Kaip praneša Kalėjimų departamentas, naktį į sekmadienį, 00.25 val., nuteistasis T. J. pro atsidarytą langą pašalino grotų strypą ir bandė nusileisti iš ketvirto pastato aukšto, tačiau buvo sulaikytas.

Dėl šio įvykio pradėtas ne tik ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bausmę už pasikėsinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos, bet ir tarnybinis patikrinimas dėl tąnakt budėjusių šios įstaigos pareigūnų veiksmų.

Portalui kauno.diena.lt pavyko papildomai išsiaiškinti, kad tokiu pavojingu būdu į laisvę bandė pabėgti nepilnametis, gimęs 2003 metais, atliekantis laisvės atėmimo bausmę už vagystes ir svetimo turto sunaikinimą, kuri baigiasi 2022-ųjų antroje pusėje, tačiau bėgliui gresia dar vienas teistumas – byloje, kuri dar neišnagrinėta teisme.

Ištrūkti į laisvę sumanęs septyniolikmetis rizikavo gyvybe. Dalį grotų strypo įpjovęs, kaip įtariama, su medvaržčiu, o likusią nulaužęs, jis sugebėjo išlįsti per pasidarytą tarpą, nes yra smulkaus sudėjimo. O po to nusileido iš ketvirtojo aukšto, kur buvo jo gyvenamoji patalpa, virve, pasidaryta iš paklodžių. Šiuo tikslu panaudota ir kartu su juo vienoje patalpoje buvusio kito nuteistojo, kuris bėgti nepanoro, paklodė.

Bandymą pabėgti pataisos namų budėtojai užfiksavo per vaizdo stebėjimo kamerą. Septyniolikmetis buvo sulaikytas jau vidiniame šios įkalinimo įstaigos kieme. Jam buvo telikę įveikti aukštą pataisos namų tvorą, kas mažai buvo tikėtina.

Sulaikytasis teigia, kad ištrūkęs į laisvę būtų ėjęs į parduotuvę. Tai, kas įvyko, jis bando pateikti kaip nuotykį. „Žinau, kad už pasikėsinimą pabėgti teismai daugiau kaip pusės metų prie skirtos bausmės neprideda. Taigi, niekuo nerizikavau“, – po sulaikymo pareigūnams pasakojo septyniolikmetis.

Pastarąjį kartą iš šios įkalinimo įstaigos buvo pabėgta prieš maždaug penkerius metus. Tada pro kontrolės punktą, jaunai budėtojai iš jaudulio nuspaudus ne tą mygtuką, kurį norėjo, o atidarantį vartus į laisvę, buvo pabėgę trys nuteistieji, kurie buvo išgaudyti per porą dienų.

Britų aplinkos sekretorius George'as Eustice'as (Džordžas Justisas) sakė, kad dėl klimato kaitos ekstremalūs meteorologiniai įvykiai dažnėja, bet neigė, kad vyriausybė yra jiems nepasirengusi.

„Niekada negalėsime apsaugoti visų iki vieno namų ūkių – vien dėl klimato kaitos pobūdžio ir fakto, kad šie meteorologiniai įvykiai darosi ekstremalesni, – bet padarėme viską, ką galime su reikšminga pinigų suma“, – sakė jis.

Penki „griežti“ perspėjimai dėl potvynių paskelbti Vusteršyro, Herefordšyro ir Šropšyro grafystėse.

Kai kurių Velso ir Vakarų Anglijos dalių gyventojai pirmadienį tvarkėsi po audros, per kurią buvo užlieta kelių, geležinkelių, namų ir įstaigų.

Audra savaitgalį atnešė daugiau kaip 145 km/val. stiprumo vėjus ir iki 150 mm lietaus kai kuriose JK dalyse.

Meteorologai paskelbė, kad upių Anglijos šiaurėje vandens lygis piko dar nepasiekė. Jorko mieste pareigūnai krovė daugiau kaip 4 tūkst. smėlio maišų, Uzo upės vandeniui toliau kylant. Piko laukiama antradienį.

Kitoje Šiaurės jūros pusėje, Šiaurės Europos ir Baltijos regiono šalyse, dėl stipraus vėjo ir smarkaus lietaus kilo potvynių, buvo uždaryta kelių, kai kur dingo elektra.

Norvegijoje dėl smarkaus vėjo ir lietaus pirmadienį buvo uždaryti keli keliai, o pietvakariniame Danijos Koldingo mieste ir jo apylinkėse kilo potvynis.

Pagalbos tarnybos prie Koldingo fiordo rytinėje Jutlandijos pusiasalio dalyje įsikūrusiame mieste iš namų rūsių pumpuoja vandenį ir smėlio maišais bando sulaikyti vandenį.

Kaip pranešė BNS redakcija Estijoje, šioje šalyje apie 1,2 tūkst. namų ūkių liko be elektros.

Savaitgalį prasidėjusi audra „Dennis“ Europoje sujaukė susisiekimą. Pranešama, kad ji gali padaryti daugiau žalos nei ankstesnį savaitgalį siautusi audra „Ciara“.

Apie nukentėjusiuosius nuo audros „Dennis“ Skandinavijos ir Baltijos šalyse nepranešama. Kaip skelbta anksčiau, JK audra pareikalavo trijų gyvybių.

Grand Sinto meras pernai gruodį atvėrė vienos sporto salės duris migrantų šeimoms, ieškojusioms prieglobsčio nuo šalčio.

Nuo to laiko tas sausakimšas pastatas ir jo apylinkės virto laikinąja stovykla. Aplinkui įrengtose palapinėse nakvojo apie 800 Didžiąją Britaniją norinčių pasiekti žmonių, o pačioje salėje – dar 170 migrantų, daugiausia Irako kurdų.

Antradienio iškeldinimo operacija prasidėjo prieš 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku.

Vieni keliaujantys jaunuoliai pirmi įlipo į autobusus, kurie nugabens juos į regione esančius centrus, kur jie galės pasiprašyti prieglobsčio. Šeimas planuojama perkelti vėliau.

Į Šiaurės Prancūziją jau ilgą laiką plūsta žmonės, siekiantys neteisėtai pateikti į Britaniją dešimtimis tūkstančių sunkvežimių ir automobilių, kasdien keliaujančių tarp abiejų šalių.

Grand Sinto apylinkės jau daugelį metų pritraukia daug Irako kurdų. Pastaraisiais metais jų stovyklos buvo likviduojamos jau kelis kartus.

Tame regione esančio Lilio teismas rugsėjo 4 dieną nurodė uždaryti sporto salę, atsižvelgęs į vietos valdžios ir gyventojų skundus dėl smurto, šiukšlinimo ir kartu su migrantais atvykstančių žmonių kontrabandininkų.

Prancūzų valdžia stengiasi neleisti migrantams įrenginėti stovyklas. Tokios politikos laikomasi nuo 2016 metų, kai buvo sugriauta „Džiunglėmis“ praminta liūdnai pagarsėjusi nelegali stovykla, išdygusi netoli Kalė uostamiesčio, kur per migrantų antplūdžio piką atvyko 10 tūkst. žmonių.

Scanpix nuotr.

Tačiau nevyriausybinės organizacijos kritikuoja policijos taktiką.

Gruodį šalies žmogaus teisių komisaras pasmerkė „ekstremalų skurdą“, nuo kurio kenčia žmonės, stovyklaujantys ar miegantys po rajono tiltais.

Ombudsmenas Jacques'as Toubonas (Žakas Tubonas) apkaltino valdžią „mėginant paversti (migrantus) nepastebimais“ nuolat likviduojant jų stovyklas ir nesiūlant jokių realių alternatyvų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) žadėjo paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą tikrais pabėgėliais pripažintiems žmonėms, bet tuo pat metu ir pagreitinti vadinamųjų ekonominių migrantų deportavimo procedūrą.

Minėti produktai yra pristatomi kaip efektyvūs vaistai, kuriuose yra natrio chlorido, kalcio hipochlorido ar chloro dioksido. Skirtingose užsienio interneto svetainėse jie yra pristatomi skirtingais pavadinimais: „Miracle Mineral Solution“, „Miracle Mineral Supplement“, „Clorine Dioxide Solution“, MMS, MMS2, WPS (Water Purification Solution) ir pan. VVKT atkreipia dėmesį, kad nė vienas jų nėra registruotas nei Bendrijos, nei Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre.

Specialistai įspėja, kad šie produktai sukelia įvairias nepageidaujamas reakcijas, dažniausios jų – nuolatinis vėmimas, dehidratacija, stiprūs pilvo ir gerklės skausmai. Taip pat yra žinomi keli atvejai, kai preparatus vartojusiems žmonėms buvo nustatyta metemoglobinemija (liga, kai kraujyje susidaro pernelyg daug pakitusios formos hemoglobino, todėl deguonis negali būti veiksmingai išnešiotas po organizmą), visiškas šlapimo neišskyrimas bei tam tikra mažakraujystės, kuri yra susijusi su nenormaliu raudonųjų kraujo kūnelių irimu kraujagyslėse ar kitose kūno dalyse, forma.

VVKT ir PSO ragina žmones būti budrius, nerizikuoti savo sveikata ir nepirkti neaiškios kilmės produktų, pristatomų kaip neva efektyvūs vaistai ir juolab žadančių per trumpą laiką išgydyti itin sudėtingas ligas.

Gydytojų toksikologų, vaistininkų, kitų sveikatos priežiūros specialistų prašoma dalintis šia informacija su savo pacientais ir tokiu būdu prisidėti prie visuomenės saugumo. O įgaliotas institucijas PSO ragina veikti operatyviai ir atitinkamai reaguoti į situaciją, kai sužinoma apie tokius preparatus platinančias interneto svetaines.

Per pastaruosius penkerius metus vien dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet dėl šios priežasties gyvenamieji namai degė daugiau nei 900 kartų.

„Patalpose, kuriose kūrenamos krosnys, dujiniai šildymo katilai ar naudojamos nesaugios dujinės viryklės, kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Smalkių gali atsirasti, kai krosnyje dega malkos ir nėra geros ventiliacijos, per anksti uždaroma dūmtraukio sklendė. Taip pat, kai namuose – nevalyti dūmtraukiai ar apgriuvusios ir netvarkingos krosnys. Ugniagesiams tenka gelbėti ir dėl dujinių katilų smalkėmis apsinuodijusius gyventojus. Neretai žmonės, įsirengę naują vandens ar patalpų šildymo dujinį katilą, net nepagalvoja apie smalkių grėsmę. Jomis apsinuodijama ir naujos statybos butuose, kuriuose įrengta moderni šildymo dujomis sistema“, – kalbėjo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Pasak  jo, smalkės yra labai klastingos ir pavojingos,  jos – bespalvės, beskonės ir bekvapės, todėl žmonės jų negali nei užuosti, nei pamatyti. „Apsinuodijimo jomis pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir laiko, kiek žmogus praleidžia patalpoje. Jei smalkių koncentracija ore didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys, jis gali netekti sąmonės. Dėl to gaisruose žuvę žmonės dažnai randami lovose, nepabudę iš miego“, –  kalbėjo PAGD atstovas.

Gyvybiškai svarbi kiekviena minutė

Ugniagesių gelbėtojų atstovui antrino ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras: „Kai patalpa prisipildo smalkėmis, arba kitaip – anglies monoksidu, žmonės nepajaučia. Tuo tarpu įkvėptos šios pavojingos dujos per kelias minutes sutrikdo žmogaus audinių aprūpinimą deguonimi ir pažeidžia deguonies badui jautriausią organą – smegenis, vėliau – širdies raumenį, inkstus, kepenis ir kitus organus“.

Visiškai nevėdinamoje patalpoje, prisipildžiusioje smalkių, užtenka praleisti vos 10 minučių ir pasekmės jau gali būti negrįžtamos.

Jo teigimu, pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas,  mieguistumas, sąmonės netekimas. Pasak gydytojo, kiekviena smalkių užterštoje patalpoje praleista minutė yra grėsminga gyvybei. „Iš tiesų, visiškai nevėdinamoje patalpoje, prisipildžiusioje smalkių, užtenka praleisti vos 10 minučių ir pasekmės jau gali būti negrįžtamos. Prasideda traukuliai, gali ištikti koma, smegenyse prasideda negrįžtami procesai“, – apie laiko svarbą įspėja R. Badaras.

Kalbėdamas apie apsinuodijusius pacientus, gydytojas pažymi, kad jų istorijos – lyg iš klaidingo vadovėlio: nevalytas, netvarkingas dūmtraukis, netvarkingos sklendės, kurios užstumiamos per anksti, ugniai dar nebaigus rusenti.

„Pats pikas, kai skyriuje apsinuodijusius smalkėmis skyriuje skaičiuojame dešimtimis – spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiai. Tai yra laikas, kuomet nuosavi namai pradedami šildyti krosnimis. Tiesa, šie metai dėl gražaus rudens kitokie – apsinuodijimo smalkėmis atvejus pradėjome fiksuoti vėliau“, – šio rudens pacientų statistika džiaugiasi RVUL Toksikologijos centro vadovas. 

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras taip pat sako, kad ne mažiau nei kūrenimas krosnimis yra pavojingas ir šildymasis buitiniais dujiniais katilais. „Pastaraisiais metais išryškėjo nauja pavojinga tendencija – daugėja asmenų, apsinuodijusių smalkėmis iš buitinių dujinių katilų. Šių plačiai naudojamų buitinių prietaisų potencialų pavojų apibūdina faktas, kad kai kurios šalys neleidžia pradėti eksploatuoti dujinių katilų patalpose, kuriose neįrengti smalkių detektoriai“, – priduria R. Badaras.

Tikrinti dūmtraukius ir krosnis – būtina

Pasak PAGD atstovo  A. Gudžiausko, norint išvengti nelaimių, prieš pradedant kūrenimą būtina patikrinti krosnis ir židinius, įvertinti ventiliacinės sistemos efektyvumą. „Gaisrų gyvenamuosiuose namuose riziką galima būtų sumažinti, jeigu krosnys būtų patikrintos, o dūmtraukiai išvalyti dar prieš kūrenimo sezoną. Vėliau juos reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius“, – primena A.Gudžiauskas.

Priešgaisrinės saugos ekspertas išskyrė svarbiausius dalykus, kurie žmones galėtų apsaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis ar net mirties atvejų.

5 svarbiausios taisyklės, padėsiančios išvengti smalkių pavojaus

1.Svarbu nepamiršti, kad krosnies sklendę visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, jog ugnis jau baigė rusenti.

2.Draudžiama šildyti patalpas dujinėmis viryklėmis ir orkaitėmis.

3.Patalpose, kuriose yra šildymo prietaisai, būtina užtikrinti gerą ventiliaciją.

4.Rekomenduojama įsigyti smalkių – anglies monoksido – detektorių. Šie detektoriai paprastai yra įrengiami ant sienos, patalpoje, kurioje yra šildymo prietaisas. Jei toje erdvėje padidėja smalkių koncentracija, jie siunčia garsinį signalą.

5.Smalkėmis apsinuodijusį asmenį reikia išnešti į gryną orą, atsagstyti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jei kvėpavimas sutrikęs arba asmuo nustoja kvėpuoti, būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Šeštadienio popietę Zoknius sukrėtė skaudi nelaimė. Kai trylikametė, kirsdama geležinkelyje įrengtą pėsčiųjų perėją galimai nepastabėjo artėjančio traukinio buvo mirtinai traumuota. Tiriama, ar šios nelaimės priežastimi negalėjo tapti neatsargus elgesys naudojantis mobiliuoju telefonu.

Tačiau jau pirmadienį lygiai toje pačioje pėsčiųjų perėjoje keleivinio traukinio vaizdo registratorius užfiksavo kraują stingdantį vaizdą. Gyventojas, panašu, tyčia ir demonstratyviai stojęs prieš traukinį, vos per keletą sekundžių nepakartojo šiurpaus šeštadienio įvykio.

Netoliese matyti dar du šį šiurpų spektaklį stebėję asmenys. Greta jų, galima įžvelgti, stovi vaizdo kamera.

Mašinisto liudijimu, savo gyvybę prieš traukinį pastatęs gyventojas iš tolo ėmė mojuoti, siųsti ženklus, tačiau nuo bėgių nesitraukė, o traukiniui priartėjus vos per keletą metrų, žengė į šalikelę.

Keleivinis traukinys net ir iš anksto panaudojus staigų stabdymą, sustojo tik už kelių šimtų metrų. Traukinio mašinistas taip pat iš anksto panaudojo perspėjamąjį garsinį signalą, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad iš anksto išvengti susidūrimo nebuvo pagrindinis šio gyventojo tikslas.

Keleivinis traukinys dėl staigaus stabdymo vėlavo keletą minučių, tačiau šįkart kitų nuostolių pavyko išvengti.

„Lietuvos geležinkeliai“ primena, kad prieš artinantis prie geležinkelio būtina prisiminti svarbiausią taisyklę – nieko svarbesnio už savo ir artimųjų gyvybę mes neturime.

2016 metais per 5 mėnesius laikotarpį geležinkelyje žuvo 11 pašalinių asmenų, pernai – 4, šiemet – 2. Šiemet galimai abi žūtis lėmė įprotis naudotis mobiliuoju telefonu einant per bėgius ar šalia jų.

Juk kirsdami automagistralę aklai nepasikliautume likimu, „nesulįstume“ į telefoną ir nesidairydami nenertume per judrią gatvę, o geležinkelio atkarpose pavojus ne ką mažesnis.

„Pavasario atodrėkio metu ledas darosi ypač netvirtas, korėja. Tad kol nuo vandens telkinių jis dar nenutirpo, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą prašo gyventojų, ypač žvejų, ant jo nelipti ir įspėti to nedaryti aplinkinių“, – rašoma penktadienį išplatintame departamento pranešime.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau atliko 113 gelbėjimo darbų vandenyje, iš jų 28 vyko ant ledo. Ištraukta 13 skenduolių, išgelbėta 10 žmonių.

Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad žvejai ir kiti gyventojai nepaiso pavojaus, kylančio ant ledo orui šylant.

Šią savaitę Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos Onuškio ugniagesiai Grendavės kaime, Vilkokšnio ežere, gelbėjo už 400 metrų nuo kranto įlūžusį vyrą.

„Žmogus, pasirodo, per ežerą trumpino kelią namo ir įlūžo, – sakė Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Kęstutis Kirsnauskas. – Nors vandens toje vietoje tebuvo iki juosmens, vyras pats nebegalėjo išlipti. Ugniagesiai jį ištraukė su gelbėjimo virve ir ratu.“

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip septyni centimetrai: tik toks ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių.

Įlūžus reikėtų bandyti užlipti ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas, pasistengti kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis, reikia šliaužti kuo toliau nuo eketės į kranto pusę.

Gelbėjant skęstantįjį reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, šliaužiant, plačiai ištiesus rankas. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 metrų nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus, drabužius.

Nuo naujų metų dėl neatsargaus elgesio vandens telkiniuose Lietuvoje nuskendo 6 žmonės. Du iš jų žuvo, įlūžus ledui.

Pareigūnai perspėja, kad ledas laikomas tvirtu ir išlaikančiu žmogų, jeigu jo storis siekia daugiau nei 7 centimetrus. Grupė žmonių ant ledo turėtų lipti tik tuomet, jei jo storis nemažesnis kaip 12 centimetrų.

Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur matosi įšalusios medžių šakos, nendrės. Nesaugios ir tos ledo vietos, kur įteka upeliai, matosi balos.

Specialistai primena, kad poledinės žūklės mėgėjai privalo turėti specialius smaigus, kurie padėtų išlipti ledui įlūžus, gelbėjimosi liemenę bei virvę su svareliais.

Neišvengus nelaimės ir įlūžus į ledą patariama ropštis ant ledo paviršiaus plačiai ištiesus rankas. Atsistoti galima tik pasiekus krantą.

Pastebėjus įlūžusį asmenį svarbu kuo skubiau kviesti pagalbą ir atsargiai prisiartinus prie eketės jam ištiesti pagalį, lentą ar kitą daiktą, į kurį būtų patogu įsikibti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė BNS sakė, kad trečiadienį gyvsidabrio koncentracija tame bute leistiną viršijo tris kartus. Pirminė demerkurizacija buvo atlikta, tačiau gyventojai buvo rekomenduota laikinai jame negyventi.

„Šitas butas dar yra užterštas“ , – BNS sakė A.Razmienė.

Pirminiais duomenimis, iš užsienio su dukra į butą R.Jankausko gatvėje grįžusi 43 metų moteris rado išpiltą gyvsidabrį. Pavojingo sveikatai metalo rasta ir virtuvėje, ir patalynėje, taip pat ant darbinio stalo.

Buto savininkė parašė pareiškimą policijai dėl įvykio. Ji nurodė, kad buto raktus turėjo jos buvęs draugas ir įtaria, kad jis galėjo išpilti gyvsidabrį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius BNS sakė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnį, kuris numato atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ketvirtadienį daugiabučiame name apsilankę specialistai patikrino kitus butus, laiptinę, rūsius, tačiau ten gyvsidabrio neaptiko. Ugniagesiai gelbėtojai užsandarino buto, kuriame rasta gyvsidabrio, ventiliacines angas.

Gyvsidabris yra nuodingas žmogaus sveikatai. Patekęs į organizmą, jis kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse, kauluose ir trikdo jų funkcijas.

Pagal sinoptikų prognozes, jau ateinančią savaitę į Vilnių  sugrįš šiltesni orai. Vilniaus miesto savivaldybė skatina gyventojus būti budresnius ir pasisaugoti tirpstančio sniego nuošliaužų bei varveklių.

Pastatų savininkai, namų bendrijos arba administruojančios įmonės privalo nedelsdami pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu: nukasti sniegą tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingos nuošliaužos bei nudaužyti varveklius.

Prieš atliekant darbus, pavojingas vietas būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis, kad darbai vyktų saugiai. Labai aukštai kabančių varveklių gyventojams patiems  šalinti nerekomenduojama, nes tokiems darbams reikia specialios  technikos.