelis. 

Pasak jo, antrą karantino savaitę iš Ukrainos buvo atgabenta didelė kiaušinių po 8 centus siunta, todėl konkuruodami prekybos tinklai numušinėja kainas.   

„Jeigu šis žaidimas užsibaigs su Velykomis, tai šis sektorius (lietuviškų vištų kiaušiniams augintojai – BNS) pravingiuos per šį laikotarpį, bet jeigu užsitęs, vėliau gali šiame sektoriuje formuotis problemos“, – įspėjo V. Tėvelis.

Pradeda labiau jaustis didžiausios Europos Sąjungoje paukštienos gamintojos Lenkijos įtaka.

Anot jo, paukštienos sektorius yra „prie katastrofinės ribos“ ir tokia padėtis susidarė dėl kelių priežasčių – dėl uždarytų sienų ir situacijos vidaus rinkoje, į kurią skverbiasi pigesnė lenkiška paukštiena.

„Pradeda labiau jaustis didžiausios Europos Sąjungoje paukštienos gamintojos Lenkijos įtaka“, – kalbėjo jis.

V. Tėvelio teigimu, iš Lietuvos į Vakarų Europos maitinimo įstaigas kasmet išvežama 45-50 tūkst. tonų paukštienos. Dėl koronaviruso krizės užsidarius sienoms ėmė kauptis nerealizuota produkcija – maždaug po 1 tūkst. tonų paukštienos per mėnesį.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos duomenimis, iš Lenkijos kiekvieną mėnesį į Lietuvą įvežama apie 2,5-3 tūkst. tonų paukštienos.    

Pasak V. Tėvelio, lenkiškos paukštienos kaina yra 20 proc mažesnė negu lietuviškos, nors pačioje Lenkijoje per paskutines savaites produkcija jau apie 20 proc. atpigo.

Lietuvoje, jo duomenimis, per kelias paskutines kelias savaites paukštienos kainos smuko apie 12 proc., o vien kovą 8 proc.

Žemės ūkio ministras sako, kad paukštienos augintojų sektoriaus nuogąstavimai yra pagrįsti, tačiau jis prognozuoja, kad lenkiškos paukštienos perteklius yra laikinas.

„Tas sunkiausias momentas yra dabar, (...) bet Lenkijoje yra labai daug šeimos ūkių, kur auginamos vištos, ir tas pasiūlos perteklius turėtų būti trumpalaikis, nes tos vištos, kurios dabar užaugintos, yra parduodamos nuostolingai, todėl nustos auginti vištas“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Palionis.  

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika pažadėjo įvežtinę paukštieną ir kiaušinius tikrinti dažniau. Tačiau jis pripažino, kad prastą kiaušinių kokybę nustatyti yra labai sunku, bet pažadėjo „žiūrėti kad ir pro padidinamąjį stiklą“.  

„Paukštienoje salmonėlių yra daugiau šansų nustatyti, statistiškai iš dešimt kartų, kartais viena ar net du kabina salmonėlą vienokiu ar kitokiu aspektu,“ – teigė D. Remeika.

A. Palionis pranešė, kad apie aptiktą nesaugią paukštieną dažniau bus informuojama visuomenė.

„Viešinsime užterštos produkcijos atvejus, kadangi dalis prekybos tinklų, kurie net neįsileidžia vietinės paukštienos,  kad atsirastų vieta lentynose vietinei paukštienai“, – pareiškė ministras.

Tarnyba nurodo, kad vien per šių metų sausį atlikta 740 patikrinimų – įvertinta 1,85 tūkst. tonų gyvūninių produktų, iš jų – daugiau kaip 1 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių, taip pat beveik 7 tūkst. vienetų kiaušinių atitiktis reikalavimams.

Įvertinus riziką atrinkti 63 paukštienos (kalakutienos, vištienos, antienos) ir kiaušinių mėginiai iš įvairių Lietuvos prekybos vietų, perdirbimo įmonių ir sandėlių. Atlikus mėginių tyrimus paukščių gripo virusu užkrėstos vištienos nenustatyta, tačiau aptikti 4 teigiami Salmonella bakterijų atvejai (lenkiškoje ir vengriškoje paukštienoje).

Iš viso patikrų metu dėl pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų, nepateiktų produkcijos kilmę patvirtinančių dokumentų, netinkamo paženklinimo, mikrobiologinės taršos ir kitų pažeidimų neleista realizuoti apie 3,9 tonų nesaugių gyvūninių maisto produktų.

VMVT atkreipia dėmesį, kad visi gyvūniniai produktai, ypač paukštiena, yra priskirtina didesnės rizikos produktų grupei dėl mikrobiologinės taršos, atsekamumo užtikrinimo ir kitų priežasčių.

Tuo metu analitikas sako, kad kainų mažėjimo Lietuvos rinkoje tikėtis neverta.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis sako, kad nerealizuojama produkcija Lenkijoje kaupiasi, ją lenkai parduos ne savo, o kitų šalių rinkose. 

„Lenkijoj kasdien vis nauji taškai, vis nauji apribojimai tam tikrose zonose. Nerealizuota paukštiena į tas šalis kažkur kaupiasi – ateis laikas, kada reikės ją kur nors išleisti, nes vyksta planinė gamyba ir kaupiasi šita“, – BNS sakė V. Tėvelis. 

„Paprastai savoj rinkoj, nenorint gadinti kainodaros reikalų, yra pastovūs kontraktai, tam tikras kainų lygis. Tokį susikaupusį perteklinį produktą stengiamasi išleisti į kitas rinkas – niekas negali atmesti, kad gali būti ir Lietuva“, – pridūrė jis.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas sako esantis įsitikinęs, kad lenkiškos paukštienos srautas į Lietuvą didės.

„Lenkijos didieji fabrikai kelia tikslus tūkstančiais tonų per mėnesį padidinti paukštienos eksportą į Lietuvą, nes vien iš Pietų Afrikos Respublikos jiems sustabdoma 45 tūkst. tonų paukštienos – tai yra pusė mūsų viso kiekio, kiek mes pagaminam“, – BNS sakė D. Gudačiauskas.

„Į Ukrainą iš Lenkijos išvažiuodavo kepenys ir subproduktai. Kur jie dės tas kepenis? Bet kur, kur tik bus galimybė. Bet čia kiti, komerciniai dalykai. Srautas paukštienos į Lietuvą dar padidės, ir pigesnė, aš esu tikras, ji bus“, – tikino jis.

Tuo metu produktų kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas sako, kad tikėtis paukštienos pigimo neverta. Anot jo, net ir atsivežus pigesnės produkcijos iš Lenkijos, kainų skirtumas „nugula“ į prekybininkų pelną.

„Yra keletas pavyzdžių – kiaušiniai, ta pati vištiena. Žaidimas toks, kad jei gauni gerą kainą, tai ir atsiveži iš tolimesnių kraštų – Lenkijos ar Ukrainos, ir pardavinėji už tą pačią kainą, kokia parduodi lietuvišką produkciją, arba šiek tiek mažesne. Bet jei ta kaina susilygina su lietuviška kaina, tu jos tiesiog nebeveži“, – BNS sakė A. Vizickas.

Be to, pasak jo, šiuo metu yra pabrangusi kiauliena, todėl mažinti vištienos kainą prekybininkams nėra prasmės.

„Iki tų visų pabrangimų kiaulienos matėm, kad vištiena konkuruoja dėl vartotojo, (...) bet dabar, kai pabrango kiauliena, tai vištienos akcijų gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, vištienos ketvirčių kaina iki visų įvykių buvo 1,49 euro, dabar reguliari kaina siekia 1,54 euro“, – teigė A. Vizickas.

„Tie ketvirčiai „Norfose“, „Lidl“ – iš Lenkijos, nors juos būtų galima ir iš Lietuvos pirkti“, – pridūrė jis.

A. Vizicko teigimu, jei būtų draudžiama importuoti iš Lenkijos, paukštiena Lietuvoje neabejotinai pabrangtų dar labiau.

Maisto ir veterinarijos tarnyba sako kol kas nepastebėjusi, kad lenkiškos paukštienos srautas būtų didesnis nei įprastai. Anot jos, per sausį patikrinta 290 siuntų iš Lenkijos su 700 tonų paukštienos ir kiaulienos produktų, iš jų – 3 tonos paukštienos buvo netinkamos. 

Įvežti lenkišką paukštieną jau uždraudė Ukraina, Baltarusija, Honkongas, Pietų Afrikos Respublika.