„Taip, galiu patvirtinti, kad iš Lino Pernavo esu gavęs siūlymą dėl galimybės formuoti komandą, ir atsakymo, sutikimo dar nėra, dar vyksta pokalbiai, diskusijos“,  – LNK „Žinioms“ sakė E. Jablonskas.

E. Jablonskas Mykolo Romerio universitete yra įgijęs teisės ir policijos veiklos magistrą, policijoje tarnavo nuo 1999 metų.

Jis yra dirbęs Plungės rajono policijos komisariate, vėliau – Lietuvos kriminalinės policijos biure, Vilniaus apskrities policijoje, kurį laiką vadovavo Policijos departamento Imuniteto valdybai. Kiek daugiau nei metus E. Jablonskas laikinai vadovavo Kauno apskrities policijai, 2020 metų gruodžio viduryje jis laimėjo Marijampolės apskrities policijos vadovo konkursą, tačiau šių pareigų atsisakė, nes sulaukė pasiūlymo tapti teisingumo viceministru.

Seimo narys, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis LNK „Žinioms“ ydinga praktika vadino, kai iš politikos vėl grįžtama į statutinę tarnybą.

„Jeigu į tą kompaniją dar ateis politikas, apie kokį STT depolitizavimą galime kalbėti? Tai bus politinis instrumentas, visiškai politinė institucija“, – sakė S. Skvernelis.

STT pavaduotoją skiria ir atleidžia prezidentas.

Gegužės 23 dieną Seimas pritarė buvusio policijos generalinio komisaro L. Pernavo kandidatūrai į STT vadovus, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda dar nepasirašė dekreto dėl jo paskyrimo.

Jis iki šiol ėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas. Jį buvusiose pareigose laikinai pakeis vyresnysis komisaras, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius.

M. Draudvila 2003 metais baigė Lietuvos teisės universitetą, jam suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis. Tarnybą vidaus reikalų sistemoje jis pradėjo 2003 metais Marijampolės policijos komisariate kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriuje.

Tarnybos laikotarpiu M. Draudvila apdovanotas pasižymėjimo, atminimo ženklais, skatintas piniginėmis išmokomis, pareikštos padėkos.

Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas nuo pernai gruodžio laikinai paskirtas vadovauti Viešojo saugumo tarnybai.

Jis bus atsakingas už neteisėtos migracijos procesų valdymą, jam bus pavaldūs trys VSAT įsteigti užsieniečių registracijos centrai – Pabradės, Medininkų ir Kybartų, trečiadienį pranešė ministerija.

A. Bilotaitės teigimu, papildoma VSAT vado pavaduotojo pareigybė įsteigta atsižvelgus į naujų užsieniečių registracijos centrų steigimą.

„Ši ekstremalioji situacija parodė, kad mūsų pasieniečiai gali priimti sudėtingus iššūkius ir vykdyti iki šiol tarnybai nebūdingas funkcijas – ne tik saugoti valstybės sieną, bet ir spręsti klausimus dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo. Šiuo valstybei ir tarnybai nelengvu laikotarpiu būtinas sklandus migracijos procesų koordinavimas. Linkiu vado pavaduotojui R. Petrauskui stiprybės ir ištvermės. Jūsų pagalba šiuo metu labai reikalinga“, – teigė ministrė.

R. Petrauskas iki šiol dirbo Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotoju.

VSAT vado Rustamo Liubajevo pavaduotojais taip pat dirba Antanas Montvydas ir Vidas Mačaitis.

Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo darbo vieta yra Lietuvoje, jis kaip ir iki šiol toliau dirbs ir Generalinės prokuratūros prokuroru.

Šiuo metu Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste yra Margarita Šniutytė-Daugėlienė ir ji dirba Eurojusto buveinės valstybėje, Nyderlandų Karalystėje, Hagoje.

Eurojustas (Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra) įkurtas 2002 metais. Eurojusto veiklos tikslas – stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų darbo efektyvumą tiriant sunkius tarptautinius ir organizuotus nusikaltimus ir užtikrinti operatyvų bei efektyvų teisingumo vykdymą.

Eurojustas glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis institucijomis, Europolu, OLAF, Europos teisminiu tinklu, kitomis ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, teiks pagalbą veiklą pradėjus Europos prokuratūrai.

Eurojusto veiklą vertina Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai.

Lietuvos nacionalinis biuras Eurojuste savo veiklą pradėjo šaliai įstojus į Europos Sąjungą. Nuo 2004 m. gegužės 4 d. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste funkcijas vykdo Generalinės prokuratūros prokuroras.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) teikia Vyriausybės nutarimo projektą argumentuodama, kad papildoma pareigybė padės užtikrinti vykdomų ir planuojamų dvišalių projektų su JAV gynybos srityje procesą.

„Intensyvėja Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas personalo rengimo srityje. Vystomi ir kiti ginkluotės sistemų įsigijimo projektai, dažnėja rotacinių JAV pajėgų atvykimas į Lietuvą pratyboms“, – sakoma projekte.

Tarp vykdomų projektų nurodomos su JAV vyriausybe pasirašyta sutartis dėl šarvuotų visureigių „Oshkosh JLTV“ įsigijimo, derybos dėl sraigtasparnių „Black Hawk“ pirkimo.

Pernai Lietuva pasirašė sutartį dėl 200 amerikietiškų šarvuotų visureigių įsigijimo už 145 mln. eurų. Visureigius JLTV gamins amerikiečių kompanija „Oshkosh Defence“, sutartis pasirašyta su Jungtinių Valstijų vyriausybe.

Pirmosios mašinos Lietuvą turėtų pasiekti 2021 metų pabaigoje, paskutinės – 2024 metais. Jos bus skiriamos Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgoms.

Ministerija teigia, kad plečiant ambasados JAV gynybos atašė biurą papildomai biudžeto lėšų nereikės, nes pareigybė bus išlaikoma iš KAM asignavimų, per metus tam reikės apie 130 tūkst. eurų.

Lietuvos ambasadoje gynybos atašė JAV ir Kanadai pareigas eina brigados generolas Modestas Petrauskas, jis šiuo metu turi vieną pavaduotoją.

Jis bus atsakingas už viešosios policijos veiklos, kriminalinės policijos veiklos ir ikiteisminio tyrimo įgyvendinimo organizavimą policijos sistemoje, pranešė Policijos departamentas.

A. Paulauskas pakeis Edvardą Šilerį, kuris nuo liepos mėnesio pradeda dirbti Europole, kibernetinių nusikaltimų centro (EC3) vadovu.

Iki darbo pradžios Europole E. Šileris dirbs Policijos departamento patarėjo pareigose ir padės A. Paulauskui perimti būsimus darbus.

47-erių A. Paulauskas 2005 metais baigė Mykolo Romerio universiteto teisės magistro studijas, o 2016 – 2018 metais studijavo užsienyje, kur baigė CEPOL (Europos Sąjungos agentūra, rengianti, įgyvendinanti ir koordinuojanti teisėsaugos pareigūnų mokymą) magistro programą.

Vidaus tarnyboje jis tarnauja nuo 1993 metų, daugiausiai tarnybos laiko A. Paulauskas praleido tarnaudamas Vilniaus policijoje, kur dirbo Operatyvaus valymo skyriaus viršininko pavaduotoju bei penkerius metus vadovavo sostinės 2-ajam policijos komisariatui.

Policijos departamente jis dirbo Pajėgų valdymo valdybos vadovu.

Šių metų vasarį policijos generalinio komisaro pavaduotoju buvo paskirtas Saulius Tamulevičius.

Policijos departamente pirmadienį rengiamas oficialus naujojo generalinio komisaro pavaduotojo pristatymas, jame dalyvaus ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

„Tikiuosi, kad naujas generalinio komisaro pavaduotojas sklandžiai įsilies į Policijos departamento gretas ir padės sėkmingai įgyvendinti visus iškeltus tikslus“, – BNS teigė R. Tamašunienė.

Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, naujasis jo pavaduotojas yra gerai jam pažįstamas pareigūnas iš tarnybos pasieniečių gretose.

„Tai – bendražygis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Toks buvo mano pasirinkimas“, – BNS sakė policijos generalinis komisaras, buvęs pasieniečių vadas Renatas Požėla.

Tai – bendražygis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Toks buvo mano pasirinkimas.

Jis teigė, kad R. Bobinas nuo šiol paskirtas vadovauti Panevėžio apskrities policijai.

„Ten buvo neužimta pozicija, ten laikinai vadovavo pavaduotojas“, – teigė jis.

Anot R. Požėlos, planuojama ir daugiau pokyčių policijos vadovybėje – ketinama pakeisti pavaduotoją Edvardą Šilerį.

„Yra numatytas toks pokytis, bet kol kas dirbame kartu ir tų sprendimų nėra priimta“, – sakė R. Požėla.

„Iššūkis man pačiam“

S. Tamulevičius Mykolo Romerio universitete yra įgijęs teisės ir valdymo magistro laipsnį, o karjerą sienos apsaugos sistemoje pradėjo 1998 metais.

„Mano istorija ilga. Savo tarnybą pradėjau nuo eilinio pasieniečio, praėjau praktiškai visas pakopas“, – BNS sakė būsimas policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Jis karjerą pradėjo Raigardo pasienio kontrolės punkte, vėliau vadovavo kelioms užkardoms bei pasienio rinktinėms.

Nuo pernai spalio S. Tamulevičius vadovavo Vilniaus pasienio rinktinei, pernai vasarą kelis mėnesius jis buvo Varėnos rinktinės vadu, o prieš tai, nuo 2016 metų gruodžio, jis vadovavo Ignalinos rinktinei.

„Šie metai – permainų metai“, – teigė 41-uosius metus einantis S. Tamulevičius.

Jis pridūrė, kad darbas vienu iš policijos vadovų jam bus įdomus iššūkis.

„Tai – iššūkis man pačiam. Esu dirbęs nemažai Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, ten viskas, kaip ir žinoma. O čia buvęs tarnybos vadas pakvietė į savo komandą, tai man, iš tikrųjų, įdomu ir pačiam“, – tvirtino S. Tamulevičius.

„Esu žingeidus, norisi pabandyti save ir kitoje sferoje“, – pridūrė būsimas R. Požėlos pavaduotojas.

L. Matjošaitytės pasiūlytą kandidatūrą į jos pavaduotojus VRK nariai pirmadienį patvirtino bendru sutarimu.

A. Puksas šiose pareigose pakeitė nuo sausio dėl šeimos pagausėjimo atsistatydinusį Vincentą Vobolevičių.

A. Puksas nėra skiriamas į etatines pareigas, t. y. darbą VRK pavaduotoju jis derins su kitomis savo veiklomis.

Teisės mokslų daktaras A. Puksas yra Mykolo Romerio universiteto Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovas, šio universiteto duomenų apsaugos pareigūnas, Mokslininkų sąjungos instituto direktorius.

Teisinį išsilavinimą M. Romerio universitete įgijęs A. Puksas iki pradėdamas darbinę karjerą šiame universitete dirbo teisininku advokatų kontorose.

Pagal įstatymą, VRK sudaro Seimo vadovo siūlomas komisijos pirmininkas, du prezidento, du teisingumo ministro ir du Teisininkų draugijos pasiūlyti nariai bei partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlyti asmenys.

Kaišiadorių rajono meras konservatorius Vytenis Tomkus BNS penktadienio rytą sakė kol kas nesulaukęs nei pranešimų apie formuojamą naują valdančiąją koaliciją, nei siūlomų naujų kandidatų į pareigas, todėl tolesni sprendimai kol kas nėra aiškūs.

„Žiūrėsime, ar yra nauja dauguma susiformavusi, ar jie turės kokių siūlymų, ar turėsime darbą tęsti mažumos sąlygomis. Viską reikės aiškintis“, – sakė meras.

Atleidimą inicijavę tarybos nariai teigė, kad vicemeras konservatorius Algimantas Janavičius, administracijos direktorius socialdemokratas Česlovas Neviera ir jo pavaduotojas konservatorius Tomas Vaicekauskas neskyrė pakankamo dėmesio savo kuruojamoms sritims, netinkamai atliko pareigas.

Balsavimai dėl atleidimo vyko nedalyvaujant valdančiajai koalicijai. Rajono meras posėdžio pradžioje perskaitė dešimties valdančiųjų pareiškimą, kad jie patvirtina tolesnį darbą ir, pavadinę balsavimą dėl nepasitikėjimo politiniu žaidimu, paliko salę.

„Politiniuose žaidimuose nusprendėme nedalyvauti. (...) Jeigu liks dauguma toliau dirbti, turės išsirinkti savo pirmininkaujantį ir toliau atlikti procedūrinius veiksmus, tuo metu mes protestuodami išeiname“, – paskelbė meras.

Posėdžių salėje likę 14 tarybos narių tęsė darbą ir visus tris vadovus atleido. Jie pareigų nebeeina nuo penktadienio. Administracijos direktoriaus pareigas laikinai eiti pavesta Žaslių seniūnui Mindaugui Nasevičiui.

„Aš nepergyvenu, kad jūs mane atleidžiate (...) Bet gaila man jūsų. Noru pasakyti, kad nėra tokios galios, kuri mane užvaldys, o jus kai kas užvaldė: dėl žemės gabaliuko, nerealių pažadų“, – prieš atleidimą į tarybos narius kreipėsi vicemeras A. Janavičius.

Jis kategoriškai atmetė tarybos narių priekaištus ir klausė, ką atleidimą inicijuojantys tarybos nariai padarė, kad problemas išspręstų.

Kaišiadorių rajono taryboje dirba 25 tarybos nariai.

Atleidimą palaikė opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija, joje yra aštuoni nariai, bet vienas jų nedalyvavo, viena Lietuvos laisvės sąjungos narė bei nuo valdančiosios daugumos atskilę trys socialdemokratai, du „darbiečiai“ ir vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.

Jį į pareigas LRT taryba antradienį skyrė vienbalsiai, pranešė nacionalinis transliuotojas.

41-erių G. Oganauskas yra LRT direktorės bendramokslis, jie kartu kūrė portalą delfi.lt, jis buvo M. Garbačiauskaitės-Budrienės pavaduotojas – pastaruoju metu G. Oganauskas vadovavo portalo delfi.lt TV skyriui. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete magistro laipsnį įgijęs G. Oganauskas įvairiose žiniasklaidos platformose dirba jau 25-erius metus.

„Tikiuosi, kad patirtis, sukaupta dirbant skirtingose medijose, man padės efektyviai kuruoti vieną iš man pavedamų sričių – LRT kuriamo turinio integraciją ir jos didesnę sklaidą. Mano siekis – kad LRT turinys būtų pasiekiamas visose platformose kuo didesnei auditorijai“, – pranešime teigė G. Oganauskas.

Kaip vieną pirmųjų darbų naujasis LRT vadovės pavaduotojas įvardino televizijos programų konkursą, LRT interneto portalo efektyvinimą, daug dėmesio žada skirti specialiems interneto projektams. Televizijoje jis teigia pasigendąs ekonominio raštingumo didinimo projekto, pramoginės laidos apie sportą.

LRT generalinės direktorės pavaduotojus jos teikimu tvirtina LRT taryba, ji taip pat nustato pavaduotojų skaičių. Anksčiau M. Garbačiauskaitė-Budrienė yra sakiusi, jog G. Oganauskas turi daug idėjų, yra patikimas ir kolektyvo žmonių mėgstamas profesionalas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė LRT generaline direktore išrinkta kovo 20 dieną, pareigas ji pradėjo eiti nuo balandžio 4-osios. Ji postą perėmė iš dvi kadencijas visuomeniniam transliuotojui nuo 2008 metų vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus.

LRT šiuo metu valdo tris televizijos kanalus, tris radijo programas, naujienų portalą. Valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui šiais metais siekia 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto.