Olimpiadoje meistriškumą demonstravo trylikos mūsų sportininkų komanda. Palyginimui: olimpinę atranką įveikė net 57 Latvijos atletai, mažytė Estija sugebėjo išsiųsti 26 tautiečius. Ir viena, ir kita Baltijos sesės pasirodė garbingai – grįžo su medaliais. Iš 91-os valstybės sportininkų tai pavyko tik 29-ių šalių atstovams. Medalių klasifikacijoje aukščiausias pozicijas užėmė Norvegijos sportininkai, o Rusijos olimpinio komiteto komanda šįsyk vos pateko į dešimtuką.

Latviams nepasisekė ledo ritulio turnyre, tačiau jų vyrų rinktinės nesėkmes kompensavo bronzą pelniusi rogučių mišri komandinė estafetė. Ant prizininkų pakylos užkopė Estijos moterų akrobatinio slidinėjimo rungties atstovės.

Šypseną kelia vaizdeliai, kai ant sėdynės, vietoj slidžių, nuo kalno nusileidęs atletas įtikinėja, kaip galingai jis būtų pasirodęs, jei ne tos nelemtos smulkmenos, sujaukusios jo planus.

O lietuviai? Po tikrai neprastų pasiekimų biatlono pasaulio taurės etapuose pasipylė naivūs pareiškimai apie žiemos sporto atgimimą ir drąsius lūkesčius Pekine. Tačiau reikia suvokti, kad pasaulio taurė, lyginant su žaidynėmis, yra gerokai žemesnio rango varžybos. Olimpiada vyksta kartą per ketverius metus, o planetos taurės etapų – krūva kasmet. Nenuostabu, kad kai kuriuose jų, ypač prieš žaidynes, lyderiai pataupo jėgas ir atveria šansą vidutiniokams. Sėkmingiausiai Kinijoje tarp mūsiškių pasirodė vyrų biatlono komanda, estafetėje 4 po 7,5 km užėmusi keturioliktą vietą ir aplenkusi septynias konkurentes. Be to, Vytautas Strolia 20 km individualiose lenktynėse buvo 21-as. Tačiau kitų rungčių dalyviai iš Lietuvos tenkinosi vietomis tarp autsaiderių. Kai kurie jų nuvažiavo labiau kaip turistai, o ne kaip konkurencingi atletai.

Galima sakyti, kad olimpiečių rezultatai visiškai objektyviai atspindi žiemos sporto situaciją Lietuvoje. Gal ir taip. Tačiau šypseną kelia vaizdeliai, kai ant sėdynės, vietoj slidžių, nuo kalno nusileidęs atletas įtikinėja, kaip galingai jis būtų pasirodęs, jei ne tos nelemtos smulkmenos, sujaukusios jo planus. Iš serijos: būčiau geriausias, jei nebūtų geresnių.

Slidininko misija

Vakar Pekino olimpiniame stadione užgeso XXIV žiemos olimpinių žaidynių ugnis.

Varžybose dalyvavo per 2 800 atletų iš 91 šalies, tarp jų – trylika Lietuvos sportininkų.

Sėkmingiausiai iš mūsiškių pasirodė vyrų biatlono komanda, kurią sudarė Karolis Dombrovskis, Linas Banys, Tomas Kaukėnas ir Vytautas Strolia – jie estafetę 4 po 7,5 km užbaigė užėmę 14 vietą. Be to, V.Strolia 20 km individualiose lenktynėse buvo 21-as.

Žaidynių uždarymo parade Lietuvos vėliavą nešė jau trečioje savo olimpiadoje dalyvavęs slidininkas 32-ejų Modestas Vaičiulis.

Pekino žiemos žaidynės vyriausiam Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkui 32-ejų M.Vaičiuliui – jau trečios per karjerą. (Vytauto Dranginio / LTOK nuotr.)

„Ši misija – svajonė, kuri retam išsipildo. Esu dėkingas už šią galimybę. Tai didelė garbė“, – sakė olimpietis.

Norvegų sėkmė

16 aukso medalių (iš viso 37 – dar įskaičiavus 8 sidabro ir 13 bronzos) susižėrė Norvegijos atletai.

Keturis aukščiausius apdovanojimus pelnė biatlonininkas Johannesas Thingnesas Boe, tris – šios sporto šakos Norvegijos atstovė Marte Olsbu Roieiseland ir slidininkė Therese Johaug.

Norvegijos biatlonininkas J.T.Boe savo sportinių trofėjų kolekciją papildė penkiais naujais olimpiniais trofėjais, iš jų keturiais – aukso. („Facebook“ nuotr.)

Dvylika olimpinių čempionų – Vokietijos rinktinėje, devyni – Kinijos, po aštuonis – JAV, Švedijos ir Nyderlandų delegacijose.

Medalių įskaitoje antri – rusai (iš viso 32 trofėjai), treti – vokiečiai (27). Toliau rikiuojasi kanadiečiai (26), amerikiečiai (25), švedai, austrai ir japonai (po 18).

Tris medalius iškovojo Naujosios Zelandijos žiemos olimpiečiai (aukso ir sidabro – snieglentininkė Zoi Sadowski-Synnott, aukso – akrobatinio slidinėjimo atstovas Nico Porteusas).

27–28 vietas tarp rinktinių dalijasi Latvija, Estija ir Lenkija (po vieną bronzos medalį).

Ieško atsakymų

Itin netikėtas kuklus lenkų pasirodymas. Pastarąjį kartą mūsų kaimynai blankiai startavo 1998-aisiais Nagane, kur nelaimėjo nė vieno medalio.

„Pažiūrėkime, kaip mūsų vaikai keliauja į mokyklą? Daugumą jų tėvai nuveža ir parveža automobiliais. Fizinio lavinimo pamokoms vadovauja pedagogės, avinčios aukštakulnius, – interviu Lenkijos televizijai kalbėjo buvęs žinomas greitojo čiuožimo asas, keturių žiemos olimpinių žaidynių dalyvis Pawelas Zygmuntas. – Vaikai bėgioja mažiau, nei spokso į išmaniuosius telefonus ar panyra į kompiuterinius žaidimus. Auga silpna karta, tautai gresia katastrofa.“

2010 m. Vankuverio žiemos olimpiadoje ir 2014 m. Sočio žaidynėse Lenkijos olimpiečiai iškovojo po šešis medalius, tačiau 2018 m. Pjončange – jau tik du.

Kiekvienas mūsų sportininkas, dalyvavęs olimpiadoje, varžyboms atidavė visas jėgas.

Istorinis suomių auksas

Vyrų ledo ritulio turnyrą laimėjo suomiai, finale 2:1 (0:1, 1:0, 1:0) įveikę rusus.

Tai pirmas Suomijos ledo ritulininkų olimpinis auksas. 1988-aisiais Kalgaryje ir 2006-aisiais Turine jie iškovojo sidabrą, o 1994 m. Lilehameryje, 1998 m. Nagane, 2010 m. Vankuveryje ir 2014 m. Sočyje – bronzą.

Trečią vietą užėmė slovakai, mažajame finale 4:0 (0:0, 2:0, 2:0) sutriuškinę švedus.

11-oje vietoje – Latvijos rinktinė, pralaimėjusi visus keturis mačus. Nė karto pergalės džiaugsmo nepatyrė ir kinai (12 vieta).

Moterų varžybų medalius išsidalijo Kanados (1 vieta), JAV (2) ir Suomijos (3) ledo ritulininkės.

Vietoj medalių – deglai

Skandalingiausiai susiklostė dailiojo čiuožimo varžybos – vienas medalių komplektas neįteiktas.

Komandų varžybas laimėjo Rusijos atstovai, sidabro – JAV, bronzos – Japonijos čiuožėjai.

Tačiau paaiškėjo, kad Rusijos rinktinei atstovavusios Kamilos Valijevos organizme aptikta draudžiamų preparatų, tad prizininkų apdovanojimų ceremonija buvo atidėta.

Vis dėlto Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) leido 15-metei sportininkei toliau dalyvauti žaidynėse, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nusprendė neorganizuoti oficialaus medalių įteikimo.

TOK prezidentas Thomas Bachas netgi pasiūlė kompromisą: apdovanoti čiuožėjus simboliniais paguodos prizais – olimpiniais deglais.

JAV dailiojo čiuožimo komanda pateikė CAS apeliaciją, tačiau ji buvo atmesta.

„Kodėl tu paleidai programą, kodėl lioveisi kovoti. Paaiškink, kodėl po akselio nuleidai rankas“, – jaunai merginai priekaištavo trenerė E. Tutberidzė. Sportininkės trenerės žodžius, kuriuos ji pasakė telekanalo „Rossija 1“ eteryje  cituoja portalas lenta.ru.

SSRS nusipelniusi trenerė Tatjana Tarasova „Telegram“ kanalui „Matchtv“ pareiškė, kad tarptautinės organizacijos, nusistačiusios prieš Rusijos čiuožėją, paveikė jos vidinę būseną.

Th. Bachas kritikavo merginos trenerę ir „palydą“ už jų „didžiulį šaltumą“ paauglės atžvilgiu po jos pasirodymo.

„Turiu pasakyti, kad buvau labai, labai sutrikęs, kai žiūrėjau konkursą per televizorių“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Th. Bachas.

„Iš savo sportininko laikų šiek tiek žinau apie spaudimą, bet šis spaudimas viršija mano vaizduotę, ypač 15 metų mergaitei (...) Kiekviename kūno kalbos judesyje galėjai pajusti didžiulę psichinę įtampą ir tai, kad galbūt ji būtų norėjusi tiesiog palikti ledą ir pabandyti palikti šią istoriją už savęs“, – teigė jis.

Primename, kad K. Valijevos likimas buvo pakibęs ant plauko, nes prieš Pekino olimpines žaidynes jos mėginyje buvo rasta medžiagų apykaitą paveikiančio preparato trimetazidino, skiriamo gydant krūtinės anginą ar svaigulį. Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) jį yra uždraudusi, nes šis vaistas didina kraujotakos veiksmingumą ir gali padidinti ištvermę.

Vasario 7 dieną Pekino olimpinių žaidynių komandiniame dailiojo čiuožimo turnyre, kuriame sužibėjo K. Valijeva, rusų komanda užėmė pirmąją vietą. Tačiau vasario 8-ąją WADA akredituota laboratorija Stokholme pranešė, kad gruodžio 25 dieną paimtame K. Valijevos mėginyje buvo rasta trimetazidino.

Priimdamas sprendimą dėl K. Valijevos CAS pabrėžė „išskirtines aplinkybes“, įskaitant sportininkės „saugomo asmens“ statusą, kitaip tariant, faktą, kad ji yra nepilnametė.

Be to, CAS pažymėjo, kad būta „rimtų problemų dėl pavėluoto pranešimo apie dopingo testo, kuris buvo atliktas gruodį, rezultatus, dėl ko sportininkei buvo sunku apginti savo teises, o toks pavėluotas pranešimas nebuvo jos kaltė“.

TOK aukšto rango narys Denisas Oswaldas (Denisas Osvaldas) reporteriams Pekine sakė, jog K. Valijeva per posėdį dėl jos dopingo informavo, kad teigiamą dopingo testo rezultatą nulėmė „užteršimas“ jos senelio vaistais.

Rusijos žiniasklaida skelbė, kad K. Valijeva atsigėrė iš stiklinės, kuria buvo pasinaudojęs jos senelis, geriantis vaistus nuo širdies.

Gimtadienio dovana

Pekino olimpiadoje debiutavę ledo šokėjai iš Kauno Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė liko paskutiniai ritminio šokio rungtyje, tačiau nosies nenukabino. Už šokį pagal atlikėjos Rihanna kūrinius „Russian Roulette“ ir „Hard“ Lietuvos duetas gavo sau rekordinį teisėjų įvertinimą – 58,35 balo. Šio kraičio nepakako, kad lietuviai pelnytų vieną iš 20-ies kelialapių į šiandien vyksiančią laisvąją programą.

„Išpildėme viską, ką buvome suplanavę, ką tobulinome šį sezoną ir ypač pastarąjį mėnesį. Pasiektas mūsų geriausias rezultatas – sunkaus darbo treniruotėse atspindys. Vadinasi, einame teisinga kryptimi“, – po pasirodymo Pekine sakė D.Kizala, tądien šventęs 24-ąjį gimtadienį.

Pasiektas mūsų geriausias rezultatas – sunkaus darbo treniruotėse atspindys. Vadinasi, einame teisinga kryptimi.

Pasak specialistų, 23-oji vieta D.Kizalai ir P.Ramanauskaitei – geras pasiekimas, nes jie kartu šoka tik antrus metus, o pasaulio reitinge yra vos 105. Palyginti ritminiame šokyje juos vos viena vieta aplenkusi Japonijos pora pasaulinėje klasifikacijoje yra 39, o dar laipteliu aukščiau finišavę Vokietijos čiuožėjai, iki pasirodymo olimpinėse žaidynėse, reitinge buvo net 24.

Neįvertino rizikos

„Aš čia atvažiavau kovoti dėl aukštų pozicijų, o ne tik dalyvauti. Bandžiau kažką parodyti“, – aiškino kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas.

23-ejų metų Lietuvos atstovas vakar anksčiau laiko pasitraukė iš trasos slalomo milžino rungtyje. Tiesa, pirmajame nusileidime jis pademonstravo puikų laiką (1 min. 5,78 sek.) ir nuo lyderio šveicaro Marco Odermatto atsiliko tik 2,85 sek., užimdamas 20-ąją poziciją. Pirmame nusileidime startavo 89 dalyviai, o finišą pasiekė tik 54. Dėl blogų oro sąlygų nukeltame antrame nusileidime A.Drukarovas, nepaisant snygio ir prasto matomumo, rizikavo, bet skaudžiai krito ant nugaros ir baigė pasirodymą. Antrasis nusileidimas nesėkmingai baigėsi aštuoniems slidininkams, o abu nusileidimus sėkmingai įveikė 46 dalyviai.

„Čia danga keičiasi nuo agresyvaus sniego į ledą. Užsikabinau – per daug spaudimo daviau slidei po posūkio ir mane išmetė į viršų. Gerai, kad rimčiau nesusižeidžiau“, – apžiūrėdamas mėlynes kalbėjo kalnų slidininkas.

Netiko tepalas

Vyrų biatlono 12,5 km persekiojimo lenktynės virto tikru košmaru Vytautui Stroliai. Vienas Lietuvos rinktinės lyderių net dešimt kartų nepataikė į taikinį, turėjo įveikti papildomą 1,5 km distanciją ir užėmė 58 vietą tarp 59 startavusių sportininkių. Po tokio prasto pasirodymo V.Strolios svajonės apie bendro starto lenktynes dužo.

Išvakarėse vykusioje 10 km sprinto rungtyje V.Strolia šaudyme padarė tik dvi klaidas ir finišą pasiekė 43. Iš šios vietos lietuvis sekmadienį pradėjo persekiojimo lenktynes.

Šeštadienį startavo dar trys lietuviai – Karolis Dombrovskis, Linas Banys ir Tomas Kaukėnas, kuriam priklauso geriausias rezultatas nepriklausomos Lietuvos biatlono istorijoje – Pjongčange užimta trylikta vieta persekiojimo lenktynėse. K.Dombrovskis finišą pasiekė 73, T.Kaukėnas buvo 80, o L.Banys liko 90 tarp 94 sportininkų.

Nusivylimo savo pasirodymu neslėpęs T.Kaukėnas dėl rezultato kaltino prastą slidžių sutepimą.

„Tragiška diena, tragiška savijauta, slidės labai prastai slydo. Tik užsidėjęs jas pajutau, kad kažkas bus negerai. Tiesiog, būna, kad slidžių ruošėjai nepataiko, – skundėsi jis. – Tai man tragiškiausios olimpinės žaidynės. Šioje olimpiadoje norėjosi dėti tašką. Gaila, kad nepavyko ir reiks dar gal ketverius metus ruoštis kitoms žaidynėms.“

10 km klasikiniu stiliumi rungtyje Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė kalnų nenuvertė.

Septyniolikmetė E. Savickaitė finišavo per 38:26,5 min. ir nuo lyderės atsiliko 10:20,2 min. Galutinėje įskaitoje iš Anykščių kilusi sportininkė liko 89-oje vietoje.

I. Dainytė distanciją įveikė per 39:07,4 min., nuo lyderės atsilikdama 11:01,1 min. Šešiolikmetė galutinėje rikiuotėje liko 91-oje pozicijoje.

Iš viso šioje rungtyje startavo 98 sportininkės.

„Trasa labai sunki, daug kalnų, kurie labai ilgi ir po jų labai sunku atsigauti, nes nuokalnės nėra tokios ilgos, kaip įkalnės. Labai daug jėgų reikėjo. Tik šįkart jau mažiau jautėsi aukštikalnių įtaka, jau apsipratau, praėjo aklimatizacija. Tokioje sunkioje trasoje teko lenktyniauti gal tik pernai pasaulio jaunimo čempionate Suomijoje, Vuokatyje. Ten kalnai daug statesni nei čia“, – po finišo sportas.info sakė trenerio Algio Drusio auklėtinė anykštėnė E. Savickaitė.

Jai pritarė ir Svetlanos ir Stasio Dervinių Daugailiuose (Utenos r.) treniruojama I. Dainytė: „Trasa labai sunki. Daug įkalnių, o nusileidimai labai trumpi. Norėjosi pasirodyti geriau. Labai savęs nenuvertinu, bet tokia vieta nėra labai gera. Belieka pasidžiaugti, kad įveikiau tuos 10 km.“

Pernai I. Dainytė ir E. Savickaitė rikiavosi 90–100 pozicijose pasaulio pirmenybių asmeninėse varžybose.

Auksą iškovojo norvegė Therese Johaug, finišavusi per 28:06,3 min. Sidabru pasidabino suomė Kerttu Niskanen, atsilikusi nuo čempionės vos 0,4 sek. Bronza atiteko kitai suomei Kristai Parmakoski (28:37,8 min.).

A. Pukšto: nepaisydama politinio fono, Lenkija nori išlaikyti ekonominį partnerį

VDU docento, politologo Andžejaus Pukšto teigimu, Lenkijos prezidento dalyvavimui atidarymo ceremonijoje Pekine nevertėtų skirti didelės svarbos, nes, jo nuomone, Varšuvos sprendimas veikiausiai buvo priimtas dėl ekonominių intencijų.

„Aš nebūčiau linkęs sureikšminti Lenkijos sprendimo. Žinoma, žiūrėsime, kokios ten bus politinės deklaracijos, ką jie sakys, kiek šalia ekonominių reikalų atsiras politinių reikalų, bet nepervertinkime Lenkijos vaidmens. Tai ES, NATO narė, bet Lenkija yra vidutinė valstybė. Žinoma, kai yra didelis boikotas, tai (dalyvavimas olimpinių žaidynių ceremonijoje – ELTA) yra svarbu, bet negalima sakyti, kad vaidina lemiamą vaidmenį“, – penktadienį Eltai teigė A. Pukšto.

Jam antrina ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Giedrius Česnakas, kurio nuomone, A. Dudos vizitas buvo paremtas vidiniais šalies interesais, neatsižvelgiant į politinį kontekstą.

„Man atrodo, kad Lenkijos prezidentas bando palaikyti pragmatiškus santykius veikiausiai dėl vidaus politikos interesų ir, žinoma, dėl to šiek tiek išsiskiria iš Europos konteksto“, – kalbėjo G. Česnakas, kartu pridurdamas, kad nėra gerai Vakarų valstybėms deklaruoti skirtingus požiūrius.

„Tokie skirtumai aišku nėra labai geri, tačiau kiekviena valstybė turi teisę įgyvendinti savo užsienio politiką taip, kaip jai yra tinkama“, – pridūrė jis.

G. Česnakas: Kinijai politiniame kontekste Lenkija yra labai mažas žaidėjas

Visgi VDU docentas A. Pukšto neatmeta, kad A. Dudos žingsnyje galima įžvelgti ir politines intencijas, tačiau, jo nuomone, Lenkijai tikėtis reikšmingų pokyčių būtų naivu.

„Man atrodo, kad Lenkija įsivaizduoja, nors drįsčiau manyti, kad tai naivus įsivaizdavimas, atkalbėti Kiniją nuo susiliejimo su Rusija, ypač Ukrainos klausimu. Tai visgi pabrėžčiau tam tikras antirusiškas Dudos intencijas, bet, ko gero, naivu taip samprotauti“, – kalbėjo A. Pukšto.

G. Česnakas tokį scenarijų linkęs atmesti. Anot jo, Lenkija politiniame kontekste Kinijos atžvilgiu yra nedidelis žaidėjas, todėl A. Duda neturėtų didelės įtakos kilusioms įtampoms.

„Aš vis dėlto tai laikyčiau strateginiu žingsniu dėl ekonominių intencijų, nes kinams dėl Rusijos skambina net JAV. Tai Lenkija Kinijos atžvilgiu, kad ir kaip tai įdomiai skambėtų, bet yra labai mažas žaidėjas. Aš nemanau, kad Lenkijos prezidentas, susitikęs su Kinijos atstovais, kažką galėtų reikšmingiau pasakyti Rusijos atžvilgiu negu JAV“, – sakė G. Česnakas.

ELTA primena, kad dalis Vakarų valstybių aukšto rango atstovų nusprendė nedalyvauti žiemos olimpiados ceremonijoje dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, ypač represijų prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziango regione.

Tarp beveik 3 tūkst. atletų bus net trylika lietuvių – gausiausia delegacija mūsų žiemos sporto istorijoje. Nors kiekybiniai rodikliai solidūs, vargu ar galima tikėtis analogiško pergalių bagažo. Prieš žaidynes netikėtai ryškiai sužibėjo biatlonininkas Vytautas Strolia. 29-erių metų 194 cm ūgio atletas galingais mostais ir taikliais šūviais prasiskynė kelią į pasaulio taurės varžybų elitą. Nors Rūpoldingo etapo sprinto varžybose iki prizininkų pakylos pritrūko vos vieno žingsnelio, ketvirtoji vieta tokioje konkurencingoje rungtyje jam – puikus rezultatas. Tačiau olimpiada – visai kita istorija. Pajėgiausi biatlonininkai Pekine akivaizdžiai pridės greičio ir taiklumo, palyginti su jiems ne itin reikšmingais pasaulio taurės etapais. Atitinkamai augs ir jų rezultatai. V.Strolia tokių rezervų neturi, tad patekimas tarp dešimties pajėgiausiųjų jam būtų fantastiška sėkmė. Net ir vietą 20-uke galėtume vadinti šauniu pasirodymu. Praėjusiose žaidynėse Pjongčange tai pavyko V.Strolios kolegai Tomui Kaukėnui, dviejose rungtyse finišavusiam tryliktam ir septynioliktam. Tačiau šįsyk 31 metų biatlonininko galimybės atrodo gerokai kuklesnės.

Nors kiti mūsų delegacijos nariai į aukštas vietas tikrai nepretenduos, turistais jų taip pat nederėtų vadinti.

Nors kiti mūsų delegacijos nariai į aukštas vietas tikrai nepretenduos, turistais jų taip pat nederėtų vadinti. Juo labiau kad ši olimpiada pareikalaus kur kas daugiau valios pastangų nei ankstesnės. Dalyvius slėgs itin griežti pandeminiai apribojimai. Ką tai reiškia Kinijoje, savo kailiu įsitikino skeletono atstovė Kim Meylemans. Klaidingą COVID-19 testo teigiamą rezultatą gavusi belgė pateko į tokias biurokratines pinkles, kad tik didžiulis pasaulio sporto bendruomenės pasipiktinimas ir spaudimas jai padėjo susigrąžinti judėjimo laisvę ir galimybę startuoti olimpiadoje.

Reitinge – šešiolikti

Savaitgalį Rūpoldinge (Vokietija) vykusiomis pasaulio biatlono taurės vyrų estafetės varžybomis baigėsi pusantro sezono trukusi kova dėl kelialapių į žaidynes. Dalyviai įskaitinius taškus galėjo rinkti 37 varžybose, o sumuojami buvo dvylika geriausių pasirodymų tam tikrose rungtyse.

Į žaidynes deleguoti estafetės komandas galės 20 pajėgiausių rinktinių, tarp kurių pateko ir Lietuvos ekipa. Mūsiškiai reitinge užėmė šešioliktą vietą (2 574 tšk.), kartu iškovoję teisę dalyvauti ne tik estafetės, bet ir sprinto bei asmeninių lenktynių rungtyse. Jose dalyvaus po keturis Lietuvos biatlonininkus. Sėkmės atveju toks skaičius lietuvių galėtų varžytis ir persekiojimo rungtyje (joje dalyvaus 60 geriausiai sprinte pasirodžiusių dalyvių) bei bendro starto varžybose (varžysis 30 pajėgiausių biatlonininkų).

Trečią kartą olimpinėse žaidynėse dalyvaus Vytautas Strolia ir Tomas Kaukėnas, o Karolis Dombrovskis bei Linas Banys jose debiutuos.

Kolektyvas subrendo

Prieš ketverius metus Pjongčange vykusiose žaidynėse užfiksuoti geriausi rezultatai nepriklausomos Lietuvos istorijoje: T.Kaukėnas persekiojime buvo 13-as, sprinte – 17-as, o žaidynėse debiutavo mišrios estafetės komanda (19 vieta).

„Kalbant apie asmeninę atranką, seniau jaučiausi labiau užtikrintas. Prieš Sočį jaučiau, kad esu labiausiai vertas išvažiuoti, prieš Pjongčangą mudu su Vytu buvome stipriausi, o šiandien tikrai nesu pirmas, turbūt ir ne antras. Norėjome komandą turėti dar Sočyje ir dabar, po tiek metų, turėsime galimybę. Smagu būti tos komandos dalimi“, – sakė rinktinės veteranas T.Kaukėnas.

Aukščiausia V.Strolios pozicija Pjongčange buvo 43-ioji, iškovota persekiojime. Prieš aštuonerius metus Sočyje jis dalyvavo kaip slidininkas, o žaidynėse nepakilo aukščiau 67 vietos. Vis dėlto per pastarąjį olimpinį ciklą anykštėnas įsivertė į planetos biatlono elitą.

„Kai važiavau į pirmąsias savo žaidynes, nebuvo galima tikėtis aukštos vietos. Slidinėjime viskas labai aišku pagal reitingus, FIS taškus. Kai buvau jaunas, tikėjausi, kad gal kažkokiu būdu sušvies žvaigždės ir kažkokiu būdu bus geriau, nei galėčiau. Sugrįžau, ne toje sporto šakoje, bet su tuo tikslu, kad siekti kuo aukštesnių vietų. Patirtis duoda savo, Pekine bus galima kovoti“, – pasakojo V.Strolia.

Moterys dar laukia

Prieš dvi dienas planetos taurės varžybose V.Strolia pribloškė specialistus, iškovodamas Lietuvai istorinę ketvirtą vietą.

Penkto planetos taurės etapo Rūpoldine estafetės varžybose mūsiškiai finišavo septyniolikti. Aukščiau pakilti sutrukdė netaiklūs šūviai: lietuviai suko du baudos ratus bei panaudojo trylika papildomų šovinių. Varžybų nugalėtojais tapo rusai, 7 sek. pranokę vokiečius ir 23 sek. – baltarusius. Lietuvos ekipa atsiliko 4 min. 49,5 sek.

Lietuvos vyrų estafetė olimpinėse žaidynėse dalyvaus pirmą kartą istorijoje. Beje, mūsiškiai atrankoje užėmė aukščiausią vietą tarp Baltijos šalių.

Lietuvos moterų ekipa į komandinę vietą nepretendavo. Individualių kelialapių savininkės, turinčios geriausią pagal IBU taškus sudaryto reitingo vidurkį, bus paskelbtos kitą savaitę.

„Vertiname tai kaip informacinę ataką“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

ELTA primena, keletas vakarų Europos valstybių pareiškė, kad neketina dalyvauti Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.

Jungtinėse Valstijose ir Vakarų šalyse jau kurį laiką juntama vis daugiau spaudimo imtis koordinuoto Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikoto. Kai kurie politikai ragino imtis plataus masto protesto ir į žaidynes nesiųsti nei diplomatų, nei atletų.

Tai antradienį pareiškė kandidatė į JAV ambasadoriaus Berlyne postą Amy Gutmann.

„Aš suprantu, kad Vokietijos vyriausybė balansuoja tarp jai svarbių ekonominių ryšių su Kinija ir susirūpinimo dėl žmogaus teisių bei demokratijos ir iš to kylančių grėsmių“, - sakė A. Gutmann per JAV Kongreso Senato Užsienio reikalų komiteto posėdį, kuriame buvo svarstoma jos kandidatūra.

Anot jos, tas faktas, kad Vokietijoje sudaryta nauja vyriausybė, suteikia Vašingtonui gerą galimybę „padėti pakeisti VFR poziciją“. „Aš labai aktyviai raginsiu Vokietiją prisijungti prie mūsų olimpiados boikoto klausimu“, - pabrėžė kandidatė į JAV ambasadoriaus Berlyne postą.

JAV, protestuodamos prieš žmogaus teisių pažeidinėjimą Kinijoje, gruodžio 6 d. paskelbė Pekino žiemos olimpinių žaidynių diplomatinį boikotą. Prie jų jau prisijungė Australija, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

XXIV žiemos olimpinės žaidynės vyks Pekine 2022 metų vasario 4-20 dienomis. Kinijos sostinė kaip jų rengimo vieta buvo pasirinkta Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Kvala Lumpūre 2015 metų liepos 31 d.