Kad nebūčiau įtarta šališkumu, iš karto pasisakau, kad mano pavardės galūnė -a – ne dėl siekio padaryti neigiamą poveikį mūsų kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, o todėl, kad yra nelietuviškos kilmės. Beje, tokią galūnę turi daugybės tautų, ne tik rusų, moteriškos pavardės, tad be pagrindo gąsdinimai, kad su -a mus bandoma rusinti.

Prieš tai baiminomės, kad sulenkėsime, jei pavardėse leisime w, x ir q raides. Tačiau per dešimtmečius užsitęsusius ginčus, privedusius net prie tarpvalstybinių nesutarimų, jos tapo labiau aktualios ne Lietuvos lenkams, o lietuvaitėms, ištekėjusioms už užsieniečių. Joms tekdavo įrodinėti, kad yra savo vyrų žmonos, nes pavardės panašios, bet netapačios, ir teisę į savo pavardę ginti net teismuose.

Dešimtmečių prireikė ir išsikovoti pavardes be -ienės, t. y. rinktis, ar nori būti paženklintos, kad jos ištekėjusios. Gal archajinėje bendruomenėje tai buvo svarbu, bet šiuolaikinėje – ne.

VLKK tikina, kad siūlymas dėl galūnės -a nedera su lietuvių kalbos tradicija. Tačiau juk bėgant metams kai kurios tradicijos lieka tik muziejuose. Gal jame jau vieta ne tik draudimams turėti su vyru ar tėvu tokias pačias pavardes, bet ir vaikų kankinimui, verčiant juos kalti bąla, bet balo, sąla, bet salo, gvęra, bet gvero ir t. t.? Ar būtume prastesni lietuviai, jei nebeverstume kompiuterizuotos šiuolaikinės visuomenės naudoti tik „tautiškas“ kabutes ir neskirstytume brūkšnių pagal jų ilgį? Juk kalba – gyva, keičiasi pasaulis, keičiamės mes – keičiasi ir ji.

Ar ne labiau kalbiniam, o ypač kultūriniam tapatumui kenkia, kai Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas neskiria tiurkų ir čiurkų?

Parlamentas šįsyk nepadarė gėdos. Tačiau to nepasakysi apie kitus politinės ekosistemos gyventojus – vadinamuosius kalbos sergėtojus, kuriuos to sprendimo išvakarėse apėmė isterija.

Sąjūdžio vardu dažnai besireiškiantis L.Kerosierius sausio 7-ąją išplatino laišką, kuris vadinasi "Būkit prakeikti!" Prakeikimai čia tradiciškai adresuojami A.Kubiliui ir visiems, siekiantiems įteisinti "lenkiškas raides". Sausio 16 d. išsiuntinėta dar viena emocijų porcija "Ar konservatoriai parduos rytų Lietuvą pilsudskininkams?", adresuota ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Vokietijos prezidentams.

Na, pradėti rimtą kalbą apie šį sopulį, matyt, derėtų nuo to, kad tos trys raidės – ne lenkiškos, o lotyniškos. O pačią lietuvių kalbą pirmiausia naikina ne kas nors kitas, o komunalinės inteligentijos atstovai, viešai ją darkydami ir keverzodami nesąmones su klaikiomis rašybos ir skyrybos klaidomis.

Lietuvių kalbą pirmiausia naikina ne kas nors kitas, o komunalinės inteligentijos atstovai, viešai ją darkydami ir keverzodami nesąmones su klaikiomis rašybos ir skyrybos klaidomis.

Ir pačiam L.Kerosieriui reikėtų išmokti taisyklingai parašyti prieveiksmį "seniai", taip pat nekenktų išsitaisyti atomines skyrybos klaidas. Ypač pretenduojant į viešumą. Juk nesiveržiame į svečius be kelnių ir dar suplyšusiais išeiginiais "triusikais"? Šitaip pasipuošęs gi rizikuotum nuosavu galvos protezu.

Apskritai ši situacija primena vieną veikėją, savo gyvenimą skyrusį kovai prieš "batoną", nes tautiškiau esą yra "bulka". Procesai viršugalvyje kartais išties įgyja spalvingų pavidalų.

P.S. Sujudo dar ir pertekliniai visuomenininkai. Šitie sumanė išleisti net knygą apie lietuvių kalbos išdavikus. Kodėl tik knygą? Reikėtų trilogijos, aštuonių tomų. Liapis Trubeckojus ne tiek privarė: "Gavrila šiol kudriavym lesom, bambuk Gavrila porubal."

Šį klausimą komisija svarstė spalio pabaigoje.

„Komisija lieka prie savo dviejų, tradiciškai skelbiamų išimčių, kad leidžiama pavardes rašyti ir tikslinti sutuoktiniams ir jų vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

„Komisija nepritarė galimybei perrašyti pavardes ne lietuvių tautybės asmenims ir taip pat komisija lieka prie tos nuomones, kad Lietuvoje registruojami vardai, vaikų vardai taip pat, turi būti registruojami pagal lietuvių kalbos taisykles“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, liekama prie šių išimčių, kadangi jos yra pagrįstos bei reikalingos.

„Prie išimčių likome dėl to, kad jos yra reikalingos ir yra pagrįstos ir poreikiu, ir dokumento šaltiniais, kadangi pasaulis yra judus – daug mišrių santuokų, daug lietuvaičių tuokiasi su užsieniečiais ar užsienietėmis ir visai suprantama, kad šeima turi turėti vieną pavardę. Jeigu priimama užsieniečio pavardė, tai tada lotyniško pagrindo abėcėle jau turėtų būti suteikiama teisė sutuoktiniui ir vaikams turėti tą pačią pavardę. Tai yra visai natūralu“, – teigė VLKK pirmininkas.

„Ir antroji išimtis yra, jeigu užsienietis, įgyjantis pilietybę, turi kitos valstybės dokumentą, kur jo pavardė įrašyta lotyniško pagrindo abėcėle, tai taip pat savaime suprantama, kad mes nereikalausime keisti jo pavardės ir perrašyti jau pagal lietuvių kalbos gramatiką ir remdamiesi dokumentu mes manome, kad šita išimtis negriaus lietuvių kalbos sistemos“, – kalbėjo jis.

Išvados į VLKK spalio viduryje kreipėsi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas po to, kai Vyriausybė birželį pritarė siūlymui leisti originalią pavardžių rašytą lotyniškais rašmenimis asmens dokumentuose.

Ministrų kabinetas patvirtino išvadą tuo metu Seime svarstytiems projektams ir pasiūlė asmens dokumentuose leisti naudoti „q“, „x“ ir „w“ raides asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams.

Vyriausybė tuo metu svarstė išvadą dėl praėjusią kadenciją registruotų įstatymų projektų: vienu buvo siūloma vardus ir pavardes nelietuviškais rašmenimis leisti pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame.

Teisingumo ministerijos siūlymu, Vyriausybė projektą dėl įrašo papildomame puslapyje Seimui rekomendavo atmesti, o pritarti variantui dėl originalių asmenvardžių įteisinimo pagrindiniame dokumento puslapyje.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.

Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, teismai iki šiol priėmė jiems palankius sprendimus.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo.

Pasak ministerijos, dažniausiai tai yra atvejai, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių. Būtent santuoka su užsieniečiu ar tėvystė yra priežastys, dėl kurių siekiama įgyti pavardes su nelietuviškais rašmenimis, t. y. tokias pačias pavardes, kokias turi sutuoktinis ar vienas iš tėvų.

Rekomendacijos leis optimizuoti teismų darbą bei padės asmenims efektyviau pasinaudoti savo teisėmis.

Numatyta, kad tais atvejais, kai šeimos pavardės rašybos naudojant lotyniško pagrindo nelietuviškus rašmenis klausimas jau buvo išspręstas teismo tvarka, ir kai vienam iš tėvų civilinės būklės aktų įrašai yra pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, tėvų prašymas sudarant vaiko gimimo įrašą įrašyti tokią pačią pavardę vaikui arba pakeisti jau įregistruotą vaiko pavardę turėtų būti tenkinamas civilinės metrikacijos įstaigoje.

Negalime toleruoti situacijų, kai šeima teismo sprendimu jau įgijusi teisę naudoti pavardę su nelietuviškais rašmenimis kas kartą gimus vaikui, turi kreiptis į teismą dėl vaiko pavardės įrašymo su Q, X ar W raidėmis.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, šis klausimas itin aktualus mišrioms šeimoms, kai vienas iš sutuoktinių – užsienietis.

„Pastaraisiais metais teismų sprendimų, kuriais tokiems asmenims būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su Q, W, X raidėmis, Civilinės metrikacijos įstaigos nėra gavusios, todėl akivaizdu, kad nauja tvarka yra ne tik aktuali šalies gyventojams, bet ir teisiškai pagrįsta. O siūlomos rekomendacijos ne tik leis išvengti ilgo proceso šeimai, siekiančiai, kad jų gimęs vaikas turėtų taip pat užrašytą pavardę, bet ir padės sumažinti teismų darbo krūvį“, – akcentuoja E. Dobrovolska.

Civilinės metrikacijos įstaigų duomenimis, 2019-2021 metais buvo priimti daugiau nei pusantro šimto teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos buvo įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su Q, X ar W raidėmis. Daugiausia tokių sprendimų įvykdė Vilniaus Civilinės metrikacijos įstaiga – daugiau kaip 100. 

Gyventojų registre šiuo metu registruoti beveik 400 Lietuvos piliečių, turinčių galiojančią asmens tapatybės kortelę ar pasą su asmenvardžiais, kuriuose yra Q, X ar W raidės.

„Negalime toleruoti situacijų, kai šeima teismo sprendimu jau įgijusi teisę naudoti pavardę su nelietuviškais rašmenimis kas kartą gimus vaikui, turi kreiptis į teismą dėl vaiko pavardės įrašymo su Q, X ar W raidėmis. Todėl akivaizdu, kad teismų papildoma veikla yra politinės valios nebuvimo pasekmė“, – teigia E. Dobrovolska.

Teismas pirmadienį įpareigojo Vilniaus policijos Migracijos valdybą išduoti Lietuvos respublikos pasą prancūzo ir lietuvės sūnui, užrašant jo pavardę Jaquet lietuviškais rašmenimis Žakė ir kartu pase pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis nesugramatinta forma. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Žemesnės instancijos teismas buvo nusprendęs, jog pavardė pase turi būti įrašyta tik originalia nesugramatinta forma, t.y. Jaquet.

LVAT atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pažymėjo, kad teisėti lūkesčiai turėti pavardę Jaquet, kuria vaikas ir buvo registruotas, turėtų būti vykdomi. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, jog asmenvardžiai pasuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis ir tai neprieštarauja Konstitucijai. Kartu LVAT rėmėsi ir 2009-aisiais KT pateiktu išaiškinimu, jog teisės aktai netrukdo įrašyti piliečio pavardę ir kitais rašmenimis kitų įrašų skyriuje.

Šiuos argumentus įvertinęs teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl apeliacinį skundą tenkino tik iš dalies.

„Vadovaujantis aptartu teisės aiškinimu, inter alia Konstitucinio teismo 2009 metų lapkričio 6 sprendimu, jis įgyvendintinas pase užrašant pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu asmens pase įrašant pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“, - nurodoma LVAT sprendime.

Šeimai atstovavusi viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ vadovė Evelina Baliko sako, kad teismo sprendimas šeimai nėra palankus, be to, pirmiausia neatsakoma ir į klausimą, kaip jis bus įgyvendintas techniškai.

„Visų antra, kas vyksta asmens tapatybės kortelėje, jei jis dabar pareikalaus, taip pat kaip tai atitiks įrašą, kuris jau yra gyventojų registre. Tai sukuriama situacija, kuri įneša dar daugiau nežinomybės“, - pažymėjo E.Baliko.

Ji tvirtino, kad teismo argumentai yra logiški, kartu pažymėta, jog iki šiol trūksta ir įstatymų, reglamentuojančių pavardžių rašybą asmens dokumentuose.

„Visa tai teismas pripažino, tačiau nusprendė, kad vis dėlto turi būti du įrašai. Be abejo, kyla klausimas, kokiu būdu visa tai bus įgyvendinta ir kokią reikšmę turės“, - teigė ji.

LVAT antradienį turėtų skelbti dar vieną sprendimą ir Adomo Mickevičiaus provaikaičio Romano Goreckio Mickiewicziaus (Mickevičiaus) byloje. Jis siekia, kad Lietuvos pilietybę turinčios dukters pase vardas ir pavardė būtų įrašyti su nelietuviškomis raidėmis „x“ ir „ w“.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x,  w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

„Iki spalio 9 dienos tikrai nematau galimybės įtraukti, nes yra du (Seimo plenariniai) posėdžiai likę. Labai abejoju, ar mes šitą klausimą galėsime išspręsti šią kadenciją, nes nuomonės, kiek žinau, Seimo narių nėra pasikeitę. Seimas yra pasidalijęs praktiškai perpus, priimti sprendimą yra sudėtinga“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė parlamento vadovė.

Ji priminė, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dar nėra apsvarstęs piliečių iniciatyvos šiuo klausimu.

Pernai rudenį iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinko per 50 tūkst. piliečių parašų teikti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisas, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba, o piliečio pageidavimu antrame puslapyje gali būti rašoma originali pavardė ir vardas lotyniško pagrindo rašmenimis.

Pasak L.Graužinienės, kol šis projektas neapsvarstytas komitete, Seimas negali priimti jokio sprendimo. Juoba, kad parlamente anksčiau pritarta socialdemokratų parengtam projektui, jog reikia leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis.

„Noriu priminti, kad turime gerbti, puoselėti savo kalbą, nes mūsų kalba nepelnytai pradedama nustumti į antrą planą iškeliant individualius klausimus, pagal kuriuos norima spręsti atskirų žmonių problemas. Turime žiūrėti visumą, turime kalbėti apie valstybinius dalykus. Kalba yra vienas iš tų svertų, kurie labai svarbūs mūsų valstybėje, mūsų valstybės ateičiai, ypač šiuo laikotarpiu“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo Seimo vadovė.

Pastaraisiais metais Vilniaus teismai yra priėmę ne vieną sprendimą, kad Lietuvos piliečių asmens dokumentuose pavardės ir vardai turi būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis, jeigu tam yra pagrindas. Pavyzdžiu, mišrioje šeimoje gimusio vaiko pavardė turi būti rašoma su „w“, jeigu tokia raidė yra tėvo pavardėje.

Seimo pirmininkės teigimu, teismai sprendžia tik individualius klausimus.

„Teismuose kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai, kiekviena situacija nagrinėjama individualiai, formuojama teismų praktika. Bet šiandien yra tokie įstatymai, kokius turime, ir privalome jais vadovautis visi mūsų valstybėje“, – tvirtino ji.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas  pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Vyriausybė 2012 metų pabaigoje patvirtinoje programoje įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus“. Valdantieji ne kartą minėjo įvairius terminus, kada sprendimai bus priimti, bet jie vis būdavo nukeliami.

Seimui reikia pagaliau apsispręsti dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Reikia pagaliau apsispręsti dėl vardų ir pavardžių rašymo pase originalo kalba. Ketvirtadienį ši piliečių iniciatyva bus pristatyta Seimui. Tikiuosi, kad parlamentarai taip pat įvertins piliečių siūlomą įstatymo projektą ir jis praeis visas būtinas svarstymo procedūras Seimo komitetuose ir posėdžių salėje“, – antradienį susitikusi su asmenvardžių rašymo projektą pateikusiais visuomenininkais sakė Seimo pirmininkė.

Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo vardus ir pavardes, jeigu jose yra nelietuviškos raidės „w“, „q“, „x“, leisti rašyti tik papildomame Lietuvos piliečio paso puslapyje. Jie surinko privalomus ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų, kad atitinkamas projektas būtų svarstomas Seime.

L.Graužinienės teigimu, Lietuvos žmonės turi svarbią konstitucinę teisę teikti įstatymų projektus, tačiau ji gana sunkiai įgyvendinama, nes surinkti reikiamą skaičių parašų nėra paprasta.

„Tokių piliečių iniciatyvų atsirastų daugiau, jeigu būtų sudarytos sąlygos joms pritarti elektroniniu būdu. Tai neabejotinai paskatintų šalies gyventojus aktyviau įsitraukti į valstybės valdymą“, - pranešime spaudai cituojama parlamento vadovė.

Pagal visuomenininkų parengtą Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektą, pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Be to, projektas įteisintų nuostatą, kad lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Šiuo metu joks teisės aktas to neapibrėžia.

Ši piliečių iniciatyva įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu jai pritartų Seimo dauguma.

Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui siūlo nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis ragina leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.

Parlamente taip pat svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį Lietuvos piliečių pavardės galėtų būti rašomos pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Grupė visuomenininkų rinks parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Vyriausioji rinkimų komisija trečiadienį įregistravo piliečių iniciatyvinę grupę „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“, kuri siūlo nelietuviškas pavardes leisti rašyti tik papildomame paso puslapyje.

Pataisos bus pateiktos svarstyti Seimui, jei visuomenininkai per du mėnesius surinks ne mažiau kaip 50 tūkst. iniciatyvą remiančių piliečių parašų. Parašų lapus iniciatoriai gaus penktadienį, tad grąžinti juos užpildytus VRK turės iki lapkričio 4 dienos.

„Iniciatyvinės grupės siūlymas yra pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kurio esmė būtų, kad Lietuvos piliečių asmens dokumentų pagrindinio įrašo puslapyje būtų rašoma tik valstybine kalba 32 Lietuvos valstybinės kalbos rašmenimis pagal tarimą, kaip yra dabar, o paso papildomų įrašų puslapyje būtų galimybė rašyti ir kitomis tų piliečių norimomis kalbomis, bet tik lotyniško pagrindo rašmenimis“, - sakė grupės koordinatorius Vytautas Sinica.

Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektas numatytų, kad pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui siūlo nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis ragina leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.

Iniciatyvinei grupei priklauso rašytojas publicistas Vytautas Rubavičius, istorikas Eugenijus Jovaiša, aktorius Gediminas Storpirštis, politologas V.Sinica ir kiti.

Pagal Konstituciją, 50 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. Iniciatyvinė grupė parašus privalo surinkti per du mėnesius.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Vyriausybė 2012 metų pabaigoje patvirtinoje programoje įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus“. Valdantieji ne kartą minėjo įvairius terminus, kada sprendimai bus priimti, bet jie vis būdavo nukeliami.

„Politikai jau atrodo apgailėtinai“, – rėžė Seimo narys, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis po to, kai antradienį Seimas rudens sesijai atidėjo klausimą dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis. Šis klausimas pirmiausia liečia lenkų tautybės Lietuvos gyventojus, kurių yra apie 200 tūkst.

Likimo ironija – kai tik Seimas imasi užsisenėjusios problemos dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, į Lietuvą atvyksta Lenkijos vadovai.

Kadenciją baigusio Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio vizitas į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kur jam buvo suteiktos garbės daktaro regalijos, kaip tik sutapo su paskutine Seimo pavasario sesijos diena, kurios darbotvarkėje buvo numatytas klausimas dėl pavardžių rašymo. Tačiau Seimo vadovės Loretos Graužinienės pastangomis jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Matyt, ji numatė, kad Seime vėl kils aršios diskusijos, ir greičiausiai  viskas būtų pasibaigę tuo, kad šiam klausimui būtų nepritarta arba jis būtų atidėtas neapibrėžtam laikui.

Kaip teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas, klausimui dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis komitete buvo pritarta dar gegužės pradžioje, tačiau opozicinės konservatorių ir liberalų partijos pasipriešino socialdemokratų siūlymui, kad Lietuvoje gyvenančių asmenų pavardėse atsirastų raidės „w“, „q“ ir „x“, jei jos yra ir asmens dokumentų šaltinuose.

Konservatorius Valentinas Stundys ir jo kolegos siūlė, kad pasuose atsirastų papildomas puslapis, kuriame asmenų pavardės būtų įrašytos nelietuviškais rašmenimis. Tokiam siūlymui priešinosi valdančiosios daugumos atstovai, aiškindami, kad antrasis puslapis Lietuvos pasuose negali atsirasti, nes tai prieštarautų įstatymams ir pareikalautų nemenkų išlaidų.

Iki šiol partijos vardu nekomentavęs klausimo dėl pavardžių rašymo, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis LRT.lt teigė, kad partija nėra priėmusi vieningos pozicijos: „Mano asmenine ir partijos Politikos komiteto nuomone, atsižvelgiant į gyvenimo realijas, vardų ir pavardžių rašymas su „w“, „q“ ir „x“ raidėmis gali būti leistinas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai numatantis įstatymas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimuose suformuluotą doktriną. O tai reiškia, kad įstatymas turi atitikti Valstybinės kalbos komisijos išvadas.

Dabartiniai socialdemokratų atstovų Seime pateikti įstatymų siūlymai prieštarauja Kalbos komisijos pateiktoms išvadoms, todėl jų frakcija nepalaikys. Taip pat yra frakcijos atstovų, pasisakančių už latvišką variantą, siūlant asmenvardžius originalo kalba rašyti kitame paso puslapyje. Sprendžiant asmenvardžių klausimą, turi būti ieškoma būdų, kurie atitiktų Konstituciją ir įstatymus. Esame pasirengę konstruktyvaus sprendimo paieškoms.“

Seimo Darbo partijos frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys teigė, kad, jei ir būtų Seime balsuota dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, būtų nuspręsta balsuoti laisvai, nes frakcija šiuo klausimu pasidalijusi per pusę.

Atrodo, nėra vieningos nuomonės ir kitose frakcijose. Apibendrindamas situaciją Seime dėl pavardžių rašymo, Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas E. Masiulis rėžė iš peties: „Politikai atrodo apgailėtinai, jau daugybę metų nesugebėdami išspręsti tokios elementarios problemos“.

E. Masiulis taip pat priminė, kaip 2010 m. pavasarį tuometinės vyriausybės vadovas ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius ministrų kabineto vardu Seimui teikė klausimą dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis: „Jo pasiūlymas buvo beveik identiškas dabartiniam socialdemokratų pasiūlymui. Bet A. Kubilius liko vienas prieš savo partijos frakciją. Prieš penkerius metus konservatoriai nepritarė savo lyderio pasiūlymui, priešinasi ir socialdemokratų siūlymams. Tačiau dabartinė valdžia galėjo pasistengti, kad pagaliau ši problema būtų išspręsta.“

Velionis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis lankėsi Lietuvoje irgi tą pačią dieną, kai Seimas nepritarė A. Kubiliaus siūlymui priimti sprendimą dėl pavardžių rašymo. Tuo metu jam pritarė tik 30 parlamentarų.

„Tai trukdo artimam Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui, bet tai – mūsų bendras interesas. Norėčiau išreikšti viltį, kad šis klausimas dar grįš“, – 2010 m. balandžio 8 d. Vilniuje kalbėjo L. Kaczynskis. Po dviejų dienų jis žuvo netoli Smolensko vienoje baisiausių aviakatastrofų Europos istorijoje. Kartu su Lenkijos vadovu žuvo dar 94 patys iškiliausi lenkų politikai, kariškiai ir visuomenės veikėjai.

L. Kaczynskio noras išsipildė – prie klausimo dėl pavardžių rašymo Lietuvos Seime buvo sugrįžta. Tačiau be jokių rezultatų. Ar rudenį šio klausimo svarstymas duos kokių nors rezultatų, šiandien, ko gero, niekas negalėtų atsakyti.

„Na, kiek galima žaisti? Viską užgožia partiniai išskaičiavimai – vieni nenori, kad dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis apskritai kada nors būtų priimtas koks nors sprendimas, kiti bijo savo rinkėjų nacionalistinių nuotaikų paaštrėjimo, o dar kiti – tiesiog politikuoja“, – LRT.lt sakė politologas Raimundas Lopata.

Jis neatmetė galimybės, kad susidariusia situacija manipuliuoja ir „kitų šalių politikai“, kurie suinteresuoti atšalusiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais.

„Bet, matyt, turi reikšmės ir abiejų šalių bendros istorijos stereotipai, ir kiti lenkų bei lietuvių kompleksai, kurių politikai nesugeba peržengti. Būtų tikrai jau nesolidu, jei ir rudenį Seimas, sugrįžęs prie pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, nesugebėtų priimti jokio sprendimo“, – kalbėjo R. Lopata.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė siūlymui leisti nelietuviškos kilmės vardus ir pavardes lietuviškuose asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniškais rašmenimis, o tai numatantis įstatymas artimiausiomis dienomis bus svarstomas Seime.

Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininke Daiva Vaišniene, Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūne Irena Šiauliene, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku ir DELFI.lt apžvalgininku Rimvydu Valatka.

Ponia Vaišniene, skaitydamas Jūsų Komisijos pranešimą apie priimtą sprendimą tikėjausi fundamentalesnio dokumento, argumentais pagrindžiančio Jūsų poziciją. Čia iš esmės sakoma, kad Jūs nepritariate tam ir siūlote kelias išimtis. Vis dėlto kokie argumentai nepritarti?

Noriu pasakyti, kad VLKK, darydama šį sprendimą, nedarė jo naujo. Šis sprendimas jau padarytas 2014 m. rugsėjį ir teiktas dviem alternatyviems vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektams. Pagrindinės nuostatos buvo pasakytos jau tada ir buvo pagrįstos. Šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas paprašė VLKK pateikti atnaujintą išvadą. Tai mes ir padarėme. T.y. nebuvo persvarstoma VLKK pozicija, bet buvo vertinama, kaip šis projektas atitinka mūsų išvadas.

Taip, bet kalbėkime konkrečiau – kokie esminiai argumentai?

Nepritarčiau Jūsų pasakytai minčiai, kad VLKK nepritarė jokioms išimtis ar jokiam rašymui originalo kalba. Komisija aiškiai pasako, kad svarbu yra tas dokumento šaltinis, pagal kurį pilietis gali turėti teisę savo asmenvardį rašyti be lietuviškų dar ir lotyniškais rašmenimis. Dokumento šaltinis, kaip jau ir dabar yra apibrėžta atnaujintame įstatymo projekte, yra asmens dokumentas. Taigi VLKK rėmėsi projekto, kurį svarstė, nuostatomis, o ne paėmė „iš lubų“.

Sutinku, bet aš vis dar negirdžiu argumentų, kurie apimtų nepritarimą rašyti, pavyzdžiui, Lietuvos lenkams savo pavardes taip, kaip jie norėtų rašyti.

Jūs dabar klausiate kito dalyko – pagrindas, pagal kurį pilietis gali gauti teisę. Komisija labai aiškiai pasakė ir laikosi nuoseklios pozicijos dar nuo 1990 m. metų, kad užsienio piliečiai, tapę Lietuvos Respublikos piliečiais, gali savo asmenvardžius perrašyti.

O Lietuvos Respublikos piliečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, kurių pavardės, jų nuomone, rašomos neteisingai – jokių teisių neįgyja. Tai kokiais argumentais remiantis jie neįgyja jokių teisių?

O kokiais argumentais aš galėčiau reikalauti savo pavardę rašyti su W, jeigu, pavyzdžiui, man nepatinka mano pavardė ir aš norėčiau ją pasikeisti? Ar aš galėčiau to reikalauti? Turbūt teisės aktai man neleistų, nes turi būti pagrindas. Komisijos išvadose yra aiškiai pasakyta, kad įstatymo projekte turėtų būti atskirta užsieniečių asmenvardžių rašyba ir piliečių asmenvardžių rašyba. Dėl piliečių asmenvardžių rašybos yra Konstitucinio Teismo sprendimai ir komisijos išvados. Taigi įstatymo projekte į visa tai turi būti atsižvelgiama.

Pone Valatka, kaip jūs vertinate tą situaciją? Pirmiausiai turiu omenyje Lietuvos Respublikos piliečius, kurie yra tokie patys kaip mes, bet, jų nuomone, jų pavardė yra rašoma ne taip, kaip ji turėtų būti rašoma.

Šiame dokumente yra vienas argumentas – priplėkęs katedralinis nacionalizmas ir iš tarpukario einantis antipolonizmas. Štai ir yra vienintelis svarbiausias argumentas, kuris tęsiasi jau 25-erius metus. Apskritai aš nelabai suprantu, kodėl į šį reikalą reikėjo įvelti VLKK. Tai yra privačios nuosavybės klausimas. Vardas ir pavardė yra daiktas, kurio iš manęs net garbingiausia komisija negali atimti, neturi teisės atimti. Ir padaryta išimtis sugriauna visą komisijos logiką. Iš logikos rašau 2! Jeigu leidžiama išimtis, tarkim, ponios ir ponai komisijoje suprato, kad šokėjos ant ledo Tobias pavardės rašyti, pavyzdžiui, Tobajas – negalima, tai atrodytų juokingai. Tai komisija suprato. Tačiau kas atsitinka: Tobias atvykusi į Lietuvą ir sušokusi porą šokių ant ledo tampa penkiomis galvomis pranašesnė pilietė Lietuvoje už Zbignevą Semenovičių, kuris yra Šalčininkų ligoninės direktorius ir gali pasigirti tuo, kuo mes negalime – dešimčia kartų Vilniuje. Vadinasi, šis pilietis yra žemesnio rango. Jis neturi teisės nei į savo vardą, nei į savo pavardę. Tai yra nuėjimas į pūdymus. Komisija užsiciklina ties įstatymo raide ir nebemato geopolitinės situacijos, nebemato 200 tūkst. žmonių, kurie yra priversti jaustis nejaukiai Lietuvoje, nors yra Lietuvos piliečiai. Šie žmonės yra pastatomi į prastesnę vietą negu kažkokia ledo šokėja. Negalima šitokių cirkų krėsti Valstybės vardu.

Ponia Vaišniene, jūs turite ką atsakyti R. Valatkai?

Tai yra tie dalykai, kurių ir dabar yra laikomasi įrašant asmenvardžius. Jokių naujų dalykų nesugalvota, pagrindas tas pats. Jeigu norėtumėte savo pavardę pakeisti į kokią tik užsimanytumėte, to negalėtumėte padaryti, nes yra teisės aktai. Manau, VLKK yra priėmusi subalansuotą sprendimą ir dabar jau turi būti įstatymo leidėjų sprendimas.

Ponia Šiauliene, kaip elgsis Seimo dauguma, jūsų frakcija, turėdami tokį VLKK sprendimą?

Manau, kad pradžioje reikėtų priimti bent tokį sprendimą, su kokiu sutinka VLKK. Jeigu žmogus turės dokumento šaltinį, tai galės perrašyti asmenvardį. O kas yra dokumento šaltinis – įstatyme apibrėžta. Kita vertus, kaip VLKK siūlė, įstatyme yra atskirta, kaip rašysime piliečių pavardes ir užsieniečių.

Tai Lietuvoje gyvenantis lenkų kilmės Česlovas turi surasti kažkokius dokumentus, išduotus dar tarpukaryje, kur vardas būtų parašytas su cz?

R. Valatka: palaukite, čia logikos nėra. Dėl pavardės viskas aišku, o dėl vardo? Sakys: „Ei, ne – jūs tik pavardę paveldėjot, o vardo nepaveldėjot, vardas jums buvo duotas“. Tai dar įdomiau. Kitaip tariant, kalbininkai yra nuėję į tokį siaurą plyšį, iš kurio nebegali išlįsti. Jie ir makaluojasi 25 metus tame plyšyje. Kuo daugiau komisijų – tuo daugiau vargo piliečiams. Aš siūlyčiau Seimui rimtai pagalvoti apie tokių komisijų panaikinimą.

Ponia Šiauliene, Jūsų siūlomame įstatymo projekte gana aiškiai yra formuluojama – vardas ir pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, ir, pagal tarptautines taisykles, į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui. Jūs laikysitės tos nuostatos?

Taip, laikysimės tos nuostatos, nes pagaliau yra komitete priimtas sprendimas – yra pritarta. Lieka tik, kad Seimas palaimintų šį sprendimą, kokį yra pateikęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Pone Sabatauskai, komitetas kaip tik trečiadienį svarstė šią situaciją. Kaip jūs manote, kas turėtų būti numatyta šiame įstatyme?

Atsižvelgus į VLKKpateiktą išvadą, komitetas įstatymo projektą šiek tiek pataisė. Pataisėm taip, kad Lietuvos piliečio, kurio vardas ir pavardė yra nelietuviškos kilmės, prašymu būtų rašomi lotyniškos abėcėlės raidėmis, jeigu yra nurodyti dokumento šaltiniai. Dokumento šaltinis bus asmens dokumentas. Taip pat atsižvelgiama į VLKKpastabas, kad ir dabar perrašant ne Lietuvos piliečio vardą ir pavardę iš jų oficialių dokumentų į, pavyzdžiui, policijos protokolą, būtų nurašoma paraidžiui ir su diakritiniais ženklais. Tačiau į kai kuriuos siūlymus mes neatsižvelgėme. Pavyzdžiui, kitų komiteto narių buvo siūloma, kad nebūtų pripažinti okupacijos metais išduoti dokumentai. Turbūt visi čia studijoje esame gimę okupacijos metais. Tai jeigu nepripažintų mūsų gimimo liudijimų, vadinasi, mūsų visų vardai ir pavardės yra niekiniai?

Jūs teikiate įstatymo pataisas, kurios numatytų galimybę Lietuvos lenkams savo asmenvardžius rašyti ne vien lietuviškomis raidėmis, bet ir lotyniškais rašmenimis?

Visų pirma, lenkų abėcėlėje nėra raidžių X ir Q. Iš tų trijų raidžių, kurios leidžiamos projekte, lenkai turi tik W. Vadinasi, šis įstatymo projektas labiausiai tenkins tų piliečių lūkesčius, kurie turi prancūziškos, vokiškos, angliškos kilmės pavardes. Taigi lenkų lūkesčius šis projektas atitinka tik iš dalies.

Jeigu bus priimtas šis įstatymas, kuris tik iš dalies atsižvelgia į VLKK išvadas, neprieštaraus Konstitucijai?

Anaiptol. Komisija siūlo dvi išimtis. Vienoje išimtyje sakoma: „užsieniečiams, kurie įgijo Lietuvos pilietybę“. Vadinasi, tai nebėra užsieniečiai, tai jau Lietuvos piliečiai. Taip pat išimtis, taikoma užsieniečiams, sudarant santuoką su Lietuvos piliečiu ir jų vaikams. Lieka, kaip jūs sakote, tie, kurie gimė Lietuvos piliečiais, bet jų pavardė yra nelietuviškos kilmės.

Pone Valatka, jeigu Seimas balsuos taip, kaip siūlo J. Sabatauskas, tai tas 25 metus skandalizuojamas klausimas pagaliau būtų užverstas?

Iš tiesų labai blogai, kad viskas, kas politikoje ištęsiama iki begalybės, baigiasi tragikomiškai. Čia jau turbūt ne tragikomiška, o tragikomiška kubu. Jeigu tai būtų išspręsta 1990 m., visi jau būtume pamiršę. Dabar tai yra tik politinės valios klausimas. Jeigu įstatymas bus priimtas, tai net tie, kurie su W kovojo kaip Don Kichotas su vėjo malūnais, net ir tie bus pamiršę. Juokinga dėl kelių raidelių kautis tiek laiko, kai mes šalyje turime tiek daug rimtesnių problemų.

Ponia Šiauliene, Jūs tikite, kad jei įstatymas bus priimtas, šis klausimas daugiau niekada neiškils nei tarpvalstybinėje politikoje, nei Prezidentų susitikimuose, žiniasklaidoje?

Turiu vilčių. Manau, kad ne veltui metus laiko apie tai diskutuojame. Tikrai ne pavardės yra kalbos ir jos išsaugojimo esmė. Manau, jei tuos „baubus“ sugebėsime įveikti – keliausime toliau.

R. Valatka: lietuviai yra protinga tauta. W klausimas bandė ją paversti durnių tauta. Tikiuosi, kad Seimas gali visiems laikams nuspręsti, kad lietuviai – protinga ir išmintinga tauta.