„Kalbant apie peršalimą, nepastebime, kad srautas mažėtų. Serga pakankamai daug žmonių“, – kalbėjo vaistininkas Vygintas Milašius.

„Nė vienas susirgimas, kaip ir peršalimas neatsiranda iš bet kur. 90 proc. susirgimų sukelia virusai, bet mes vadiname peršalimu“, – teigė Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič.

Būtent inhaliacijos, anot specialistų, ne visada įvertinamos, kaip efektyvi priemonė, kuri gali padėti greičiau sveikti, ypač praradus balsą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dažniausiai ūminis, virusinis susirgimas pakeičia balsą ir kosulys būna specifinis. Jeigu susirgus būna kosulys ar laringitas, tada reikėtų daryti inhaliacijas. Jos – pagalbinė priemonė, kad atsikosėtume ar atsistatytume balso stygas, kvėpavimo takų gleivinę“, – sakė vaistininkas Rimvydas Blynas.

Specialistai praneša, kas gali laukti, kai procedūras pacientai atlieka namuose ir neretai namų sąlygomis.

„Tas vadinamas puodas karšto vandens, kvėpavimas eteriniais aliejais, atsiranda nusideginimo rizika“, – teigė V. Milašius.

„To nerekomenduojama daryti, kai kūno temperatūra siekia daugiau nei 37,5 laipsnius, kada žmogus blogai jaučiasi. Jeigu tai – sausas kosulys, tai soda, kuri populiari, gali dar labiau išsausinti gleivinę“, – patarė Šeškinės poliklinikos šeimos medicinos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.

Taip prisikvėpavus, vieną ligą akimirksniu gali pakeisti kita.

„Gali nuplikyti kvėpavimo takus ir paūminti uždegimą“, – sakė M. Puzelevič.

Būna, kad nuplikoma ir veido oda, pavyzdžiui, M. Puzelevič sakė, kad tokių pacientų per sezoną sulaukia kaskart.

Tas vadinamas puodas karšto vandens, kvėpavimas eteriniais aliejais, atsiranda nusideginimo rizika.

„Būna, žinokite, tikrai būna, ypač maži vaikiukai. Dažniausiai jie patenka jau į stacionarą, ne į polikliniką“, – nurodė M. Puzelevič.

Specialistai norėtų, kad pacientai naudotųsi specialiais inhaliatoriais. Deja, jie nepigūs, nekompensuojami.

„Šilti garai gali padidinti paburkimą, paūminti uždegimą. Inhaliatoriai turi vėsius garus, o jie mažina paburkimą ir lengvina simptomus“, – aiškino M. Puzelevič.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į patalpų drėgmę. Pasakė, kokia šildymo sezonu yra idealiausia.

„Palaikyti 40-60 proc. drėgmę“, – sakė R. Blynas.

N. Šertvytienė teigė, kad persirgus gripu, kaip ir COVID-19, gali prireikti reabilitacijos, o panašios inhaliacijos gali būti skiriamos poliklinikose. Tereikia patekti pas reabilitologą, jis įvertina, kokia jūsų būklė ir skiria gydymą.

Kaip sau padėti, o ne pakenkti patarė vaistininkė Virgilija Bečelytė.

– Ar šiuo metu nuperkama daug nereceptinių vaistų nuo peršalimo, uždegimų? 

– Toks sezonas, kad tiek receptinių, tiek nereceptinių preparatų pardavimai yra tikrai išaugę. Tai – natūralu, nes labai daug kas skundžiasi viršutinių kvėpavimo takų negalavimais.

– Kaip sau nepakenkti vartojant įvairius nereceptinius vaistus? 

– Pirmoji taisyklė – skaityti anotaciją. Dažnai pastebiu, kad perkant vieną ar kitą preparatą, vieno gamintojo būna perkamos tabletės nuo peršalimo, o kito – karštas gėrimas, nors jų sudėtis – identiška. Todėl yra pavojus perdozuoti tiek paracetamolį, tiek pseudoefedrino hidrochloridą, o pastarasis gali iššaukti širdies ritmo sutrikimus. Jeigu ko nors nežinote – būtinai konsultuokitės su vaistininku. Galite ir paskambinti į vaistinę. Svarbiausia, visada skaityti anotaciją. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dar galime sau pakenkti gydydamiesi namuose ar vartodami tas „liaudiškas“ priemones?

– Iš tikrųjų liaudiškos priemonės – populiarios, bet reikia atkreipti dėmesį: jeigu česnakas netinka, dirgina skrandį, tai jo geriau nevartoti. Tuo labiau nebandyti kišti į nosį, nes išdeginsit nosies gleivinę. Jokiu būdu neskalaukite gerklės druskos tirpalu, kurį pasigaminote namuose – vietoj naudos bus tik žala.

Kaip įveikti ligas gydantis namuose, pasakojo vaistininkė Elvyra Ramaškienė. 

– Kokius simptomus jausdami ateina gyventojai?

– Dažniausiai – slogą, gerklės skausmą ir kosulį. Vienas kitas skundžiasi aukšta temperatūra. 

Svarbiausia, visada skaityti anotaciją.

– Ar gydantis namuose galima vartoti pernai metais pirktus vaistus?

– Reikia pasirinkti vaistus, kurie veikia būtent tuos jaučiamus paciento simptomus. Žinoma, galima atsirinkti iš tų vaistų, kuriuos turėjote pernai. Svarbiausia, pasižiūrėti galiojimo terminą ir kokia tų vaistų sudėtis. Jeigu žmogus ir karščiuoja, ir sloguoja, ir sausai kosėja, be abejo, tinka visi tie sudėtiniai vaistai, kurie malšina tuos simptomus. Jeigu tik karščiuoja, galima naudoti tik karščiavimui mažinti skirtus preparatus. Jeigu labai stipri sloga, galima naudoti skirtus tik slogai stabdyti. Kiekvienam pagal simptomus reiktų atsirinkti medikamentus.

– Ar tokiais vaistais gali gydytis visa šeima?

– Tokie vaistai, kurie skirti gydyti arba slopinti peršalimo simptomus, tinka ne visiems, ne visų amžių grupėms. Yra vaistai, kurie tinka tik vaikams nuo dvylikos metų, arba tik suaugusiems. Dar reikia atsižvelgt į tai, jeigu žmogus vyresnis ir turi aukštą kraujospūdį. Jam irgi ne visi vaistai tinka. Čia jau reikėtų viską paskaityti informaciniame lapelyje, ten tikrai viskas surašyta. 

– Kada jau kreiptis pas gydytoją? Nebedelsti ir nebandyti sau padėti namuose?

– Nereceptiniai preparatai vartojami dvi-tris dienas. Tada tie simptomai praeina arba lieka vienas kitas. Vėlgi, reikia pasižiūrėti, kas tiksliai vyksta ir ar galima toliau gydytis namuose. Jeigu staiga vėl pakilo temperatūra, simptomai nelengvėja ir nepraeina per tris dienas, tada jau kreipiamės į gydytoją.

Karštas pienas su medumi peršalus nepadės

Karštas pienas su medumi – tai viena iš liaudiškų priemonių, apie kurias iki šiol iš pacientų išgirsta vaistininkė E. Ramaškienė. Ji pabrėžia, kad šis gėrimas nebūtinai padės greičiau išgyti, o kaip tik priešingai – kartais gali netgi sustiprinti kai kuriuos peršalimo simptomus.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad karštas pienas gali atpalaiduoti gerklę ir sumažinti gleivinės sudirginimą, o medus dėl antibakterinių ir antivirusinių savybių gali sušvelninti kosulį ir gerklės dirginimą. Tačiau lygiai taip pat pienas gali paskatinti gleivių gamybą, o tai peršalus tik dar labiau sustiprintų juntamus nepageidaujamus simptomus. Negana to, dėl piene esančio kalcio lygiagrečiai vartojamų vaistų ar netgi medaus veiksmingumas gali sumažėti“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Anot jos, kur kas veiksmingiau pasidaryti arbatos su medumi arba netgi paprasčiausiai sučiulpti šaukštelį medaus. Bet kuriuo atveju, vertėtų papildomai vartoti vaistinius prapratus, skirtus malšinti konkretiems peršalimo simptomams.

Krūtinės trynimas druskomis nebus veiksminga

Druskos įtrynimas į krūtinę, siekiant palengvinti peršalimą, yra gan dažna liaudies medicinos praktika. Visgi, jeigu skundžiatės peršalimu ir kosuliu, vaistininkė pataria vietoje druskos rinktis eukalipto, pušų ir čiobrelių aliejų mišinį.

„Vieni iš druskų darosi kompresus krūtinei. Druską sumaišo su šiltu vandeniu ir šiuo tirpalu suvilgo kompresą bei laiko jį ant krūtinės, kartas nuo karto patrinant. Visgi, svarbu nepamiršti, kad kai kuriems žmonėms druska gali sukelti odos sudirginimus arba alergines reakcijas. Ir iš tiesų, nors sakoma, kad šie kompresai turėtų palengvinti peršalimą, jokių mokslinių įrodymų apie tai nėra. Todėl vietoje druskos kompresų patarčiau peršalimą pabandyti palengvinti į krūtinę įtrinant eukalipto, taip pat jį galima maišyti su pušų ir čiobrelių aliejais“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.

Slogai gydyti – pėdų vonelės

„Kartais galima išgirsti, kad žmonės užsikimšus nosiai ar atsiradus slogai savo pėdas mirko šiltose vonelėse ir jiems tai palengvina nepageidaujamą simptomą. Taip tikrai gali būti dėl to, kad karštame vandenyje šildant pėdas suaktyvėja mūsų autoimuninė nervų sistema, suaktyvėja kraujotaka ir atsipalaiduoja raumenys. Dėl to atsikemša nosis arba palengvėja sloga“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.

Tik ji priduria, kad svarbu nepamiršti, jog tokios pėdų vonelės yra tik trumpalaikė pagalba slogos ar užgulusios nosies palengvinimui. Dėl to svarbu papildomai vartoti vaistinius preparatus šių simptomų numalšinimui.

Peršalus – daug skysčių, tačiau ne bet kokių

„Kai peršąlame, nuolat girdime patarimus gerti karštas arbatas, kitus šiltus skysčius arba paprasčiausiai vandenį. Tačiau, ypač karščiuojant, patariama rinktis ne bet kokius skysčius, o geriau elektrolitų tirpalus, kurių sudėtyje būtų mineralų, druskų ir šiek tiek gliukozės. Mineralai ir druskos padės išvengti dehidratacijos, o gliukozė padės palaikyti energiją. O jei stipriai sergate ir namuose neturite elektrolitų, paprasčiausiai į savo arbatą įdėkite šiek tiek druskos bei medaus arba cukraus“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.

Žmonės papasakojo, ką mieliau renkasi nuo peršalimo – natūralias priemones ar vaistus?

„Linkstu į natūralias priemones. Renkuosi arbatas“, – kalbėjo moteris.

„Nelabai vartoju vaistus. Dažniausiai geriu arbatas su medumi ir imbieru“, – teigė mergina.

„Sušalau baseine, skauda gerklę. Galvoju, kad šitie vaistai tiks ir nuo gerklės, ir nuo visko. Nelabai renkuosi natūralias priemones“, – sakė senjorė.

„Pirmiausiai renkuosi natūralias žoleles. Antroje eilėje būtų pastilės. Kai jau nebepakylu iš lovos, tada pagalvoju apie skambutį gydytojui“, – teigė moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ką daryti peršalus, plačiau papasakojo vaistininkė Jovita Aleknienė.

– Kaip reikėtų įsivertinti žmogui, kuris pajuto pirmus peršalimo simptomus? Ar reikėtų jau griebtis kokių tablečių, o gal pradžioje būtų galima prasisukti su natūraliomis priemonėmis?

– Labai nesudėtinga tai nustatyti. Reikėtų kliautis vienu kriterijumi – temperatūra. Jei turite temperatūros iki 38 laipsnių, tai užtenka vaistažolių arbatos, medaus, imunitetą stiprinančių vitaminų. Bet jei temperatūra jau yra aukštesnė nei 38 laipsniai, tuomet reikėtų tablečių gydyti peršalimą.

– Ar reikia skubėti pas savo šeimos gydytoją, o gal pradžioje užtenka pasikalbėti su vaistininku?

– Tik prasidėjus simptomams, geriausia yra kreiptis į vaistinę ir pasitarti su vaistininku. Prasidėjus pirmiems simptomams, ypač, kai nėra temperatūros, turime visą aibę vaistų pasiūlyti. Bet jei yra temperatūra, stiprus gerklės skausmas, labai alinantis kosulys, tuomet reikia kreiptis pas gydytoją.

– Jei temperatūra nėra aukšta, bet savijauta labai prasta, ar reikėtų sunerimti?

– Jei temperatūra nėra aukšta, bet savijauta prasta, pradžiai užtenka ateiti į vaistinę ir padėti gydytis pagal vaistininko patarimą. Tačiau jei negerėja per tris dienas, tada kreiptis pas gydytoją.

– Kokias klaidas daro lietuviai gydant peršalimą?

– Manau, kad lietuviai gan neblogai moka gydytis peršalimą. Bet didžiausia klaida yra, kai namuose turi antibiotikų ir galvoja, kad jų išgėrus, greičiau praeis. Dažniausiai peršalimą sukelia virusas, o antibiotikai neveikia viruso. Todėl tokiu atveju galima net pasunkinti ligos eigą. Kita klaida yra gerti dideles dozes vaistų nuo temperatūros, kai tos temperatūros dar nėra.

– Žmonės dar kartais mėgsta pamaišyti tas veikliąsias medžiagas. Ar galima taip daryti?

– Žinoma, kad galima. Tik reikėtų nepamiršti, kad reikia padaryti pertrauką. Išgeriame vieną tabletę, palaukiame iki šešių valandų ir tik tada imame kitą tabletę. Taip daryti reikia tik tada, kai išgėrus tabletę, temperatūra nekrenta, tada palaukus išgeriame kitą.

– Kas dar gali būti veiksminga iš paprastų priemonių, kurių turime namuose?

– Tinka visos vaistažolių arbatos. Neturite vaistažolių arbatos, tada tinka bet kokia arbata. Svarbu, kad tai būtų šiltas skystis. Galima įdėti į arbatą citrinos, medaus. Jei kyla temperatūra, galima daryti šaltus kompresus, dėti vėsius, drėgnus rankšluosčius ant riešų, kaktos.

– Kokia jūsų nuomonė apie vis populiarėjančias inhaliacijas?

– Jos labai gerai, kai yra pritaikytos. Jei turime sausą kosulį, tai nereikėtų daryti inhaliacijos su vaistais, kurie skatina atsikosėjimą ir gleivių išsiskyrimą. Tai tik dar labiau pasunkins sausą kosulį.

– Ar saugu naudotis tais būdais, kurie yra bandyti dar mūsų močiučių? Jos išvirdavo puodą bulvių, uždėdavo rankšluostį ant galvos reikėdavo kvėpuoti.

– Tas būdas nėra blogas, tačiau reikia daryti labai atsargiai. Mes jo nerekomenduojame, nes veido odai nėra labai gerai nei karštas vanduo, nei karšti garai. Galima nusideginti.

Specialistai primena, kad testus reikėtų įsigyti pajutus tam tikrus simptomus. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė teigė, kad juos nustatyti gali padėti ir vaistininkas.

„Pagrindinis indikatorius vaistinėse apie COVID situacijos pokyčius dažniausiai yra greitųjų testų įsigijimas. Peršalimo simptomus jaučiantys žmonės dažnai užsuka į vaistinę jau įtardami virusą, arba mūsų vaistininkas, įvertinęs simptomus, rekomenduoja šį testą atlikti“, – pažymėjo R. Lipnevičiūtė.

Ji taip pat nurodė, kad ypač rugpjūtį prasidėjo akivaizdus greitųjų testų pirkimo išaugimas.

„Iš tiesų rugpjūtis nuo pat mėnesio pradžios išsiskyrė nuosaikiai augančiais COVID testų įsigijimais, o praėjusios savaitės dienomis skaičius stipriai šoktelėjo. Skaičiuojame, kad vien „Eurovaistinės“ tinkle šios savaitės dienos vidurkis yra 50 proc. didesnis nei praėjusiomis rugpjūčio savaitėmis, tad augimas – akivaizdus“, – sakė specialistė.

Vaistininkai jį sieja tiek su peršalimu, kai gyventojai karštomis dienomis aktyviau naudoja oro kondicionierius ir neretai persišaldo dėl temperatūros pokyčių, tiek dėl dažniau viešumoje pasirodančios informacijos apie naują COVID atmainą.

„Vis dėlto, jei skaičius lygintume su praėjusiais metais, t. y. 2022 m. rugpjūčio mėnesiu, tai COVID testų gyventojai įsigyja bene dešimt kartų mažiau“, – informavo R. Lipnevičiūtė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, nauja atmaina nėra grėsmingesnė nei kiti šiuo metu cirkuliuojantys viruso variantai.

Visuomenės sveikatos centras taip pat primena, kad COVID-19 liga, kaip ir gripas, yra viena ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, todėl tikėtina, kad didesnis sergamumas prasidės rudenį.

Pasak SPS skubiosios medicinos gydytojos Ievos Paliokaitės, į Skubios pagalbos skyrių pastarosiomis dienomis atvyko vos keli pacientai, kurių prastesnė sveikatos būklė susijusi su karščiu.

„Šie pacientai skundėsi padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ritmo sutrikimais, galvos skausmu dėl dehidratacijos“, – atkreipė dėmesį specialistė.

Pasak I.Paliokaitės, remiantis ilgalaike patirtimi, tikėtina, kad šiomis dienomis gali padaugėti pacientų dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų paūmėjimų, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, širdies ritmo sutrikimų, krūtinės skausmų.

„Taip pat gali atsirasti tokių perkaitimo ir dehidratacijos sukeltų specifinių nusiskundimų kaip silpnumas, nuovargis, galvos skausmai, svaigimas, pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija. Tokie simptomai ypač būdingi vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis“, – pabrėžė specialistė.

Neretai per karščius žmonės peršąla dėl namie ar automobiliuose netinkamai naudojamų kondicionierių.

Ji priminė, kad neretai per karščius žmonės peršąla dėl namie ar automobiliuose netinkamai naudojamų kondicionierių.

„Derėtų vengti didelių temperatūros skirtumų. Esant dideliems karščiams, rekomenduojama kiek įmanoma labiau vengti buvimo karštoje aplinkoje ar lauke karštuoju paros metu. Patartina vengti intensyvių fizinių krūvių, sportine veikla užsiimti anksti ryte arba vakare, kai oras atvėsta. Rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, mažiau – tokių dehidratuojančių gėrimų kaip kava ar saldūs gėrimai. Patartina vėsintis šaltais kompresais. Be to, derėtų atidžiai prižiūrėti vyresnio amžiaus artimuosius, kad jie gertų pakankamai skysčių, dažniau atsivėsintų“, – patarė specialistė.

Abiem ligoms būdingas bendras silpnumas ir nuovargis, o gripas išsiskiria šaltkrėčiu, kaulų laužymu, galvos ir raumenų skausmais, sausu ir sunkiu kosuliu, stipriu gerklės skausmu. Tuo tarpu čiaudulys, užgulta nosis ar sloga dažniau būdingi peršalimui.

Gripą nuo peršalimo galime atskirti gripą pagal simptomus, o to paties padaryti su koronavirusu nepavyks. Mat COVID-19 infekcijai būdingi tiek peršalimo, tiek gripo simptomai, todėl šią ligą galima atskirti tik atlikus COVID-19 testą.

Gripas gydomas antivirusiniais vaistais, o peršalimo ir koronaviruso atveju malšinami tik pavieniai simptomai, organizme svarbu palaikyti optimalų skysčių ir elektrolitų kiekį.

Norint išvengti arba sumažinti gripo simptomus, būtina iš anksto rūpintis imunitetu. Jį stiprina vitaminai A, B, C, D ir E. Būtina sveikai maitintis, kasdien judėti, išsimiegoti ir palaikyti normalią nervų sistemą. Svarbu dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, čiaudėti prisidengus nosinaite arba alkūne, o įtarus gripą – būti namuose.

Jo duomenimis, vasario 20–26 dienomis bendras sergamumas šiomis ligomis siekė 781,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ankstesniąją savaitę – 700,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias bendras sergamumo minėtomis ligomis rodiklis išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 39 asmenys, iš jų 35 yra vaikai iki 17 metų. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi du pacientai iki 17 metų. Ankstesnę savaitę į ligonines pateko daugiau asmenų: 59, iš kurių 52 buvo vaikai.

Vasario 20–26 dienomis didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti Marijampolės savivaldybėje, kur siekė 1269,01 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kauno mieste – 1142,08 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Šiaulių mieste – 1087,90 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje epideminis sergamumo lygis, t. y. 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų nebuvo viršytas nuo šių metų antros savaitės – jau septynias savaites iš eilės.

Praėjusią savaitę buvo užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis. Mirusysis priklausė vyresnių nei 90 metų amžiaus asmenų grupei. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 14 mirties nuo gripo atvejų.

Tarsi eilinis peršalimas

Farmacininkas Tautvydas Endriukaitis atkreipia dėmesį, kad gripą ir koronavirusą sukelia skirtingi virusai, tačiau šioms ligoms būdingi panašūs simptomai: karščiavimas, nuovargis, kosulys, gerklės, kūno ir galvos skausmas, sloga, dusulys, vėmimas ir viduriavimas. Užsikrėtus koronavirusu, ypač pasiskiepijus, specifinių požymių gali ir nepasireikšti, kai kurie liga perserga kaip eiliniu peršalimu.

Svarbūs simptomai

1. Skonio ir kvapo praradimas. Skonio ir kvapo juslių praradimas gali pasireikšti ne visiems pacientams susirgusiems koronavirusu, apie 86 proc. pacientų praneša apie kvapo praradimą ir apie 53 proc. – skonio praradimą. Be to, šis specifinis simptomas gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po apsikrėtimo ir nepasireiškia sergant gripu ar peršalimu.

2. Sunkesnis kosulys ir dusulys. Šis simptomas sergant gripu ir koronavirusu pasireiškia skirtingai. Koronaviruso atveju kvėpavimo takų ligos požymiai paprastai trunka ilgiau. Jie gali užsitęsti ir kelias savaites ar net mėnesius. Be to, sergant COVID-19 dusulys gali atsirasti vėliau, jis būna sunkesnis ir nepraeina ilgiau.

3. Virškinimo sutrikimai. Sergantiesiems koronavirusu dažniau pasireiškia virškinimo sutrikimų, juos lydi galvos skausmas, apetito praradimas, viduriavimas, vėmimas, jaučiamas krūtinės skausmas. Nemaža dalis skundžiasi stipriu nuovargio pojūčiu, silpnumu. Gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų, prasidėti plaučių infekcija, sunkiausiais atvejais negrįžtamai pažeidžiami plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, sepsis ir septinis šokas.

4. Nemalonūs akių simptomai. Koronavirusu sergantys pacientai kartais praneša pastebėję neįprastai padidėjusį akių paraudimą, patinimą ir niežėjimą, kuris gali pasirodyti ir kaip konjunktyvitas (akies uždegimas). Kai šis simptomas pasireiškia kartu su kitais koronaviruso simptomais, reikėtų į tai atkreipti dėmesį.

5. Odos bėrimai. Jei žmogus nurodo, kad jam ar vaikams atsirado naujas, anksčiau neįprastas bėrimas, vaistininkas būtinai pataria kreiptis į gydytoją. T. Endriukaitis akcentuoja, kad svarbu atskirti, ar odos bėrimas yra susijęs su COVID-19 infekcija, ar, tarkime, tai alergija, ar kita virusinė infekcija. Tokiu atveju patariama iškart atlikti COVID-19 tyrimą.

6. Peršalimo, tiek sukelto virusų, tiek bakterijų, atveju negalavimai pasireiškia palaipsniui. Pradžioje dažniausiai pajuntame, kad ima perštėti gerklę, užgula nosį. Po kelių dienų gerklę ima skaudėti stipriau, nosis bėga, čiaudėjame, galime pradėti kosėti. Temperatūra pakyla ne iš karto, būna žemesnė.

7. Gripas prasideda staiga, be išankstinių įspėjimų, dažniausiai karščiavimu, stipriais galvos ir raumenų skausmais. Temperatūra ne tik būna aukštesnė (38 °C ir daugiau), bet ir laikosi mažiausiai tris–penkias dienas. Kartu ligonis jaučia didesnį bendrą silpnumą, šalčio krėtimą. Kitas esminis skirtumas yra pykinimas ir vėmimas, jis retas susirgus peršalimu ir dažnas esant gripui. Kosulys peršalus prasideda vėliau, o susirgus gripu jau po kelių dienų, iškart gali būti stiprus, sausas. Gerklės skausmas, sloga būdingesni peršalimams. Peršalimas, jei neatsiranda komplikacijų, praeina per savaitę, gripas gali tęstis ir kelias.

8. Koronaviruso pradžia gali priminti tiek eilinį peršalimą, tiek gripą. Lengvesnės formos prasideda sloga, gerklės skausmu, kosuliu. Vidutinio sunkumo COVID-19 panašesnė į gripą, staigiai šokteli temperatūra iki 38–39 °C, vargina šaltkrėtis, sausas kosulys, raumenų skausmai. Būdingi šiai infekcijai simptomai pasireiškia po kelių dienų ar savaitės, priklausomai nuo ligos eigos.

Kada į gydymo įstaigą?

Pajutę kokius nors COVID-19 ar gripo simptomus, pavyzdžiui, galvos ar kūno skausmą, karščiavimą, nuovargį, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Sunegalavus gali būti naudinga namuose atlikti ir sudėtinį greitąjį testą, kuris parodo, ar esate užsikrėtę gripu, ar koronavirusu, o gal abiem iškart.

Vaistininkas akcentuoja: tol, kol nežinote, kuo tiksliai sergate, užsidėkite kaukę, venkite kontakto su aplinkiniais. „Tikslią ligos diagnozę nustatęs gydytojas skiria specifinį gydymą. Gripo atveju standartiškai skiriami antivirusiniai vaistai, turintys oseltamiviro – jie padeda sumažinti simptomų sunkumą ir sutrumpinti ligos trukmę. Žmonės, sergantys lengvesne COVID-19 forma, gali pasveikti namuose stebėdami simptomus, ilsėdamiesi ir gerdami daug skysčių“, – paaiškina T. Endriukaitis.

Jei jums pasireiškia sunkesni koronaviruso simptomai – sunku kvėpuoti, skauda kūną ar galvą, spaudžia krūtinę – nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą ar kvieskite greitąją pagalbą. Tokiais atvejais gali būti skiriami antibiotikai, taip pat ir antivirusiniai medikamentai. Sunkios ligos formos tiek sergant gripu, tiek koronavirusu gydomos ligoninėje.

Saugantis ligų venkite didelių minių ir susibūrimų, kai negalite laikytis saugaus atstumo, dėvėkite kaukę, dažnai plaukite rankas ir, pasijutę prastai, likite namuose. Kovojant su įvairiomis infekcijomis, ypač virusais, labai svarbu rūpintis savo imunine sistema: valgykite sveiką, subalansuotą maistą, reguliariai mankštinkitės, išsimiegokite, pasirūpinkite, kad organizmui netrūktų būtinų vitaminų ir mikroelementų.

Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau – 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Epideminis sergamumo lygis pasiektas 22-ose savivaldybėse. Ankstesnę savaitę jį buvo pasiekusios aštuonios savivaldybės. 

Pasak NVSC, per paskutines dvi savaites „itin išaugo“ kiekvienos iš registruojamų ligų atvejų skaičiai.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje (868,9 atvejo 100 tūkst. gyv.) , didžiausias – Kauno apskrityje (2159,5). Didžiausi sergamumo rodikliai išliko Kėdainių rajone (2949,7) ir Kazlų Rūdoje (2774).

Gruodžio 5–11 dienomis į šalies ligonines dėl gripo pateko 97 žmonės, iš kurių 71 buvo vaikai iki 17 metų. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi šeši asmenys, iš kurių trys buvo 2–17 metų vaikai. 

Savaite anksčiau į ligonines buvo paguldyti 38 asmenys, iš kurių 26 – nepilnamečiai.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, praėjusią savaitė peršalimo simptomus jaučiantiems pacientams iš viso buvo paimta 611 ėminių, iš kurių 143-uose buvo aptiktas A tipo gripo virusas ir 146-uose – respiracinis sincitinis virusas (RSV).

„NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES auga gripo ir RSV sukeltos infekcijos atvejų skaičiai“, – rašoma pranešime.

Pasak centro, šiemet Lietuvoje sergamumo sezonas prasidėjo anksčiau nei iki COVID-19 ligos pandemijos. Ankstyvesnė sergamumo sezono pradžia šiemet buvo ir pietų pusrutulyje.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje praėjusią savaitę iš 52 tūkst. mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 4 545 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 96 proc.,  B tipo – 4 proc.).