Žinią apie dukrelės gimimą portalui zmones.lt patvirtino pati Karolina.

Naujagimės susilaukusi moteris sakė atgaunanti jėgas po gimdymo ir besijaučianti gerai. Tačiau kokiu vardu pavadino mažylę, neatskleidė.

2022 metais porai gimė pirmoji atžala – sūnaus.

Ji pakeitė daugiau nei šešerius metus dirbusį Paulių Motiejūną, Registrų centrui pranešė bendrovė.

R. Krušinskienė iki tol dirbo pasaulinėje analitikos ir duomenų įmonėje „TransUnion“ – ketverius metus kaip vyresnioji informacinių technologijų (IT) operacijų vadovė, trejus – kaip IT grupės platformos operacijų vadovė. 2019 metais ji taip pat dirbo FIBA vietos IT vadove „World Cup“ renginyje Kinijoje, o 2022 – FIBA „EuroBasket“ renginyje Gruzijoje.

Iki liepos buvęs „Žalgirio“ krepšinio klubo direktoriumi ir prieš 3 mėnesius „Eurolygos“ generaliniu direktoriumi tapęs P. Motiejūnas iš pareigų „Kauno arenoje“ atsistatydino rugpjūčio 31 dieną.

„Visą sportinę dalį perima Paulius Jankūnas, o visą „Žalgirį“, kaip krepšinio klubą, perima visi darbuotojai, kurie surems pečius ir toliau tęs savo darbus. Pasitraukęs iš vykdančiųjų pareigų, tikrai prižiūrėsiu, kad mes neišklystume iš kelio ir važiuotume toliau. Asmeniškai galvoju, kad organizacija tikrai toliau augs. Jeigu augs Eurolyga, tai augs ir „Žalgiris“. Šito nori ne tik „Žalgiris“, bet ir visi klubai“, – spaudos konferencijoje teigė P. Motiejūnas.

42-ejų P. Motiejūnas darbą Lietuvos čempionų komandoje pradėjo 2007 m. nuo komunikacijos direktoriaus pareigų, vėliau tapo generaliniu direktoriumi, o nuo 2013 m. yra klubo prezidentas ir savininkas.

P. Jankūnas „Žalgirio“ administracijoje pradėjo darbuotis 2022 m. vasarą, kai baigė žaidėjo karjerą.

„Nuotaikos geros, labai džiaugiuosi, bet kartu ir suprantu, kad atsakomybė yra didelė, – sakė naujuoju „Žalgirio“ vadovu tampantis P. Jankūnas. – Per pastaruosius metus „Žalgirio“ administracijoje išmokau daug iš P. Motiejūno, jis buvo tas žmogus, kuris praodė, kaip viskas veikia. Kaip ir minėjo, jis manęs vieno čia nepalieka. Tai yra visa „Žalgirio“ organizacija su visais departamentais ir tai yra žmonės, kurie puikiai supranta savo darbą, jį dirbo iki šiol ir pakėlė „Žalgirį“ į šiandieninį lygį. Jie toliau dirbs su mumis. Tiesiog aš prisijungiu į daugiau veiklų ir esu labai laimingas dėl to.“

Vilioja Eurolyga

Paulius Motiejūnas drauge su žalgiriečiais sekmadienį užsimovė aukso žiedą, o jau šią savaitę gali atsisveikinti su Kauno klubu. 42 metų kaunietis laikomas pagrindiniu pretendentu tapti Eurolygos generaliniu direktoriumi. Šiandien Eurolygos akcininkai susirinkime turėtų spręsti, ar P. Motiejūno kandidatūra tinkamiausia eiti lygos vadovo pareigas.

Jei atsakymas būtų teigiamas, ilgametis „Žalgirio“ vadovas privalės visiškai atsiriboti tiek nuo tiesioginės klubo veiklos, tiek parduoti akcijas. Pats pretendentas neslepia, kad jį domina galimybė vadovauti stipriausiai Europos krepšinio lygai.

Tiesa, kauniečio teigimu, ar jis priims naują karjeros iššūkį, galutinai paaiškės iki birželio pabaigos arba iki vasaros pabaigos. Naujo vedlio Eurolygai prireikė, kai iš posto pasitraukė generalinis direktorius Marshallas Glickmanas. Labiau reprezentacines Eurolygos prezidento pareigas iki šiol eina legendinis Serbijos krepšininkas Dejanas Bodiroga.

Skolos nepaskandino

P. Motiejūnas „Žalgirio“ generaliniu direktoriumi tapo 2008-aisiais, būdamas vos 27-erių. Finansinės krizės krečiamą klubą perėmus Vladimirui Romanovui, P. Motiejūnas perėjo į Lietuvos krepšinio federaciją, kurioje ėjo generalinio sekretoriaus pareigas.

Po V. Romanovo eros „Žalgirio“ vadovui teko tvarkytis su pabėgusio verslininko paliktomis milžiniškomis skolomis, siekusiomis apie 13 mln. eurų.

Vėliau jis grįžo į „Žalgirio“ klubą. Po V. Romanovo eros „Žalgirio“ vadovui teko tvarkytis su pabėgusio verslininko paliktomis milžiniškomis skolomis, siekusiomis apie 13 mln. eurų. Kauno klubui rimtai grėsė bankrotas.

Vis dėlto kauniečiai sugebėjo ne tik išgyventi, bet ir pratęsti triumfo LKL čempionate seriją iki 11-os sezonų iš eilės, o šiemet susigrąžino pernai prarastus titulus. Be to, vadovaujant P. Motiejūnui „Žalgiris“ iškovojo Eurolygos bronzą ir ne kartą pateko tarp aštuonių stipriausių Senojo žemyno klubų.

Amerikietiški kalneliai

Dvejonę, ar liks Kaune, po sezono sprendžia ir Isaiah Tayloras. Praėjusią savaitę 28-erių amerikietis ne tik pasipuošė aukso žiedu, bet ir atsiėmė individualų trofėjų – „Betsafe-LKL“ finalo serijos MVP apdovanojimą.

I. Tayloras su „Žalgiris TV“ pasidalijo mintimis apie atkaklią finalo seriją ir visą sezoną, jam tapusiu tikrais amerikietiškais kalneliais.

„Jaučiuosi puikiai. Visada puiku žinoti, kad esi čempionas. Tai svarbiausia. Turi žingsnis po žingsnio sunkiai dirbti, kad taptum čempionu. Manau, mes aikštėje įrodėme, kad esame nepalaužiami, atkaklūs“, – aiškino LKL finalo serijoje vidutiniškai po 17 taškų rinkdavęs legionierius.

Prie „Žalgirio“ sausio mėnesį prisijungęs įžaidėjas atvyko užimti traumuoto Keenano Evanso vietą. Gynėjas iškart tapo svarbia sudėties dalimi, tačiau jį ne sykį stabdė traumos.

„Per tuos kelis mėnesius Kaune du ar tris kartus buvau patyręs traumą. Sudėjus visą laiką negalėjau žaisti beveik mėnesį. Buvo nelengva atrasti ritmą. Mintis, kad kažkur tunelio pabaigoje yra čempionų trofėjus, padėjo viską atlaikyti“, – prisiminė I. Tayloras.

Perspektyvos: itin sėkmingai sezoną užbaigęs I. Tayloras gali tikėtis kur kas didesnės sutarties, nei turėjo „Žalgirio“ klube./ T. Biliūno / BNS nuotr. 

Nusimetė naštą

Eurolygoje „Žalgiriui“ į TOP-8 etapą patekti padėjęs krepšininkas greitai suprato ir vietinės lygos titulo reikšmę. I. Tayloro teigimu, šiemet iškovoti titulą buvo svarbu, ypač žinant, koks nesėkmingas buvo pernykštis sezonas tiek Eurolygoje, tiek LKL čempionate.

„Po šio sėkmingo sezono Eurolygoje sirgaliai tikriausiai manė, kad mes labai greitai sutvarkysime visus reikalus vietiniame čempionate. Suprantu, kad LKL titulas labai svarbus klubo sirgaliams. Todėl džiugu, kad jį susigrąžinome“, – kalbėjo I. Tayloras.

Finalo serijoje amerikiečiui nepavyko baudų metimais nulemti ketvirtųjų serijos rungtynių Vilniuje baigties, tačiau 32 jo taškai neleido suabejoti lyderyste ir pajėgumu lemiamoje akistatoje. Krepšininkas tikino gana greitai atsikratęs psichologinio spaudimo po nesėkme pasibaigusio ketvirtojo mačo sostinėje.

„Kai Vilniuje pramečiau abi baudas, atsakomybė krito ant mano pečių. Rungtynės galėjo baigtis ir kitaip, jeigu būčiau pataikęs bent vieną baudos metimą. Kai buvau jaunesnis, būčiau apie tai galvojęs nenustodamas. Dabar, vos pasibaigus rungtynėms, stengiausi pamiršti tą epizodą, – dėstė pašnekovas. – Kai važiavau į „Žalgirio“ areną žaisti lemiamo penktojo mačo, mačiau tą didžiulę žalios ir baltos spalvų aistruolių jūrą. Tai mane iškart motyvavo. Žinojau, kad turime pabaigti darbą.“

Titulas ir dukra

Kitam „Žalgirio“ amerikiečiui Tyleriui Cavanaugh LKL čempiono titulas padėjo praskaidrinti itin sunkų sezoną. Dėl nugaros traumos daugiau nei keturis mėnesius negalėjęs žaisti aukštaūgis į rikiuotę grįžo tik baigiantis sezonui.

„Kaune praleidau ilgus dvejus metus. Esu laimingas, kad galėjau būti aikštėje ir iškelti trofėjų su komandos draugais, – tikino T.Cavanaugh. – Sezonas buvo labai sunkus, kupinas iššūkių ir asmeninių atradimų. Man tai buvo pirma rimta trauma karjeroje, pirmoji operacija. Nežinojau, ar grįšiu į aikštę šį sezoną. Didžiuojuosi, kad atlaikiau iššūkius ir sezoną užbaigiau pergalingai.“

Šių metų „Betsafe-LKL“ atkrintamosiose varžybose T. Cavanaugh žaisti grįžo pusfinalio serijoje su Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“. Puolėjas per paskutines dvejas serijos rungtynes rinko po 14 taškų ir atkovojo po 2,5 kamuolio. Finale su Vilniaus „Rytu“ legionierius dvejose rungtynėse pelnė dviženklį taškų skaičių.

„Man reiškė labai daug, kad LKL atkrintamosiose jau galėjau būti kartu su komanda ir sirgaliais. Man ir žmonai Kaunas yra labai svarbus – čia šiemet gimė mūsų dukrelė Josephine. Esu labai laimingas dėl visų čia nutikusių dalykų. Iškovotas titulas – taip pat buvo labai ypatingas įvykis“, – tikino T. Cavanaugh.

Vasarą paaiškės amerikiečio ateitis klube. Kaip teigė pats T. Cavanaugh, abi pusės jau derina galimas sutarties pratęsimo sąlygas.

„Viskas priklauso nuo mano agento ir Pauliaus Jankūno („Žalgirio“ klubo sporto direktoriaus). Jie kalbėsis ir matysime situaciją. Aš tikrai nežinau, kaip viskas susiklostys. Jeigu turėsiu galimybę čia žaisti dar vieną sezoną, bus nuostabu. Jeigu ne, džiaugsiuosi, kad viskas baigėsi aukšta nata“, – pabrėžė krepšininkas.

„Smagu džiugiomis nuotaikomis ir naujienomis susitikti prieš šv. Kalėdas, – spaudos konferenciją pradėjo P. Motiejūnas. – Šito tikslo siekėme nuo arenos atidarymo. Kaip „Žalgirio“ organizacija svajojome surengti finalo ketvertą, bet patys vieni jo būtume nepadarę ir nepadarytume. Dėkui Kauno miesto savivaldybei ir visai komandai, kad patikėjo šiuo projektu ir to mūsų bendro darbo dėka turime tokią žinią.“

„To darbo dabar bus dar daugiau, bet kai „Žalgiris“ atėjo su idėja ir tikėdami, kad realu kitąmet turėti finalo ketvertą Kaune, tai miestas vienareikšmiškai pasakė, kad bus „Žalgirio“ pusėje, – sakė Kauno miesto vicemeras A. Palionis. – Norėjome sukurti šventę tiek mieste, tiek visoje Lietuvoje. Džiaugiamės, kad tuos darbus, kurių buvo nemažai, „Žalgiris“ padarė ir šiandien džiaugiamės rezultatu.“

Su Kauno miesto gimtadieniu sutampantis gegužės 19-21 dienomis vyksiantis Eurolygos finalo ketvertas savivaldybei kainuos 1,5 mln. eurų.

Iš pradžių P. Motiejūnas kalbėjo apie didesnį reikiamą pinigų kiekį Eurolygai, tačiau galiausiai buvo išsitekta su gerokai mažesne suma.

„Sunkiausia buvo surasti finansavimą. Atsimenate iš pat pradžių, kad vien tik miestui pradinė suma buvo daug didesnė nei dabartinė. Ji buvo beveik dvigubai didesnė ir mes norėjome ją dalinti, išsiuntėme prašymus į Vyriausybę, nes žinome, kad viskas vyks ne tik Kaune, – dėstė P. Motiejūnas. – Tai – Lietuvos šventė. Su savivaldybe sutarėme, bet su kita puse viskas strigo, bet aplinkybės taip pat susidėliojo, kad užteko tokios sumos. Kalbant apie pajamas, iš bilietų parduotų grįžta PVM mokestis. Taip pat atvykstantys turistai, tad ta 1,5 mln. suma jau bus vien iš to padengta į valstybės biudžetą. Viešbučiai Kaune jau užrezervuoti, vienas viešbutis VIP svečiams rezervuotas jau ir Vilniuje. O dar daug gyvens aplink Kauną, tikimės didelio kiekio turistų, aišku, tai priklausys, kokios komandos išeis į finalo ketvertą, bet nauda finansinė tikrai bus.“

P. Motiejūnas taip pat pridėjo, kad klubui ar arenai finansinės tiesioginės naudos iš to nebus jokios, o vicemeras A. Palionis pridėjo, kad skiriami pinigai bus naudojami iš 2023 m. miesto biudžeto.

Norėjome sukurti šventę tiek mieste, tiek visoje Lietuvoje.

– Kiek maždaug sirgaliams finalo ketverto metu bus palikta vietų arenoje?

– Skaičiavome, kad apie 8,5 tūkst. Dalis arenos vietų atitenka žurnalistams, kita dalis VIP svečiams ir dar viena dalis komandoms bus rezervuota, kurios pateks į finalo ketvertą. 8,5 tūkst. bilietų tikrai bus paleista į prekyba, o jei bus bilietų, kurių neišnaudos į ketvertą patekusios komandos, jie bus pridėti į prekybą.

– Kokio preliminariai skaičiaus sirgalių iš užsienio tikitės Kaune?

– Priklausys nuo patekusių komandų. Viršuje – turkai, graikai ir jie, be abejo, tikisi, kad jų komandos išeis į finalo ketvertą. Jie turėtų būti pirmi, kurie puls pirkti bilietus. Šitas turnyras tikrai nėra orientuotas į Lietuvos publiką, nes kainos – didelės.

– Dabar, kai jau oficialiai aišku, kad finalo ketvertas Kaune, ar nekyla minčių stiprintis?

– Netikime tokiais pinigų metimais ir statymų ant kažko. Per daug rizikingas šitas žaidimas. Orientuojamės surengti puikų renginį ir padaryti šventę kauniečiams ir miesto svečiams. Komandos rezultatai neturi nieko bendro su tuo.

– Sakėte, kad dabar laukia daug darbo su Eurolyga. Kokie tolimesni veiksmai?

– Viską sudėlioti nuo A iki Z. Bus fanų zona, kur laukia daug veiksmo, jaunimo turnyras... Visos detalės. Sudėliojome griaučius ir einame į detales.

– Dabar didėja „Žalgirio“ matomumas visoje Europoje. Galbūt tai gali padėti pritraukti naujus rėmėjus?

– Norėtųsi. (juokiasi) Žiūrint į skaičius, kuriuos Eurolyga siunčia, kiek tai prideda šaliai turnyras, skaičiuojasi dešimtimis milijonų eurų. Kalbant apie žinomumą, matomumą. Vis tiek 100 šalių transliuos. Tai yra Kaunas, tai yra Lietuva, mes bandysime prie to prisidėti, bet neturime kažkokių reklaminių pozicijų tam, kad galėtume siūlyti partneriams. Tai – ne toks turnyras.

– Kad ir kaip sunkiai skamba, vis tiek tyliai turbūt pasvajojate „Žalgirį“ pamatyti namų finalo ketverte. Sakote, kad papildymo neieškosite, bet jei viskas eis teigiama linkme ir atsiras tikrai geras variantas, kuris matysite, kad sustiprintų komandą. Keistų tai požiūrį į sudėties papildymą?

– Aš visada svajoju apie finalo ketvertą su komanda. Mes visi tai darome, čia svajonė. (juokiasi) Kiekvienais metais, jeigu matome, kad nedaug trūksta ir atsiranda tinkamų žaidėjų ir esame pajėgūs tai padaryti, visada tai darysime. Eurolygos finalo ketvertas Kaune tikrai nebus išimtis.

– Labai smagu dėl miesto ir „Žalgirio“, bet tai taip pat gali būti svajonių triumfas Šarūnui Jasikevičiui gimtajame mieste pirmą kartą kaip treneriui. Galbūt apie tai juokais jau persimetėte keliais žodžiais su Š. Jasikevičiumi?

– Esame kalbėję. Faktas, kad visi lietuviai to norėtų ir linkėtų Šarui, be kalbų. Tokia graži šventė būtų, kaip Leo Messi pergalė pasaulio čempionate, ko trūko, taip ir Šaro pergalė Eurolygoje, ko jis neturi kaip treneris ir tai įvyktų Kaune. Kaip iš kokios fantastinės knygos.

– Apskritai, „Žalgirio“ sezono startas – viršija, pateisina ar nesiekia lūkesčių?

– Pateisina. Visi džiaugiamės po pergalės prieš Madridą. Visada norime daugiau, jūs čia kalbate apie finalo ketvertus, pridedate minčių į galvą ir tada svaigstame. Einame žingsnis po žingsnio. Kai pralaimėjome „Crvena Zvezda“, buvau labai nusivylęs, po Madrido vėl laimingi. Kiekvienas rungtynes einame, kaunamės ir pernelyg toli nežiūrime.

– Dabar buvo vienas po kito soldoutai. Ar tai kažkiek viršija numatyto biudžeto projekciją?

– Ne, sezono pradžioje iškėlėme ambicingus tikslus su bilietų pardavimais. Kol kas tuos tikslus vykdome. Kas galėtų ženkliai viršyti, tai patekimas į aštuonetą. Kol kas skaičiai tokie optimistiniai, bet kas spekuliuoja, kad čia gauname šimtais tūkstančių ar milijonų daugiau, tai tikrai to nėra.

– Sakėte, kad nežinote, ar dar kada vyks Kaune Eurolygos finalo ketvertas. Apskritai, kokia yra naujos Eurolygos valdžios pozicija dėl šio formato?

– Niekas nekalba apie kitą formatą. Finalo ketverto organizavimas lygai yra pelningas, iš to uždirba pati Eurolyga. Dėl ko sakau, kad galbūt paskutinis finalo ketvertas Kaune, tai nauja valdžia žiūri į didžiąsias rinkas. Nori daryti ten, kur didesnės rinkos, daugiau naudos rėmėjams. Mes turime pripažinti, kad esame mažas marketas. Kalbama, kad finalo ketvertai gali vykti ten, kur nėra komandų, gal net kituose žemynuose.

Komandos darbą treniruotėse iš šalies stebintis klubo vadovas Paulius Motiejūnas džiaugiasi naujai suburtais žalgiriečiais komandos sudėtyje.

Apie tai P. Motiejūnas kalbėjosi su „Žalgiris Insider“ laidų vedėju ir komentatoriumi Ryčiu Kazlausku tinklalaidėje #ŽalgirisOnAir+, kurioje be visų aptartų priešsezonio temų atsakė ir į platformos prenumeratorių klausimus.

„Nesinori vertinti sudėties, nes „popieriuje“, kai surašai, atrodo: va, tai yra tai, ko norėjome. Yra tie charakteriai, fizinis pasiruošimas – krūva dalykų, kurie padeda suklijuoti komandą ir matome, kad daromės komanda, arba nesusiklijuoja – kaip buvo pernai. Tada jau daryk, ką nori, bet rezultatas nesigauna. Niekada nevertinu, bet esu patenkintas, kaip vyko procesas.

Ne visas pirmus variantus gavome, bet tai, ką matome dabar, esame patenkinti. Faktas, kad turime viską geram sezonui. Tos pavardės, amžius, suvokimas yra tai, ko mes norime“, – tvirtino „Žalgirio“ klubo vadovas.

P. Motiejūnas pripažino, kad praėjusiame sezone Eurolygoje iš apatinės pozicijos nepakilusio „Žalgirio“ rezultatai turėjo įtakos derybų su žaidėjais procese. Krepšininkus, kurie iškart nebuvo linkę priimti kauniečių pasiūlymo, kaip sakė pašnekovas, šią vasarą teko įkalbinėti gerokai intensyviau nei ankstesniais metais.

„Turbūt yra dvi medalio pusės. Man pačiam reikėjo pasikeisti iš derybinės pozicijos. Tikrai buvo ta situacija prie Šarūno Jasikevičiaus, kai turėjome įdirbį. Man keista, kad po vieno prasto sezono tas įdirbis nusibraukė. Su visais besikalbant, kurie neseka „Žalgirio“, buvo kalbančių: „va, „Žalgiris“ – paskutinė komanda, jūs čia nieko nepasieksit, o aš noriu žaisti ten, kur pasieksiu“.

Buvo daug pykčio. Žinau, kad praėjęs sezonas buvo labai prastas, bet nemanau, kad mes ten norime ir toliau makaluotis – tikrai yra noras kautis, norisi kabintis. Vienas iš dalykų – tas įkalbinėjimas. Jautėsi, kad kažką reikia keisti. Čia noriu padėkoti Tomui Okmanui ir Jonui Karkliui. Jie sakė, kad turiu „rekrūtinti“ labiau, kai mano nuostata anksčiau būdavo – ne, į „Žalgirį“ turi norėti ateiti. Daug diskutuodavome, kad yra kita karta, kitaip mąstantys žmonės. Jie davė patarimų ir rekomendacijų ir tai pasiteisino.

Ir tai ne pažadai, ne makaronų kabinimai. Sakai, kaip yra: „mes tavęs neįkalbinėjame, bet turime gerą salę, turime gerą sistemą, nuostabius sirgalius“. Tu nebijai pasakyti į akis, kad praėjusiais metais susimovėme, bet mes nepraradome savo identiteto“, – tvirtino P. Motiejūnas.

Su Kaune gimusiu, bet anksti į Kanadą išvykusiu žaidėju daugkartiniai Lietuvos čempionai pasirašė sutartį pagal formulę „1+1“.

Tiesa, I.Brazdeikis toliau galės siekti svajonės įsitvirtinti NBA lygoje – žaidėjas iki liepos 28 d. turės galimybę priimti stipriausios pasaulio lygos klubo pasiūlymą.

23 metų 198 cm ūgio gynėjo ir puolėjo pozicijose rungtyniaujantis krepšininkas praėjusiais metais atgavo Lietuvos pilietybę, o šią vasarą pirmą kartą apsivilko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės marškinėlius.

Kauno „Žalgirio“ trenerio Kazio Maksvyčio vadovaujamoje Lietuvos rinktinėje debiutavęs I.Brazdeikis pasaulio krepšinio čempionato atrankos rungtynėse su Bulgarija ir Čekija vidutiniškai pelnė po 14,5 taško, atkovojo po 3,5 atšokusio kamuolio ir atliko po 1 rezultatyvų perdavimą.

„Igną sekėme jau keletą metų ir norėjome jį išvysti su „Žalgirio“ marškinėliais. Ignas yra kaunietis, atgavo Lietuvos pilietybę, o dabar pamatėme jį ir su rinktinės marškinėliais. Treneris K.Maksvytis su juo jau spėjo padirbti, todėl nebekyla jokių abejonių dėl jo gebėjimų“, – Žalgiris.lt apie naujoką pasakojo klubo vadovas Paulius Motiejūnas.

2019-ųjų NBA naujokų biržoje būsimą žalgirietį 47-uoju šaukimu pasirinko Sakramento „Kings“, kuris krepšininką iškart išmainė į Niujorko „Knicks“ ekipą. Debiutavęs NBA lygoje talentingas krepšininkas vėliau buvo išmainytas į Filadelfijos „76ers“ komandą, o praėjusiame sezone vilkėjo Orlando „Magic“ marškinėlius.

NBA lygoje per vidutiniškai 13 aikštėje praleidžiamų minučių jis pelnė po 5 taškus, atkovojo po 1,7 atšokusio kamuolio ir atliko po 0,9 rezultatyvaus perdavimo.

Tuo pačiu ir „Lakeland Magic“ komandoje G lygoje žaidęs I.Brazdeikis per rungtynes vidutiniškai rinko po 20,8 taško, atkovojo po 5,2 kamuolio ir atliko po 3,3 rezultatyvaus perdavimo.

Šią vasarą Kauno komandą jau taip pat papildė Laurynas Birutis, Arnas Butkevičius, Rolandas Šmitas ir Keenanas Evansas.

Kauno „Žalgirio“ vadovas ketvirtadienį rengtoje spaudos konferencijoje samprotavo, jog dėl Serbijos pozicijos karą Ukrainoje vykdančios Rusijos atžvilgiu Belgradas šiuo metu nėra tinkama vieta tokiam turnyrui.

„Būnant lietuviu, žiūrint karo vaizdus, tai yra netinkama vieta vykti renginiui, netinkamas laikas ten važiuoti, bet sprendimas buvo anksčiau priimtas ir jo pakeisti nėra kaip“, – sakė P. Motiejūnas.

Belgrado finalo ketverto organizacinio komiteto prezidentas Goranas Šašičius sureagavo į Kauno „Žalgirio“ vadovo žodžius ir išplatino didžiulį viešą atsakymą.

Jame G. Šašičius apeliavo į „Žalgirio“ klubo poziciją, pasisakymus ir istoriją. Kiekvienas pareiškimas pradėtas pabrėžtina pradžia.

Pateikiame laiško vertimą:

„Atviras laiškas mano draugui Pauliui Motiejūnui,

kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, kurį, priešingai nei jūs, mes, serbai, matėme ir tikiuosi, kad jums to neteks, norėčiau pateikti keletą atsakymų.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, aš į Vytauto Didžiojo universitetą atvežiau Eurolygos magistrantūros studijų programą.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, dirbdamas Eurolygoje visuomet kėliau klausimą, kada Eurolygos finalo ketvertas bus surengtas jūsų „Žalgirio“ arenoje.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, pastebiu, jog nepavykusį sezoną pavertėte politine kampanija.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, visada buvau prieš politikos maišymą su sportu, kadangi politika skaldo, o sportas vienija.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, neprisimenu, jog jūs būtumėte rodę tokį solidarumą, kai mano šalis 1999 metais buvo bombarduojama NATO ar kai NATO įsiveržė į Libiją, Iraką, Afganistaną ir dar kelias dešimtis šalių.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, mes žinome, ką reiškia sankcijos, hiperinfliacija, milijonai pabėgėlių ir karo destrukcija.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, nesuprantu jūsų veidmainystės, kai rungtynėse su Serbijos klubu demonstruojate norą pasiųsti žinutę prieš karą, bet tuomet jūsų aktyvieji sirgaliai mojuoja NATO vėliava Serbijos komandai. Ar galėčiau paklausti, kokią žinutę norite pasiųsti – taikos ar karo?

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, mačiau, kaip jūs ir jūsų apsauga išvijote serbų sirgalius ne tik iš arenos, bet ir iš jūsų gražios šalies.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, prisimenu, jog jūsų „Žalgirio“ sirgaliai visuomet buvo pasitinkami su pagarba, kai tik atvykdavo stebėti komandos rungtynių Belgrade.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, galiu pasakyti, jog neseniai Belgrado „Štark“ arenoje surengėme lengvosios atletikos pasaulio čempionatą ir mūsų sirgaliai palaikė visus sportininkus, nepaisant jų tautybės.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, prisimenu, kaip jūsų sirgaliai 2018 m. mėgavosi Belgrade vykusiu Eurolygos finalo ketvertu. Jeigu nepamenate, galiu atsiųsti jums daugybę vaizdo įrašų, įrodančių, jog esu teisus.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, nesutinku, jog Belgradas yra netinkama vieta Eurolygos finalo ketvertui. Mano tikėjimas – visiškai priešingas: visiems sirgaliams, ypatingai iš Lietuvos, turnyras patiks dar labiau, nes pagaliau vėl galės mėgautis atsidavimu aikštelėje, kai vienas iš paskutinių turnyrų neįvyko, o kitas buvo organizuotas be sirgalių. Jūs turėtumėte paklausti savęs, jaučiate atsidavimą ar jaučiate karą? Galop norėčiau pasakyti, kad žmonės, kurie nepatyrė karo, prašo jo, o tie, kurie regėjo karą, nebenori daugiau matyti jo.

Kaip serbas, žvelgdamas į platesnį karo vaizdą, galiu pasakyti, kad mes, serbai, niekur nenorime regėti karo šioje planetoje. Gyvename dėl meilės, taikos ir laimės.

Su meile iš Belgrado.“

Eurolygos finalo ketvertas Belgrade planuojamas gegužės 19-21 dienomis.