Stengėsi nepavėluoti
Klaipėdietis Egidijus (pavardė redakcijai žinoma – D. J.) šių metų gegužę sulaukė pensinio amžiaus.
Kadangi buvo girdėjęs raginimų pradėti pensijos dokumentų tvarkymą iš anksto, vyras pirmą kartą apsilankė likus daugiau nei trims mėnesiams iki jam sukako 65-eri.
Vyras esą nesuskubo tvarkyti dokumentų „Sodroje“ dėl intensyvaus darbo grafiko, esą jis nenorėjo atsiprašinėti iš darbo.
Tada Egidijus nieko nepešė, jam buvo įsakmiai liepta ateiti vėliau.
Kai liko kiek mažiau nei trys mėnesiai iki sukankant pensiniam amžiui, jis į „Sodrą“ atnešė tarybinių laikų darbo knygeles, įrodančias, kad Lietuvoje dirbdamas jis sukaupė visą senatvės pensijai gauti reikalaujamą darbo stažą.
Gegužės 10 d. Egidijus turėjo oficialiai tapti pensininku, bet pensijos išmoka jo banko sąskaitos nepapildė.
Tada į „Sodrą“ atėjo Egidijaus žmona Laima, mat vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir ilgai nebūna namuose. Kad moteris galėtų tvarkyti sutuoktinio reikalus, ji pasirūpino įgaliojimu, leidžiančiu tai daryti.
Paklausus, kodėl dar nesumokėta pensija, „Sodros“ darbuotoja paaiškino, kad vyras porą metų dirbo Airijoje, todėl teks laukti dokumentų iš šios šalies.
Patarė prašyti pašalpos
„Sodros“ darbuotoja prasitarė, kad tokių, kaip Egidijus, yra labai daug.
Esą kai kurie žmonės, dirbę užsienyje, pažymos iš tos šalies laukia ir penkerius metus.
Laima nustebo ir paklausė, ką dabar daryti.
„Darbuotojos atsakymas nustebino dar labiau. Ji patarė kreiptis į Socialinės rūpybos skyrių ir prašyti pašalpos. Kodėl? Lietuvoje vyras dirbo tiek metų, kiek privalu turėti darbo stažo, norint gauti senatvės pensiją. Kokią įtaką lietuviškai pensijai gali turėti tie pora metų užsienyje? – nustebo moteris.
Laima pasakojo su vyru užauginusi tris vaikus, niekada iš valstybės neprašę jokios pagalbos, nereikalavę suteikti kokių nuolaidų ar paramos.
Ar dabar jis turėtų prašyti pašalpos ir maisto davinio?
Buvo metas, kai sužlugus jūrinėms organizacijoms, vyras Klaipėdoje neteko darbo, bet nesvarstė galimybės eiti į darbo biržą ir prašyti bedarbio pašalpos.
Egidijus iškart išvažiavo į užsienį ir dirbo, kad šeima neskurstų, neprašytų valstybės pagalbos.
Vos tik sulaukė pasiūlymo dirbti Lietuvoje, grįžo, įsidarbino ir vėl mokėjo mokesčius mūsų šalyje.
„Ar dabar jis turėtų prašyti pašalpos ir maisto davinio? Jis pats nuolat remia tuos, kam šiuo metu labiausiai reikia, prisideda prie visų paramos akcijų. Tada, pokalbio su „Sodros“ darbuotoja metu, nuskambėjo žodžiai, kad aš trukdau jai dirbti“, – nuoskaudomis dalijosi Egidijaus sutuoktinė.
Interesantai: į „Sodrą“ besikreipiantys klaipėdiečiai tikisi aiškių ir geranoriškų atsakymų. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Prašymas išmokai – ne iškart
Egidijaus šeima svarstė – jeigu dabar oficialiai vidutinė Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė – apie 69 su puse metų, jam, sulaukus pažymos iš Airijos, nedirbant faktiškai liktų pasidžiaugti gyvenimu vos porą metų.
Tolimųjų reisų vairuotojo darbas įtemptas ir sunkus, Egidijaus širdis streikuoja, kasdien dirbti darosi vis sunkiau, bet sėdėti be pensijos vyras negalėjo.
Likti be jokių išmokų ar prašyti kelių dešimčių eurų pašalpos jam neleido savigarba, juo labiau, kad lietuviškai pensijai jis turėjo sukaupęs pakankamą darbo stažą.
Po patarimo prašyti pašalpos, Laima išsitraukė telefoną ir pasakė, kad nedelsdama paskambins į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei paklaus, ar su jos sutuoktiniu elgiamasi teisėtai.
Moteris tikino, kad tik tada darbuotoja ištraukė iš stalčiaus prašymo formą laikinajai pensijai gauti.
„Man susidarė įspūdis, kad tokią formą duoda tik tiems, kas apie šią galimybę žino ir jos reikalauja. Pasirodo, ši laikinoji pensija iš esmės yra tokia pat, kaip tikroji senatvės pensija. Kodėl mano vyrui apie tai nebuvo pasakyta pačią pirmą dieną, kai kreipėsi, nesupratau. Jis jautėsi pažemintas, mums abiem buvo skaudu“, – neslėpė Egidijaus sutuoktinė.
Prašymas skirti laikinąją pensiją buvo taip pat svarstomas ne vieną dieną.
Galiausiai, tik po trijų su puse mėnesių nuo dienos, kada tapo oficialiu pensininku, klaipėdietis sulaukė išmokų, Egidijaus banko sąskaitoje atsirado nemenka suma.
Iškilę, bet sutuoktiniams neatsakyti klausimai byloja, kad su panašia problema gali susidurti daugybė kitų mūsų šalies piliečių, kurį laiką dirbusių užsienyje.
Gali būti, kad darbuotojai nesuteikė visos informacijos.
Atsiprašė įstaigos vardu
Paklausta, kaip gyventi negaunant pensijos tiems asmenims, kurie Lietuvoje dirbto stažo turi mažiau nei dirbdami užsienyje, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič teigė, kad tai veikiau klausimas mūsų šalies politikams.
„Sodra“ gali skirti išmokas tik už darbo Lietuvoje metus.
Daugeliu atveju iš užsienio valstybių reikiami pensijai gauti dokumentai atkeliauja ne per kelerius metus, o kur kas greičiau.
M. Kozič pripažino, kad Egidijaus atveju „Sodros“ darbuotojai mėnesį pavėlavo paskaičiuoti pensiją.
Tai galėjo atsitikti dėl specialistų trūkumo ir didelės šios įstaigoje dirbančiųjų apkrovos.
Dėl tokio vėlavimo M. Kozič atsiprašė visos įstaigos vardu.
„Sunku komentuoti „Sodros“ darbuotojų elgesį, kai pati nebuvau šios situacijos liudininkė. Kartais būna ir klientų subjektyviai pateikiamų aplinkybių. Gali būti, kad žmogus iš viso kalbėjimo srauto akcentavo tik tai, kas jam nepatiko. Bet gali būti, kad darbuotojai nesuteikė visos informacijos. Darbuotojai yra apmokomi ir ruošiami suteikti informaciją bei pagelbėti. Jeigu žmogus lieka nepatenkintas, mes stengiamės ieškoti, kokios problemos kilo bendraujant su mūsų darbuotojais. Mūsų nuostata – specialistai turi stengtis reaguoti į kiekvieno kliento problemas empatiškai“, – kalbėjo M. Kozič.
„Sodros“ komentaras:
Žmonėms, įgijusiems stažo ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Jungtinėje Karalystėje, ar Šveicarijoje, skiriant pensiją mūsų šalyje, vadovaujamasi ne tik Pensijų įstatymu, bet ir ES teisės aktais. Jais vadovaujantis, asmens teisei į pensiją nustatyti kiekviena iš valstybių narių, kurioje asmuo yra įgijęs stažo, sumuoja visose valstybėse įgytus stažo laikotarpius. Kiekviena šalių, kur žmogus dirbo, skiria ir moka pensiją tik už savo valstybės teritorijoje įgytą stažą. Pavyzdžiui, žmogus 10 metų dirbo Lietuvoje ir 20 metų Ispanijoje. Visi šie laikotarpiai bus įskaičiuoti į asmens socialinio draudimo stažą, skaičiuojant pensiją Lietuvoje. Tai yra, bus laikoma, kad žmogus turi 30 metų stažo. Tačiau kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją tik už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, minimu atveju, Lietuva mokės už 10 metų, Ispanija – už 20 metų. Asmuo, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje, nurodo, jog yra dirbęs ir kitoje šalyje. Tada „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas – persiunčia asmens užklausą užsienio kompetentingoms įstaigoms, gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją bei konkrečią sumą iš užsienio valstybės. Kreipdamasis dėl pensijos skyrimo žmogus gali nurodyti savo socialinio draudimo numerį kitoje valstybėje, tačiau „Sodra“ turi gauti užsienio kompetentingos įstaigos patvirtinimą ir visą aktualią informaciją apie toje valstybėje sukauptą darbo stažą. Kai kurių šalių kompetentingos įstaigos ne itin operatyviai pateikia atsakymus į „Sodros“ užklausas. Praktika rodo, kad vangiausiai klostosi bendradarbiavimas su Pietų Europos šalimis, taip pat po „Brexito“ sulėtėjo bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius, tačiau neturi kitų instrumentų, kad paspartintų šį procesą. Reglamente nėra nustatytų terminų, per kuriuos užsienio valstybė privalo pateikti informaciją. Ankstesnis prašymo pateikimas, deja, neišspręstų problemos, kadangi, skiriant pensiją, vertinamas paskyrimo metu turimas socialinio draudimo stažas. Taigi, net jei teoriškai žmogus pateiktų prašymą anksčiau, pensijos skyrimo metu informaciją reikėtų tikslinti. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, prašymą dėl pensijos skyrimo galima pateikti prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu vėliau. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingose valstybėse pensinis amžius gali skirtis, tad gali būti, kad viena valstybė pradės pensiją mokėti anksčiau nei kita. Jei žmogus turi sukaupęs minimalų stažą Lietuvoje (15 metų ar daugiau), jam skiriama ir pradedama mokėti nacionalinė pensija už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos Lietuvoje. Tai yra, nepriklausomai nuo to, ar jau gavo sprendimą iš užsienio dėl toje šalyje uždirbtos pensijos, žmogus iškart, be atskiro prašymo, pradeda gauti laikinąją išmoką iš „Sodros“. Sprendimas dėl laikinos išmokos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo. Kai kuriais atvejais nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo gali praeiti daugiau laiko dėl to, kad reikia papildomų dokumentų ar duomenų patikslinimo – tuomet sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Pensija skiriama ir mokama nuo kreipimosi dienos ir nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos. Tai yra, gavus visą reikiamą informaciją pensija bus išmokėta nuo tos dienos, kai žmogus įgijo teisę į ją – taip pat ir už praeitą laikotarpį.
