„Vitės“ rajono bendruomenė šiemet buvo pirmoji Klaipėdoje, pradėjusi švenčių laukimą.

Prie Centrinio stadiono bendruomenė kvietė gyventojus puošti eglutę, o vėliau kartu dalyvauti ir įžiebimo šventėje, kurią vedė žinoma atlikėja Violeta Tarasovienė.

Savaitgalį eglutėmis pasipuoš Žardininkų ir Pempininkų rajonai.

Žardininkų eglutė puikuosis skvere, šalia Reikjaviko g. 1 daugiabučio, o Pempininkų – Debreceno g. 32 namo kieme.

Čia ruošiama didelė staigmena, kuri nustebins ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Taip pat vaikai galės atsinešti savo žaisliukus ir pakabinti juos ant eglutės.

„Bus muzikos, žaidimų, pakviesime Kalėdų Senelį, taip pat ruošiame didelę staigmeną, kurios atskleisti dar nenorime“, – kalbėjo „Smiltelės“ seniūnaitis Marius Bagdonavičius.

Pasak seniūnaičio, šių rajonų eglutės puošimo šventės kurį laiką nebuvo dėl karantino, todėl šiemet nuspręsta atgaivinti tradiciją ir suteikti gyventojams daugiau džiaugsmo.

„Buvo pertrauka per karantiną, dabar nusprendėme ir vėl organizuoti susibūrimą, žinome, kad vaikams tai labai patinka“, – teigė M. Bagdonavičius.

O štai Paupių gyvenamajame rajone bus statoma net 20 įvairaus dydžio kalėdinių eglučių, kurios papuoš šio rajono viešąsias erdves.

Asociacija „Paupių bendruomenė“ savo eglutes įžiebs gruodžio 16 d. teritorijoje prie tvenkinio Jaunystės gatvėje, ten bus įžiebta net 10 eglučių vienoje vietoje.

„Tai bene laukiamiausia šventė mūsų rajone, gyventojai visada aktyviai įsitraukia į eglučių puošimą. Ši šventė mums tapo tradicija, nes organizuojame ją nuo pat 2017 metų, kai ir buvo įsteigta bendruomenė“, – kalbėjo asociacijos „Paupių bendruomenė“ vadovė Regina Baguckienė.

Anksčiau gyventojai neturėjo tradicijos kartu švęsti švenčių, tačiau įsikūrus Paupio bendruomenei viskas pradėjo keistis.

Leonas Somovas ir Tomas Petrikis suvienijo kūrybines idėjas, įrodydami, kad meno raiškos objektu gali tapti net miesto dalis – sostinės senamiestyje įsikūręs Paupys.

„Meno ir jo objektų sankirtos yra begalinės, bet Paupys per šimtmečius sukaupė tokį unikalių savybių rinkinį, kad, tiesą pasakius, man net keista, kodėl iki šiol jam niekas neparašė jokio ryškesnio kūrinio“, – stebisi klasikinę „Paupio ritmų“ versiją sukūręs T. Petrikis. Jo natas per istorijos vingius vilnijančia muzika įrašų studijoje pavertė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, o šiuolaikinė interpretacija gimsta L. Somovo kūryboje.

„Turėjau labai didelį vidinį norą įgyvendinti kažką naujo. O pasistengti įgarsinti dalį Vilniaus senamiesčio – tikrai naujas dalykas ir labai įdomi patirtis“, – sako L. Somovas.

Kompozitoriaus ir atlikėjo teigimu, senamiesčio susiliejimas su gamta jam natūraliai primena klasikinės ir elektroninės muzikos samplaiką.

„Kai ieškau įkvėpimo, mėgstu pasivaikščioti po mišką ar miestą. Aš pats gyvenu labai panašioje vietoje, kur yra ir miesto centras, ir tuo pačiu gamta arti. Man asmeniškai tai labai svarbu: būti miesto dalimi, bet ir jausti gamtą, kuri yra šalia. Kai mes kalbame apie Paupį, sakyčiau, kad tai yra labai panašu: į vieną pusę – medžiai ir upė, o į kitą – senamiestis. Čia – puikus gamtos derinys su miestu, sakyčiau, toks miksas, kaip klasikinė muzika su elektronine“, – vaizdžiai lygina L. Somovas.

Įkvėpimo kūrybai ištakos – spalvinga Paupio istorija

Sostinės senamiestyje greta Vilnelės savo istorijos šimtmečius skaičiuojanti miesto dalis turtinga įvairialype praeitimi. Paupys nuo seno buvo žinomas ir kaip miestiečių poilsio vieta, traukusi savo vilomis, parkais su kūdromis, ir kaip amatininkų, išnaudojusių palankias gamtines sąlygas savo darbams, rajonas.

Turėjau labai didelį vidinį norą įgyvendinti kažką naujo. O pasistengti įgarsinti dalį Vilniaus senamiesčio – tikrai naujas dalykas ir labai įdomi patirtis.

Jame dirbo odininkai, malūnininkai, lentpjūvės, buvo gaminamos įvairiausios medžiagos – nuo parako iki popieriaus. Greta veikė smuklės, arbatinės, kepyklos ir skalbyklos – rajonas visuomet buvo kupinas miestietiško bruzdesio gamtos apsuptyje.

„Praeitame šimtmetyje Paupys virto vienpuse pramonine vieta, stagnavusia sovietmečio pabaigoje ir atgimstančia dabartiniais metais. Dabar, versdamas naują istorijos puslapį, Paupys grįžta prie savo ištakų – gamtos supamo miestiečių traukos centro, kuriame malūnus keičia modernūs būstai, arbatines – gastronomijos turgus, smukles – šiuolaikiškos darbo erdvės. Norėdami užfiksuoti Paupio istoriją ir naujausius pokyčius muzikoje, pakvietėme žinomus kūrėjus savaip interpretuoti ją“, – pasakoja Akvilė Liaudanskienė, istorinį rajoną atgaivinančios bendrovės „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė.

Kūriniai suguls į plokšteles

Jau vasarą „Paupio ritmai“ suguls į vinilines plokšteles. Atgimusio Paupio gyventojai, ten besikuriančių biurų darbuotojai, senamiesčio lankytojai klausydamiesi klasikinės ir šiuolaikinės kūrinio versijų galės pojūčiais perbėgti per visą reikšmingos miesto dalies istoriją iki pat šių dienų. L. Somovas sako matantis aiškų vaizdinį, kokia tai turėtų būti muzika ir kokias emocijas ji turėtų kelti.

„Norėčiau, kad tas įrašas būtų malonus ausims. Kad jame nebūtų daug eksperimentų ar technikos galimybių demonstravimo, o tiesiog toks garso takelis, kurio savo namuose, biure, kavinėje ar sėdėdamas su ausinuku ant Vilnelės kranto klausytumeisi su malonumu. Pats įsivaizduoju, sėdėčiau ant sofos, paleisčiau įrašą plokštelėje ir klausyčiau“, – šypsosi kompozitorius.

L. Somovas atskleidžia, kad projektas jį iškart patraukė ir dėl iššūkių bei galimybės dirbti dideliame kolektyve, kurti kartu su kitais patyrusiais muzikantais.

„Man labai patinka, kai dirba didelė žmonių komanda. Man patinka ir motyvuoja dirbti su žmonėmis, kurie yra geresni už mane. Jie mane įkvepia ir skatina pasitempti, būti geresniam, todėl tokių patirčių labai ieškau. Nesinori likti pastovioje patogioje pozicijoje, nes, manau, kad taip žmogus nebetobulėja. Dėl to mane šis projektas žavi ir aš labai nuoširdžiai jame dirbu. Man pačiam patinka ši muzika, galvoju, kad pavyks toks labai kinematografiškas garsas. Manau, kad turėsime tikrai labai gražų bendrą darbą“, – įsitikinęs kūrėjas.

Kaip gimsta naujasis kūrinys, galite pamatyti čia: 

Naujojo rajono plėtotojai tvirtina, kad 5 hektarų buvusi pramoninė teritorija sostinės senamiestyje atgims su nauja jėga ir taps gyvybingu miestiečių bei turistų traukos centru.

Daugiafunkcinio rajono, į kurio plėtrą nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“ planuoja investuoti daugiau nei 150 mln. eurų, unikalią kvartalo koncepciją sukūrė 6 didelę patirtį turinčios architektų komandos: „Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T. Balčiūno architektūros biuras“, „Ambraso architektų biuras“ ir „Kančo studija“.

„Sprendimas patikėti rajoną kurti šešioms komandoms priimtas todėl, kad visas būsimas rajonas neatspindėtų vienodos architektūrinės vizijos, o darniai sutalpintų savyje skirtingus požiūrius“, – teigia kompanijos „MG Valda“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė. Būtent šių autorių projektinius sprendinius vertino ir UNESCO ekspertai, tad buvo siekiama išlaikyti tą pačią koncepciją ir jos tęstinumą.

Gyvenamųjų namų kvartalai

Pirmieji „Paupio“ rajono gyvenamųjų namų kvartalai šalia Vilnios upės kranto bus pradėti statyti dar šiemet, juos planuojama baigti 2019 metais. Juose suplanuoti daugiau nei 600 butų: nuo kelis šimtus kvadratinių metrų užimančių prabangių, išskirtinių apartamentų iki jaukių, stilingų, nedidelio ploto butų jaunimui ar jaunoms šeimoms.

„Siekiame ne tik išskirtinės architektūrinės išraiškos, aukščiausių kokybės standartų, bet ir to, kad „Paupio“ gyvenamųjų namų etapų užstatymo sprendimai formuotų nedideles bendruomenes, kuriose virs jaukus vietos gyvenimas“, – sako S. Survilaitė-Mekionienė. „Paupyje“ numatytos ir patalpos vietos bendruomenei, kurios bus neatlygintinai perduotos Vilniaus miesto savivaldybei.

Kad projektas bus unikalus ir išskirtinis rinkoje, byloja ir faktas, jog dar iki pradedant statybos darbus, „MG Valda“ jau yra sulaukusi daugiau nei tūkstančio užsiregistravusių potencialių pirkėjų užklausų „Paupio“ internetinėje svetainėje.

Komercinės ir visuomeninės paskirties kvartalai

Šalia gyvenamųjų namų „Paupio“ rajone įsikurs ir modernus verslo kompleksas, talpinantis savyje aukščiausios klasės biurus, nestandartines ir išskirtines patalpas kūrybinių industrijų verslams, o taip pat įvairias parduotuves, restoranus, klubus, meno galeriją su konferencijų centru, sporto klubą ir vaikų darželį.

„Išskirtinis „Paupio“ akcentas bus stilingas gourmet turgus, po savo stogu talpinsiantis ne tik ūkininkų, žvejų ir kulinarinių meistrų parduodamą produkciją, bet ir keliolika gatvės maisto restoranėlių. Neabejojame, kad šis objektas taps viena mėgstamiausių vilniečių apsilankymų ir susibūrimo vietų“, – apie idėją pasakoja S. Survilaitė-Mekionienė.

Teigiama, kad ypatingas dėmesys kvartale bus skirtas įvairioms visuomeninėms erdvėms – kuriamos aikštės, fontanai, meninės instaliacijos.

„Norime, kad rajonas būtų nuolat gyvas, jame šurmuliuotų žmonės, todėl kurdami koncepciją, stengiamės joje sutalpinti skirtingas funkcijas, ieškojome, ką pasiūlyti čia gyvenantiems, dirbantiems, besisvečiuojantiems. Taip pat turime ambiciją pagaliau žmones sukviesti prie upės, tai padaryti padės jau pradėta atnaujinti Vilnelės krantinė su pėsčiųjų ir dviračių takais, naujasis Paupį ir Užupį sujungsiantis tiltas“, – teigia S. Survilaitė-Mekionienė.

Tam, kad erdvės būtų skirtos žmonėms, o ne automobiliams – jų parkavimui suplanuotos požeminės aikštelės, išsidėsčiusios po visu kvartalu.

Reikšmė miestui

„Paupys“ – pirmasis žingsnis, įgyvendinant didžiausią Lietuvoje „Vilniaus architektūros parko“ konversijos projektą, kurio metu ketinama gyvenimui, darbui bei laisvalaikiui patraukliomis erdvėmis paversti 78 hektarus nenaudojamų, netoli miesto centro esančių pramoninių teritorijų.

„Atkuriant istorines, senamiestyje esančias teritorijas, itin svarbu išsaugoti kontekstualumą, dermę ne tik su gamta, bet ir su kultūrine, istorine, architektūrine aplinka. Paupio projektas – puikus pavyzdys, kai visa tai yra įgyvendinama nepriekaištingai. Jis, tikiu, užduos toną ir ateities projektams. Tai, kad šią teritoriją projektavo net šeši geriausi šalies architektai – laikau didele sėkme. Turėsime senamiesčio paveiksle puikiai derančią architektūrą, tuo pat metu kuriančią ir naujojo Vilniaus veidą“, – teigė vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Pasak vyriausiojo sostinės architekto, būsimas „Paupio“ rajonas – puikus viešojo sektoriaus bei verslo bendradarbiavimo, sėkmingo susikalbėjimo pavyzdys. Architektas tikisi tokio pat sklandaus plėtotojų įsitraukimo ir kituose „Vilniaus architektūros parko“ etapuose.

Sutvarkyti Neries šlaitai takuose palei Nerį, jungiančiuose Žvėryną ir Lazdynus. Kraštovaizdžio formavimo metu iškirsti išvirtę, nulūžę, pavojingai pasvirę ir pavojų keliantys medžiai, krūmynai, trukdantys saugiai vaikščioti taku palei Nerį.

Netrukus bus sutvarkytas ir takas, einantis per Žvėryno, Karoliniškių ir Lazdynų seniūnijų teritorijas. Šiuo taku bus lengviau pasiekti Lazdynus ar miesto centrą, pasivaikščioti Neries krantine ir pasigrožėti Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniu. Per artimiausias dvi savaites bus atliekami tako išlyginimo, sutvarkymo darbai nuo Žvėryno iki LITEXPO parodų rūmų, įrengti du liepteliai. Po atliktų darbų takas bus saugesnis ir patogesnis vaikščioti, išlygintos nuožulnios tako vietos.

Artimiausiu metu bus vykdomas ir sanitarinis kirtimas prie Neries už parodų rūmų esančiuose miškuose, šalia aikštės, kurioje Lazdynų seniūnija rengia Joninių šventes. Sutvarkyta teritorija bus saugesnė ir lengviau pasiekiama gyventojams ir miesto svečiams.

Pranešame, kad šiais metais atlikti ugdomieji ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai Bukčių miško parke šalia Jonažolių g. 2,5 ha plote, planuojamas sanitarinis kirtimas minėtame miško parke šalia Bukčių ir Neužmirštuolių gatvių.

Pirmadienį Vilniuje, ties P. Vileišio gatve, pradėti tvarkyti Neries šlaitai – po mėnesio vilniečiai galės džiaugtis estetišku, tvarkingu Neries kraštovaizdžiu. Sanitarinio miško valymo metu upės pakrantėje bus pašalinti parvirtę, aplūžę ir žmonėms pavojų kėlę medžiai (151), daugiausia – uosialapiai klevai ir gluosniai. Užbaigus mėnesį truksiančius darbus, vilniečiai galės saugiai vaikščioti paupiu, grožėtis nuo P. Vileišio gatvės atsiversiančiu vaizdu į Nerį.

Darbai vyks Valakupių girininkijos 18 kvartalo 16-18 miško sklypuose.  Specialistai iš anksto informuoja aplinkinius gyventojus, kad vietomis, kur skardis itin status, dalies nukirstų medžių šakų nebus įmanoma išvežti, todėl, laikantis Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklių, jie bus sudeginti kirtimų vietoje – tai suderinta su miesto priešgaisrine tarnyba. Darbus atlieka Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos miškus prižiūrinti UAB „Stebulė“.

Kai tik leis oro sąlygos, bus tęsiami ir rudenį pradėti Neries krantinės dangos sutvarkymo darbai. Vilniečiai jau gali įvertinti pirmąjį puskilometrį sutvarkytos krantinės ties Mindaugo tiltu. Per šiuos metus planuojama užbaigti tvarkyti visą krantinę: nuo Mindaugo tilto iki pat Verslo trikampio. Vilniečiai pagaliau normaliai važiuos, bėgs, eis gražia ir lygia krantine. Bus sužymėti dviračių ir pėsčiųjų takai palei upę, įrengtos naujos vietos laivų švartavimuisi, atsiras lauko kavinės.