Šiųmetėje festivalio programoje – retai Lietuvoje skambančių operų premjeros, lietuvių autorių kūrinių gausa, dvi naujos istorinės erdvės, lietuviškų šaknų turinčios pasaulinės džiazo žvaigždės Nicole’ės Zuraitis pasirodymas ir išskirtinis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Edgaro Montvido rečitalis.

Muzika vienuolyno kieme

Gegužės 31 d. festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru.

S. Connolly, praeitą vasarą dėl ligos turėjusi atšaukti savo koncertą, šiais metais festivalio publikai atliks vieną savo mėgstamiausių kūrinių – Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“. Koncertą orkestras pradės išskirtiniu kūriniu – koncertine H. Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“. Programoje taip pat skambės įstabiai harmoninga Maurice’o Ravelio siuita Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chloja“.

Pažaislio vienuolyno kieme vyks keturi didieji koncertai, kuriuose, be publikai įprasto operos žanro, skambės ir džiazas. Pažaislio vienuolyno kiemas – lankomiausia ir labiausiai festivalio gerbėjų pamėgta erdvė, todėl, pasak festivalio direktorės Giedrės Mikaitienės, koncertų joje daugėja, neapsiribojama tik pradedamuoju ir baigiamuoju.

„Birželio 28 d. „Grammy“ laureatės N. Zuraitis kartu su Kauno bigbendu ir Vytautu Grubliausku paruošta džiazo programa iškris iš vienuolyno kieme vyraujančio operos kūrinių ir simfoninės muzikos konteksto ir į bendrai festivalio panoramai suteiks įdomią muzikinę intrigą“, – sako G. Mikaitienė.

Viešnia: N. Zuraitis kartu su Kauno bigbendu ir V. Grubliausku pristatys džiazo programą. M. Baker nuotr.

Retai skambantys kūriniai

Festivalio meno vadovas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Edgaras Montvidas pastebi kasmet augantį festivalio publikos susidomėjimą Lietuvoje retai skambančiomis operomis ir žada naujų įsimintinų pažinčių su dviem kūriniais: „Šių metų festivalyje laukia premjera Lietuvoje – jautriausio prancūzų melodisto Jules’io Massenet vienaveiksmė opera „Teresė“, o baigiamajame koncerte skambės kompozitoriaus Laimučio Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera.“

Birželio 26 d. LNOBT orkestras ir vyrų choras, diriguojami maestro Ričardo Šumilos, suteiks publikai išskirtinę progą pirmą kartą Lietuvoje išgirsti retai skambančią J. Massenet operą „Teresė“. Savo siužetu ir nuostabia muzika intriguojančiame kūrinyje pagrindines partijas dainuos mecosopranas Justina Gringytė, tenoras E. Montvidas ir bosas Tadas Girininkas.

Rugpjūčio 25 d. festivalio baigiamuoju akordu taps kompozitoriaus L. Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Operos koncertiniam atlikimui susiburs maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir publikai gerai pažįstami solistai: Jeronimas Milius (vokalas), Egidijus Bavikinas (tenoras), Ona Kolobovaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Steponas Zonys (baritonas).

Koncertai filharmonijoje

Kauno valstybinės filharmonijos salėje numatoma išskirtinių koncertų gausi programa, kurioje – viena premjera ir trys ryškūs užsienio atlikėjų debiutai. Pasak E. Montvido, šiųmetis festivalis kaip niekad turtingas ir lietuvių autorių kūrinių, kurių dalį bus galima išgirsti filharmonijos salėje.

Birželio 4 d., minėdamas savo 25 metų kūrybinės veiklos scenoje sukaktį, tenoras E. Montvidas surengs kamerinės muzikos koncertą. Jame laukia garsios lietuvių kompozitorės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Žibuoklės Martinaitytės specialiai šiam rečitaliui rašomo vokalinio ciklo premjera. Koncerte, kurio programoje – Roberto Schumanno vokalinis ciklas „Poeto meilė“, Richardo Strausso dainos ir kt., skambins į Pažaislio festivalį jau trečią kartą sugrįšiantis britų pianistas Simonas Lepperis.

Birželio pradžioje jauniausiems festivalio klausytojams fantastinę Vienaragio istoriją atskleis lietuvių autorių sukurta šiuolaikinės klasikinės muzikos pasaka „Vienaragio mįslė“. Muzikinės istorijos libretą sukūrė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė ir Jolanta Vaišvilienė, muziką – kompozitorė Diana Čemerytė.

Birželį filharmonijoje lauks du ypatingi fortepijoninės muzikos koncertai. Pirmą kartą Lietuvoje jaunas, bet pasauliniu mastu jau spėjęs išgarsėti turkų pianistas Canas Çakmuras meistriškai prakalbins Franzo Schuberto, Roberto Schumanno ir Fryderyko Chopino sukurtą muziką. Paskutinę birželio mėnesio dieną publikos lauks unikali galimybė vienoje scenoje išvysti keturis Geniušus – Petrą, Anną, Luką ir Julių. Garsieji muzikai atliks kompoziciją keturiems fortepijonams „Canto Ostinato“, sukurtą žymaus olandų kompozitoriaus Simeono ten Holto.

Liepą filharmonijoje taip pat lauks du itin ryškūs užsienio atlikėjų debiutai. Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos Belgijos kamerinis orkestras CASCO PHIL. Novatoriškas ir drąsus kolektyvas, užsitarnavęs tvirtą reputaciją tiek klasikinės muzikos, tiek eksperimentinių tarpžanrinių projektų srityje, festivalio publikai programą pristatys kartu su viena universaliausių ir ryškiausių Estijos pianisčių Irina Zahharenkova.

Liepos 26 d. vienintelį koncertą Lietuvoje surengs jauna poetiškojo džiazo kūrėja, Šveicarijos ir Albanijos dainininkė Elina Duni kartu su kylančia Londono šiuolaikinio džiazo scenos žvaigžde gitaristu Robu Luftu. Koncerto programoje – autorinės dainos iš albumų „Lost Ships“ ir „A Time to Remember“.

Rugpjūčio 4 d. filharmonijos salėje vieno žinomiausių šiandieninės Lietuvos baritonų Eugenijaus Chrebtovo ir lietuviškosios kultūros ambasadorės Vokietijoje, pianistės, vokalo korepetitorės ir muzikologės Ramintos Lampsatytės programoje „Riterių dainos“ atgims amžina kaip pasaulis legenda apie kilniuosius riterius. Koncerto programoje skambės įvairių autorių muzikiniai apmąstymai apie keistąjį riterį Don Kichotą – legendiniai Maurice’o. Ravelio, Jacques‘o Iberto vokaliniai ciklai ir ištraukos iš Mitcho Leigho miuziklo „Žmogus iš La Mančos“.

Koncertus surengsime UNESCO pasaulio paveldu tapusiame Kauno modernizmo architektūros objekte – Lietuvos banko Kauno rūmų pastate ir XVII a. menančiame Žemosios Panemunės dvare.

Naujos bičiulystės

„Pažaislio muzikos festivalio vienas skiriamųjų bruožų – koncertai išskirtinėse ir istorinę reikšmę turinčiose erdvėse. Kasmet ieškome galimybių į programą įtraukti naujų, tad šią vasarą pirmą kartą koncertus surengsime UNESCO pasaulio paveldu tapusiame, Kauno modernizmo architektūros objekte – Lietuvos banko Kauno rūmų pastate ir XVII a. menančiame Žemosios Panemunės dvare“, – naujas festivalio erdves pristato E. Montvidas.

Liepos 19 d. Lietuvos banko erdvėse į muzikos meditaciją pakvies vokalinis ansamblis „Duodeco“. 2019 m. suburtas kolektyvas vienija aštuonis muzikos profesionalus. Jie festivalio publikai pristatys naują ansamblio muzikinę programą „More Sweet Than My Refrain“, kviečiančią klausytojus į nežinomų garsų ir emocijų pasaulį, į kurį  įtraukiami įvairių kultūrų, skirtingų šalių skambesiai.

Rugpjūčio antrąjį sekmadienį festivalis nusikels į didingą, beveik 400 metų istoriją menantį Žemosios Panemunės dvarą, kur kvies pažinti bundančias istorijos paslaptis. Išskirtinę vietą, kurioje susitinka istorija ir natūralus gamtos grožis, užlies kerintys VDU kamerinio orkestro, solistų Gabrielės Bukinės, Jorio Rubinovo ir dirigento Vytauto Lukočiaus atliekamos muzikos garsais.

Tačiau publikai naujiena bus ne tik koncertas šioje erdvėje, bet ir Pažaislio muzikos festivalio partnerio – gurmaniškų sūrių krautuvėlės „Vieno prancūzo sandėliukas“ paruošta speciali programa. Kaip teigia G. Mikaitienė, maloni pažintis su šios krautuvėlės šeimininkais Aušra ir Hugues atvedė prie idėjos pasiūlyti publikai atvykti prieš koncertą į pikniką „Pietūs ant žolės“. Pikniko metu bus galimybė daugiau sužinoti apie Žemosios Panemunės dvaro istoriją, Lietuvos dvarų kultūros tradicijas ir pasimėgauti gurmaniškomis vaišėmis iš „Vieno prancūzo sandėliuko“ ir prancūziškos kepyklėlės „La Petite Patisserie“.

Naujų festivalio koncertų erdvių sąraše šiemet atsiranda ir BLC verslo centro stogo terasa, kurioje lauks muzikinis piknikas „Pasimatymas ant stogo“. Muzikinę programą pristatys 2019 m. susikūręs tarptautinis duetas „Piano Phase Project“. Jo narės – pianistės Monika Lozinskienė ir Anna Szałucka (Lenkija, Didžioji Britanija) – fortepijoninę muziką siekia pristatyti inovatyviai, klasikinės muzikos kūrinius konceptualiai jungiant su kitomis meno formomis. Menininkės savo pirmuosius kūrybos darbus – muzikines instaliacijas „Summertime“ ir „Piano Phase“ pristatė MO muziejuje 2021 ir 2022 m. Pianisčių pasirodymai visada būna kupini geros nuotaikos, atviro bendravimo su publika ir spalvingų muzikinių interpretacijų, kuriuos Kauno publikai papildys „Vieno prancūzo sandėliuko“ kuriama gurmaniška patirtis.

Premjera: ansamblio „Duodeco“ dėka istorinėse Lietuvos banko erdvėse suskambės muzika. Ansamblio „Duodeco“ asmeninio archyvo nuotr.

Šią vasarą festivalis po pertraukos vėl sugrįš į VDU Botanikos sodą su kubiečių a cappella grupe „Vocal Sampling“. Koncerto programoje skambės neatskiriama kubietiškos muzikos tradicijų dalimi tapusios grupės kompozicijos, Kubos ir Lotynų Amerikos klasikos, tokios kaip „Buena Vista Social Club“ ir kt. atgarsiai, ir didieji tarptautinės populiariosios muzikos hitai.

Jubiliejiniai koncertai

Festivalis pagerbs bent trijų iškilių muzikų jubiliejus. Liepos 14 d. Kauno valstybinės filharmonijos salėje skambės kompozitoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vidmanto Bartulio oratorija „Nelaimėlis Jobas“. Šiemet V. Bartuliui būtų sukakę 70 metų. Šiai menininko sukakčiai paminėti pasirinktas vienas jo monumentaliausių opusų, kuris pelnė V. Bartuliui Lietuvos kompozitorių sąjungos prizą už geriausią orkestrinį kūrinį ir Metų kompozitoriaus vardą.

Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje klausytojų lauks didelis koncertas, skirtas Giacomo Puccini 100-osioms mirties metinėms paminėti. Gražiausias arijas, duetus, chorines scenas ir instrumentinius numerius iš kompozitoriaus operų atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, dainuos balsingasis Kauno valstybinis choras, pripažinta Lietuvos operos solistė Viktorija Miškūnaitė, itin sparčiai karjeros laiptais kopiantis ir muzikos kritikų liaupsinamas Karolis Kašiuba, kuriems diriguos Constantine’as Orbelianas.

Tradiciškai kamerinės muzikos koncertai lauks ir festivalio publikos pamėgtoje Senojoje Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnytėlėje, kurioje pasirodys ansambliai „Paleasis“, „Trio Agora“, o rugpjūčio 17 d. į koncertą „80 minučių: Giedrius Kuprevičius ir draugai“ pakvies šiemet 80 metų jubiliejų švenčiantis kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Tai ketvirtas didysis artėjančio XXIX Pažaislio muzikos festivalio koncertas. Pažaislio vienuolyno kieme publika įpratusi girdėti operos žanro koncertus, tad šis džiazo vakaras neabejotinai įneš naujos muzikinės patirties.

„Pažaislio vienuolyno kiemas yra lankomiausia ir labiausiai festivalio gerbėjų pamėgta erdvė, todėl čia organizuojame vis daugiau koncertų, neapsiribodami tik pradedamuoju ir baigiamuoju. Šią vasarą vienuolyno kieme pristatysime 3 koncertus, kurių programose vyrauja operos kūriniai bei simfoninė muzika, tad  N. Zuraitis kartu su Kauno bigbendu ir V. Grubliausku paruošta džiazo programa į bendrą festivalio panoramą įneš įdomią muzikinę intrigą, kurios mes taip pat nekantriai laukiame“, –  apie koncertinių programų plėtrą ir artėjantį renginį sakė Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Charizmatiškoji N. Zuraitis yra talentinga pianistė, tris solinius albumus išleidusi kompozitorė, pasaulinio garso grupės „Birdland Big Band“ vokalistė. Naujausias jos modernaus džiazo albumas „Hive Mind“, išleistas 2018 metais, laimėjo geriausio džiazo albumo tarptautinį apdovanojimą, o už jame esančią, drauge su vyru muzikantu Danu Pugachu sukurtą, savą garsiosios Dolly Parton dainos „Jolene“ versiją atlikėja buvo nominuota prestižiniuose „Grammy“ apdovanojimuose. N. Zuraitis yra daugybės džiazo konkursų laureatė, per savo muzikinę karjerą bendradarbiavusi su tokiais muzikantais kaip Cyrille Aimee, Thana Alexa, Dave‘as Strykeris, Tomas Chapinas, Omaras Hakimas, Melanie Safka, Helen Sung ir kt.

N. Zuraitis kartu su Kauno bigbendu ir V. Grubliausku paruošta džiazo programa į bendrą festivalio panoramą įneš įdomią muzikinę intrigą. Atlikėjų archyvo nuotr.

JAV gimusi N. Zuraitis lietuviška kilme šiandien gali didžiuotis dėl savo senelio Danieliaus Zuraičio, kuris su tėvais, Juozapu ir Ona, į JAV emigravo 1909 metais. Atlikėjai užaugus paaiškėjo tikroji jos prosenelių gimtinės palikimo priežastis – Danieliaus mama buvo Lietuvos žydė, todėl bėgdami nuo žydų persekiojimo Zuraičiai įsikūrė JAV. N. Zuraitis iki šiol palaiko ryšį su Lietuvos konsulatu Niujorke, dalyvauja įvairiuose jų ir JAV lietuvių organizuojamuose renginiuose.

Kauno bigbendas. Atlikėjų archyvo nuotr.

Drauge su N. Zuraitis koncertuosiantis Kauno bigbendas skaičiuoja ketvirtą savo veiklos dešimtmetį. Su kolektyvu bendradarbiauja geriausi Lietuvos džiazo instrumentalistai ir vokalistai bei svečiai iš užsienio ša-lių. Kauno bigbendas yra aktyvus Lietuvos muzikinio gyvenimo ir džiazo festivalių, originalių programų dalyvis, yra apkeliavęs daugumą Europos šalių. Propaguojantis platų muzikos stilių diapazoną – nuo džiazo klasikos iki šiuolaikinių džiazo kompozicijų – kiekvieną kartą ieško netikėtų jungčių, susiliejimo muzikoje su džiazo meistrais. Klausytojams tapo įsimintinos programos su smuiko virtuoze ir kompozitore Line Kruse (Danija), pianistu Peteriu Beetsu (Nyderlandai), dainininke Claire Martin (Jungtinė Karalystė), kylančia suomių žvaigžde Maja Mannila, teatrališka dainininke bei kompozicijų autore Hilde Louise Asbjørnsen (Norvegija), intelektualiuoju prancūzų džiazo dainininku Davidu Linxu ir pan.

Prie N. Zuraitis ir Kauno bigbendo prisijungs trimitininkas bei vokalistas Vytautas Grubliauskas, kurį su menininke sieja ilgametė bičiulystė. Lietuviškuoju Armstrongu vadinamas muzikas ketina žaismingai įsilieti į koncerto programą, sustiprindamas ir įkaitindamas atmosferą jam būdingais intonacijų vingiais ir ekspresyviomis viršūnėmis.

„Prieš penkioliką metų užsimezgė graži Kava de Tirenio ir Kauno draugystė. Jos rezultatus matėme renginių, susitikimų pavidalu, o šį kartą ji įprasminta paroda. Iki spalio pabaigos kauniečiai galės dar kartą atrasti mūsų miesto baroko perlu tituluojamą Pažaislį ir pažinti pietų Italijoje esantį miestą ir Švč. Trejybei skirtą abatiją“, – mintimis dalijosi vicemeras Mantas Jurgutis. 

Benediktinų Kava de Tirenio abatija, esanti Salerno rajone, dedikuota Švč. Trejybei. Abatiją įkūrė 1011 m. šv. Alferijus, priklausęs Salerno longobardų kunigaikščių šeimai. Ansamblyje, kuris 1867 m. paskelbtas nacionaliniu paminklu, saugomi vertingi istoriniai dokumentai. Tarp jų – viduramžių kodeksai, miniatiūros, pergamentai, knygos ir neįkainojamos meno vertybės.

Organizatorių nuotr.

Pasak meno ir architektūros tyrinėtojo prof. Lorenzo Santoro, tūkstantmetė Kava de Tirenio benediktinų Švč. Trejybės abatija – viena pagrindinių Pietų Italijoje. Įkurta 1011 m. šv. Alferijaus, kilusio iš Salerno langobardų kunigaikščių šeimos, ji nuo pat pradžių tapo labai svarbiu kultūriniu ir religiniu centru. Tarp įkūrėjo įpėdinių yra keturiolika šventųjų ir palaimintųjų. 

Tai – galinga vienuolių kongregacija, turėjusi šimtus jai pavaldžių bažnyčių ir vienuolynų visoje Pietų Italijoje.

Organizatorių nuotr.

Ant Kauno marių kranto iškilęs Pažaislio vienuolynas iš pradžių sumanytas kaip kamaldulių dvasingumo centras, ansamblis buvo pradėtas statyti 1664 m., o baigtas tik 1774 m. Dėl savo ypatingos architektūros, šešiakampio plano, turtingai puošto fasado ir vertingų freskų viduje tai yra vienas iš baroko perlų. Projekto autoriai – italų architektai Giovannis Battistas Fredianis, Pietro^,as ir Carlo^,as Puttinis.

„Daugiau kaip du tūkstančiai keturi šimtai kilometrų. Koks ryšys egzistuoja tarp Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios ansamblio Kaune ir Kava de Tirenio abatijos Pietų Italijoje? Klausimas, į kurį ir atsakys ši paroda. Abi abatijos išgyveno skaudžius istorinius įvykius, religinius disputus, tačiau išliko iki mūsų dienų. Jos – svarbios Italijos ir Lietuvos kultūros bei meno liudytojos“, –  teigė nuotraukų autorius Angelo^,as Tortorellas. 

Organizatorių nuotr.

Paroda „Abatijų dialogas“ – nuo 2008 m. susigiminiavusių Kava de Tirenio ir Kauno miestų artimo bendradarbiavimo išraiška.  

Abatijos viena nuo kitos nutolusios daugiau nei 2,4 tūkst. kilometrų, o miestus sieja daugelį metų trunkanti partnerystė. Kava de Tirenyje gyvena 50 tūkst., o Kaune – 300 tūkst. gyventojų. Per 15 draugystės metų vyko įvairūs kultūriniai ir ekonominiai mainai, sustiprinę Italijos ir Lietuvos ryšius. 

Prancūziška romantika

„Apgailestaujame, kad, likus keletui dienų iki planuoto damos S. Connolly koncerto, tenka pranešti žinią apie atlikėją užklupusią ligą. Nuoširdžiai linkime damai Sarah’ai sveikatos ir kuo greičiau įveikti negalavimus. Birželio 21 d., kai turėjo įvykti karališkojo mecosoprano koncertas, publikos lauks E. Montvido rengiamas prancūziškosios romantikos vakaras. Kviečiame nepraleisti labai retai pasitaikančios progos išgirsti vieno garsiausių Lietuvos operos solistų solinį koncertą, į kurį galios bilietai, įsigyti į damos S. Connolly koncertą“, – žinia apie festivalio programos pokyčius dalijosi Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Birželio 21 d. E. Montvidas išlaikys kolegės damos S. Connolly užduotą temą – prancūzų romantika. Kartu su Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jis atliks Ernesto Chaussono vokalinį ciklą „Meilės ir jūros poema“, skambės garsusis Maurice’o Ravelio „Bolero“ ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Keturių preliudų fortepijonui“ versijos simfoniniam orkestrui premjera.

Pasak E. Montvido, E. Chaussonas išsiskiria poetiškumu, regis, ne tik žodžiuose, bet ir garsų sąskambiuose išnyra menininką įkvėpę vaizdiniai: subtiliosios alyvos, jūros ir dangaus žydrynė, vėjo plaikstomi krentantys lapai ar mėnesiena, oras, pritvinkęs žiedų aromato. Iš tiesų tai simbolistinė kompozicija – garsinėmis ir gamtos vaizdų asociacijomis E. Chaussonas perteikia žmogaus pasaulį, jo jausmus ir išgyvenimus.

Vienas garsiausių Lietuvos operos solistų E. Montvidas koncertuoja daugelyje pagrindinių Europos ir JAV operos teatrų, festivalių ir koncertų salių: Londono „Covent Garden“, Miuncheno „Bayerische Staatsoper“, Berlyno „Komische Oper“, Anglijos, Škotijos nacionaliniuose, Hamburgo, Frankfurto, Amsterdamo, Oslo, Ženevos, Dresdeno, Leipcigo, Liono, Bordo operos teatruose, Santa Fė (JAV), Glaindborno (Anglija) ir Provanso Ekso (Prancūzija) festivaliuose. Lietuvos klausytojų mylimas atlikėjas yra apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, o 2023 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Pažaislio festivalio organizatoriai primena, kad klausytojai, kurie dėl pasikeitusio koncerto solisto norės grąžinti bilietus, galės tai padaryti bilietų įsigijimo vietose.

Karčios patirties žinia

Birželio 22 d. Rietavo kultūros centre skambės monumentali graikų kilmės Kanados kompozitoriaus Christos’o Hatzis’o kantata „Wormwood (Chornobyl)“. Černobylio katastrofos 20-mečiui sukurtą opusą atliks jungtinės puikių muzikantų pajėgos: Kauno valstybinis choras, baritonas Andrius Apšega, populiariosios muzikos atlikėjas Mantas Jankavičius, laikiną prieglobstį Lietuvoje radęs diskantas iš Ukrainos Kirilas Dernovyi, skaitovas Giedrius Prunskus ir Kauno fortepijoninis trio, kuriame groja pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė. Gausiam atlikėjų būriui diriguos Robertas Šervenikas.

Garsinėmis ir gamtos vaizdų asociacijomis E. Chaussonas perteikia žmogaus pasaulį, jo jausmus ir išgyvenimus.

Atominės energetikos grėsmė – nuolatos skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais neramiais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje girdime linksniuojant Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių elektrinių pavadinimus, prisimename prieš 37 metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Aktualumo niekada neprarasiančios kantatos „Wormwood (Chornobyl)“ dedikacija – atminti ir perspėti. Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės.

Paklaustas apie savo kūrybines inspiracijas Ch. Hatzis’as sako norįs savąja muzika debesyse atverti mažą plyšelį, pro kurį galėtų prasiskverbti jo skleidžiama šviesa. „Esu greičiau pasekėjas, o ne meistras, tad mano būties ir kūrybos modeliai ir patentai priklauso mano Mokytojui“, – kuklinasi kompozitorius.

Autorius prisimena kantatos „Wormwood (Chornobyl)“ atsiradimo aplinkybes: „Įprastai, prieš gimstant naujam kūriniui, manyje susivienija daugybė jėgų, kurios inspiruoja opuso idėją. Šiuo atveju atspirties tašku tapo prieš 20 metų įvykęs pokalbis su jaunu vienuoliu.“

Tai nutikę Atono kalne, vienuolių bendruomenėje Šiaurės Graikijoje. „Vienuolis užsiminė, kad Černobylio katastrofa buvo išpranašauta paskutinėje Naujojo Testamento knygoje „Apreiškimas Jonui“. Tuo metu šis teiginys man neturėjo konkrečios prasmės, kol, prieš pradėdamas kurti kantatą, paklausiau pažįstamo ukrainiečio, ar žodis „Černobylis“ reiškia ką nors konkretaus. Kai jis atsakė, kad tai reiškia – pelynas („Apreiškimo Jonui“ knygos „mirties žvaigždė“, kuri buvo nublokšta į žemę ir užnuodijo planetos vandenis, sukeldama daugybės žmonių mirtį), iš karto supratau, kad „Apreiškimo Jonui“ knygos ištraukos sudarys didžiąją dalį kūrinio teksto“, – anot autoriaus, keisto pavadinimo sutapimo tarp 2000 metų senumo knygos ir šiuolaikinio katastrofiško įvykio pakako, kad kūrybos procesas įsibėgėtų.

Kantatoje kompozitorius neapsiriboja vien „Apreiškimo Jonui“ tekstais, o papildo juos savais, visuotinį ir apokaliptinį aspektą nukreipiančiais į vidinį ir asmeninį požiūrį.

Ch. Hatzis’as sako kūriniu siekęs tyrinėti kitokias muzikines tradicijas, priešingas toms, kuriose biblinis tekstas buvo interpretuojamas praeityje ir kurios yra už jo paties muzikinio radaro ribų. Įvairios populiariosios muzikos idiomos, naudojamos kantatos muzikoje, užgimė iš noro susidoroti su šiuo čia ir dabar.

„Per daugelį muzikos kūrimo metų įsitikinau, kad dvasinė kelionė, kuri ir yra kompozicija, neturėtų būti racionaliai apgalvojama iš anksto. Ji privalo būti grindžiama dvasiniu pasitikėjimu ir tikėjimu, kad, kompozitoriui tapus dvasiniu kanalu, būtinai įvyks kažkas, kas padarys muziką vertingą kitiems. Kantatai „Wormwood (Chornobyl)“ nušvitimu tapo vaikas, vedantis devynių dalių (devyni – numerologinis Jėzaus Kristaus skaičius) procesiją į šviesią pabaigą paprasčiausios dainos pavidalu“, – apie paskutinę, diskanto atliekamą kūrinio dalį sako kompozitorius.

Kas? Koncertas "PASAULINĘ KLASIKOS ŽVAIGŽDĘ DAMĄ SARAH CONNOLLY KEIČIA EDGARAS MONTVIDAS".

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Birželio 21 d. 20 val.

Kas? Koncertas "C. HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS".

Kur? Rietavo kultūros centre.

Kada? birželio 22 d. 18 val.

„Dvidešimt aštuoniais Pažaislio vienuolyno varpo dūžiais pradėsime tiek pat vasarų skaičiuojantį Pažaislio muzikos festivalį. Nuo operos iki džiazo, nuo baroko iki flamenko šėlsmo, nuo pasaulinį pripažinimą pelniusių vardų iki į muzikos olimpą kopiančių jaunųjų atlikėjų, muzikos tiek mažiausioms ausytėms, tiek reikliems gurmanams – tokia turtinga šiųmečio festivalio programa!“ – atverti magiško muzikos pasaulio duris kviečia festivalio meno vadovas, Nacionalinės premijos laureatas Edgaras Montvidas.

„Lyatochynsky trio“ / asmeninio archyvo nuotr.

Pasak E. Montvido, festivalis taip pat skirs dėmesį Ukrainos kultūrai. Birželio mėnesį Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje ir Kauno valstybinėje filharmonijoje svečiai iš Ukrainos – „Lyatochynsky trio“ – pristatys Ukrainos ir Lietuvos kultūrų sąveikai skirtą programą, o pradedamajame koncerte pasirodys ukrainiečių solistai.

Edgaras Montvidas / P. Sinden nuotr.

„Visos mūsų komandos pastangos sutelktos į vieną tikslą – kurti meilę klasikinei muzikai, atsisakant šiam žanrui priskiriamų stereotipų. Stebime ir džiaugiamės gausėjančia ir jaunėjančia festivalio publika, tai mus įkvepia eiti į priekį, plėsti programos įvairovę. Šį sezoną pasitinkame atsinaujinę festivalio ženklą ir vizualinį stilių. Festivalio stiprybė – kokybiškos muzikos sklaida Lietuvoje, tad publika sulauks koncertų ir šiuose miestuose: Žiežmariuose, Šiauliuose, Rietave, Birštone, Dubingiuose. Tęsime prieš tris metus inicijuotą koncertų ciklą „Susitikimai muzikoje“, skirtą didinti klasikinės muzikos prieinamumą specialiuosius poreikius ir negalią turintiems klausytojams. Gegužės mėnesį įvyks pirmieji šio ciklo koncertai. Dar viena šių metų festivalio naujiena – prieš pradedamąjį ir baigiamąjį koncertus publikos ir muzikologės Jūratės Katinaitės pokalbiai apie muziką“ – naujienomis dalijasi festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Vienuolyno kieme – sicilietiškos operos, prancūziška romantika damos Sarah Connolly koncerte

Tradiciškai Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme publikos lauks pagrindiniai festivalio koncertai. Birželio 2 d. skambės ryškiausia verizmo srovės opera „Kaimo garbė“ – žinomiausias ir sėkmingiausias italų kompozitoriaus Pietro Mascagni kūrinys. Tragišką meilės istoriją iš XIX a. Sicilijos kaimo pasakojanti opera pasaulinėse scenose atliekama daugiau kaip 700 kartų per metus. Rugpjūčio 27 d. baigiamajame festivalio koncerte – pirmą kartą Lietuvoje bus atlikta lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“. Viduramžių Sicilija, tapusi operos veiksmo vieta, sujungia asketišką ankstyvosios krikščionybės atmosferą su spalvingu ir paslaptingu bizantiškosios kultūros pasauliu. Daugelis žinovų šią operą vadina didžiuliu atradimu ir nepakankamai įvertintu kūriniu.

L. Vansevičienės nuotr.

Operoje „Kaimo garbė“ pasirodys Pažaislio festivalyje debiutuojantys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras ir choras su tarptautine solistų komanda, diriguojant Ričardui Šumilai. Baigiamajame koncerte gerbėjai išvys festivalio senbuvius – Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą ir Kauno valstybinį chorą su kviestiniais solistais, diriguojamus maestro Gintaro Rinkevičiaus.

Birželio 21 d. Lietuvoje viešės baroko muzikos interpretacijomis garsėjanti dama S. Connolly (Jungtinė Karalystė). Vienu iš geriausių šiandienos pasaulio mecosopranų tituluojama dainininkė kartu su maestro G. Rinkevičiumi ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“, koncerte taip pat skambės garsusis Maurice‘o Ravelio „Bolero“ bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudų fortepijonui aranžuočių premjeros simfoniniam orkestrui.

Jaunimui – pasaka Obelynėje, jaunosios kartos menininkų debiutai festivalyje

Tėvo dieną festivalis grįš į magišką Tado Ivanausko Obelynės sodybą su Keistuolių teatru ir neįtikėtinomis anglų rašytojo Donaldo Bisseto istorijomis. Režisierius Aidas Giniotis su jaunaisiais Keistuolių teatro aktoriais pakvies į muzikinį spektaklį visai šeimai „HOP!“. Pagal penkias skirtingas rašytojo pasakas sudėliotas nuotaikingas teatrinis nuotykis nuneš į stebuklingą, aukštynkojišką pasaulį.

„The Gesualdo Six“ / asmeninio archyvo nuotr.

Birželio 16 d. dar kartą susirinksime Obelynėje. Festivalyje debiutuos „Vilnius JJAZZ Ensemble 11“, vadovaujamas jauno kompozitoriaus Jievaro Jasinskio. Džiazo orkestras kartu su Lietuvos balso nugalėtoja Kotryna Juodzevičiūte kvies patirti naujus džiazo atspalvius, apipintus šiuolaikinės, roko, elektroninės muzikos elementais.

Pirmą rugpjūčio sekmadienį Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje suskambės netikėtas, bet neįtikėtinai darnus ir harmoningas duetas – taip galima trumpai apibūdinti Pažaislio muzikos festivalyje debiutuosiančias jaunas atlikėjas – klarnetininkę Mortą Kačionaitę ir gitaristę iš Jungtinės Karalystės Alexandrą Whittingham.

L. Vansevičienės nuotr.

Rugpjūčio 10 d. Kauno filharmonijos salėje „Naujų vardų“ programoje publika galės pasiklausyti tarptautines scenas užkariaujančių mecosoprano Gabrielės Kupšytės, baritono Modesto Sedlevičiaus bei vieno ryškiausio jaunosios kartos pianistų Justo Čeponio koncerto.

Rugpjūčio 20 d. Babtyno dvare laukia dar vienas jaunosios kartos atlikėjų debiutas festivalyje – dueto „Kamanių šilelio“ švelniai psichodelinės muzikos vakaras. Režisierė Kamilė Gudmontaitė ir aktorius Mantas Zemleckas savo pasirodymuose naudoja tradicinius artimų ir tolimų kraštų instrumentus – ukulėlę ar didžeridu, o kartais instrumentais tampa kasdieniai buitiniai daiktai.

Ansambliai – XVII a. moterų kompozitorių kūriniai, stipriausias britų vyrų a cappella choras

Visą liepos mėnesį festivalyje programas ir muzikinius atradimus pristatys naujai suburti ar ilgai gyvuojantys ir naujai save kūryboje atrandantys ansambliai.

Jan Krzysztof Broja / A. Swietlik nuotr.

Vidurvasarį pradės ansamblis „Classic+“ su ugningojo tango programa „Balada Para el Tango“. Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje operos solistė Julija Karaliūnaitė, pianistė Simona Zbarauskaitė, arfininkė Viktorija Smailytė ir akordeonininkė Agnė Dūkštaitė bandonijos ritmu kvies trumpam pasijausti tango istorijos dalimi.

Liepos viduryje Pažaislio bažnyčioje skambės mecosoprano Renatos Dubinskaitės suburto tarptautinio senosios muzikos ansamblio programa, simboliniu pavadinimu „Mistinės sužadėtuvės“. Publikai bus suteikta unikali galimybė atrasti XVII a. moterų kompozitorių sukurtus kūrinius. Patriarchalinė XVII a. socialinė struktūra, moterims leidusi tik du pasirinkimus – ištekėti arba išeiti į vienuolyną – lėmė, kad dauguma talentingų moterų kūrė ir muzikavo už uždarų vienuolynų sienų.

Granados Flamenko „Hamletas“ / trupės archyvo nuotr.

Liepos 23 d. Kauno filharmonijoje bus galima pasimėgauti pirmą kartą į Lietuvą atvykstančio vieno stipriausių britų vokalinių kolektyvų – „The Gesualdo Six“ (Jungtinė Karalystė), tęsiančiu vyrų chorų dainavimo a cappella tradiciją, koncertu. Kritikai kolektyvą giria už išradingai sukomponuotas koncertų programas bei nepriekaištingą atlikimą. Šeši kerintys balsai, susipinantys į turtingą ir sodrų gobeleną – tokias patirtis žada šis koncertas, kurio festivalyje tikrai negalima praleisti.

Specialias programas paruošė ir festivalio publikai gerai pažįstami, ilgą kūrybinę patirtį turintys ansambliai: Kauno fortepijoninis trio su baritonu Giedriumi Prunskumi programą skirs Sigito Gedos jubiliejiniams metams paminėti; dvidešimt metų kartu grojantis Baltijos gitarų kvartetas kvies į piligriminę kelionę skirtingais muzikos stiliais, epochomis, skirtingose šalyse ir net laike. Bendram projektui susibūrė baritonas Eugenijus Chrebtovas ir pianistė Raminta Lampsatytė, kurie atliks vokalinės muzikos šedevrus

Vasaros pabaigai – flamenko spektaklis „Hamletas“, lenkų pianisto Jano Krzysztofo Brojos magiškas koncertas

Rugpjūčio 1 d. VDU salėje Granados flamenko baleto trupė kartu su Kauno valstybiniu choru pristatys flamenko šokio spektaklį pagal Viljamo Šekspyro dramą „Hamletas“. Pirmą kartą viena tragiškiausių V. Šekspyro pjesių atgimsta aistringame flamenko šokyje. Pjesės, pasakojančios apie šeimą, meilę, valdžią, tragišką lemtį, emocinį poveikį sustiprins flamenko šokio ir muzikos improvizacijos. Spektaklyje naudojami skirtingi šio šokio stiliai įdomiai, netikėtai ir be galo paveikiai perteikia „Hamleto“ istorijos veikėjų charakterius, jų tarpusavio santykius bei išgyvenimus.

„Kamanių šilelis“ / asmeninio archyvo nuotr.

Rugpjūčio 19 d. dar viena išskirtinė programa – vieno ryškiausių Lenkijos pianistų J. K. Brojos pasirodymas Kauno filharmonijos salėje. J. K. Broja Lietuvos publikai puikiai žinomas ir laukiamas. Pianistas taip pat mielai sugrįžtą į šalį, kurioje 1999 m. Vilniuje vykusiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse tapo absoliučiu nugalėtoju. Tada Lietuvos spaudoje jis buvo pavadintas „XXI a. pianistu“, o pergalė šiame konkurse jam atvėrė duris į prestižines Europos, Azijos bei Amerikos sales. Pianistas itin didelį dėmesį skiria emocinei patirčiai, kurią klausytojas išgyvena jo koncertuose, nes, anot menininko, pagrindinė priežastis, kodėl muzika apskritai yra muzika, yra emocinė.

Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje chorinės muzikos mylėtojus pasimėgauti sakralinės muzikos opusais, sukurtais kompozitorių iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, pakvies Heidelbergo universiteto kamerinis choras „Camerata Carolina“ ir dirigentas Franzas Wassermannas (Vokietija).

Gabrielė Kupšytė / M. Borrelli nuotr.

Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – dar vienas stiprų emocinį poveikį turintis kūrinys –kompozitoriaus Oliviero Messiaeno 1940–1941 m. karo belaisvių stovykloje sukurtas „Laiko pabaigos kvartetas“. Intensyvų, techniškai sudėtingą, semantinio ir religinio krūvio prisodrintą kūrinį interpretuos Rasa Vosyliūtė (smuikas), Vytautas Giedraitis (klarnetas), Giedrė Dirvanauskaitė (violončelė) ir Justas Šervenikas (fortepijonas).

Pažaislio muzikos festivalis kiekvieną vasarą klausytojus džiugina vis įspūdingesne renginių programa ir kviečia išsirinkti, kurį vasaros vakarą praleisite su kokybiška muzika.

Šis koncertas skirtas visiems, išsiilgusiems gyvo, ir kokybiško pasirodymo. Koncerte klausytojų laukia: muzikinių kūrinių atlikimas, aktorinis meistriškumas, kino muzikos istorijos faktai.

Koncerte skambės Merlyn Monroe, Eltono Johno, Adelės, Lady Gagos, Stingo ir kitų atlikėjų dainos iš tokių filmų kaip „Liūtas Karalius“, „Taip gimė žvaigždė“, „Rokis“, „Graži moteris“, „Džeimsas Bondas“, „Jėzus Kristus Superžvaigždė“  ir „Ledo šalis“.

Kino muzikos pradžia laikomas XIX a. devintasis dešimtmetis, kai buvo išrasta pirmoji kamera. Tai ir yra šio koncerto kelionės pradžia. Koncerto metu bus keliaujama dešimtmečiais, į laikus, kuomet karaliavo Čarlis Čaplinas ir nebylusis kinas, į laikus, kai atsirado vaidybinis kinas ir, žinoma, daugiausia dėmesio bus skirta Holivudui.

Gegužės 31 d. „Pažaislio liepų alėjos vakarų“ muzikinius vasaros šiokiadienius pradės grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Grupės gyvuoja jau daugiau nei dešimt metų.

Birželio 8 d. Česlovas Gabalis ir Jeronimas Milius bei jiems fortepijonu talkinantis pianistas Feliksas Zakrevskis atliks pasaulio pop ir roko balades. Ši akustinė programa yra muzikos mylėtojams, kurie turės galimybę išgirsti Rod Stewart, Sting, Scorpions, Bryan Adams, U2, Queen, Bon Jovi, Whitesnake hitus.

Birželio 15 d. – pirmasis šią vasarą debiutas Pažaislyje – „Gražiausios filmų dainos ir istorijos“. Kino ir teatro aktoriai, dainininkai Lina Rastokaitė ir Jokūbas Bareikis pristatys naują, gyvo garso muzikinę programą, kurios metu skambės Holivudo filmų muzikos kūriniai, pritariant profesionaliems muzikantams. Programos metu atlikėjai taip pat pasidalins faktais iš kino istorijos.

Birželio 29 d. Karietų aikštė pavirs teatro scena, kurioje įvyks „Vestuvės“ (pagal B. Brechto pjesę), režisuotos Oskaro Koršunovo. Spektaklis kalba apie visuomenės moralinį dviveidiškumą, o visas veiksmas iš esmės sukasi apie ikivestuvinį nuotakos skaistybės praradimą. Tai yra komedija, kuri lyg veidrodis atsukta į mus ar mūsų artimuosius. Galima pasijuokti, jei ne iš savęs, tai bent iš kaimyno. Spektaklis itin atviras, jame daug improvizacijos. Į jį vis įtraukiamos naujausios visuomeninės ir politinės aktualijos, todėl jis nuolat kinta.

Liepos 13 d. dainuojantis aktorius Kostas Smoriginas, pritariant styginių kvartetui,  kartu su ištikimais bendražygiais – kompozitoriumi Audriumi Balsiu ir gitaros virtuozu Martynu Kuliavu – pakvies į muzikinį pasakojimą „Mano kelias“. Artisto gerbėjai turės galimybę išgirsti dainas, aprengtas naujais muzikiniais rūbais – nuo vos girdimo pianissimo iki galingo ir sodraus fortissimo. Styginių kvartetas suteiks dainoms papildomo intensyvumo, svorio bei grožio.

Išskirtinis vakaras liepos 20 d. laukia džiazo mylėtojų ir Monikos Liu gerbėjų. Kartu su savo scenos partneriu, pianistu Dmitrijumi Golovanovu ji surengs muzikinį performansą. Bus sujungtas džiazas ir pop muzika, teatras ir tikrovė, juokas ir ašaros.

Liepos 27 d. „Keistuolių“ teatro aktorių koncertinis pasirodymas su programa „Trys“. Šis koncertas – susitikimas su trimis žmonėmis, lydinčius visus trisdešimt metų trunkančią „Keistuolių“ teatro kelionę į žiūrovų širdis. Ilona, Aidas ir Darius prisimins itin retai gyvai suskambančias dainas iš rinkinio „Užsitęsusios vaikystės ruduo”, apžvelgs savo kūrybos retrospektyvą, šalia jos pristatydami ir naujus, dar negirdėtus kūrinius.

„Pažaislio liepų alėjos vakarai“ tęsia tradiciją ir rugpjūčio 3 d. įprasta renginių vieta iš Karietų aikštės vienam vakarui persikels į liepų alėją, kurioje lauks pasimatymas su „Mažuoju princu“. Antuano de Sent Egziuperi alegorinė pasaka iki šiol žavi viso pasaulio vaikus ir suaugusius, o 2006 m. Sauliaus Mykolaičio režisuotas spektaklis tapo įdomiu skrydžiu Lietuvos teatro padangėje. Iš jo ir gimė šis teatrinis ir muzikinis išgyvenimas, kurio herojai prisikėlė naujam gyvenimui. Būti šio susitikimo liudytojais kviečia aktorius Algirdas Dainavičius ir kompozitorius Marius Salynas. Algirdo Dainavičiaus persikūnijimas, atgyjantys „Mažojo princo“ herojai: Rožė, Karalius, Tuščiagarbis, Žibintininkas, Lapė ir kiti, gyvai atliekamos Mariaus Salyno dainos pagal poeto Rimvydo Stankevičiaus tekstus, sukuria įtaigią pasakojimo dinamiką, kuri veda žiūrovą susitikti su savuoju Mažuoju princu.

Rugpjūčio 24 d. dainų autorius ir atlikėjas Vygantas Kazlauskas kartu su dainuojančiu aktoriumi Laurent Secco (Prancūzija), akomponuojant gyvo garso grupei bei styginių kvartetui pakvies „Pabėgti į vasarą“ su subtiliu prancūzišku prieskoniu. Programoje skambės Jacques Brelio, Michel Legrand, Claudio Capeo, Charles Trenet, Francis Lai, Joe Dassin, Henry Salvador, Zaz ir kitų autorių bei žinomų atlikėjų dainos.

Rugpjūčio 31 d. paskutiniame vasaros renginių ciklo koncerte karaliaus rokas. Česlovas Gabalis ir grupė „Pelenai“ pristatys koncertinę programą „Bryan Adams Project“. Jie kiekvienam klausytojui leis pasijusti lyg tikrame atlikėjo Bryan Adams koncerte. Šis projektas labai greitai pelnė plataus gerbėjų rato pripažinimą.

Europos filmų biurų sąjungos (EUFCN) apdovanojimas „Location award 2020“ Kaunui skirtas už 2018 metų lapkričio mėnesį Pažaislyje filmuotą HBO ir „Sky“ serialą „Jekaterina Didžioji“.

Jame Rusijos imperatorę vaidino britų aktorė Helen Mirren.

Vienuolyno teritorijoje, prie įėjimo į Liepų alėją ir karietų aikštėje, prie įėjimo į svetingumo kompleksą „Monte Pacis“, pakabintos specialios lentelės, žyminčios šį įvertinimą.

A. Silkinio nuotr.

„Apdovanojimai būna dviejų rūšių – „kabinetiniai“, matomi tik užsukantiems į biurą, arba vieši. Kadangi šis įvertinimas – ne Kauno filmų biurui, o Pažaisliui ir visam miestui, nusprendėme jį kuo labiau pagarsinti, kad žmonės pamatytų, kas ir dėl ko įvertinta, ir pasididžiuotų tuo“, – sakė laimėjimą simbolizuojančių lentelių kabinimą inicijavęs Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis.

Dėl minėto titulo varžėsi kelios dešimtys pretendentų.

EUFCN – Europos filmų biurų sąjunga, vienijanti 95 kompanijas iš 31 šalies.

A. Silkinio nuotr.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – brandžiojo baroko architektūros pavyzdys. Jį Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII amžiuje vienuoliams kamalduliams pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Tuomet pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija.

Prieš 100 metų gimęs V. Mačernis lietuvių literatūroje pasižymi egzistencialistine pasaulėjauta, intelektualia kūryba bei magišku poezijos scenovaizdžiu. Nors poeto gyvenimas baigėsi netrukus jam išties prasidėjus (V. Mačernis žuvo būdamas 24 metų), tai nesutrukdė jam tapti vienu reikšmingiausių savo kartos poetų.

Eilėraščių ciklas „Vizijos“ – bene vertingiausia autoriaus kūrybos dalis. „Vizijose“ aprėpiama asmeninė poeto istorija ir mistinė bendruomenės dvasia, susiejami vaikystės įspūdžiai, kilę iš atidaus aplinkos stebėjimo, ir namų erdvėje užkoduotos konservatyviosios, epochų sumaištyje padedančios išlikti vertybės. Šį poetinį ciklą publikai skaitė aktorius V. Bagdonas.

Poezija skatina susimąstyti

Renginio dalyviai išgirdo visą „Vizijų“ ciklą, kurį sudaro įžanga, septynios vizijos bei pabaiga. „Labiausiai mane žavi V. Mačernio filosofija. Nuostabu, kad tokio jauno amžiaus poetas stebuklingai sugebėjo atskleisti savo talentą. Man artimiausia šeštoji vizija, kurioje poetą sapnuose aplanko senolė iš jo vaikystės“, – taip apie autoriaus kūrybą po koncerto kalbėjo skaitovas V. Bagdonas.

„Pats daug poezija nesidomiu, tad man V. Mačernio kūryba menkai pažįstama. Pirmą kartą gyvai girdėjau šias eiles, tačiau manyje jos liks ilgai. Kai sumažės žmonių srautas, planuoju įsigyti poezijos skaitymo muzikinę plokštelę. Džiaugiuosi, kad atėjau palaikyti žmonai kompaniją, ji gerai praleido laiką, o aš išgirdau naujų kūrinių“, – savo mintimis iškart po renginio dalijosi kaunietis Steponas.

Į Pažaislio liepų alėją susirinkusių poezijos mėgėjų kontingentas labai įvairus. Nors didžiąją dalį klausytojų sudarė vyresnio amžiaus žmonės, pasitaikė ir moksleivių. Abiturientė Aušra teigė, kad „V. Mačernis patinka beveik visiems, kurie išties pasigilina į jo kūrybą. Jo darbai perteikia emocijas, kurias gali tik suprasti, jų neįmanoma apibūdinti žodžiu. Myliu šį poetą, nes jo eilės mane labai suartina su mano vidiniais išgyvenimais, svarstymais, nerimu.“

Dainuojamoji poezija

Viso renginio metu nuskambėjo devyni dainuojamosios poezijos kūriniai. Pastarieji publikai leido išgirsti ir kitą V. Mačernio kūrybos ciklą – „Sonetus“. Muzikos bei žodžių lyrinis atitikimas leido susidaryti aiškesnį poeto kūrybos paveikslą, taip pat palaikė publikos susidomėjimą. „Be muzikos būtų sunku išsėdėti tiek laiko vienoje vietoje. Kai girdi instrumentą – pats imi linguoti, įsijauti į skambesį“, – atviravo pradinių klasių mokytoja Janina.

Kai V. Bagdonas perskaitė visas „Vizijų“ ciklo eiles, užgrojo paskutinis vakaro muzikinis kūrinys. Renginį atlikėjai pasirinko užbaigti sudainuodami V. Mačernio eilėraštį „Pavargimas“. Išklausiusi visą renginio programą publika pakilo iš sėdimų vietų ir plojimais palydėjo vakaro atlikėjus. Po koncerto prie pardavimo stendo buvo galima įsigyti įvairių knygų, diskų, plokštelių. Šis subtilus V. Mačernio atminimas garsina poeto vardą ir skatina žmones domėtis savo kultūra bei istorija.

Kiti atlikėjai – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), taip pat solistai: sopranas Kamilė Bontė ir baritonas Vytautas Juozapaitis.

Festivalio programos sudarytojai primena, kad pirmoji italų kompozitoriaus G. Puccini (1858–1924) opera „Vilisės“ (it. Le Villi) buvo parašyta 1883-iaisiais vienaveiksmių operų konkursui, bet deramo dėmesio nesulaukė. Tačiau rėmėjų dėka „Vilisių“ premjera scenos šviesą išvydo jau po metų. Opera išsiskyrė savo dramatine galia, operine melodija ir svarbiu simfoninio orkestro vaidmeniu. Kūrinio pavadinimas „Vilisės“ – tai nuoroda į slavų tautų legendą apie vilises – mistinio pasaulio būtybes, panašias į graikų sirenas (šia legenda paremta ir žymiojo baleto „Žizel“ istorija). Opera yra apie stiprią, svaiginamą bei viltingą meilę ir išdavystę. Vilisių legenda pasakoja: kai moteris miršta dėl sudaužytos širdies, vilisės priverčia šokti ją sudaužiusį mylimąjį iki mirties...

ELTA, anksčiau jau pristačiusi šiemečio Pažaislio muzikos festivalio programą, pabrėžė, kad jo moto „Nauja. Klasika“. Festivalio publikai numatyta pateikti 34 meno projektus. Koncertai vyks iki pat vasaros pabaigos įvairiose erdvėse – Pažaislio vienuolyne, VDU botanikos sode, Kauno valstybinėje filharmonijoje, taip pat Raudondvaryje, Zapyškyje, Šiauliuose, Jonavoje, Rietave, Jiezne bei kitose Lietuvos vietovėse.

Laikydamiesi visų tebegaliojančio karantino apribojimų, Pažaislio festivalio organizatoriai tikisi, kad jų laikysis ir žiūrovai. Jų šį kartą vienuolyno kieme dėl saugių atstumų galės būti tik 1 tūkst. vietoj nepandeminiais metais čia suplaukdavusios iki 5 tūkst. festivalio gerbėjų minios.