„Šiai dienai Teisingumo ministerija yra gavusi 63 prašymus pagal įsigaliojusį įstatymą. 31 jau patenkintas ir įvykdytas, dar 32 nagrinėjami. Kiek yra dar gautų metrikacijos skyriuje ir dar neperduotų ministerijai, negaliu pasakyti“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministrė.

Ji pati pati taip pat pakeitė pavardės rašybą iš lietuviškos į lenkišką.

Anot E. Dobrowolskos, pagal priimtą įstatymą yra dvi Lietuvos piliečių grupės, kurioms aktualus pavardės keitimas, – mišrios šeimos bei tautinės mažumos.

„Kalbant apie mišrias šeimas ir jų vaikus, tai pagrindinis įrodymas ir dokumentas reikalingas kaip šaltinis – santuokos liudijimas, gimimo liudijimas, užsienio valstybės pilietybė, jei vaikai turi dvigubą pilietybę. Jei kalbame apie tautines mažumas Lietuvoje, vienintelis dalykas reikalingas, – tautybės įrašas, tai pagrindas asmenvardžio keitimui“, – aiškino teisingumo ministrė.

Kai jis yra patenkinamas, gyventojų registre pasikeičia įrašas, belieka paso ir kitų dokumentų keitimas.

Pati E. Dobrowolska teigė prašymą dėl pavardės keitimo padavusi elektroniniu būdu, jis išnagrinėtas civilinės metrikacijos skyriuje.

„Kai jis yra patenkinamas, gyventojų registre pasikeičia įrašas, belieka paso ir kitų dokumentų keitimas“, – teigė E. Dobrowolska.

Papildomai prašymus nagrinėja ir Teisingumo ministerija. Tai, pasak ministrės, „dvigubų akių principas, kad užtikrintume vienodą praktiką“.

E. Dobrowolskos teigimu, įsigaliojus įstatymui, tokių prašymų šiemet turėtų būti gausiau, tačiau kiek tiksliai, neprognozuojama. Anot ministrės, 2019–2021 metais teismuose buvo keli šimtai bylų dėl pavardės rašymo originalo kalba.

„Administracine prasme bus didesnis susidomėjimas tų, kurie nesikreipė į teismus, ilgainiui normalizuosis“, – sakė E. Dobrowolska.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimo priimtas ir nuo gegužės 1 dienos įsigaliojęs įstatymas numato, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.

Dažnai žmonės nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardes. Jeigu šių asmenų duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų bazę, civilinės metrikacijos įstaiga prašo pateikti dokumentus, liudijančius, kad protėvis turėjo pageidaujamą įgyti pavardę. Yra buvę atvejų, kai žmonės norėjo perimti net 19 amžiuje gyvenusių protėvių pavardes. Pastebima tendencija, kad tokias pavardes nori susigrąžinti jauni žmonės, taip pagerbdami jau mirusių senelių ar prosenelių atminimą.

Taip pat būna nemažai atvejų, kai pavardė keičiama atsisakant nelietuviškos kilmės priesagų, pavyzdžiui, -ovičius, ir keičiama į tradicinėje vartosenoje trumpesnį variantą – -ėnas, arba trumpinama lietuviška pavardė, pavyzdžiui, Sakalauskas tampa Sakalu.

Pastebima tendencija, kad tokias pavardes nori susigrąžinti jauni žmonės, taip pagerbdami jau mirusių senelių ar prosenelių atminimą.

Neretai tėvai keičia ir savo vaikų vardus. Pasitaiko, kad vaikui gimus duotas vardas lieka įrašu dokumente, nes šeimoje jį vadina kitu vardu. Yra atvejų, kai registruojant vaiką jam suteikiami du vardai, bet vėliau tėvai dokumentuose pageidauja palikti tik vieną, arba nori įrašyti antrą – krikšto vardą.

Lietuvoje pernai buvo įregistruoti 34 475 naujagimiai. Maždaug ketvirtadalis jų (9 324) gimė užsienio valstybėse, tačiau šie gimimo faktai buvo įtraukti į apskaitą Lietuvoje. 2018 m. mūsų šalyje buvo registruoti 34 985 gimę kūdikiai.

Praėjusiais metais sudaryta mažiau santuokų negu 2018 metais – atitinkamai 21 268 ir 21 970 santuokos. Daugiau kaip pusė šių ceremonijų įvyko civilinės metrikacijos įstaigose – 12 329, bažnyčiose buvo registruota 4 901 santuoka, o 3 785 santuokos vyko užsienio valstybėse ir po to buvo įtrauktos į apskaitą Lietuvoje. Mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse susituokė 253 poros, daugiausia jų – Jungtinėje Karalystėje (138), Vokietijoje (43), Norvegijoje (34).

Vilnius yra vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame pernai susituokė daugiau žmonių negu 2018 m. (6 086 santuokos). Kaune įregistruota 2 276, Klaipėdoje – 1 277, Šiauliuose – 667, Panevėžyje – 532 santuokos.

Pernai vėl padaugėjo ištuokų – civilinės metrikacijos įstaigose jų užregistruota 9 232, iš jų 716 užsienio valstybėse. 2018 m. mūsų šalyje buvo užfiksuotos 9 063 ištuokos.

Praėjusiais metais sumažėjo mirties atvejų – civilinės metrikacijos įstaigose registruotos 38 989 netektys, o 2018 m. jų buvo 40 388.

Vyrui panorus pasikeisti pavardę, Valstybinė lietuvių kalbos komisija neva uždraudė tai padaryti pareiškusi, kad pavardė yra graži, informavo LNK žinios.

Jeigu metrikacijos tarnybos neleidžia pasikeisti pavardės, žmogus gali kreiptis į teismą.

Pernai Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius gavo per 2 tūkst. prašymų dėl vardo ir pavardės keitimo.

Daugiausia – 80 proc. – kreipiasi moterys.

„Didžiausia vakarykštės dienos naujiena Lietuvoje – mano pavardės pasikeitimas. Dėl to ūžia visas internetas, spekuliuojama įvairiomis tokio mano sprendimo priežasties versijomis, tačiau manęs paties niekas apie tai nepaklausė“, – feisbuke rašo Enrikas.

Vyras teigia, kad nuo nieko nebėga, nieko neišsigalvoja, tik savo šeimai susigrąžina tą pavardę, kuri jai teisėtai priklausė šimtmečius. 

„Aš turiu tokią teisę, o ją pagrindžia ilgai trukęs genealoginio medžio tyrimas ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo specialistų patvirtinimas. Mane nuolat tapatina su blogos arba prieštaringos reputacijos asmenimis, tačiau aš einu savo keliu. Turiu nuostabią šeimą, kuriu darbo vietas, gyvenu socialiai atsakingą gyvenimą ir drąsiai imu garbingą savo protėvių pavardę, neabejodamas, kad jos nesuteršiu. Priešingai, pavardė Doktor mane įpareigoja dar labiau pasitempti, nes mano protėviai tokią pavardę turėjo užsitarnauti garbingais gyvenimais. Valstybinio istorijos archyvo specialistai išaiškino, kad jie vadovavosi Talmudu, buvo rabinai, gydė žmones. Dokumentai rodo, kad mano protėviai Vulfas, Icka, Maušas, Berka buvo Doktor, kol prosenelis Mejeris prieš pusantro šimto metų nepriėmė krikšto ir pavardė nebuvo pakeista“, – priežastis detaliai paaiškina jis.

Naują Doktor pavardę nuo šiol turintis Enrikas pamini, kad prie komentatorių užgaulių ir pastabų jau yra pripratęs. „Spėjau užsiauginti storą odą, kai buvau plakamas už būtas ir, dažniausiai, nebūtas nuodėmes. Tačiau mano šeima ir artimi žmonės niekuo nenusikalto, išgyvena dėl visko, todėl labai prašau gerbti jų teisę į orų gyvenimą, į teisę didžiuotis savo vyru, tėvu, sūnumi, artimuoju, draugu. Kiekvienas mes turėtume pirmiausia rūpintis savo gyvenimais, o ne šmeižti, skaudinti ir purvais drabstyti kitus. O jei komentatoriams nepavyksta susilaikyti, ką gi, per laiką (kiek jo beprireiktų), savo darbais, o ne kalbomis, pasistengsiu ir jiems įrodyti, kad pavarde Doktor save vadina garbingi žmonės.“

Savo įrašą vyras užbaigia palinkėjimu „Telaimina Jus Dievas.“