Makiažo specialistai savo ruožtu sako, kad šiemet ne tik drabužių spintose, bet ir kosmetinėse vyraus spalvoti akcentai, kuriuos kiekviena moteris gali labai individualiai interpretuoti ir jais žaisti.

Pamirškite „nupieštą“ veidą – karaliauja gaiva ir natūralumas

Šį sezoną madingas ryškus ir spalvingas makiažas toli gražu nereiškia, kad kasdien reikia dažytis taip, kaip matome žurnaluose ar ant podiumo. Makiažo meistrė ir makiažo studijos Lietuvoje įkūrėja Karolina Taraškevič-Bethel sako, kad viena svarbiausių tendencijų išlieka gaivus ir natūralus įvaizdis.

„Jokių „pieštų“ veidų, jokių matinės kaukės efektų! Priešingai – gaiva, natūralumas, unikalus ir jūsų individualų grožį paryškinantis įvaizdis yra šio sezono „topas“. Juk sunkios, matinės pudros, stipriai maskuojantys makiažo pagrindai visų pirma sausiną odą ir tikrai nekuria trokštamo efekto. Kaip tik spuogeliai, raukšlelės, nelygumai tik dar labiau išryškinami. Todėl rinkitės lengvus, šviesą atspindinčius makiažo pagrindus, išbandykite ryškių spalvų šešėlių akcentus, išmėginkite kreminius skaistalus ir džiaugsitės nauju įvaizdžiu“, – šio sezono tendencijas komentuoja specialistė.

Jai antrina ir makiažo meistrė Gritė Maruškevičiūtė, turinti patarimų, kaip nepasimesti eksperimentuojant su spalvomis.

Perleiskite tendenciją per savo filtrą – gali būti, kad jums puikiai tiks tiesiog akies kamputyje mažas ryškios spalvos akcentas.

„Šių metų spalvos yra ryškios, elektrinės. Tačiau nepatariu kopijuoti įvaizdžių iš žurnalų ar tiesiai nuo podiumo. Perleiskite tendenciją per savo filtrą – gali būti, kad jums puikiai tiks tiesiog akies kamputyje mažas ryškios spalvos akcentas. Galbūt žaliaakei, kuri rinksis ryškią, gėlėtą suknelę, labai tiks mažas elektrinis žalias pravedimas. Milano, Londono, Paryžiaus gatvės madoje įsitvirtina būtent tokie subtilūs, ryškesni pravedimai, taip pat rožiniai, geltoni ar žali šešėliai, bet tai tikrai nėra labai ryškus makiažas. Svarbu jums tinkantys, maži iškalbingi akcentai“, – sako G. Maruškevičiūtė.

Lūpdažis ant skruostų? Kodėl gi ne!

Skaistalai ant vokų ar lūpdažiai ant skruostų – tai visiškai priimti triukai, kurie leidžia suformuoti tokį kosmetikos priemonių krepšelį, kuris jums tinka ir kuriame nėra nereikalingų priemonių.

„Pagrindinė kosmetikos priemonių paskirtis yra būti naudojamiems, puošti jus, o ne gulėti kosmetinėje ar stalčiuje. Todėl, pavyzdžiui, renkantis lūpdažius pirmiausia galvokite, kas tinka jums, kas dera prie plaukų, odos, akių spalvos. Tarkitės su specialistais, nes kartais klaida daroma nepagalvojant, kad lūpdažis gali išryškinti net ir dantų spalvą, ypač, jei jie nėra tobulai balti. Nekaupkite kosmetikos priemonių, o rinkitės tas, kurias tikrai naudosite“, – rekomenduoja K. Taraškevič-Bethel.

Turėkite omenyje, kad šiuolaikinė kosmetika labai universali, tik nepamirškite specialisto paklausti, kaip jas naudoti tinkamai.

„Parodoje specialistai patars ir paaiškins, kaip lūpdažį panaudoti vietoj skaistalų ir atrodyti žavingai. Svarbiausia – klauskite, domėkitės, jei norite – atsineškite savo kosmetikos krepšelį ir mes padėsime atlikti jo pavasarinę reviziją“, – sako G. Maruškevičiūtė.

Brandžios moters makiažas – svarbu saikas ir maži triukai

Dar vienas svarbus nesenstantis specialistų patarimas – makiažo priemones ir stilių rinkitės pagal savo amžių.

„Viena didžiausių klaidų – neįvertinti, kad brandžios moters odos reljefas pakinta, jame atsiranda daugiau smulkių raukšlelių, ir nepaisant to jis vis tiek gausiai dengiamas kompaktine ar biria pudra. Nepakankamai sudrėkinta oda tuomet atrodo prastai, o raukšlelės bei nelygumai išryškėja. Dar viena klaida – noras vyresnių moterų vokus tepti perlamutriniais, blizgiais šešėliais. Na, ir trečioji klaida – ryškūs, tamsūs, griežtos formos antakiai. Taip moteris atrodo tik dar vyresnė, todėl tikrai rekomenduoju įvairius šviesius atspalvius ir natūralią antakių formą“, – didžiausias klaidas vardija makiažo meistrė G. Maruškevičiūtė.

Pasak jos, brandžiai odai labiausiai tinka elegantiškas, subtilus makiažas, kurio pagrindinis akcentas – skaisti, drėgmės nestokojanti oda, skaistalais paryškinti skruostai.

„Brandžioms moterims taip pat tinka ir prancūziška tendencija, kai akys ryškinamos ne tamsiomis spalvomis, bet išryškinama natūrali akių spalva. Pavyzdžiui, mėlynakėms, pilkoms akims puikiai tinka persikiniai, pilkšvi šešėliai, išryškinantys būtent akių mėlį. Žaliaakėms tiktų švelnios chaki spalvos ar subtiliai alyviniai atspalviai. Rudakėms, kurių akys ir taip ryškios, tiktų melsvi, alyviniai atspalviai suteikiantys gaivumo“, – akių spalvą išryškinančias kombinacijas vardija specialistė.

Penkios salės grožio

Parodoje „Pelenė“ šiemet tradiciškai laukiami ne tik makiažo meistrai, plaukų, odos, nagų priežiūros bei stiliaus profesionalai, bet ir visi mylintys ir norintys puoselėti savo grožį.

„Visas tris dienas vyks speciali profesionalams skirta programa, taip pat dėmesio lauks ir savo darbus pristatys juvelyrai, rūbus bei aksesuarus kuriantys mados ženklai. Ypatingos staigmenos čia laukia ir ieškančių kvepalų pasaulio naujovių. Be to, šiemet ypač didelis dėmesys skiriamas odos priežiūros, jos sveikatos temai, tad kiekvienas čia apsilankęs tikrai išeis žinodamas daugiau ir mokėdamas geriau pasirūpinti savo oda bei grožiu“, – sako „Litexpo“ projektų vadovė Dovilė Vertelytė.

Balandžio 5–6 d. paroda lankytojų lauks nuo 10 iki 19 val., o balandžio 7 d. nuo 10 iki 17 val.

„Šiuolaikinės 14-metės kosmetikos krepšelis kartais toks pat gausus kaip moters, peržengusios 50-ies metų ribą, o kur dar istorijos apie internete, socialiniuose tinkluose matytas kosmetikos produktų reklamas, ir jų naudojimas negalvojant, ar tai tau tinka. Tai vos keli dalykai, keliantys nerimą, ir rodantys, kad prižiūrėdami odą neretai vadovaujamės mitais, esame lengvai paveikiami reklamos, o štai elementarių žinių ir pagrindinių rūpinimosi savo oda principų išmanymo labai trūksta“, – įsitikinusi kosmetologė Miglė Kruciūtė-Babickienė.

Tuo tarpu dietologai, sveikos odos ir mitybos ryšį analizuojantys specialistai primena, kad vienas iš būdų užsitikrinti, jog oda būtų sveika – tinkama mityba, kuriai galioja keturi baziniai principai: saikas, balansas, įvairovė ir kokybė.

Servetėlės testas – nusako odos tipą, bet ne būklę

Kosmetologė M. Kruciūtė-Babickienė sako, kad viena dažniausiai pasitaikančių situacijų, išryškėjančių apsilankius pas kosmetologą – žmonės painioja odos tipą ir odos būklę,  dėl to ją prižiūri netinkamai.

„Paprastas servetėlės testas leidžia savo odos tipą nustatyti savarankiškai ir suprasti, kuriam iš keturių tipų – riebiam, mišriam, normaliam ar sausam – priskirtina jūsų oda. Tai žinoti būtina, tačiau tinkamai priežiūrai to dažniausiai neužtenka, nes odos būklė – kur jas jautresnis klausimas. Be to, ji kinta, kartais net ir per kelias valandas“, – aiškina specialistė.

Nustatyti odos tipą galite švariai nuplovę veidą ir po valandos ant jo nieko netepus, uždedant paprastą vienkartinę servetėlę. Ji atskleis, kokio tipo jūsų oda.

„Popierinę servetėlę priglauskite prie smakro, nosies, kaktos ir skruostų. Pasižiūrėkite, ar atsispaudė riebalai, kiek jų ir kuriose vietose. Jei jų daugiau vadinamojoje T zonoje – jūsų oda mišri, jei riebalų dėmelės pasiskirsto tolygiai po visą servetėlės paviršių – oda greičiausiai bus riebi. Jei visai nematyti riebalų dėmelių ir jaučiate aštrų tempimo pojūtį – oda sausa. Normali oda, beje, rečiausias odos tipas šiais laikas, bus tada, jei vos kiek daugiau, tačiau saikingai, riebalų atsispaudė T zonoje“, – aiškina M. Kruciūtė-Babickienė.

Popierinę servetėlę priglauskite prie smakro, nosies, kaktos ir skruostų. Pasižiūrėkite, ar atsispaudė riebalai, kiek jų ir kuriose vietose. Jei jų daugiau vadinamojoje T zonoje – jūsų oda mišri, jei riebalų dėmelės pasiskirsto tolygiai po visą servetėlės paviršių – oda greičiausiai bus riebi.

Tuo tarpu odos būklę, didžiausias problemas nustatyti ir įvertinti geriausiai gali specialistai. Jie parenka ir tinkamiausias priežiūros priemones.

„Dažniausia problema, ypač dabar, po žiemos – odos dehidratacija. Tai normali, tačiau nemaloni būklė, kai odai trūksta drėgmės. Kita, mūsų klimatinei zonai būdinga odos problema, – išsiplėtę kapiliarai. Su tuo susiduria maždaug 70 proc. žmonių, tarp jų – ir jauni žmonės. Na, ir žinoma dalį žmonių vargina odos jautrumas. Kartais tai alerginės reakcijos, niežėjimas, o kartais – spuogai. Būtina suprasti, kad spuoguota oda dažniausiai yra jautri, tad ją prižiūrėti reikia labai atsakingai“, – dažniausias problemas vardija specialistė.

Daugiau sužinoti apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti odą, kaip įvertinti jos būklę, išsiaiškinti, kaip pasirinkti tinkamas priemones bus galima grožio parodoje „Pelenė“, balandžio 5–7 d. vyksiančioje parodų ir kongresų centre „Litexpo“. 

Jaunuoliai odą nualina patys

Paklausta, ar dažnai žmonės į kosmetologo kabinetą užsuka ne tik ieškodami pagalbos, bet turėdami išankstinių nuostatų, įvairių mitų apie odos priežiūrą, specialistė teigia pastebinti, kad kai kurie mitai vis dar gajūs.

„Taip, tenka išgirsti, kad žmonės išbando ir archajinius metodus. Tarkime, kai kas tiki, kad naudinga veidą apdėti citrinos skiltelėmis, tepti grietine ar patrinti braške. Kitas populiarus mitas – įsitikinimas, kad jei odą prižiūrėsiu, jai pakenksiu – esą sutriks natūralūs regeneraciniai procesai, ji gamins mažiau riebalų ar drėgmės, taigi greičiau sens. Tokiais atvejais tenka su klientais kalbėtis, aiškinti, kad tinkama odos priežiūra, individualiai parinktos priemonės odos būklę pagerina, turi teigiamą estetinį efektą“, – pagrindinius mitus mini specialistė.

Tačiau didesnė bėda, pasak jos, tai faktas, kad itin aktyvi kosmetikos priemonių reklama bei galimybės ją lengvai įsigyti internetu ypač masina paaugles.

Penkios kaukės per savaitę, trys serumai, du kremai – tai arsenalas gal net per stiprus penkiasdešimties sulaukusiai moteriai, o jaunai odai tai – perkrova, iššūkis, su kuriuo ji nesusitvarko, pavargsta, o tada prasideda problemos.

„Tai, kad netinkama kosmetika pradedama naudoti per anksti ir per gausiai, tikrai rimta problema. Jaunos merginos naudoja per daug kosmetikos, per daug skirtingų, jų amžiui netinkamų ir nereikalingų produktų. Mamos atveda jaunas mergaites, ieškodamos pagalbos, klausdamos, ką daryti, nes paauglės internetu prisiperka visko ir tepasi. Penkios kaukės per savaitę, trys serumai, du kremai – tai arsenalas gal net per stiprus penkiasdešimties sulaukusiai moteriai, o jaunai odai tai – perkrova, iššūkis, su kuriuo ji nesusitvarko, pavargsta, o tada prasideda problemos. Ir kartais būna tikrai sunku įtikinti paaugles, kad joms pakanka vos kelių priemonių – prausiklio, toniko ir lengvo drėkinančio kremo – reklama aiškina visai ką kitą“, – pastebi M. Kruciūtė-Babickienė.

Mitai gaubia ir mitybą

Ne ką mažiau įvairių, kartais ir labai žalingų mitų gaubia ir mitybą, kuri turi tiesioginės įtakos odos būklei ir sveikatai. Dietistė Asta Bagdonaitė, dalyvausianti „Art of Beauty“ mokyklos organizuojamame seminare parodos „Pelenė“ metu, pastebi, kad daugiausia mitų susijusių su riebalų bei cukraus vartojimu.

„Vienas populiariausių įsitikinimų – kad riebus maistas „riebina“ odą, sukelia spuoguotumą, skatina inkštirų formavimąsi. Tiesa ta, kad riebalų kiekis, balansas, įvairovė ir kokybė tikrai turi įtakos tam, kaip atrodo mūsų oda. Tačiau riebalai riebalams nelygu – mūsų organizmui, taigi ir odai, kokybiški riebalai yra absoliučiai būtini. Todėl į kasdienį racioną būtina įtraukti šalto spaudimo augalinius aliejus, neapdorotus riešutus, sėklas, riebią žuvį, tikrą sviestą ar net... griežinėlį ekologiškų lašinių. Svarbu, kad organizmui netrūktų Omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios mažina uždegiminius procesus organizme taigi teigiamai veikia aknės, dermatito pažeistą odą, – riebalų naudą pabrėžia specialistė ir priduria, jog vengtini yra tik uždegimus skatinantys perdirbti riebalai: hidrinti, iš dalies hidrinti, rafinuoti aliejai ir juose aukštoje temperatūroje skrudintas maistas.

Dar vienas klaidingas įsitikinimas, kad natūralus cukrus vaisiuose yra kitoks, geresnis nei rafinuotas cukrus, todėl esą sultys, ypač šviežiai spaustos, yra itin naudingos odai

„Deja, bet turiu nuvilti taip manančius. Cukrus yra cukrus, o organizmas į gliukozę ir fruktozę reaguoja panašiai, nepriklausomai nuo jų šaltinio. Žinoma, vaisiuose yra daug naudingų, organizmui ir odai reikalingų vitaminų, tačiau naudingiau saldžius vaisius ir uogas valgyti nei gerti jų sultis. O jei negalite gyventi be sulčių, joms rinkitės žalialapes daržoves: salierus, agurkus, cukinijas, kopūstus, špinatus ir pagardinkite šlakeliu citrinos sulčių, imbieru. Taip suvartosite mažiau cukraus ir praturtinsite racioną naudingais antioksidantais“, – pataria A. Bagdonaitė.

Ir trečias, anot specialistės itin žalingas mitas, – įsitikinimas, kad griežti ilgalaikiai mažo kaloringumo dietų iššūkiai, grikių savaitė ir panašios „programos“ naudingos ne tik kūno apimčių mažinimui, bet ir odai. Esą po jų oda tiesiog švyti.

„Tiesa visiškai priešinga. Ilgesnės nei vienos-dviejų dienų „iškrovos“ veikiau daro žalą odos būklei. Visų pirma, dėl galimo maistinių medžiagų trūkumo, taip pat dėl to, kad greitai mažėjant kūno svoriui, mažėja ir poodinio riebalinio sluoksnio apimtis, netenkama skysčių. Tai tiesus kelias į odos suglebimą, ypač – vyresnio amžiaus moterims. Na, o atsiradęs odos švytėjimas besilaikant net ir nesubalansuotos, griežtos mitybos plano dažniausiai susijęs su tuo, kad tiesiog apribojame „šlamštmaisčio“ vartojimą, kas tikrai yra naudinga organizmui“, – įsitikinusi specialistė.

Paprašyta išskirti tris produktus, kuriuos būtina vartoti norint skaisčios, elastingos ir švytinčios odos, A. Bagdonaitė teigia, kad svarbu, jog organizmui pakaktų visų būtinų maistinių medžiagų. Tačiau kaip dažniausiai pasitaikantį deficitą ji išskiria Omega-3 riebiąsias rūgštis, jodą bei vandenį.

„Šios trys medžiagos būtinos viso organizmo funkcionavimui, bendrai sveikatai, tad ir odai. Stenkitės bent kelis kartus per savaitę suvalgyti riebios žuvies, vartokite linų sėmenų aliejų ar pačias sėmenis, įtraukite į racioną jūros dumblių, jūros kopūstų, apskritai daugiau jūros gėrybių ir gerkite pakankamai vandens. Tiesiog žinokite, kad jokie kremai, masažai, kolageno ar hialurono papildai neduos naudos, jeigu vartosime per mažai vandens“, – pabrėžia specialistė.

„Prieš 25-erius metus „Litexpo“ paskleistas grožio pažadas šiandien išgyvena atgimimą. Praėjusi sunkius, pasirinkimų ir dvejonių laikus, grožio paroda rado savo kelią į profesionalų ir lankytojų širdis. Prasidėjusi vos nuo vienos salės, šiais metais „Pelenė“ pirmą kartą žengia į visas „Litexpo“ sales. Tikimės, kad atsinaujinusi, išgryninusi idėjas ir sumanymus, „Pelenė“ taps vieta, kuri suburia Lietuvos ir pasaulio grožio bei sveikatinimo įmones, grožio produktų gamintojus, žinomus prekių ženklus ir savo srities profesionalus“, – sakė Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius.

Šiais metais grožio paroda sulaukė per 350 dalyvių. Pirmą kartą stendai, mobilūs grožio salonai, kosmetologijos kabinetai, demonstracijų erdvės užpildė visas 5 „Litexpo“ centro sales, o „Pelenės“ dalyviai jose įsikūrė pagal parodos temas.

Pirmuosiuose, neseniai atnaujintuose centro rūmuose, įsikūrė estetinės medicinos profesionalai. Čia galima rasti kosmetologijos įrangos, specialistams skirtų priemonių ir kosmetikos. Kosmetologijos kabinetuose parodos lankytojai galės išbandyti veido bei kūno procedūras, išgirsti profesionalų patarimų.

Konferencijų salėse vyksta seminarai ir mokymai kosmetologams, IX atviras Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų konkursas, pirmasis „Estetinės mezoterapijos kongresas“ bei parodos konferencija „Kosmetologo veiklą reguliuojantys tesės aktai Lietuvoje ir EU“.

2-oji parodų ir kongresų centro salė skirta SPA ir sveikatingumui. Pirmą kartą grožio parodoje pristatoma lietuviška pirtis: atliekamos gražinimo procedūros, vyksta autoriniai pirties meistrų pasirodymai, vanojimo mėgėjų varžybos.

3-oji salėje šiais metais įsikūrė nagų priežiūros, antakių ir blakstienų priežiūros priemonių bei paslaugų tiekėjai, taip pat – parfumeriai.

4-oje salėje tradiciškai įsikūrė juvelyrai, rankdarbių meistrai, autorinio dizaino kūrėjai.

5-oji, didžiausia salė „Pelenėje“, skirta plaukų stilistams, makiažo meistrams, įvaizdžio kūrėjams. Žinomi specialistai demonstruoja, kaip gimsta madingiausi sezono kirpimai ir makiažai. Parodoje vyksta pasaulyje pripažintų kirpimo meistrų pasirodymai, savo šou rengia ir išskirtines konsultacijas teikia barzdaskučiai.

Jubiliejinė, tarptautinė grožio industrijos paroda „Pelenė 2018“ grožio pažadą skleidžia nuo šiandien iki sekmadienio Lietuvos kongresų ir parodų centre „Litexpo“.

Jau ketvirtį amžiaus dalyvaujanti didžiausioje Lietuvoje grožio industrijos parodoje „Pelenė”, kuri „Litexpo” parodų ir kongresų centre prasidės jau rytoj, žinoma kirpimo meistrė parodos jubiliejaus proga leidosi į smagų žaidimą – atkūrė, kaip šukavosi moterys nuo 1995-ųjų iki šių dienų.  

„Perverčiau daugybę senų nuotraukų, ieškojau jų albumuose, internete, – sako J. Mačiulienė. – Pastebėjau, kad prieš du dešimtmečius moterų netgi veidai skyrėsi, šiandien jos tapę gražesnės, jaunų merginų veidai labiau spindi ir šviečia. Neabejoju, kad tai asmenybės laisvės ir laisvėjančios visuomenės išraiška”.

Dešimtmetį Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijai vadovaujanti J.Mačiulienė teigia, kad anuomet mada Lietuvą pasiekdavo šiek tiek pavėlavusi. Tai buvo pastebima ne tik drabužių madoje, bet ir kirpimuose, plaukų šukavime. „Tai šiandien lietuvių kirpėjai pasaulyje yra labai stiprūs, štai, praėjusį rudenį grįžome iš Paryžiaus, kur vyko Kirpėjų pasaulio čempionatas. Lietuvai kaunietis Robertas Sakalauskas parvežė sidabro medalį, o mūsų komanda užėmė penktąją vietą”.

Jolanta tikina, kad šukuosenų mados Lietuvoje ypatingai pradėjo keistis po Nepriklausomybės, kai Lietuva išlaisvėjo, o žmonės nebenorėjo būti pilka mase, ieškojo, kaip pabėgti nuo pilkos kasdienybės, išsiskirti. Štai kodėl anuomet būta tiek daug blizgesio ir spalvų, rašoma pranešime spaudai.

Beje, gyvos gėlės plaukuose šį pavasarį ir vasarą vėl labai madingos.

1995 metai – kuodai ir kaskados

Išbalinti veidai, priekyje sušiauštas, skruzdžių lizdą primenantis kuodas, alyvų spalvos šešėliai, ryškios neoninės spalvos. „Jei tai būtų trumpi plaukai, kirpčiau kaskadomis, taip kaip anuomet kirposi aktorė Jennifer Aniston. Kiekviena, į kirpyklą užėjusi mergina prašydavo: „Nukirpkit mane, kaip Aniston”. Iš tiesų gatvėje taip atrodanti mergina šiandien būtų stiliaus ikona, – neabejoja J. Mačiulienė.

2000 metai – garbanos ir tona bižuterijos

Kuo daugiau plaukų, tuo – geriau. Madingi cheminiai sušukavimai ir daugybė garbanų. Jei plaukai nesigarbanoja natūraliai ar namuose nėra tiek suktukų, moterys juos suka ant skudurėlių. Madinga ryškiai geltona plaukų spalva ir daug nesuderinamų dalykų viename – margos pėdkelnės, dar margesnės palaidinės, tona bižuterijos, soliariume nurudinta oda, auskaras bamboje. „Šiandien toks stilius atrodo kičų kičas, bet moterys taip rengdavosi”, – sako J. Mačiulienė.

2005 metai – mergaitės su kasytėmis

Tai yra penkmetis, kai moterys norėjo būti labai gražios ir... mergaitiškos. Tai lėlės Barbės penkmetis – plaukai ilgi, lengvai pasukti, sušiaušti į lengvą kuodą ar surišti į kasytes. Ant rankų šuniukas, ant peties – žaislinė rankinė, daug dzinguliukų ant kaklo, tviskančios lūpos. „Tas mokinukės įvaizdis buvo labai stiprus, tokių  barbių buvo pilnos gatvės”, – prisimena J. Mačiulienė.

2010 metai – hipės ir gyvos gėlės

Lengvas, romantiškas įvaizdis, pastelinės spalvos ir daug gyvų gėlių. Tarsi mada būtų prisiminusi moteriškumą, o pašėlusios mergaitės su kasytėmis įvaizdį iškeitusi į elegantiškos, nekaltos ir daug knygų skaitančios merginos personažą. „Beje, gyvos gėlės plaukuose šį pavasarį ir vasarą vėl labai madingos. Pamatysite tai mūsų vestuvinių šukuosenų šou, kuris vyks „Pelenės” parodoje”, – sako J. Mačiulienė.

2015 metai – natūralumas ir paprastumas

Greitas gyvenimo tempas diktuoja ir šukuosenų madas. Natūrali, lengvai tvarkoma, papurusių plaukų šukuosena, kuri tinka ir darbui, ir vakarėliui. Makiažas – lygiai toks pat lengvas, lyg atsainiai brūkštelėtas veide. Plaukų spalva – natūrali, gal šiek tiek tarsi saulės pablukinta. „Natūralumas buvo visiškai užkariavęs moterų širdis”, – teigia J. Mačiulienė.

2018 metai – spalvotas pasaulis

Alyvinės ir pilkos, šaltos, šiltos, neoninės, geltona, oranžinė – visos spalvos šiais metais yra pageidaujamos. Grįžta prailgintas kare stiliaus kirpimas. „Ir dažyti, dažyti, būtinai dažyti plaukus, nes kitais metais gal vėl teks gyventi ramių spalvų pasaulyje”, – naujausias mados tendencijas kviečia išmėginti J. Mačiulienė.

Garsiausi Lietuvos ir užsienio kirpimo meistrai, jų pamokos ir šukuosenų šou, vestuvinių šukuosenų ir makiažo demonstracijos, žinomiausi Lietuvos plaukų stilistai, barzdaskučiai, naujausi produktai ir priemonės. Visa tai bus galima pamatyti 5-oje kongresų ir parodų centro „Litexpo” salėje balandžio 6-8 dienomis.

Makiažo įvaizdžio kūrėja, tarptautinės grimo ir makiažo akademijos „SLA Academy Vilnius“ lektorė ir vadovė G. Maruškevičiūtė-Tamošiūnė: „Prie veidrodžio moterys šį sezoną darbo turės mažiau“.

„Pantone Color Institute“ šių metų spalva paskelbė ryškiai violetinę. Tai – puiki spalva, tačiau ji tinka ne kiekvienai moteriai“, - sako ką tik iš Paryžiaus grįžusi Gritė. Ji neabejoja, kad madingomis norinčios būti moterys išsirinks tai, kas joms labiausiai tinka, o makiažo meistrai sumaniai derins ciklameno, tamsiai ir šviesiai rožines, spalvas. Gali būti, kad drąsesni kūrėjai makiažą paįvairins ryškia, o gal net tamsiai mėlyna.

Gritė pasakoja, kad Paryžiuje buvo daug kalbama apie ratu besisukančias makiažo tendencijas. Šį pavasarį ir vasarą madingiausios moterys grįš į 5-6 praėjusio amžiaus dešimtmečius, be galo madingu tampa „crazybaby doll“ įvaizdis: ypač ryškios akių kontūro linijos, daug tušo ant blakstienų ir mažai pudros ant veido, ryškios, elektrinėmis spalvomis šviečiančios lūpos. „Madingą įvaizdį paryškins ir drabužiai – plačios kelnės, diržu sujuostos tunikos, bateliai smailiomis nosimis“, - apie madingiausias šio pavasario ir vasaros tendencijas kalba Gritė. Ji neabejoja, kad prie veidrodžio šį sezoną moterys darbo turės mažiau, o mada joms tarsi sako: atsipūskime, gyvenkime lengviau, paprasčiau. „Mačiau Paryžiuje, kaip tai daro prancūzės – jos patrina pirštu savo lūpdažį, perbraukia lūpas, šiek tiek paraudonina skruostus. Nebūtinai turi būti tobula, kad būtų gražu“, - įsitikinusi viena garsiausių Lietuvos makiažo meistrių.

Su garsiausiais mados renginiais ir žinomiausiais Lietuvos fotografais bendradarbiaujantis makiažo meistras P. Staniulionis: „Nebijokite strazdanų, raustelėjusios ar nelygios odos“.

„Šį pavasarį laikas atsisveikinti su visais netikrumais, atėjo tikrojo natūralumo metas“, - sako vienu geriausiu Lietuvos makiažo meistru laikomas Povilas. Jis primena, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti ne makiažo priemonėms, o odos priežiūrai: „Oda turėtų atrodyti gaivi, natūrali, skaisti ir šviesi“.

Toms, kurios šį sezoną rinksis pudrą, Povilas pataria ieškoti skystos, kuri odą padengia tolygiai, ją drėkina ir suteikia sveikos, spindinčios odos atspalvį. „Visai nieko tokio, jei matysis koks paraudimas, - priduria. - Netgi labai gerai, šiais metais natūralus raudonis, strazdanos, dėmelės ar nelygumai neturėtų moterims kelti jokių rūpesčių“.

Povilas teigia, kad odą būtina gerai drėkinti, keletą kartų per savaitę palepinti ją kaukėmis, kruopščiai rūpintis paakiais ir ypač saugoti nuo pavasarinių saulės spindulių. „Kaip bebūtų gaila, būtent saulė labiausiai kenkia mūsų odai“, - sako meistras.

Savo klientėms Povilas šiandien siūlo ypač madingus mėlynos spalvos atspalvius. „Na, tuos, kurie 7-8 praėjusio amžiaus dešimtmetyje kėlė furorą disko vakarėliuose, o pastaruoju metu buvo laikomi visiška beskonybe“, - juokiasi ir priduria, kad ryški violetinė spalva po truputį nueina nuo podiumo.

Lūpas makiažo meistras siūlo dažyti ryškiai raudona vyšnios spalva. Geriausia – blizgančia, nes matinės lūpos šį sezoną visiškai nemadingos.

Makiažo meistrė, lektorė ir knygų apie makiažą autorė O. Žuravliova: „Ypač madinga kryptis – vienspalviai makiažo deriniai“.

„Nenusigręžkite nuo savęs, ieškokite savitų makiažo derinių. Atpažinkite savyje jau esamą spalvų gamą ir derinkite prie jos makiažo produktų atspalvius. Kuo tolygiau renkamės spalvas, tuo gaiviau ir jaunatviškiau atrodome, o juk paskutinės makiažo tendencijos kalba apie natūralumą“, - sako Olesia.

Rudas, juodas spalvų gamas ji siūlo patraukti į šalį. Tamsiaplaukėms –burgundiška, samanų, riešutmedžio ar alyvų spalvos. Šviesiaplaukėms – auksas, kapučino, pastelinė rausva arba purvina rožinė.

„Jeigu mėgstate ryškias lūpas, rinkitės ryškią klasikinę raudoną spalvą, nebijokite griežtesnio kontūro, tačiau akys turi likti nepadažytos, - pataria Olesia. - Jei vis dėlto norėtumėte išryškinti akis, rinkitės pastelinių spalvų šešėlius, kurie puikiai derės su „nubučiuotų“ lūpų efektu. Tai puiki lūpų makiažo technika tuo atveju, jei jums nepavyksta išpiešti grafiško, tolygaus kontūro“.

Makiažo meistrė teigia, kad vienspalviai deriniai makiaže – ypač madinga kryptis. Dažniausiai rekomenduojamos – persikų, alyvos ar koralų spalvų gamos.

Riebią veido odą turinčios moterys ir merginos turėtų likti patenkintos – jau trečią sezoną vyrauja drėgno veido efekto tendencija. Ja sekančios sausos odos savininkės turėtų naudoti drėkinančias kremines pudras arba spindinčias veido odos bazes. „Nefiksuokite sausomis pudromis veidų. Naudokite drėgnos konsistencijos skaistalus, kurie padeda sukurti ypač natūralų efektą“, - pataria Olesia.

Mėgstančioms paryškinti akies kontūrą, makiažo specialistė rekomenduoja rinktis ryškias spalvas, o antakiams įsigyti bespalvį fiksuojantį gelį, kuris padėtų išlaikyti juos vešlius ir į viršų sušukuotus.

Makiažo meistras, „SLA Academy Vilnius” lektorius P. P. Zulonas: „Tegu giria ne tobulą makiažą, o gražią merginą“.

„Lietuvės mėgsta natūralumą, jos nori tobulai užmaskuoti kiekvieną savo trūkumą, paryškinti veido kontūrus, tačiau kaip tik šito šiais metais mažiausiai reikia. Būtų nuostabu, jei sutikti žmonės girtų ne puikų makiažą, o gražią merginą ar moterį“, - sako makiažo meistras Paulius Pijus.

Kiekvienai moteriai šį pavasarį ir vasarą savo rankinėje Paulius Pijus pataria nešiotis keletą pačių svarbiausių priemonių – birios arba kompaktinės pudros, kuri slėptų veido blizgesį ir ryškios spalvos lūpų dažus. „Violetinė spalva labai madinga, tačiau tokios spalvos lūpų dažą siūlyčiau rinktis moterims, kurios turi putlesnes lūpas. Kai lūpų linija siaura, tokia spalva jas gali dar labiau siaurinti, todėl geriau rinktis koralinius, rožinius ar persiko atspalvius“.

Antakius Paulius Pijus siūlo šviesinti ir šiek tiek pašukuoti į viršų. „Bet tik – šiek tiek, nes kas madingai atrodo ant podiumo, nebūtinai tinka gatvėje“, - sako makiažo meistras.

Dainininkė, makiažo meistrė ir grožio salono įkūrėja K. Ivanova: „Madingiausias akcentas – ryškus akių kontūras“.

„Šį sezoną oda privalo spindėti“, - sako Kristina ir siūlo veidą moterims gražinti ypač populiariomis priemonėmis su švytinčiomis dalelėmis. Tik svarbu jų ant veido nepadauginti, nes švytintis efektas gali iškraipyti veido formą.

Kristina įsitikinusi, kad tai, kas tinka podiumui, televizijos studijai ar fotosesijai, visiškai netinka kasdienai. „Visai neseniai dariau makiažą, įdėjome modelio nuotrauką, gavau daugybę komentarų, kad jis neatspindi tendencijų, yra pernelyg matinis. Teko paaiškinti, kad makiažą kūrėme fotosesijai, todėl jis – kitoks“.

Drąsioms, mados tendencijas sekančioms moterims ir merginoms Kristina siūlo išmėginti madingiausią šio pavasario akcentą – paryškintus akių kontūrus. „Naudokite ne tik juodą spalvą, bet ir visus ryškiausius – raudonos, mėlynos, violetinės, žydros spalvos atspalvius“, - pataria.

Specifinę violetinę spalvą Kristina sako mėginanti šiek tiek sušvelninti: spindinti veido oda, violetinė spalvos akių kontūro tušas, šiek tiek blakstienų tušo, vos vos skaistalų ant skruostų ir spindinčios, permatomos lūpos.

Garsiausi Lietuvos makiažo meistrai, jų paskaitos ir praktiniai seminarai, naujausios tendencijos ir moderniausios makiažo priemonės, – jau 25 kartą vykstanti „Pelenė“ neria į grožio vandenyną. Jubiliejinė, tarptautinė grožio industrijos paroda „Pelenė 2018“ vyks balandžio 6-8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Prisiminkime 1994-uosius. Lietuvoje – bankų krizė, ekonominė aplinka sutrikusi, gatvės madą diktuoja Gariūnai. Ir vis dėlto tai – geras metas naujoms idėjoms. Kaip tik tuo laiku „Litexpo” parodų centras ir sukūrė pirmąsias tarptautines parodas. Jų vardas šiandien gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje, rašoma pranešime spaudai.

Grožio paroda „Pelenė” startavo 1994-ųjų birželį. Paroda pakvietė moteris į grožio kerų ir žavesio pasaulį. Pirmoji tarptautinė specializuota parfumerijos, kosmetikos ir kirpyklų įrangos paroda išsiteko vienoje ekspozicijų salėje ir parodos lankytojoms siūlė ne tik grožio produktų naujienas, bet ir madingus drabužius, aksesuarus ir net skalbimo priemones.

Sunku šiandien įsivaizduoti, tačiau tuo metu nebuvo spartaus interneto, socialinių tinklų, reklamos ir komunikacijos agentūrų. Grožio industrijos rinka Lietuvoje dar tik kūrėsi ir klojo pamatus verslui, kuris per pastaruosius du dešimtmečius plėtėsi kosminiu greičiu. Ne viena šiandien garsi bendrovė – išnaudojo parodą reklamuoti savo augantį verslą, o pasaulio prekių ženklai dar tik žvalgėsi, ieškodami galimybių įsitvirtinti Lietuvos rinkoje. „Pelenę” jie matė, kaip svarbiausią renginį, kuriame tiriama rinka ir skleidžiama informacija.

Per dvi dešimtis metų Lietuvoje grožio rinka keitėsi ir formavosi. Paskui ją keitėsi ir parodos veidas. Nuo subtilių autorinių menininkų kūrinių, pasakiško, svajingo personažo ir parodos personifikavimo „Pelenė” atkeliavo iki šiuolaikiškos, savimi pasitikinčios moters. Drauge su  parodos įvaizdžiu keitėsi bei formavosi parodos turinys. Šiandien „Pelenė” – didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė grožio industrijos paroda, išsiplėtusi per 5 „Litexpo” ekspozicijų sales, pristatanti garsiausius prekių ženklus ir  atspindinti grožio tendencijas bei aktualijas.

Apie tai, kas „Pelenės” parodoje buvo svarbu prieš 25-erius metus ir ko anuomet parodoje ieškojo moterys, pasakoja daugelio „Pelenės” parodų organizatorė N. Gavelienė.

– Nuo ko prasidėjo „Pelenės” paroda Vilniuje?

– Pirmosios parodos buvo itin kuklios. Jos nepasižymėjo nei dalyvių, nei lankytojų gausa. Gerai prisimenu, kad „Litexpo” rūmuose, vidury salės puikavosi rožinis, supraskite – moteriškas – automobilis, scenoje vyko madų demonstravimas, o aplink ją buvo pastatyta vos dvi dešimtys nedidelių stendų.  Iki šių dienų „nepaprasto furoro“ turėjome laukti daug metų...

– Kokia buvo „Pelenės” idėja? Ar pavyko sukurti tokią parodą, kokia, manėte, ji turėtų būti?

– Lietuvoje kosmetikos įvairovė anuomet buvo menka, o Europa dar tik tyrinėjo mūsų rinką. Idėją, žinoma, nukopijavome nuo užsienio parodų, tačiau ne viskas, kas yra ten, pasirodė įdomu lietuviams. Nors turėjome keletą svečių iš užsienio, kurie siūlė žaliavų, pakavimo medžiagų, mūsų gamintojai tuo visiškai nesidomėjo.

Kiekvienais metais teko tobulinti „Pelenės” tematiką, ieškoti naujų parodos akcentų.

Kiekvienais metais teko tobulinti „Pelenės” tematiką, ieškoti naujų parodos akcentų. Pirmosios parodos juk visada yra „išgrynintos”, jų tema labai aiški. Tik vėliau jos apauga įvairiais „moliuskais”, nes svarbiausia varomąja jėga tampa pelnas.

– Kuo labiausiai didžiavosi anuometinė „Pelenė”? 

– Šiandien nenorėčiau nė vieno išskirti – parodose visi yra svarbūs, ir mažieji gamintojai, ir stambieji didmenininkai. Svarbūs netgi tie, kurie savo reklamoje skelbdavo: „Neieškokite mūsų „Pelenėje”.

– Kas lankydavosi parodoje? Kokios moterys ateidavo ir ko joje ieškodavo? 

– Visų amžiaus grupių moterys. Kosmetikos jos prisipirkdavo visiems metams. Drąsesnės  išbandydavo  grožio procedūras, o jei labai pasisekdavo, ir nusikirpdavo pas kokį gerą meistrą. Parodoje vykdavo įspūdingi kirpėjų konkursai ir šou, kuriuos organizuodavo garsūs to meto prekių vardai – „Wella”, „Londa”.

– Ką jūs šiandien laikytumėte grožio etalonu?

– Gražus žmogus yra protingas ir laisvas.

Jubiliejinė, tarptautinė grožio industrijos paroda „Pelenė 2018” – balandžio 6-8 dienomis Lietuvos kongresų ir parodų centre „Litexpo”.

Pagal seną tradiciją vykstanti pavasarį, užauginusi ne vieną grožio meistrų ir profesionalų kartą, paroda pastaraisiais metais ypatingai atsigręžė į Lietuvoje kuriančius grožio rinką. Balandžio 6-8 dienomis Lietuvos parodų ir konferencijų centre “Litexpo” vyksianti jubiliejinė “Pelenė 2018” pristatys pasaulines grožio rinkos naujienas, parodoje vyks meistrų pasirodymai ir čempionatai, mokymai bei seminarai. Šių metų parodos tema – Kosmetologija ir SPA.

„Džiaugiamės, kad sulaukusi 25-erių metų jubiliejaus, „Pelenė“ gali save vadinti didžiausia grožio industrijos paroda Baltijos šalyse”, - sako „Litexpo” projektų vadovė Dovilė Vertelytė. - Per dvidešimt penkerius metus paroda išgyveno daugybę pokyčių. Pirmasis dešimtmetis buvo gausus grožio specialistais ir atstovais. Parodoje dalyvavo visi garsūs pasaulio grožio ženklai, tuo metu kūrėsi grožio salonai ir kosmetikos parduotuvės, atvežusios į Lietuvą naujų grožio priemonių bei paslaugų. Antrasis dešimtmetis grožio parodą orientavo į prekybą, paroda tapo daugiau moterims skirta muge, kurioje buvo galima rasti visko: nuo daržovių pjaustiklių iki lūpdažio. Nuo 2015 metų paroda pakeitė formatą. Profesionalams skirta produkcija buvo atskirta nuo paslaugų ir prekių galutiniam vartotojui. Paroda pradėjo augti ir susigražino svarbius rinkos grožio atstovus”.

Nors registracija dar nesibaigusi, jau žinoma, kad paroda suvienys per 350 dalyvių. Pirmą kartą per visus parodos gyvavimo metus jų stendai, mobilūs grožio salonai, kosmetologijos kabinetai, demonstracijų erdvės užpildys visas 5 „Litexpo” centro sales, o parodos dalyviai įsikurs pagal parodos temas.

Atnaujinti rūmai – kosmetologijai

Pirmuosiuose, neseniai atnaujintuose centro rūmuose įsikurs estetinės medicinos profesionalai. Čia bus galima rasti naujausios ir moderniausios kosmetologijos įrangos, kosmetologų darbui skirtų priemonių ir kosmetikos. Čia vyks daugybė seminarų ir mokymų kosmetologams.

Bene svarbiausia parodos konferencija – „Kosmetologo veiklą reguliuojantys tesės aktai Lietuvoje ir EU”. Konferencijoje pranešimus skaitys tarptautinių kosmetologų asociacijų atstovai iš Briuselio, Stokholmo, Londono bei Lietuvos Ūkio, Sveikatos apsaugos ir Švietimo mokslo ministerijų.

„Teoriškai Lietuvoje turime įstatymus, reglamentuojančius kosmetologų ir SPA specialistų veiklą, tačiau praktiškai tie įstatymai neveikia. Grožio salonuose atliekamos procedūros, kurios gali pakenkti žmogaus sveikatai, - sako konferencijos organizatorė ir moderatorė Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentė Rūta Bražiūnienė. – Įsakymais šių procesų reguliuoti neužtenka, reikia aukštesnio lygio įstatymų”.

R. Bražiūnienė tikisi, kad konferencijoje išsirutulios prasminga diskusija: „Ir valdininkai, ir specialistai yra nusiteikę kalbėtis. Juo labiau, kad Lietuva – ne vienintelė tokia šalis, kurioje trūksta reglamentų. Labai tikiuosi, kad užsienio patirtis, o ja konferencijoje dalinsis iš Belgijos, Šveicarijos, Anglijos atvykę specialistai, mums labai pravers”.

Pirmuosiuose „Litexpo” rūmuose, kuriuose prieš 25-erius metus vyko ir pirmoji „Pelenės” paroda, bus surengtas IX atviras Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų konkursas. Jame kviečiami dalyvauti baigiamojo kurso studentai ir diplomuoti kosmetikai bei grožio terapeutai, kurių darbo stažas – ne mažiau nei vieneri metai. „Prieš devynerius metus, kai pradėjome rengti konkursą, mums sakė, kad neįmanoma reglamentuoti, įvertinti specialisto darbo – kiekvienas turi savo metodą, yra unikalus, nepakartojamas. Tačiau šiandien galime drąsiai teigti, kad normos, standartai ir taisyklės egzistuoja, o geriausius nėra sunku pastebėti, - teigia Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų asociacijos prezidentė Rūta Bražiūnienė. – Šis konkursas – puiki vieta ieškoti naujų talentų”.

Kosmetologijos erdvėje, 1 „Litexpo” centro salės galerijoje bus įrengti kosmetologijos kabinetai, kuriuose, iš anksto užsiregistravę parodos lankytojai, galės išmėginti veido bei kūno procedūras, pasitarti, kokią kosmetiką naudoti ir išgirsti geriausių profesionalų patarimų, pabandyti naujausią įrangą. Lankytojų patogumui parodos organizatoriai įrengs laukiamuosius, kur bus galima atsigaivinti, pailsėti ar palaukti savo eilės prie procedūrų.

„Pelenės” parodos dienomis vyks pirmasis estetinės mezoterapijos kongresas, kuriame paskaitas skaitys ir praktinius užsiėmimus ves tarptautinio pripažinimo sulaukę dėstytojai – Algirdas Čejauskas, Oksana Frolova, Matasianas Avanesovičius, Vladislavas Michailovas.

„Pirmieji „Litexpo” rūmai man kelia nostalgiją, juk čia vyko pirmosios „Pelenės” parodos. Kiekvienais metais pastebiu, kaip paroda stiprėja, - sako viena iš parodos partnerių, žurnalo “Les Nouvelles Esthetiques” Lietuvai, Latvijai ir Estijai redaktorė Svetlana Juralevič. – Man atrodo, ji jau seniai išaugo mažos mergaitės batelius ir tapo tikra karaliene. „Pelenė” – tai vieta, kurioje susirenka profesionalai, čia dalijamasi patirtimi ir žiniomis, o lankytojai gauna pačią naujausią grožio informaciją iš pirmųjų lūpų”.

Nauja parodos tema - SPA

„Jubiliejaus proga „Pelenėje” išskirtinis dėmesys ir vieta tenka visiškai naujai parodos temai – kosmetologijai ir SPA, - sako parodos organizatorė D. Vertelytė. - Kosmetologijos akcentas pasirinktas neatsitiktinai – didžiausios šių metų grožio parodos pasaulyje 2018-aisiais kosmetologiją išskiria, kaip vieną svarbiausių sveiko grožio elementų”.

2-oji parodų ir kongresų centro salė bus skirta SPA ir sveikatingumui. “Pelenės 2018” naujiena – pirčių kultūros desantas. Pirmą kartą grožio parodoje bus atstovaujama lietuviškai pirčiai, kurios ritualai gali drąsiai rungtis su šiuolaikiškiausiomis grožio puoselėjimo priemonėmis. Tuo galės įsitikinti ir parodos lankytojai: į gražinimo procedūras kvies mobilioji pirtis, autoriniais pasirodymais stebins patyrę prities meistrai, o vanojimo mėgėjai vienas kitam galės mesti iššūkį – organizuojamos vanojimo varžybos.

3-oji salėje šiais metais įsikurs nagų priežiūros, antakių ir blakstienų priežiūros priemonių bei paslaugų tiekėjai, taip pat – parfumeriai. Per 40 kompanijų savo stenduose pristatys naujausias nagų lakavimo tendencijas bei manikiūro naujoves, o lankytojai galės įsigyti nagų priežiūros priemonių skirtų profesionaliam ir saugiam lakavimui namuose.

4-oji, Autorinio dizaino salė tradiciškai sukvies garsiausius Lietuvos juvelyrus, kurie pristatys naujausias savo kolekcijas. Šiais metais jų, o taip pat jų kolegų iš Estijos, Latvijos, Vokietijos, Prancūzijos susirinks per 50.

Parodoje – naujausios stiliaus tendencijos

5-oji salę „Pelenėje” užkariaus plaukų stilistai, makiažo meistrai, įvaizdžio kūrėjai, taip pat čia bus galima susipažinti su naujausiomis priemonėmis ir moderniausia įranga, o viešuose demonstracijose stebėti, kaip gimsta madingiausi šio sezono kirpimai ir makiažai. Žinomų makiažo ir grožio specialisčių – Olesios Žuravliovos, Gritės Maruškevičiūtės, Oksanos Pikul modeliais galės tapti parodos lankytojos. Pirmą kartą „Pelenėje” dalyvaujantis, vienas iš geriausių Lietuvos makiažo meistrų Povilas Staniulionis dalinsis patirtimi, kaip tobulai padengti veidą, pasakos apie 2018 metų pavasario makiažo tendencijas.

Parodoje vyks pasaulyje pripažintų kirpimo meistrų pasirodymai, savo šou surengs ir išskirtines konsultacijas teiks barzdaskučiai.

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad šiais metais „Pelenės” parodoje kiekviena grožio sritis turės atskirą zoną. Neabejoju, taip bus lengviau dirbti profesionalams, o lankytojams – susigaudyti pasiūlymų gausybėje, - sako “Pelenės” partnerė, žurnalo “Hair profesionalams” redaktorė Laura Urbaitė. – Tvirtai tikiu, kad ateis diena, kai ši paroda taps didžiausia grožio specialistų švente ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Ne taps, o jau tampa”.

Jubiliejinė, tarptautinė grožio industrijos paroda „Pelenė 2018” – balandžio 6-8 dienomis Lietuvos kongresų ir parodų centre “Litexpo”.

Edukaciniais projektais garsėjanti koncertinė įstaiga suvienijo jėgas su meniškas sielas ugdančia Klaipėdos Vydūno gimnazija ir žada puikių įspūdžių visai šeimai skirtame projekte. Jaunieji gimnazijos solistai, instrumentininkai ir jaunių choras, taip pat instrumentininkai iš Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos bei E.Balsio menų gimnazijos muzikuos pritariant Klaipėdos kameriniam orkestrui, vadovaujamam Mindaugo Bačkaus. Šio renginio režisūra patikėta ryškiai Lietuvos teatro asmenybei Sigučiui Jačėnui, choreografija – Laurai Geraščenko, o gausiam atlikėjų būriui diriguos Arvydas Girdzijauskas.

Peterio Maxwello Davieso opera „Pelenė“ 1980 m. buvo specialiai sukurta atlikti vaikams ir suaugusiems kartu. Tokie skirtingas kartas sujungiantys edukaciniai projektai palieka neišdildomą įspūdį ne tik juose dalyvaujantiems ir scenoje pasirodantiems mažiesiems, bet ir salėje sėdintiems bei stebintiems savo bendraamžius jauniesiems klausytojams. Jie augina būsimus operos žanro gerbėjus ir gal net būsimas operos scenos žvaigždes.

„Pelenė“ – tai emocionalus pasakojimas apie gėrio pergalę prieš blogį, kilnumo – prieš savanaudiškumą ir, žinoma, apie įkvepiančią ir visus sunkumus įveikiančią meilę. Pasakos veikėjus – Pelenę, princą, našlę Niurzgą, dukteris, karininkus, šauklius, kates ir traukinuką – įkūnys jaunieji dainininkai ir aktoriai iš Klaipėdos Vydūno gimnazijos.

Šios operos autorius P.M.Daviesas – svarbi asmenybė britų muzikiniame pasaulyje. Tik prieš metus miręs kompozitorius ir dirigentas įvertintas ne vienu garbingu apdovanojimu. Jaunystėje jis buvo aktyvus šiuolaikinės muzikos skleidėjas, įsteigė festivalį, parašė daug įvairių žanrų kūrinių. Tarp žinomiausių jo darbų – ir gražios, melodingos muzikos prisotinta opera vaikams „Pelenė“.

Opera dažniausiai asocijuojasi su labai rimtu, dideliu ir įspūdingu reiškiniu, suprantamu tik subrendusioms asmenybėms. Tačiau magiško teatro pasaulio atvėrimas gali įvykti ir daug anksčiau – operos vaikams yra vienas iš kelių. Tai – renginys, tinkantis įvairaus amžiaus klausytojams – nuo penkiamečių mergaičių ir berniukų iki garbaus amžiaus močiučių ir senelių.  Pasinerti į nuostabų fantazijos pasaulį visuomet įdomu.

Atspėk, kas yra (ne)tikra?

Labai dažnai spektaklius vaikams siūlantys teatrai orientuojasi į klasika tapusių pasakų inscenizacijas. Kadangi vaikus į teatrą atveda tėvai ar mokytojai, jie dažniausiai ir parenka spektaklį – pasirinkimą dažnu atveju nulemia spektaklio istorijos žinomumas.

Tad išvydę tų pasakų pavadinimus, su kurių herojais patys draugaudavo vaikystėje, iš karto deda varnelę. Tokio modelio veiksmingumą išbandė ir Kauno lėlių teatras, pastatęs dar vieną iki skausmo žinomą pasaką apie Pelenę.

Iš pradžių atrodo, kad tai bus dar vienas iš tų pramoginių spektaklių, taip būtinų teatrui išsilaikyti. Tačiau O.Žiugžda nebūtų O.Žiugžda: kad ir kokią medžiagą jis paimtų į savo drąsias ir atviras rankas, galutinis rezultatas būna netikėtas tiek turinio, tiek formos atžvilgiu.

Taip nutinka ir šiuo atveju, nors net jau subanalėjusi Pelenės (kaip ir dabar hiperpopuliarios "Gražuolės ir pabaisos") istorijos nauja versija vis sušmėžuoja kino ekranuose ar dar viename knygos leidime. Ką gi naujo dar galima atrasti šioje taip giliai išbristoje dirvoje? Pasirodo, galima.

Į premjerą atėjęs žiūrovas patenka į savotiškus spąstus – greičiausiai tikisi išvysti tipišką, tuo gal net ir "skanią", šios istorijos sceninę iliustraciją, tačiau vietoj saldaus torto gabalėlio gauna aštroką imbierinį sausainį.

Režisierius kviečia iš naujo permąstyti tai, kas yra tikrovė, o kas pasaka, šias dvi sąvokas sukeisdamas vietomis. Ir ši patirtis nebūtinai yra linksma, kaip ir pats vienu metu saldesio ir kartumo turintis gyvenimas. Tai atspindi ir spektaklio pavadinime atsiradęs žodelis "tikroji".

Dvigubas kodavimas

Vienas iš O.Žiugždos vaikams skirtų spektaklių išskirtinių bruožų – dvigubas kodavimas. Tai reiškia, kad spektaklyje vystomos dvi siužetinės linijos – vaikui ir suaugusiajam. Režisierius niekada į vaiką scenoje nežvelgia kaip į kvailą, naivią, daug ko nepajėgiančią suprasti būtybę. Priešingai: skatina jį nepasiduoti pastarajam netgi pačių tėvų brukamam identitetui ir pasijusti savimi.

Kitaip tariant, režisierius neskirsto žiūrovų pagal amžių. Net jei ir parašyta, kad spektaklis skirtas vaikams, jis lygiai taip pat įdomus ir suaugusiam žmogui. Kurti taip, kad būtų įdomu pačiam, – greičiausiai toks būtų patyrusio kūrėjo moto. Pataikavimas tikslinei žiūrovų grupei ar tam tikrų įvaizdžių stereotipams nėra jo braižas.

Kiek šiandien tokių žmonių, kurie save laiko pelenėmis ir peleniais? Ar, kalbant šių laikų terminija, jie yra nevykėliai?

Dar kita dviguba koduotė pasireiškia santykyje tarp klasikos ir to, kas yra šiuolaikiška. "Tikroji Pelenės istorija" turinio atžvilgiu vysto klasikinį siužetą apie pamotės ir podukrų skriaudžiamą mergaitę, virtusią nuolat plušančią tarnaite ir galiausiai teisybės pergalę jai ištekėjus už princo. Tačiau forma byloja ką kita – scenoje vaizduojamas šiuolaikinis viešbutis, kuriame dirbanti kambarinė užsnūsta ir susapnuoja sapną, kuriame Pelene tampa ji pati. Scenoje veriasi miesto panorama, kurią padeda kurti Giedrės Brazytės scenografija, Manto Bardausko vaizdo projekcijos ir Pavelo Kondrusevičiaus muzika. O tai gali būti bet kuris miestas – taip pat ir Kaunas.

Kai moliūgas virsta BMV

Stebuklinė Pelenės linija labiau domina mažąjį žiūrovą. Mergaitės spektaklio metu netgi realiai gali pasimatuoti Pelenės per puotą pamestą kurpaitę. Juos atlydėjusiems suaugusiesiems artimesnis šiuolaikiškumo kodas. Būtent lietuviškoje urbanistinėje erdvėje ši istorija virsta itin artima, kai, kaip ir juodadarbę Pelenę, daugelį mūsų kamuoja nuolatinis nepriteklius, nusivylimas ir depresyvi nuotaika.

Spektaklis šiuo aspektu žadina vaizduotę ir kelia ne vieną klausimą. Kiek šiandien tokių žmonių, kurie save laiko pelenėmis ir peleniais? Ar, kalbant šių laikų terminija, jie yra nevykėliai? Ar jie patys dėl to ir yra kalti, kad, kaip Pelenė, nesipriešindami leidžia save išnaudoti ar vis dėlto yra aplinkybių auka?

Ir kas galėtų būti toji stebuklingoji fėja? Milijonierė, Pelenę išvaduojanti iš depresijos? Bet kur tu tokią Lietuvoje sutiksi? Fantazija sufleruoja realesnį variantą, kad ja galėtų būti ir mūsų Prezidentė, suteikianti viltį tikėti geresne ateitimi, bet kartu ir primenanti, kad kiekvieno mūsų likimas yra tik mūsų pačių rankose.

Spektaklio kūrėjai tarytum sako, kad stebuklai realūs ir gali nutikti bet kuriuo laikmečiu – ir brolių Grimmų laikais, praėjusiame amžiuje ar šiandien. Šių dienų Pelenė čia taip pat ruošiasi į puotą padedama fėjos burtų, tik moliūgas pavirsta ne  karieta, o naujutėliu automobiliu. Spektaklis įtikina, kad galima tikėti stebuklu, tačiau varguolės merginos istorija kiek primena loteriją. Kokia tikimybė, kad būtent tu ją kada nors laimėsi?

Tarp lėlės ir aktoriaus

Tikroviškas šių dienų kontekstas ir klasikinės Pelenės pasakos pasaulis kartais susijungia į draugišką dialogą, o kartais prieštarauja vienas kitam, atskleisdami vienas kito silpnąsias vietas. Dailininkės G.Brazytės kurti netipiški lėlių siluetai, tarsi atklydę iš vaikiškų piešinių, šiuos įtrūkusius tik dar labiau paryškina.

Lėlės nekoduoja moteriško grožio standartų. Dramatiškoji Pelenė yra paprasta, savo išvaizda neišsiskirianti mergina, su kuria gali tapatintis bet kuri salėje sėdinti mergaitė ar jos mama. O jos ironizuotos įseserės ir apkūni pamotė labiau atspindi socialinius tipažus, kurie priverčia vaikus smagiai pakrizenti ir vertinti jas kritiškai. Tad į šią istoriją galima žvelgti ir rimtu veidu, ir su šypsena.

Spektaklyje neslepiama, kaip aktoriai kuria vaidmenis. Teatrališkumas čia netgi akcentuojamas. Vienodai svarbios tampa ne tik lėlės, bet ir aktorių vaidyba (arba vadinamasis gyvas planas). Pagrindinės veikėjos liūdną likimą daugiasluoksniškai perteikusi aktorė Indrė Taločkaitė scenoje vaidina ir be lėlės rankose, ir drauge su ja. Vilkinti tokią pat pilką kambarinės uniformą, kaip ir lėlė, ji trina tą plonytę ribą tarp to, kas yra fiktyvu, ir kas realu. Santykis tarp medžiaginės lėlės ir gyvo aktorės kūno byloja ir tai, kad pasaka gali įkvėpti gyvybės lygiai taip pat, kaip ir aktorius scenoje savajai lėlei.

Stebuklingoji fėja-milijonierė (aktorė Laima Strazdauskienė), nors ir išlieka pozityvi, atspindi ir šiuolaikinę praktinę mąstyseną. Ji leidžia suprasti, kad kapitalistiniame pasaulyje net ir ji nėra naivi altruistė, kad Pelenės pastangos taip pat būtinos.

Įdomus atradimas – aktorius Mindaugas Černiauskas, nors teatre vaidina jau septynerius metus. Jis pradeda vaidinimą, įkūnydamas viešbučio patarnautoją, vėliau slėpdamasis už lėlių, jis vis skirtingu balso tembru suteikia gyvybę ir princui, ir Pelenės įseserėms. Laviruodamas tarp vaidybos – it dramos teatre – ir valdydamas lėles jis leidžia pamatyti, kaip teatro scenoje – pasaulio prototipe – gimsta vaidmenys, ką gali aktoriaus kūnas, balsas ir charizma. Ir kad lygiai taip pat realiame gyvenime galime keisti ir tobulinti savus vaidmenis, kurie nėra neišjudinama duotybė.

Netradicinė dinamiška O.Žiugždos klasikinės pasakos interpretacija nenuobodi, skatina vaiką mąstyti, tačiau vis dėlto būtų kur kas stipresnė, jeigu režisierius šiuolaikiškumo atžvilgiu būtų ėjęs iki galo. Visada turintis savo nuomonę šiapus ir anapus teatro sienų, nebijantis sakyti tiesos, kitų nuomonės, režisierius tarytum viską sušvelnina. O būtent šiuolaikiškumo ir drąsos šiam teatrui taip trūksta.

Pelenė (kambarinė) pabunda iš sapno ir šis pradeda iš tikrųjų pildytis. Ji keliaus į puotą, sutiks princą. Bet ar šių dienų mergaitės vien tik ir tesvajoja apie gražią suknelę ir turtingą princą?