Visgi „Philip Morris International“ Europos regiono prezidentas M. Andolina neatsisako kai kurių sveikatos ekspertų itin kritiškai vertinamų rūkalų gamintojų nuostatų, esą populiarėjantys tradicinių cigarečių pakaitalai yra vienas iš būdų spręsti sveikatos problemas, kurias sukėlė tabako gaminių naudojimas.

Jo teigimu, būtina daugiau dėmesio skirti rūkimo žalos tyrimams, ko, pažymi M. Andolina, Europos šalių sveikatos sistemos nelinkusios daryti.

– Prieš 30 metų „Philip Morris International“ įsigijo tabako fabriką Klaipėdoje. Kiek svarbus įmonei yra šis fabrikas ir Lietuvos rinka?

– Iškart po Lietuvos nepriklausomybės didžiulės investicijos čia nebūtinai buvo pats saugiausias pasirinkimas. Lietuvoje radome labai produktyvią verslo aplinką, kompetentingus ir darbščius darbuotojus. 2016–2017 m. nusigręžėme nuo cigarečių ir sukūrėme naują produktą. Cigarečių alternatyvą pasirinko 20 milijonų žmonių pasaulyje, o Lietuva yra top trejetuke. Vien sostinėje Vilniuje 40 proc. rūkančiųjų renkasi kaitinamąjį tabaką.

– Deklaruojate, kad jūsų produkcija yra skirta tiems, kas nori mesti rūkyti. Tačiau ji, kaip ir kitų įmonių produkcija, atrodo patraukliai ir paaugliams. Ar tikrai rūkančiųjų sumažės, o ne išauginsite naująją rūkorių kartą?

– Mūsų produkcija nėra skirta nei vaikams, nei paaugliams. Įstatymai turėtų užtikrinti, kad vaikai ir paaugliai negalėtų įsigyti nei cigarečių, nei kramtomojo tabako, nei kitokių rūkalų. Svarbu cigarečių alternatyvas kurti taip, kad produktai nebūtų patrauklūs tokiems jauniems žmonėms.

Mūsų įmonė tvirtai remia reglamentus, kurie panaikina tokius dalykus, kaip patrauklių skonių ir cukraus naudojimas, viliojantys produkto aprašymai. Ką noriu pabrėžti, kad mes ne tik pardavimo vietose kontroliuojame tai, kad produkto neįsigytų jaunimas, bet ir neparduodame jo nerūkantiems. Pirmas klausimas, įėjus į parduotuvę, bus „Kiek jums metų?“, jei atrodysite per jaunai. O kitas klausimas bus „Ar jūs rūkote?“. Jei ne, jums net ir neparduosime savo produkcijos. Jei nerūkote, tikrai ir neturėtumėte pradėti.

– Apie cigarečių rūkymo žalą yra padarytų ilgalaikių ir patikimų tyrimų. Apie alternatyvaus rūkymo žalą ilgalaikių tyrimų dar nėra, nes produktas pakankamai naujas. Tačiau ar nėra taip – o tą akcentuoja dalis ekspertų – kad jūsų kompanija tiesiog bando vieną kenksmingą įprotį pakeisti kitu įpročiu, kuris irgi kenksmingas sveikatai.

– Šiuo klausimu, grįžkime prie mokslo. Prisimenu, kad prieš 15 metų, kai prisijungiau prie įmonės komandos, mes jau gilinomės į mokslinius tyrimus ir bandėme suprasti, kokie elementai sukuria žalingą rūkymo poveikį. Ir išvada buvo akivaizdi – problema yra degimas. Mes gilinomės ir pateikėme dokumentus JAV Maisto ir vaistų administracijai, kad įrodytume savo argumentus.

2020–aisiais administracija pripažino mūsų gaminamą kaitinamojo tabako sistemą modifikuotos rizikos tabako produktu. Mums leista teigti, kad šis produktas nedega, kad, palyginus su cigaretėmis, jis išskiria mažesnį kenksmingų medžiagų kiekį ir kad, visiškai perėjus prie šio gaminio, sumažinamas kenksmingų ar galimai kenksmingų cheminių medžiagų poveikis organizmui.

Pagrindinė rūkymo problema yra ne nikotinas. Pagrindinė rūkymo problema yra degimas ir jo metu susidarantys tūkstančiai cheminių junginių, kurie pavojingi. Pašalinus degimą, pašalinama ir ši problema. Tai jau yra moksliškai įrodyta. Pavyzdžiui, Švedijos atvejis ir kramtomasis tabakas. Jis buvo uždraustas Europoje ir pagrinde – dėl tabako monopolio įvairiose Europos šalyse. Ir Švedija paskelbė referendumą, prisijungti prie ES, o viena iš jų sąlygų buvo leisti naudoti kramtomąjį tabaką, kurį švedai naudoja jau 30 metų.

Švedijoje šiandien įprastas cigaretes rūko vos 5 proc. jos gyventojų. Taigi, Švedijai pavyko savo gyventojus ištraukti iš rūkymo gniaužtų, kai tuo tarpu kitose Europos šalyse cigaretes rūko ketvirtadalis gyventojų. Noriu pabrėžti, kad šiuo metu Švedijoje mirtingumas nuo su rūkymu susijusių ligų yra mažiausias Europoje ir jis mažėja kartu su rūkančiųjų cigaretes skaičiaus mažėjimu.

– Gal turite duomenų, tose šalyse, kur žmonės vis dar rūko daugiau įprastų cigarečių, koks yra mirštamumas nuo rūkymo sukeltų ligų? Palyginkite, prašau, su šalimis, kuriose žmonės renkasi naujus produktus.

– Tokiems duomenims nagrinėti reikia laiko. Reikia tam tikros skvarbos populiacijoje, turėti protokolą ir stebėjimo sistemas, kad pamatytumėte poveikį. Viena iš šalių, kur tą darome – Japonija. Pastebėjome, kad atvejų, kai dėl rūkymo sukeltų ligų prireikia ligoninės, ten mažėja.

Mažėja proporcingai tiek, kiek Japonijoje populiarėja mūsų naujai diegiamos cigarečių alternatyvos. Japonijos duomenys labai panašūs į Lietuvos – kaitinamąjį tabaką renkasi apie 35 procentus rūkančiųjų. Ir kitose šalyse diegiame stebėsenos protokolus, bet padaryti vienas to negali. Tai moksliniai tyrimai. Šalys, kuriose norime atlikti tyrimus, turi norėti dalyvauti tame tyrime. Vienas iš didžiausių iššūkių mums yra tai, kad sveikatos priežiūros institucijos nenori dalyvauti tokio pobūdžio tyrimuose. Didžiausias cigarečių vartojimas vis dar yra Europoje.

– Kokie iššūkiai jūsų laukia po 10–ties metų?

– Manau, kad dar labiau judėti link žalą mažinančios produkcijos moksliniu keliu. Įtikinti skeptikus pažvelgti į mokslą ir nedaryti išvadų, paremtų tik nuomonėmis. Į šį iššūkį investuojame daugiausiai. Yra milijardas rūkorių pasaulyje, o mes, „Philip Morris“, sakome, kad cigarečių vieta muziejuje. Bet vieni mes nieko nepakeisime. Jei politikai, reguliaciniai mechanizmai priešinasi, jei yra blokuojamas informacijos gavimas rūkančiajam, jam paliekamas tik vienas pasirinkimas.

– Galbūt informacija ribojama, kad jaunoji karta nepradėtų rūkyti?

– Mes turime užkirsti kelią norintiems pradėti rūkyti – aš visiškai pritariu. Bet ką daryti su tais, kurie jau rūko? Šiuo metu cigarečių rūkymas Prancūzijoje yra vienas didžiausių. Rūkalai Prancūzijoje kainuoja 11 eurų. Tie, kurie negali pakelio cigarečių pirkti už 11 eurų renkasi nelegalius, kontrabandinius rūkalus. Pagal statistiką, 40–50 proc. cigarečių, surūkomų Prancūzijoje yra kontrabandinės. Ar to mes norime siekti?

Šiandien visame pasaulyje rūko milijardas žmonių. Mes moksliškai tiriame rūkymo poveikį plaučiams, medžiagų įsisavinimą. Naudojame daug technologijų, kad tai išsiaiškintume. Įsipareigojame kurti ir verslą už nikotino ribų. Ieškome farmacinių medžiagų, kurios galėtų būti įsisavinamos per panašų įkvėpimo procesą, o jos veiksmingumas būtų greitesnis ir didesnis. Pavyzdžiui aspirinas. Įkvėpus aspirino, jo įsisavinimo laiką galėtume sutrumpinti 10 kartų, todėl tai galėtų tapti gyvybę gelbstinčia alternatyva ir išvengtume aspirino patekimo į skrandį, šalutinių to reiškinių. Buvome 100 proc. cigarečių verslas ir pažiūrėkite, kur esame dabar. Ką dabar darome su farmacija, tikriausiai po 15 metų bus laikoma vizionieriška.

Didžiulės investicijos

Beveik tris dešimtmečius PMI plėtrai atidavęs J.Olczakas prie šios pasaulinės kompanijos vairo stojo gegužę. Įmonės generalinis direktorius šiandien sako esąs įsitikinęs, kad bedūmė ateitis – paprasčiausiai neišvengiama. Jo akimis, netolimoje perspektyvoje pasaulyje turėtų nelikti kenksmingo tabako produkto – cigarečių, o suaugusieji, neketinantys mesti šio žalingo įpročio, galėtų rinktis mažiau žalingus mokslu pagrįstus produktus.

"Leiskite man aiškiai pasakyti mūsų verslo tikslą. Mūsų tikslas yra įtikinti visus suaugusiuosius rūkaliusus, kurie bet kuriuo atveju rūkys ir toliau, pakeisti degius tabako gaminius, pavyzdžiui, cigaretes, bedūmiais produktais, kurie yra daug geresnė alternatyva nei tęsti įprastą rūkymą. Toks dramatiškas paradigmos pokytis neįvyksta per dieną. Iš esmės tampame elektronikos ir technologijų valdoma įmone ir transformuojame savo verslą iš vidaus. Nežinau jokio kito verslo, kuris anksčiau būtų bandęs tokio plataus masto pokyčius", – sako J.Olczakas.

Iki šiol PMI investavo daugiau nei 8 mlrd. JAV dolerių į produktų be dūmų mokslinius tyrimus, plėtrą, komercializavimą ir gamybos galimybes. Prie šio proceso prisideda daugiau nei 400 mokslininkų, technikų ir inžinierių.

"2020 m. 99 proc. mūsų išlaidų moksliniams tyrimams ir ekspertinei veiklai buvo skirta gaminiams be dūmų, taip pat 76 proc. mūsų komercinių išlaidų", – įspūdingais skaičiais dalijasi įmonės vadovas.

Moksliniai duomenys rodo, kad pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis yra didelis kenksmingų cheminių medžiagų kiekis dūmuose, susidarančiuose deginant tabaką. Šiandien pažangiausia iš PMI alternatyvų rinkinio – tabako šildymo sistema IQOS, kuri, įmonės teigimu, išmeta vidutiniškai 90 proc. mažesnį toksinių medžiagų kiekį nei cigaretės.

Apie gerokai mažesnį bedūmių technologijų kenksmingumą kalba ir JAV Maisto ir vaistų administracija bei Vyriausybinė Anglijos visuomenės sveikatos agentūra, Nyderlandų federalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas (RIVM), Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas (BfR) ir kitos panašios svarbos organizacijos.

Lietuviai – pionieriai

Praėjus šešeriems metams nuo pirmosios bedūmės alternatyvos cigaretėms pasirodymo rinkoje, šiandien tokia produkcija generuoja beveik ketvirtadalį visų PMI grynųjų pajamų. Praėjusio ketvirčio pabaigoje IQOS buvo galima įsigyti 66 rinkose, apskaičiuota, kad maždaug 14 mln. suaugusiųjų visame pasaulyje jau pasirinko šį produktą.

Japonija tradiciškai yra viena didžiausių pasaulio cigarečių rinkų, bet, praėjus penkeriems šešeriems metams nuo IQOS atsiradimo, tradicinių cigarečių rūkalių šalyje sumažėjo 30 proc. J.Olczakas akcentuoja, kad Lietuvos suaugusieji rūkaliai taip pat yra perėjimo prie IQOS pionieriai. "Nacionaliniu mastu vienas iš keturių rūkalių naudoja IQOS", – sako jis.

"Labai didžiuojuosi mūsų gamykla Klaipėdoje. Pagal gamybos pajėgumus ji yra viena svarbiausių PMI gamyklų – antra pagal dydį ES ir ketvirta pagal dydį pasaulyje. Iki šiol į Klaipėdos gamyklą jau investavome 311 mln. eurų", – išskiria J.Olczakas.

PMI yra pirmasis didžiausias tarptautinis investuotojas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, savo veiklą šalyje vykdantis nuo 1993-iųjų. 1997 m. PMI įgyvendino pirmąjį plyno lauko investicijos projektą Lietuvoje ir pastatė naują J.Olczako minimą gamyklą Klaipėdoje.

Šiandien PMI savo gamyklas palaipsniui verčia produktų be dūmų gamybos įrenginiais. Įmonės vadovas neatmeta tikimybės, kad ir Lietuvoje ilgainiui gali išdygti būtent tokia gamykla.

"Galiausiai mūsų vizija yra tokia, kad greitai alternatyvos be dūmų pakeis cigaretes. Tiesą sakant, manome, kad, tinkamai skatinant reguliavimą ir pilietinei visuomenei palaikant, tai daugelyje šalių gali įvykti per 10–15 metų", – dalijasi J.Olczakas.

Iškastinis kuras keičiamas atsinaujinančiais energijos šaltiniais, benzinas – elektra, nesąmoningas vartojimas – etišku gyvenimo būdu. Norėčiau diskusijos ir dėl perėjimo nuo cigarečių prie produktų be dūmų.

Stabdo skepticizmas

Nepaisant šviesių ateities tendencijų, kol kas šią transformaciją stabdo skepticizmas – dalis linkusi atmesti įvairių tyrimų rezultatus, kadangi juos remia verslas.

"Taip, PMI rėmė mokslą, nes reikia sudėlioti klausimus, taškus tyrimams. Kai einame į vaistinę ir perkame vaistus, nesijaudiname, kad vaistus kuriantis mokslas ateina iš farmacijos kompanijų. Nesijaudiname, nes yra atitinkamos institucijos, atitinkami mechanizmai, yra vyriausybės, kurios patikrina jų mokslą ir padaro išvadas, ar vaistai yra leidžiami, ar ne. Mokslas ateina iš kompanijų ir kalbant apie COVID-19 vakcinas. Ir akivaizdu, kompanija turi sumokėti už mokslą, bet taip mokslas tampa pasiekiamas, būna peržiūrimas ir padaromos išvados, ar sutinki, ar nesutinki su to mokslo išvadomis. Jei esi labai dogmatiškas, nenori keisti savo nuomonės, tai yra lyg intelektualinis tingumas", – mano J.Olczakas.

"Skeptikai dažnai klausia: kodėl nenustojame pardavinėti cigarečių? Man labiau patinka klausimas: kada žmonės nustos pirkti cigaretes? Pasaulyje yra daugiau nei 1 mlrd. rūkalių, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2025-aisiais šis skaičius išliks nepakitęs. Jei rytoj atsisakytume cigarečių pardavimo, rūkaliai paprasčiausiai pasirinks kitą prekės ženklą – legaliai ar neteisėtai", – neabejoja jis.

Kalbėdamas apie tai, kad rūkaliams sunku mesti senus įpročius, J.Olczakas prisimena ir logotipų bei prekių ženklų draudimą, taip pat apie kenksmingus padarinius sveikatai bylojančius įspėjimus ant cigarečių pakuočių, kurie turėtų veikti kaip atgrasymo nuo rūkymo priemonė. Tačiau ir apie tai kalbėdamas PMI vadovas atviras – esą tokios priemonės iš esmės nekeičia rūkalių įpročių.

Permainų epocha

Skepticizmas dėl PMI ir pačios tabako industrijos transformacijos yra gana paradoksalus žinant, kad šis istorijos tarpsnis tituluojamas permainų epocha.

"Iškastinis kuras keičiamas atsinaujinančiais energijos šaltiniais, benzinas – elektra, nesąmoningas vartojimas – etišku gyvenimo būdu. Norėčiau diskusijos ir dėl perėjimo nuo cigarečių prie produktų be dūmų", – sako J.Olczakas.

Pasak jo, teigiamiems pokyčiams pasiekti reikia, kad įsitrauktų  reguliavimo institucijų, nevyriausybinių organizacijų, vietos sveikatos priežiūros specialistai: "Energetikos kompanijos kviečiamos pokalbių apie klimato kaitos sprendimus. Didžiosios maisto korporacijos svarsto apie alkio ir nutukimo sprendimus. Mes nesiskiriame: ateitį be dūmų pasieksime daug greičiau, jei reguliavimo institucijos ir sveikatos priežiūros suinteresuotosios šalys paskatins tuos pokyčius."

J.Olczakas priminė, kad jau keletą metų ES buvo parduodamos tik energiją tausojančios elektros lemputės. Asbestas taip pat buvo eliminuotas dėl jo pavojaus sveikatai. PMI vadovas viliasi, kad tas pats įvyks cigarečių versle.

"Visi sutinkame, kad geriausias pasirinkimas yra nepradėti rūkyti arba visiškai mesti rūkymą ir nikotiną. Bet iš tikrųjų yra taip, kad devyni iš dešimties rūkalių ir toliau rūkys. Ir kiekvieną kartą neleisdami tiems žmonėms turėti priėjimo prie informacijos ir produkto, siunčiame signalą – mes už rūkymą. Tai skepticizmo padariniai, – sako J.Olczakas. – Daugelio šalių vyriausybės jau pakeitė tabako produktų reguliavimą atsižvelgdamos į mokslinių tyrimų duomenis. Tokios šalys kaip Bulgarija, Kipras, Graikija, Italija, Portugalija jau įteisino komunikaciją apie mokslu pagrįstą sumažintą riziką suaugusiesiems rūkaliams.

Tikiuosi, kad Europos Komisija atsižvelgs į naujausius nepriklausomus ir ekspertų peržiūrėtus mokslinius įrodymus, įvertins, kaip tabako žalos mažinimo politika gali veikti kartu su rūkymo prevencija ir skatinimu mesti rūkyti."

Ir nors šiandien PMI orientuojasi į bedūmių produktų plėtrą, J.Olczakas neatmeta tikimybės, kad gali ateiti ir toks laikas, kai žmonėms nereikės net ir IQOS – jie tiesiog nustos rūkyti. PMI jau svarsto, ką galima išvystyti su IQOS gamybai sukurtomis technologijomis, ir čia įmonės vadovas prabyla apie inhaliacijas.

"Nesiekiame tapti tyrimų institutu, bet tikime, kad žinios apie aerozolių kompozicijas, klinikinius vertinimus, klinikinių produktų vystymą, kvėpavimo takų vaistų pristatymą yra naujas PMI žingsnis. Ir jį žengti mums yra garbė ir malonumas", – tvirtina įmonės vadovas.

Atlikusi išsamų vertinimą, agentūra nustatė, kad lyginant su įprastomis cigaretėmis, kaitinamojo tabako gaminių išskiriamame aerozolyje yra mažiau kenksmingų medžiagų, todėl leidus šiomis sistemomis prekiauti JAV būtų prisidedama prie visuomenės sveikatos išsaugojimo. Nepaisant to, FDA atstovai įsitikinę, kad visi tabako gaminiai yra potencialiai žalingi ir sukelia priklausomybę, todėl geriausia yra išvis nepradėti rūkyti. Taigi, kartu su leidimu prekiauti tabako kaitinimo sistemomis „Philip Morris International“ yra įpareigota laikytis FDA nustatytų šiems gaminiams taikomų prekybos apribojimų, kurių vienas svarbiausių tikslų – apsaugoti jaunimą nuo rūkalų.

Tyrimų rezultatai parodė, kad šių gaminių išskiriamame aerozolyje yra mažiau toksinų, o daugelio nustatytų toksinų kiekis yra ženkliai mažesnis nei įprastų cigarečių dūmuose. Lyginant su įprastomis cigaretėmis kai kurių toksinų kiekis yra net 95 proc. mažesnis. Tuo tarpu šių gaminių išskiriamame aerozolyje esančio anglies monoksido poveikis panašus į ore esančių toksinių dujų poveikį.

„Užtikrinti, kad nauji tabako gaminiai būtų patikimai įvertinti, yra svarbi mūsų misijos apsaugoti visuomenę, o ypač jaunimą, bei sumažinti su tabako vartojimu susijusių ligų bei mirčių skaičių, dalis. Nors leidimas prekiauti naujoviškais gaminiais nereiškia, jog jie yra visiškai saugūs, tyrimo metu gauti rezultatai patvirtina, jog įvertinus visas rizikas ir naudas visuomenei, šie gaminiai gali prisidėti prie žmonių sveikatos išsaugojimo”, – sakė FDA Tabako gaminių centro direktorius Mitchas Zelleris.

Jungtinėse Valstijose prieš įvedant į rinką naujus tabako gaminius, jie turi būti ištirti ir patvirtinti FDA. Vienas iš pagrindinių taikomų reikalavimų – nauji gaminiai privalo prisidėti prie visuomenės sveikatos išsaugojimo.

Vertindama naujus tabako gaminius, FDA tiria gaminių sudėtį, riziką sveikatai, analizuoja produktų gamybos procesus, pakuotes ir pan. Atliekant kaitinamojo tabako produktų tyrimą, buvo įvertinta tikimybė, ar pradėję naudoti šiuos produktus vartotojai gali mesti rūkyti, ir ar jų paleidimas į rinką nepritrauks iki šiol nerūkiusių žmonių.

JAV cigaretes rūko 34 mln. suaugusiųjų, t.y. 14 proc. visų suaugusių piliečių. Rūkymas šalyje išlieka viena iš dažniausių prevencinių ligų ir mirčių priežasčių.

Tabako kaitinimo įrenginiais IQOS pradėta prekiauti 2014 m. Šiuo metu juos galima įsigyti 47 šalyse, įskaitant Lietuvą.

„Philip Morris International“ yra pateikusi paraišką FDA įvertinti galimybes IQOS ir jam skirtus bedūmio tabako gaminius ženklinti kaip mažiau kenksmingus sveiktai. Tiesa, bendrovė dar nėra sulaukusi administracijos išvadų dėl šios užklausos.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) yra atsakinga už visuomenės sveikatos apsaugą. Ši organizacija užima svarbų vaidmenį vertinant vaistų, biologinių bei kosmetikos produktų, medicinos prietaisų saugumą bei veiksmingumą. Siekdama apsaugoti visuomenės sveikatą ir sumažinti nepilnamečių rūkymą, FDA taip pat atsakinga už tabako produktų gamybos bei prekybos reguliavimą.

Tai K Calantzopoulas pareiškė „Bloomberg“ televizijai, dalyvaudamas Niujorke vykusiame kasmetiniame prestižiniame „Concordia“ pasaulio lyderių forume.

Anot „Philip Morris“ vadovo, įvairios prevencijos programos ir skatinimai mesti žalingą rūkymo įprotį nepasiekia norimų rezultatų. Dėl to jis ragina pradėti atvirą verslo, sveikatos ekspertų ir valdžios dialogą.

„Esame pasiruošę bendrauti su visais sektoriais ir visais žmonėmis, taip pat - ir su nesutinkančiais su mūsų nuomone. Kviečiu visus apsvarstyti bedūmių alternatyvų tradicinėms cigaretėms svarbą, siekiant išsikeltų pasaulinių sveikatos tikslų. Jau dabar egzistuoja geresnės alternatyvos, todėl turime susiburti ir aptarti, ką visuomenė galėtų ir turėtų daryti toliau. Kaip galime įgyvendinti proporcingą reguliavimo sistemą, kuri padėtų greičiau pereiti prie mažiau žalingų produktų ir taip sumažintų bet kokius nenumatytus padarinius visuomenės sveikatai“, - sakė A. Calantzopoulas.

Pasak jo, šiuo metu beveik 6 mln. pasaulio rūkalių jau perėjo prie mažiau sveikatai žalos darančių bedūmių alternatyvų. Prognozuojama, kad jų vartojimas pasaulyje iki 2021 m. išaugs dvigubai - planuojama parduoti apie 100 mlrd. bedūmių tabako gaminių.

„Mūsų vizija - ateitis be tabako dūmų, o tai reiškia ateitį be cigarečių. Todėl mūsų pagrindinis siekis - skatinti rūkalius, kurie kitu atveju ir toliau rūkytų cigaretes, pereiti prie inovatyvių, mažiau sveikatai kenksmingų bedūmių alternatyvų“, - „Concordia“ forume pabrėžė A. Calantzopoulas.

„Philip Morris“ pristatomuose tyrimuose teigiama, kad vartojant bedūmę tabako kaitinimo sistemą, išsiskiria apie 90 proc. mažiau kenksmingų medžiagų. Tvirtinama, kad bedūmės alternatyvos vartojimas nesukuria ir pasyvaus rūkymo rizikos.

„Concordia“ forumas - vienas solidžiausių kasmetinių pasaulinių renginių, kuriame aukščiausio lygio politikos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų lyderiai diskutuoja apie svarbiausius visuomenės iššūkius ir priemones jiems įveikti.

Šiemet forumas vyko Niujorke, kartu su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija. Forume dalyvavo Pasaulio banko vadovė Kristalina Georgieva, Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras, kompanijų „Uber“, „Microsoft“, „IKEA“, „Mercy Corps“ vadovai, kiti pasaulyje žinomi asmenys.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje rūko per 1,1 mlrd. žmonių - daugiau kaip 20 proc. vyresnių nei 15 metų amžiaus gyventojų. Nuo rūkymo ir jo sukeltų ligų pasaulyje per metus miršta apie 6 mln. žmonių.

Rugsėjo pradžioje premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo su pramonininkais pareiškė, kad su rūkymu susiję apribojimai ir draudimai neturi perspektyvos, jei rūkantiems asmenims nebus numatytos alternatyvios priemonės bei pagalba.

„Mes kalbėjome apie galimybę kompensuoti medikamentus. Taip pat buvo svarstoma, apie mechanizmą, kuris skatintų žmones pereiti iš tų, mano manymu, labiau žalingų įpročių - iš tradicinės cigaretės rūkymo į alternatyvias, bet gerokai mažiau pavojingas, sakykime, elektronines cigaretes“, - interviu laidoje „DELFI Dėmesio centre“ sakė S. Skvernelis.

Teismas atmetė Naujosios Zelandijos Sveikatos ministerijos skundą, kuriame buvo teigiama, kad „šis produktas patenka į Laisvos nuo rūkymo aplinkos įstatymo draudžiamų produktų sąrašą“.

„Teismo sprendimą vertiname palankiai. Nepaisant to, ši byla rodo, kad šalyje reikalinga skubi elektroninių cigarečių ir bedūmių tabako produktų reguliavimo sistemos reforma“,– sakė Jasonas Ericksonas, „Philip Morris International“ Naujosios Zelandijos padalinio generalinis direktorius.

Bylą nagrinėjęs teisėjas Patrickas Butleris pabrėžė, kad kaitinamo tabako produktas vis tik nepatenka į įstatymo draudžiamų produktų sąrašą.

„Nagrinėta Laisvos nuo rūkymo aplinkos įstatymo dalis nebuvo skirta taikyti tokiems produktams kaip „Heets“. Šio produkto uždraudimas prieštarautų įstatyme numatytiems tikslams“, – sprendimą komentavo P. Butleris.

Naujosios Zelandijos Sveikatos ministerijos pateiktame skunde buvo teigiama, kad bedūmis tabako gaminys „Heets“ turi būti draudžiamas, remiantis 1990 m. Laisvos nuo rūkymo aplinkos įstatymo 29 (2) dalimi. Joje yra apibrėžiama, kad „asmuo negali importuoti ir prekiauti, prekiauti, pakuoti ar platinti tabako gaminių, kurie būtų įvardinami kaip skirti kramtymui ar vartojimui oraliniu būdu (išskyrus rūkymą)“.

Administracijos komisaro Skoto Gotlibo teigimu, kasmet 480 tūkst. amerikiečių miršta ne dėl nikotino, o dėl rūkymo metu deginamo tabako, patenkančio į plaučius, skelbia naujienų portalas washingtonexaminer.com.

Pasak S. Gotlibo, Maisto ir vaistų administracija sieks užtikrinti, kad rūkantieji turėtų galimybę pasirinkti alternatyvius tabako gaminius, keliančius mažesnį pavojų nei įprastas rūkymas, bei galinčių paskatinti žmones mesti rūkyti.

Viena iš alternatyvų – naujoviški tabako produktai, kuriuose tabakas yra ne deginamas, o kaitinamas.

480 tūkst. amerikiečių miršta ne dėl nikotino, o dėl rūkymo metu deginamo tabako, patenkančio į plaučius.

Kaip teigiama, rūkant įprastus tabako gaminius, didžiausią grėsmę rūkančiojo ir aplinkinių organizmams kelia dervos, anglies monoksidas, kitos kancerogeninės medžiagos, kurios išsiskiria degant tabakui. Tabako gaminiai, kuriuose nevyksta degimo, išskiria ženkliai – net per 90 proc. – mažiau kenksmingų toksinių medžiagų, taip mažinant su rūkymu susijusią žalą.

„Philip Morris International” mokslininkų teigimu, bendrovės sukurtas tabako kaitinimo įrenginys „iQOS” net 90-95 proc. sumažina aštuoniolikos Maisto ir vaistų administracijos pavojingiausiais laikomų toksinių chemikalų koncentraciją.

Atėnų „Onassis kardiochirurgijos centro” mokslininkas ir pasaulyje žinomas elektroninių cigarečių tyrėjas Konstantinas Farsalinosas, atlikęs „iQOS” toksinų tyrimus, gavo iš esmės tokius pat rezultatus.

Be to, klinikiniai bandymai, atlikti Japonijoje ir JAV, rodo, kad rūkančiųjų, pasirinkusių ne tabako deginimo, o kaitinimo būdą, organizmuose žalingų ir potencialiai kenksmingų chemikalų kiekis sumažėjo panašiai tiek, kiek ir rūkorių, metusių rūkyti.

Sutartis buvo pasirašyta dar 2004 m. ir galioja iki 2016 liepos 9 d. Šis EK sprendimas patvirtina ES įsipareigojimą vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos nuostatomis, reikalaujančiomis apsaugoti sveikatos politikos sprendimų priėmimą nuo tabako pramonės interesų.

PMI siekė atnaujinti sutartį ir taip įtvirtinti pramonės sukurtos produktų stebėsenos sistemos „Codentify“ įdiegimą ES. Tai neskaidri visiškai tabako pramonės kontroliuojama sistema, kurios trūkumai ir galimybės nebuvo nepriklausomai įvertinti.

Kol nebuvo žinomas galutinis EK sprendimas dėl bendradarbiavimo tęsinio, PMI stengėsi pasirašyti Codentify sistemos taikymo sutartis su kuo daugiau šalių narių. Tai naudota kaip papildoma spaudimo priemonė dėl sutarties pratęsimo. Tokią sutartį Lietuva pasirašė dar 2004 m.

Nors Europos Parlamentas kovo mėn. balsavo ir Europos Komisijai pateikė aiškią rezoliuciją raginančią nutraukti sutartį, galutinio EK sprendimo reikėjo laukti keturis mėnėsius. Sprendimas paskelbtas likus vos kelioms dienoms iki sutarties galiojimo pabaigos.

„Kaip Europos Komisija apskritai gali svarstyti susitarimą su „Philip Morris International“, kai ši kompanija yra padavusi EK į teismą? Jokių sutarčių negali būti. Tai tas pats, kas miegoti su priešu.“ – svarstant sutarties atnaujinimo klausimą komentavo Tonio Borgas, buvęs eurokomisaras sveikatos klausimais.

EK apsisprendimas atveria didesnes galimybes sutelkti jėgas kovoje su nelegalia prekyba tabako gaminiais, įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo.

Šį Protokolą jau pasirašė ES narės Latvija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Austrija, o birželio 7-ąją Europos Parlamentas pritarė už Protokolo ratifikavimui ES lygiu. Tai nedviprasmiškas signalas šalims narėms nedelsti ir ratifikuoti Protokolą. Tikimasi tokio sprendimo iš Seimo sulaukti šios rudens sesijos metu.

Į Lietuvą atvykę įtakingos JAV organizacijos Čikagos užsienio reikalų tarybos atstovai su Lietuvos vadovais aptarė platesnio ekonominio, energetinio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybes.

20 organizacijos narių, atstovaujančių JAV valdžios institucijoms, investicinėms kompanijoms, teisininkų įmonėms, mokslo ir gydymo įstaigoms trečiadienį dalyvavo susitikimuose su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Algirdu Butkevičiumi, užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Delegacijos vadovas - buvęs JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis (Yvo Dalderis), šiuo metu vadovaujantis Čikagos tarybai.

Svečiai domėjosi Lietuvos ekonomine situacija ir galimybėmis investuoti mūsų šalyje, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

„Nuolat augantis JAV verslininkų, visuomeninių veikėjų susidomėjimas Lietuva rodo, kad esame patraukli investicijoms šalis. Turime gerai išvystytą infrastruktūrą, profesionalius darbuotojus ir sparčiausiai visoje ES augančios ekonomikos teikiamas galimybes. Lietuviai taip pat domisi galimybėmis investuoti JAV. Tai rodo stiprų abipusį pasitikėjimą", - pranešime spaudai teigė D.Grybauskaitė.

Prezidentė susitikime taip pat pabrėžė JAV paramos svarbą Lietuvos derybose 2015-aisiais, siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad abipusę prekyba ir investicijas paskatintų ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimas, dėl kurio vyksta derybos, taip pat akcentavo bendradarbiavimą energetikos srityje.

A.Butkevičius, kaip teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, su delegacija aptarė investicinio klimato gerinimą.

„Mes džiaugiamės tokių stambių korporacijų kaip „Western Union“ ir „Philip Morris International“ neseniai paskelbtais ketinimais plėsti savo veiklą Lietuvoje. Tai demonstruoja patrauklų mūsų šalies investicinį klimatą“, – pranešime spaudai teigė Vyriausybės vadovas.

Jis taip pat tvirtino, kad Lietuva JAV dėkinga už sprendimą sustiprinti NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse, informavo apie politinį susitarimą didinti gynybos biudžetą iki 2 proc. nuo bendrojo šalies vidaus produkto.

Vyriausybės vadovas aptarė ir bendradarbiavimo galimybes siekiant inovacijų moksle ir technologijose, pasiūlė amerikiečiams naudotis Lietuvoje vystomais mokslo ir verslo slėniais.
L.Linkevičius Čikagos užsienio reikalų tarybos atstovams taip pat pabrėžė JAV paramos svarbą Lietuvai siekiant narystės EBPO, aptarta JAV buvimo regione svarba dėl Rusijos agresijos prieš ukrainą ir tolimesnių grėsmių. Svečiams pristatyti Lietuvos prioritetai esant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare. Šiame susitikime taip pat dalyvavo JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah McCarthy (Debora Makarti).

1922 metais įkurta Čikagos užsienio reikalų taryba – nepriklausoma organizacija, kasmet organizuojanti viešus ir privačius renginius, diskusijas, kuriose dalyvauja pasaulio lyderiai ir ekspertai. Taryba taip pat rengia publikacijas, viešosios nuomonės apklausas, ir ataskaitas konkrečiais klausimais. Iki 2008 m. Tarybai vadovavo dabartinė pirmoji JAV ponia Michelle Obama, prieš jos vyrui pradedant prezidentinę kampaniją.

Čikaga yra lietuviškiausias miestas JAV - Ilinojaus valstijoje gyvena apie 90 tūkst. žmonių, turinčių lietuviškų šaknų.

Europos Sąjungoje nuo 2020 metų bus uždrausta gaminti skonines cigaretes - Europos Parlamento trečiadienį patvirtinta nauja ES tabako gaminių direktyva įsigalios gegužę. Tabako pramonės atstovai sako, kad tai neatitinka proporcingumo principų.

Pagal naująją direktyvą kvapiųjų medžiagų cigaretėse neturi būti tiek, kad jos suteiktų išskirtinį kvapą, kitokį nei tabako. Tokios medžiagos bus uždraustos po ketverių metų, kai gamintojai privalės pamažu atsisakyti tokių cigarečių gamybos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Tačiau kvapiosios medžiagos bus ir toliau naudojamos cigarų, cigarilių bei uostomojo tabako gamyboje.

„Šiandien Europos parlamento priimta Tabako direktyva demonstruoja nerimą keliantį atsitraukimą nuo ES pagrindinių proporcingumo standartų, įrodymais pagrįstos politikos, kas toliau ardys intelektualinės nuosavybės teises ir pakenks ES chartijai, kur šios teisės saugomos“, - BNS pranešė tabako korporacija „Philip Morris International“.

Pasak jos, tabako direktyva pavers ES mažiau konkurencinga ir taps dovana nusikaltėliams, pasipelnantiems iš tabako kontrabandos.

Numatoma, kad įsigaliojus direktyvai, 65 proc. cigarečių pakelių ploto užims įspėjimai, kad rūkymas kenkia sveikatai. Taip pat bus uždrausti ploni, į lūpų dažus panašūs cigarečių pakeliai.
Numatoma, kad dėl to tabako vartojimas per 5 metus sumažės 2 proc. - tai prilygsta maždaug 2,4 mln. mažesniam rūkalių skaičiui ES.

Direktyvoje taip pat numatyta, kad prekyba uostomu tabaku ir toliau bus draudžiama visoje ES, išskyrus Švediją.

Direktyva pradės galioti gegužę, jos taisyklės į valstybių narių teisę turės būti perkeltos per dvejus metus, o pereinamasis laikotarpis bus iki 2020 metų.

Kasmet ES nuo rūkymo miršta apie 650 tūkst. žmonių, dar apie 13 mln. kenčia dėl tabako sukeltų lėtinių ligų.