Kaip pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 815,6 atvejo.

Užfiksuota 130 susirgimų koronavirusu, prieš tai buvusią savaitę jų buvo 122. Peršalimo ligų atvejų skaičius šalyje pakilo nuo 22,8 iki 26,2 tūkst.

Statistikos departamento duomenimis, nuo koronaviruso praėjusią savaitę nemirė nė vienas žmogus.

Anot NVSC, mažiausias bendras sergamumo rodiklis išlieka Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumo lygio ribos neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė.

Per praėjusią savaitę sumažėjo į ligonines paguldytų asmenų skaičius, jų buvo 16: devyni vaikai, du asmenys, priklausantys 18-64 metų amžiaus grupei, ir penki vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.

NVSC duomenimis, balandžio 1-7 dienomis į ligonines dėl gripo pateko 29 asmenys.

Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjos Dalios Bračkienės, virusai ypač suaktyvėja esant ryškiems oro temperatūrų svyravimams.

Be to, pavasarį žmonės mažiau laikosi higienos reikalavimų.

„Rudenį mes prie temperatūrų esame labiau prisitaikę per vasarą, galbūt ir imunitetai stipresni, o pavasarį užtenka mažiausio vėjo pūstelėjimo, ir susergame. Dažniausiai serga vaikai ir tie, kurie juos turi, tai – ikimokyklinukai ir suaugusieji. Peršalimo ligas sukelia virusai, jų yra daugybė, daugiau negu šimtas. Peršalimo simptomai panašūs visiems – tai sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas, bendras silpnumas. Peršalimo virusai sklinda oro lašeliniu būdu, kai čiaudime, kosėjame“, – sakė D. Bračkienė.

Toks sezonas būna kovo–gegužės mėnesiais, bet šiemet yra ypatingas pakilimas.

Anot medikės, virusai nusėda ant aplinkos paviršių. Tad asmuo gali nekontaktuoti su kosinčiu ar čiaudinčiu, bet kai paliečia užkrėstą paviršių ir nenusiplovęs rankų liečia veidą ar net valgo, užsikrėtimas įvyksta itin sparčiai.

Dažniausiai susirgus peršalimo ligomis pasveikstama per savaitę.

Dėl COVID-19 pastebima, kad ši liga neturi sezoniškumo, ja sergama ištisus metus, tačiau jau mažiau. Manoma, kad dėl to, jog veikiausiai visi jau yra persirgę, o dalis – ir vakcinavosi.

„Šiuo metu yra parvoviruso pakilimas. Toks sezonas būna kovo–gegužės mėnesiais, bet šiemet yra ypatingas pakilimas. Simptomai – iš pradžių būna sloga, kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas, raumenų skausmai, po to prasideda bėrimai“, – pasakojo Infekcinių ligų skyriaus vedėja.

Ji taip pat pridūrė, kad bėrimai pasireiškia ant skruostų, jie būna ypač raudoni, dėl to ši infekcija kartais vadinama „antausių liga“, bėrimai taip pat būna ir ant kitų kūno dalių.

Tačiau itin nerimauti esą nereikėtų, kadangi nuo šio viruso pasveikstama greitai.

Kaip pirmadienį paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 815,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, kai praėjusią savaitę šis rodiklis buvo 1218,8 atvejo.

Mažiausias bendras sergamumas užfiksuotas Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išlieka Vilniaus apskrityje. NVSC teigimu, epideminio sergamumo lygio – 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų – ribos neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo trys. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 29 asmenys: 18 vaikų ir 11 vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi du vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Savaitę prieš tai į ligonines buvo paguldyta mažiau asmenų – 26.

Centro duomenimis, praėjusią savaitę mirties nuo gripo atvejų neužregistruota. Iš viso šį sezoną užregistruoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

Bendras sergamumas šiomis ligomis praėjusią savaitę siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Visagino, Marijampolės ir Vilniaus miesto savivaldybės peržengė epideminį daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų slenkstį, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo dvi.

Dėl gripo į ligonines praėjusią savaitę buvo paguldyti 26 asmenys: 15 vaikų, du asmenys, priklausantys 18-64 metų amžiaus grupei, ir devyni vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.

Mirčių nuo koronaviruso ir gripo nefiksuota.

NVSC duomenimis, iš viso šį sezoną užregistruoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo duomenimis, Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje kvėpavimo takų infekcijų aktyvumas mažėja, tačiau kai kuriose šalyse gripo aktyvumas išlieka padidėjęs.

Anot NVSC, gripo sezonas baigsis gegužės viduryje.

Sunkiai pakelia pokytį

Pasak šeimos gydytojos Agatos Janovskos, nors daugelis šiltų orų laukia su nekantrumu, dalies žmonių organizmai šį sezoninį pokytį pakelia sunkiai. Šiuo laikotarpiu daugėja nusiskundimų dėl kamuojančio nuovargio, energijos trūkumo, peršalimo ligų. Tokius sveikatos sutrikimus dažniausiai lemia žiemos laikotarpiu nusilpęs imunitetas.

„Šaltuoju metų laiku žmonės yra linkę pasyviau leisti laisvalaikį, mažiau judėti, gyvenimo būdas tampa sėslesnis, mažai laiko praleidžiama gryname ore. Gaunant mažiau saulės spindulių, sutrinka vitamino D sintezė, o tai lemia bendrą savijautos suprastėjimą ir silpstantį imunitetą, – pastebi A. Janovska. – Žiemą žmonės taip pat yra linkę vartoti mažiau šviežių vaisių ir daržovių, o jų mityboje nemažą dalį užima termiškai apdoroti, riebesni maisto produktai, rafinuoti angliavandeniai. Termiškai apdorotas maistas pasižymi gerokai mažesniais svarbiausių mikro-, makroelementų ir mineralinių medžiagų kiekiais, todėl organizmas gali nusilpti ir dėl nepakankamo maistinių medžiagų ir vitaminų kiekio mityboje.“

Gydytojos teigimu, dėl skurdesnės mitybos gali atsirasti ir žarnyno veiklos sutrikimų, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, padidėti skrandžio rūgštingumas.

Lemia virškinimą

Gera žinia, kad būtent pavasarį prasideda žalių lapinių daržovių ir prieskoninių žolelių, kuriose esančios naudingos medžiagos ir vitaminai gali pagerinti žarnyno veiklą, sezonas.

„Šiuose produktuose gausu organizmui itin svarbių vitaminų ir skaidulinių medžiagų, kurios užtikrina gerą virškinimo trakto veiklą. Ne mažiau svarbu, kad organizme netrūktų ir gerųjų bakterijų, kurios būtinos sklandžiai virškinimo veiklai. Jų gausu natūraliai fermentuotuose maisto produktuose, pavyzdžiui, kefyre, jogurte ar raugintuose kopūstuose. Jeigu šių produktų mityboje trūksta, galima vartoti probiotikų ir prebiotikų maisto papildų. Ne paslaptis, kad gera virškinimo sistemos veikla taip pat prisideda prie stipraus imuniteto palaikymo, tad subalansuota mityba atsiperka dvejopai“, – aiškina A. Janovska.

Kodėl svarbu išsimiegoti?

Pasak A. Janovskos, keičiantis metų laikams slogią nuotaiką, nuovargį, energijos trūkumą ir mažesnį atsparumą peršalimo ligoms gali lemti besikeičiantis poilsio režimas ir dėl to suprastėjusi miego kokybė.

„Ilgėjančios dienos vilioja eiti miegoti vėliau. Žmonės, kurie nekokybiškai ar per trumpai miega, yra labiau linkę sirgti peršalimo ligomis nei tie, kurie pakankamai išsimiega, todėl suaugusiems žmonėms miegui patariama skirti 7–9 valandas per parą. Miegas yra vienas svarbesnių veiksnių išsaugant stiprią imuninę sistemą, jis yra būtinas ir sklandžiai nervinės sistemos veiklai, todėl šiuo periodu labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, patartina visada keltis ir eiti miegoti tuo pat metu“, – akcentuoja gydytoja.

Reguliarus fizinis aktyvumas sumažina ir kitų ligų, sutrikimų riziką, yra gera širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ar depresijos prevencija.

Anot medikės, tiek miego kokybę, tiek imuninės sistemos darbą žymiai pagerina aktyvi veikla: pasivaikščiojimai gryname ore, įvairūs fiziniai pratimai.

„Fizinis aktyvumas skirtas ne tik raumenims auginti ir riebalams deginti, jis taip pat padeda palaikyti sveiką imuninę sistemą. Vidutinio intensyvumo treniruotės gali suaktyvinti imunines ląsteles ir taip apsaugoti organizmą nuo ligų, todėl fizinei veiklai patariama skirti bent 150 minučių per savaitę. Reguliarus fizinis aktyvumas sumažina ir kitų ligų, sutrikimų riziką, yra gera širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ar depresijos prevencija“, – teigia A. Janovska.

Nuoseklus procesas

Pasak vaistininkės Loretos Tamošauskienės, pavasarį daugelis jaučia poreikį papildomai pasirūpinti sveikata. Jos teigimu, po žiemos nusilpusį organizmą efektyviai gali sustiprinti vitaminai, tačiau juos irgi reikėtų vartoti tik tinkamai įvertinus jų poreikį.

„Renkantis maisto papildus svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Pavyzdžiui, jei skilinėja lūpų kampučiai, tirpsta rankos ar kankina vidurių užkietėjimas, gali rodyti B grupės vitaminų trūkumą. Padidėjęs odos jautrumas gali byloti apie vitamino A deficitą, o esant mėšlungiui, galima įtarti, kad trūksta magnio. Jaučiamas energijos stygius, apatija gali išduoti, kad verta išsitirti feritino ir vitamino D kiekį organizme“, – sako vaistininkė.

L. Tamošauskienė akcentuoja, kad maisto papildai gali padėti tik tada, kai žmogus laikosi tinkamo darbo ir poilsio režimo, sveikai maitinasi. Jos teigimu, stiprinant imunitetą gal net svarbesnį vaidmenį nei vitaminai vaidina subalansuota mityba.

„Svarbu atkreipti dėmesį į saiką, nes ir reikalingos maisto medžiagos, jeigu jų vartojama per daug, irgi kenkia. Valgant derėtų pagalvoti apie maisto medžiagų įvairovę ir tinkamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų balansą. Reikėtų nepamiršti išgerti bent po 2 l vandens kasdien, valgyti kuo daugiau daržovių, seleno, cinko turinčių produktų, sumažinti sočiųjų riebalų kiekį, susilaikyti nuo valgio bent dvi valandas iki miego. Be abejo, subalansuota mityba bus veiksmingesnė atsisakius žalingų įpročių“, – akcentuoja L. Tamošauskienė.

Anot jos, geriausias metas pradėti rūpintis sveikata yra tuomet, kai jaučiatės puikiai ir nevargina jokie negalavimai. Kaip tik tokiu metu lengviausia suformuoti sveikos gyvensenos principus atitinkančius įpročius. Tas pats galioja ir organizmo imuniteto stiprinimui natūraliomis priemonėmis ir maisto papildais, mat imuninės sistemos veikla negali būti pagerinta vos per keletą dienų. Tam reikia laiko ir nuoseklių pastangų.

Bendras sergamumas šiomis ligomis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo kiek didesnis – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį.

Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 42 žmonės: 25 vaikai trys 18–64 metų amžiaus grupei priklausantys žmonės ir 14 senjorų. Mirties nuo gripo ar COVID-19 atvejų praėjusią savaitę neužregistruota.

Iš viso šį sezoną užfiksuoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

Gripo sezonas, NVSC teigimu, baigsis gegužės viduryje.

Jo duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga mažėja penkta savaitė iš eilės.

Kovo 11–17 dienos sergamumo šiomis ligomis rodiklis sumažėjo iki 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Epideminio sergamumo lygio, tai yra 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos, kaip ir savaitę prieš tai, neperžengė nė viena savivaldybė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyta 30 asmenų: 16 vaikų, du asmenys, priklausantys 18–64 metų grupei, 12 vyresnių nei 65 metai ir viena nėščioji. Intensyviosios terapijos skyriuose gydyti du asmenys, iš jų vienas vaikas.

NVSC duomenimis, užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai – Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Asmenys priklausė 70–79 metų ir 60–69 metų grupėms, nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo, turėjo lėtinių ligų.

Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 25 žmonės. Panašus mirčių skaičius (26 mirtys) registruotas tik 2018–2019 metais.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo COVID-19 praėjusią savaitę taip pat mirė du žmonės.

NVSC duomenimis, vasario 12–18 dienomis sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1422,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI, ir COVID-19 liga rodiklis fiksuotas Utenos, o didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis fiksuotas 14 savivaldybių. Pasak NVSC, nors prieš savaitę tokių savivaldybių buvo 35, iki šiol nė viena jų epidemijos nėra paskelbusi. 

Taip pat pranešama, kad praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 126 asmenys: 58 vaikai, 14 asmenų, priklausančių 18–64 metų amžiaus grupei, ir 54 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių vienas vaikas. 

Be to, užregistruoti keturi mirties nuo gripo atvejai. Vienas asmuo priklausė 70–79 metų amžiaus grupei, kiti trys priklausė 80–89 metų amžiaus grupei. Visi turėjo lėtinių ligų. Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 16 mirties nuo gripo atvejų.

Kada reikėtų sunerimti?

Sloga yra dažniausias vaikus kamuojantis simptomas, iki 5 metų amžiaus vaikai sloga gali sirgti net ir kas mėnesį, kol galiausiai susiformuoja visavertis imunitetas. Gydytoja otorinolaringologė (LOR gydytoja) Inga Tamošaitienė sako, kad paprastai sloga trunka iki 2–3 savaičių. „Iš pradžių išskyros iš nosies būna skaidrios, vėliau tirštėja, vargina nosies užgulimas. Palaipsniui sekretas skystėja, jo kiekis ir nosies gleivinės paburkimas mažėja ir, jei vaikas nepasigauna naujos infekcijos, pasveikstama“, – aiškina gydytoja.

Ji akcentuoja: jei sloga tęsiasi ilgai ir dažnai kartojasi, vaikas būna nevalingai išsižiojęs, kvėpuodamas jaučia nepatogumą, yra vangus, jaučiasi prastai, vaikui skauda galvą, ausį ar ausis, kartojasi ausų uždegimai, atsiranda knarkimas, kartais net kvėpavimo sustojimų miegant, tikėtina, kad šių simptomų priežastis yra adenoidų hipertrofija (padidėjimas).

Adenoidai – normali anatominė struktūra, susiformuojanti maždaug vienų metų vaikams. Lytinės brandos metu jie išnyksta, tačiau kai kada būna ir suaugusiesiems.

Adenoidų hipertrofija yra viena dažniausiai diagnozuojamų 2–7 metų amžiaus vaikų LOR ligų. Padidėję adenoidai gali užkimšti nosiaryklę ir apsunkinti kvėpavimą pro nosį. Dėl šios priežasties vaikas gali imti kvėpuoti pro burną – taip į organizmą patenka nesušildytas, nesudrėkintas ir nuo dulkių, virusų ir bakterijų neapvalytas oras, todėl gali padidėti rizika sirgti viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijomis (laringitu, bronchitu, tracheitu ir net plaučių uždegimu).

Adenoidų hipertrofijos sukelti simptomai gali lemti netaisyklingo sąkandžio formavimąsi, klausos suprastėjimą, o dėl to gali sutrikti vaiko kalbos raida.

„Būtent dėl išvardytų priežasčių kiekvienas dažnai peršalimo ligomis sergantis vaikas turi būti apžiūrėtas LOR gydytojo. Delsti ir tikėtis, kad simptomai praeis savaime, neverta, nes adenoidų hipertrofijos sukelti simptomai gali lemti netaisyklingo sąkandžio formavimąsi, klausos suprastėjimą, o dėl to gali sutrikti vaiko kalbos raida, – įspėja gydytoja I. Tamošaitienė. – Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, padidėja rizika susidurti su infekcijomis. Su tuo susidūrus suveikia apsauginis adenoidų mechanizmas, dėl kurio adenoidai padidėja ir sukelia jau išvardytų simptomų.“

Kaip gydoma?

Įtariant adenoidų padidėjimą, būtina apsilankyti pas gydytoją otorinolaringologą. Vizito metu atliekama nosies ir nosiaryklės apžiūra specialia videoendoskopine įranga (fibroskopu). Jei diagnozė pasitvirtina, dažniausiai skiriamas medikamentinis gydymas.

Jei medikamentinis gydymas neduoda rezultatų, gali prireikti adenoidų pašalinimo operacijos (adenoidektomijos).

„Operacija vyksta taikant bendrą endotrachėjinę nejautrą, kai mažasis pacientas miega, nieko negirdi ir nejaučia. Operacija nesudėtinga ir netraumuojanti, vidutiniškai užtrunka apie 20 minučių. Po operacijos, antroje dienos pusėje, pacientas dažniausiai išleidžiamas namo, – pasakoja LOR gydytoja. – Įprastai po operacijos vaikas nesiskundžia skausmu ir jaučiasi gerai.“

Po operacijos būtina sumažinti galimų susidūrimų su infekcijomis riziką, todėl iki 2 savaičių reikėtų laikytis tausojančio režimo: neiti į darželį ar mokyklą, riboti fizinį krūvį, vengti karštų patalpų, valgyti kiek minkštesnį maistą.

Kaip išvengti?

Adenoidai padidėja dėl vis pasikartojančio kontakto su infekcijomis, tad gal reikia siekti jų vengti? „Tėvai turi suprasti, kad vaikams sirgti normalu, ir tai, ypač pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, būna ganėtinai dažnai. Taip formuojasi vaiko imunitetas“, – aiškina gydytoja. Vaiko atskirti nuo pasaulio negalima, tačiau verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Padėkite vaiko imunitetui. Efektyviausia vaiko imunitetui – konfrontacija su infekcijomis. Vis dėlto, siekiant išvengti ar bent sumažinti galimų virusinių ar bakterinių infekcijų dažnį, vaiko imunitetui reikia padėti: užtikrinti subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, tinkamą streso valdymą, kokybišką miegą, net ir žiemą dalį dienos praleisti lauke.

Kitas gydytojos patarimas – venkite kontaktų su ligoniais. Nuo žmonių, sergančių virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis, ore pasklinda dideli kiekiai ligų sukėlėjų. Patariama siekti, kad vaikas vengtų artimų kontaktų su žmonėmis, sergančiais ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, – kosinčiais, sloguojančiais, karščiuojančiais.

Dar viena užduotis tėveliams – pasirūpinkite tinkama vaiko higiena. Mus nuolat supa įvairūs mikroorganizmai, dalis jų gali sukelti ligų ir prisidėti prie adenoidų hipertrofijos, tačiau kartais jų išvengti neįmanoma ir nėra prasmės. Vis dėlto, kiek įmanoma anksčiau, verta vaiką mokyti higienos rutinos, ypač – plauti rankas pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ir pan. Jei vaikas dažnai serga peršalimu, verta reguliariai plauti nosį.

Skaičius keičiasi kartais

Nuo sausio pradžios visoje Lietuvoje pastebima tendencija: žmonių, sergančių COVID-19, skaičius mažėja, o gripu – auga.

„Palyginus su pirmąja sausio savaite, gripo atvejų padaugėjo penkiais kartais, o COVID-19 atvejų sumažėjo perpus. Visų kitų peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų ligų atvejų skaičius pastaruoju metu taip pat sparčiai auga. Atrodo, prasideda gripo epidemija“, – pastebėjo Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė šeimos gydytoja Iveta Dubrova.

Jos praktikoje šį sezoną dažniausiai pasitaikė žmonių, sergančių tiek gripo, tiek COVID-19 lengvomis formomis. Gydytojos teigimu, abiejų šių ligų atvejais žmonės kreipiasi jausdami panašių simptomų: karščiavimą (gripo atveju jis staigus, ryškiau pasireiškiantis), bendrą silpnumą, kaulų, raumenų, gerklės skausmą, slogą, čiaudulį, sausą kosulį. Žmonių, kuriems sergant COVID-19 pasireiškia anksčiau dažnai pasitaikydavęs šios ligos simptomas – laikinas skonio ir kvapo praradimas, dabar pasitaiko labai retai. Tačiau, pasak jos, COVID-19 labiau būdingas stiprus galvos skausmas.

„COVID-19 savo simptomais panašėja į gripą. Vien pagal simptomus šias ligas atskirti sunku, todėl mes visiems pacientams rekomenduojame atlikti COVID-19 ir gripo greituosius testus. Per pandemiją žmonės išmoko taisyklingai juos atlikti savarankiškai, o vaistinėse šiais laikais yra testų, kuriais galima diagnozuoti ir COVID-19, ir gripą – A ar B tipą. Juos galima atlikti ir poliklinikoje. Žinoma, poliklinikoje atliekame ir bendrą kraujo, ir C reaktyvinio baltymo (CRB), tyrimus, bet testai tikrai naudingi. Tai padeda gydytojui diagnozuoti ligą ir skirti tinkamą gydymą“, – sakė I. Dubrova.

Gydytoja pabrėžė, kad pirmosiomis ligos dienomis ir gripui, ir COVID-19 gydyti galima skirti antivirusinių vaistų.

„Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad antivirusiniai vaistai nuo COVID-19 veiksmingiausi, kai skiriami per penkias paras nuo simptomų pradžios, gripo – per tris. Tačiau, jei ligos forma lengva, galima apsieiti be šių vaistų. Užtenka simptominio gydymo, pvz., jei skauda gerklę – vartoti vaistus nuo šio skausmo, jei kyla aukšta temperatūra – vaistus nuo karščiavimo. Svarbu pakankamai ilsėtis, gerti daug skysčių, – tai, kas padeda sveikti, akcentavo pašnekovė. – Tačiau, jei matome, kad yra tikimybė susirgti sunkesne ligos forma, rizikos grupės asmenims skiriame antivirusinių vaistų. Taip išvengiama komplikacijų, greičiau pasveikstama. Rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus, imunosupresinių būklių pacientai, sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis).“

Iveta Dubrova / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tendencija tąsiasi

Vakar NVSC gavo naujausius sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga duomenis iš visos Lietuvos. Iš jų matyti ankstesnių savaičių tendencijos tąsa.

„Lyginant penktosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnių savaičių rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius toliau didėja, o COVID-19 ligos atvejų skaičius mažėja. Atsižvelgiant į sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI (išskyrus COVID-19 ligą) daugiametę dinamiką, šiuo metu stebime įprastą sezoniniam gripui būdingą sergamumo pakilimo laikotarpį“, – teigė NVSC visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė.

NVSC atstovai teigia, kad kol kas nėra pagrindo nerimauti, nors ligonių skaičius auga.

Remiantis oficialiąja statistika, jau ketvirtosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 bendras rodiklis kai kuriose savivaldybėse leido skelbti epidemiją.

Pvz., ketvirtąją sausio savaitę (sausio 22–28 d.) sergamumas gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga Kauno rajono savivaldybėje siekė 2 028 atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Ši savivaldybė tuo metu buvo trečioji Lietuvoje (po Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių) pagal sergamumą minėtomis ligomis. Gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemiją savivaldybėje NVSC rekomenduoja skelbti, kai šis rodiklis viršija 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę.

Pasiteiravus, kodėl NVSC dar praėjusią savaitę nesiūlė skelbti gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos Kauno rajono savivaldybėje, jei minėtas rodiklis jau smarkiai viršytas, V. Bajoriūnienė atsakė: „Atkreipiame dėmesį, kad, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. Taip pat atsižvelgiama į situaciją asmens sveikatos, socialinės globos ir slaugos, ugdymo įstaigose. NVSC specialistai nuolat bendradarbiauja su savivaldybių atstovais – aiškinasi, kokia situacija, ir prireikus bus siūloma skelbti epidemiją.“

V. Bajoriūnienės teigimu, atsižvelgiama į minėtoje savivaldybėje esantį hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad NVSC gali teikti tik siūlymą savivaldybei skelbti epidemiją, tačiau sprendimą priima savivaldybės meras.

Rodiklis sparčiai auga

Palyginus kelių savaičių duomenis, matyti, kaip sparčiai auga sergamumo minėtomis ligomis rodiklis. Trečiąją šių metų savaitę epideminis sergamumo rodiklis buvo pasiektas tik 7 savivaldybėse. Ketvirtąją – 21 savivaldybėje. Penktąją, t. y., praėjusią savaitę, epideminis sergamumo lygis (daugiau kaip 1 500 atv. 100 tūkst. gyventojų) jau registruotas daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių: 34 iš 60.

Atrodo, prasideda gripo epidemija.

„Vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Šį sezoną nė viena savivaldybė dar nebuvo paskelbusi epidemijos“, – vakar pavakare sakė V. Bajoriūnienė.

Tačiau ji neatmetė tikimybės, kad, atsižvelgiant į pirmadienį gautus naujus sergamumo duomenis, NVSC rekomenduos kai kuriose savivaldybėse skelbti gripo epidemiją ir artimiausiu metu savivaldybių merai jas paskelbs.

NVSC duomenimis, penktąją šių metų savaitę (sausio 29–vasario 4 d.) daugiausiai sergančiųjų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 buvo Vilniaus apskrityje – 2023 atvejai 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai – Telšių apskrityje, atitinkamai 1312 atvejai. Kauno apskrityje šis skaičius siekė 1859, Klaipėdos – 1589.

Vertinant sergamumą šiomis ligomis atskirose savivaldybėse, daugiausiai sergančiųjų buvo Marijampolės (2577), Rietavo (2220) ir Visagino (2193) savivaldybėse.

Tuo metu Kauno rajone šis suminis rodiklis siekė 2045, Kauno mieste – 1975, Klaipėdoje – 1827, Palangoje – 1535. taigi, minėtose keturiose savivaldybėse sergamumas gripu, ŪVKTI ir COVID-19 praėjusią savaitę siekė epideminį lygį.

Kada rekomenduojama skelbti epidemiją

Svarbiausias rodiklis

Kaip skelbia NVSC, gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemiją savivaldybėje rekomenduojama skelbti, kai toje savivaldybėje suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: atsižvelgti į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus epidemiologinius ypatumus (ligoninių lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamiką savivaldybėje ar regione ir kt.).

Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybės meras, siūlymą skelbti epidemiją teikia NVSC, įvertinęs epidemiologinę situaciją.

Kiekvienos Lietuvos apskrities sergamumo gripu rodiklius, kurie skelbiami kiekvieną savaitę, galima rasti internete adresu nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys/2023-2024-m-gripo-sezono-duomenys.

Kas vyksta paskelbus epidemiją

Paskelbus epidemiją, gali būti taikomos šios infekcijų plitimą ribojančios priemonės: laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR); laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas); pacientų srautų atskyrimas gydymo ir socialinės globos įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugų žmonėms, sergantiems gripu ar COVID-19 liga, teikimo namuose organizavimas, pacientų ir socialinės globos įstaigų gyventojų lankymo ribojimas, rekomenduojamas kaukių dėvėjimas bendrose įstaigos patalpose visiems įstaigoje esantiems asmenims.

Kada gali būti skelbiamas IPRR ugdymo įstaigoje

IPRR gali būti skelbiamas gripo ir (ar) COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemijos laikotarpiu ir atskirais atvejais, kurie vertinami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją apskrityje, savivaldybėje, įstaigoje, – ne epidemijos laikotarpiu.

Šaltinis: NVSC

COVID-19, gripo ir peršalimo simptomai

Kosulys ir dusulys. Sergant koronavirusu kvėpavimo takų sutrikimai paprastai trunka ilgiau. Jie gali užsitęsti ir kelias savaites ar net mėnesius. Sergant COVID-19 dusulys taip pat gali atsirasti vėliau, be to, jis būna sunkesnis ir nepraeina ilgiau.

Virškinimo sutrikimai. Žmonėms, sergantiems koronavirusu, dažniau sutrinka virškinimas, skauda galvą, prarandamas apetitas, viduriuojama, vemiama, skauda krūtinę. Nemažai ligonių skundžiasi stipriu nuovargiu, silpnumu. Gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų, prasidėti plaučių infekcija, sunkiausiais atvejais negrįžtamai pažeidžiami plaučiai, vystosi kvėpavimo nepakankamumas, sepsis ir sepsinis šokas.

Nemalonūs akių simptomai. Koronavirusu sergantys pacientai kartais skundžiasi neįprastai padidėjusiu akių paraudimu, patinimu ir niežėjimu, kuris gali atrodyti ir kaip konjunktyvitas (akies uždegimas).

Odos bėrimai. Jei žmogus nurodo, kad jam ar vaikams atsirado naujas, anksčiau neįprastas bėrimas, patariama kreiptis į gydytoją. Svarbu atskirti, ar odos bėrimas yra susijęs su COVID-19 infekcija, ar, tarkime, tai alergija, ar kita virusinė infekcija. Tokiu atveju patariama iškart atlikti COVID-19 tyrimą.

Peršalimo – tiek sukelto virusų, tiek bakterijų – atveju negalavimai pasireiškia palaipsniui. Pradžioje dažniausiai pajuntama, kad ima perštėti gerklę, užgula nosį. Po kelių dienų gerklę ima skaudėti stipriau, nosis bėga, čiaudima, gali būti pradedama kosėti. Temperatūra pakyla ne iš karto, būna žemesnė.

Gripas prasideda staiga, dažniausiai karščiavimu, stipriais galvos ir raumenų skausmais. Temperatūra ne tik būna aukštesnė (38 °C ir daugiau), bet ir laikosi mažiausiai tris–penkias dienas. Ligonis jaučia didesnį bendrą silpnumą, šaltkrėtį. Kitas esminis skirtumas yra pykinimas ir vėmimas – jis retas susirgus peršalimu, bet dažnas esant gripui. Kosulys peršalus prasideda vėliau, o susirgus gripu – jau po kelių dienų, iškart gali būti stiprus, sausas. Gerklės skausmas, sloga labiau būdingi peršalimams. Peršalimas, jei neatsiranda komplikacijų, praeina per savaitę, gripas gali tęstis ir kelias.

Lengvesni koronaviruso atvejai dažniau prasideda sloga, gerklės skausmu, kosuliu.

Vidutinio sunkumo COVID-19 panašesnis į gripą, temperatūra staigiai šokteli iki 38–39 °C, vargina šaltkrėtis, sausas kosulys, raumenų skausmai. Būdingų šiai infekcijai simptomų atsiranda po kelių dienų ar savaitės, priklausomai nuo ligos eigos.

Jei pasireiškia sunkesnių koronaviruso simptomų – sunku kvėpuoti, spaudžia krūtinę, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą ar kvieskite greitąją pagalbą. Sunkios ligos formos tiek sergant gripu, tiek koronavirusu gydomos ligoninėje.

Saugodamiesi ligų venkite didelių minių ir susibūrimų, kai negalite laikytis saugaus atstumo, dėvėkite kaukę, dažnai plaukite rankas ir, pasijutę prastai, likite namuose. Kovojant su įvairiomis infekcijomis, ypač virusais, labai svarbu rūpintis imunine sistema: valgyti sveiką, subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, išsimiegoti, pasirūpinti, kad organizmui netrūktų būtinų vitaminų ir mikroelementų.