Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 33,3 euro už 100 kilogramų – 3,2 proc. mažiau nei birželį ir 35 proc. mažiau nei pernai liepą.

Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina liepą vidutiniškai siekė 44,1 euro – 0,7 proc. mažiau nei birželį ir 13,6 proc. mažiau nei prieš metus.

Latvijoje pieno supirkimo kaina siekė 33,7 euro – 0,7 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 32,1 proc. mažiau nei prieš metus. Estijoje ji siekė 40 eurų – 2,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 14,4 proc. mažiau nei prieš metus.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 1,2 proc. iki 299 eurų, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 419,5 euro – 0,03 proc. mažiau nei kovą.  Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams padidėjo 1 proc. iki 321,9 euro.

Balandį buvo supirkta 100,12 tūkst. tonų pieno – 1,9 proc. mažiau nei pernai balandį.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sako, kad dar 4-5 centais mažinamos pieno supirkimo kainos kelia nerimą, todėl bus skubinama priimti naują Pieno įstatymą, numatantį viešinti pieno supirkimo kainodarą ir didinti konkurenciją.       

„Taip ir yra. Gauname pirmąsias indikacijas apie tai, kad pieno kainos yra mušamos – tai mums teigia ūkininkai. Kad įmonės informuoja ūkininkus, siunčia žinutes, pateikinėja sutartis, kad nuo gegužės 1-osios tam tikrais atvejais mažinama kaina nuo 4 iki 5 centų“, – BNS penktadienį teigė P. Astrauskas.   

Vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė BNS teigė, kad pirmieji apie nuo gegužės 1-osios krentančias pieno supirkimo kainas prabilo smulkieji karvių augintojai.

„Iš „Žemaitijos pieno“ ypatingai daug žmonių pranešimus yra gavę. Vienas ūkis, po tris tonas pieno pristatantis per dieną, aiškino gavęs pranešimą, kad nuo gegužės 23,5 cento (už litrą mokama kaina – BNS), o buvo 25 ar 26 centai“, – teigė asociacijos vadovė, ketinanti parduoti turimas 25 karves.

„Mes iš pat pradžių sakėme, kad nereikia mums jokių paramų, nes jos per brangiai kainuoja. (...) Pieno supirkėjai atvirai sako: paramą gavote, ko pykstate? Nėra jokios užslėptos minties, tiesiai šviesiai į akis sako“, – pridūrė ji.  

Pieno supirkėjai atvirai sako: paramą gavote, ko pykstate? Nėra jokios užslėptos minties, tiesiai šviesiai į akis sako.

P. Astrauskas teigia nežinantis tokio kainų mažėjimo priežasčių.

„Sunku paaiškinti, kodėl taip vyksta, nes atlikus analizes, pasižiūrėjus, kaip atrodo ES vidutinė pieno ir produktų iš jo kaina, nematome jokių indikacijų, kurios galėtų reikšmingai įtakoti pieno kainos kritimą Lietuvoje ir dar taip stipriai. Vienas-du centai yra didelė suma pagal pagaminamo pieno kiekį – Lietuva pagamina 120 tūkst. tonų pieno per mėnesį, bet 4-5 centai – mastas tikrai didelis “, – BNS aiškino viceministras.

„Siekiam ūkininkams padėti, suvaldyti tam tikras krizės apraiškas valstybė skiria paramą, tačiau pagrindinė jos nauda nukeliauja ne ūkininkui, (...) realiai jokia pagalba arba nauda jo net nepasiekia ilgalaikėje perspektyvoje. Tas mus liūdina ir požymiai kelia nerimą“, – pridūrė P. Astrauskas. 

Viceministras sako, kad pastarojo meto kainų kritimas bus svarus argumentas, įrodantis, kad sektoriuje neveikia normalūs derybiniai svertai ir pieno perdirbėjai nustato kainas, kokias nori, neatsižvelgdami į rinkos padėtį. 

Žemės ūkio ministerija anksčiau skyrė 8 mln. eurų paramos pieno ūkiams – pinigai bus pradėta mokėti nuo birželio. Be to, iš Europos Komisijos tikimasi gauti dar iki 18,6 mln. eurų paramos.

P. Astrauskas neslepia, kad perdirbėjai pieno kainas centu-kitu vėl gali sumažinti, jeigu Briuselis Lietuvos ūkininkams skirs lėšų.

„Tokias prielaidas tikrai dalyti galima. Matant iš istorinių atvejų, kad kai buvo mokėtos paramos, tam tikri pieno perdirbėjai geba pasinaudoti tos pagalbos teikiama nauda“, – tvirtino viceministras. 

Pasak jo, Vyriausybėje Pieno įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kitą savaitę. Jame numatyta pareiga pieno supirkėjams viešai skelbti priemokų ir priedų dydžius, o tai padidintų konkurenciją. Įstatymu siekiama, jog susikooperavę ūkininkai už tuos pačius pieno rodiklius gautų vienodą kainą, be to, norima, kad priedai sudarytų iki 20 proc. žaliavinės pieno kainos.

Vasario pradžioje ūkininkai pradėjo protesto akcijas prie prekybos centrų ir perdirbimo įmonių su prašymu teisingiau diferencijuoti žaliavinio pieno kainas.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 10,6 proc. iki 344,2 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės sausio mėnesį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 476,9 euro. Per mėnesį ši kaina sumažėjo 13 proc.

Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams sumažėjo 10,9 proc. iki  363,3 euro.

Sausį supirkta 103,20 tūkst. tonų pieno – 3,1 proc. mažiau nei pernai sausį.

„Kryžių kiekis ir dydis neribojamas. Prie kryžių akcijos metu stovės ūkininkai. Taip pat, esant pakankamai iniciatyvos, akciją galima plėsti prie parduotuvių, perdirbimo įmonių“, – teigiama feisbuke paskelbto pieno gamintojų protesto anonse.

Akciją rengia žemdirbių organizacinis štabas.

„Ūkininke, jei manai, kad tavęs netenkina Lietuvoje mažiausia iš ūkininkų perkamo žaliavinio pieno kaina Europos Sąjungoje, didžiausios pieno ir jo produktų kainos vartotojams, prekybininkų ir perdirbėjų nevaldomas noras grobti, (...) jei pasisakai už sąžiningą pridėtinės vertės pasiskirstymą maisto grandinėje, teisingas maisto kainas vartotojams, ūkių išlikimą, pirmadienį prisidėk prie žemdirbių protesto akcijos“, – teigiama anonse.

Žemdirbių organizacinio štabo sekmadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad  reikalaujama „įvykdyti realias trišales derybas tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų, nustoti šantažuoti Lietuvos valstybę nuolat mažinant kainas bei siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neteisingą kainos pasiskirstymą maisto grandinėje“.

Jei pasisakai už sąžiningą pridėtinės vertės pasiskirstymą maisto grandinėje, teisingas maisto kainas vartotojams, ūkių išlikimą, pirmadienį prisidėk prie žemdirbių protesto akcijos.

Protestuodami prieš mokesčius ir visuomenės požiūrį į žemdirbius ūkininkai savo laukuose žalius kryžius statė ir 2019-aisiais.

Žemės ūkio ministerija yra nurodžiusi, kad nuo praėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl ženkliai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose. Lietuva eksportuoja iki 70 proc. pieno produkcijos.

Ministerija taip pat pažymi, kad dėl šių priežasčių sumažėjus Lietuvoje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 51 centą už kilogramą ir buvo 6,7 proc. mažesnė nei lapkritį, bet 19,3 proc. didesnė nei prieš metus.

Karvių augintojai yra teigę, kad situacijai toliau prastėjant gali tekti nutraukti veiklą, nes ji taps nuostolinga. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainą veikia eksporto rinkos, kur pastaraisiais mėnesiais smuko tiek kainos, tiek paklausa.

Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija teigia, kad siekiant žaliavinio pieno supirkimo kainų indeksavimo pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, artimiausiu metu inicijuos teisės aktų keitimus.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 1,7 proc. ir buvo 429,4 euro už toną, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės liepą už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 565,8 euro – 1,1 proc. mažiau nei birželį.

Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams liepą padidėjo daugiau kaip 1,7 proc. ir buvo 464,8 euro.

Liepą supirkta 129,3 tūkst. tonų pieno – 2,9 proc. daugiau nei pernai liepą.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 1,2 proc. iki 422,2 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės birželį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 571,9 euro – 1,8 proc. mažiau nei gegužę.

Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams per mėnesį augo 1,6 proc. iki 457 eurų.

Birželį supirkta 121,4 tūkst. tonų pieno – 1,3 proc. mažiau nei prieš metus.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina kovo mėnesį, palyginti su vasariu, padidėjo 1 proc. ir buvo 250,8 euro už t.

ŽŪM duomenimis, šių metų kovą natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 3,3 proc. didesnė, palyginti su 2020 m. kovo mėnesiu, kai ji buvo 310,7 Eur už t.

Per kovą šiemet buvo supirkta 100,44 tūkst. t pieno, 0,1 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. kovu.

Per 2021 m. pirmą ketvirtį iš viso buvo supirkta 293,31 tūkst. t pieno, 2,2 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. atitinkamu laikotarpiu.

„Tereikia valstybės nustatytus bazinius pieno baltymingumo ir riebumo rodiklius priartinti prie natūralaus pieno rodiklių. Tuo pačiu dėl pieno supirkimo būtų išvengta ir nuolatinės popierinių ir faktinių kainų painiavos, kuri ūkininkams kyla kiekvieną mėnesį, kai superkant pieną nurodomos dvi kainos: žemesnė perskaičiuota statistinė už bazinių rodiklių pieną ir gerokai didesnė, kuri realiai sumokama žemdirbiui – už natūralių rodiklių pieną“, – sako „Pieno centro“ vadovas. 

Abi nurodytos kainos yra teisingos. Tik pirmoji yra išvestinė popierinė statistiniams duomenims kaupti, o antroji reali, kurią supirkėjas moka ūkininkui pagal faktinius natūralius pieno riebumo ir baltymingumo rodiklius.

„Tokio dalyko kaip „bazinis“ pienas gamtoje nėra, o karvės duoda tik natūralų pieną. Bazinis pienas – tai popieriuje išvestas rodiklis, dėl kurio ir kyla įvairūs išvedžiojimai bei spekuliacijos pieno supirkimo kainų tema“, – tvirtina E. Simonis. 

Mūsų šalyje pienas superkamas pagal 1998 metais valstybės nustatytus bazinius pieno rodiklius – 3,4 proc. riebalų ir 3,0 proc. baltymų. Tai pieno kainos skaičiavimo atskaitos taškas.

Tuo tarpu natūralaus pieno riebumas ir baltymingumas, kuris nustatomas atlikus pieno tyrimus, yra gerokai didesnis.

Pavyzdžiui, šiais metais per pirmąjį pusmetį vidurkis, kai pienas buvo superkamas iš stambių ūkių, natūralaus pieno riebumas siekė 4,17 proc., o baltymingumas – 3,46 proc.

Atitinkamai gerokai skiriasi ir pieno kaina, kai ji perskaičiuojama pagal bazinius bei pagal faktinius natūralaus riebumo ir baltymingumo rodiklius.

2020 metais per pirmuosius šešis mėnesius stambiems ūkiams Lietuvoje, kurie patiekė apie 60 proc. viso supirkto kiekio, už natūralų pieną didžiausios šalies perdirbimo įmonės vidutiniškai mokėjo 319 eurų už toną. 

Tuo tarpu perskaičiavus į bazinių rodiklių pieną stambiesiems ūkiams Lietuvoje tuo pat metu vidutinė popierinė kaina siekė 254 eurus už toną.

Bazinių pieno sudėties rodiklių supirkimo kaina suteikia geriausią galimybę palyginti atskirų laikotarpių kainas, nes natūralaus pieno sudėtis nuolat įvairuoja, o iš skirtingo riebumo ir baltymingumo pieno pagaminamas ir skirtingas pieno produktų kiekis, tad natūraliai už aukštesnio riebumo ir baltymingumo pieną turi būti mokama aukštesnė supirkimo kaina.

„Tačiau neretai ūkininkai akcentuoja būtent mažesnę bazinių rodiklių kainą. Ją lygina su Europos Komisijos skelbiamomis pieno supirkimo kainomis, kurios pateikiamos pagal natūralaus pieno rodiklius šalyse narėse. Todėl lyginami nepalyginami dalykai ir spekuliuojama statistika. Išvengti popierinių ir faktinių kainų painiavos galima būtų paprastai – priartinus bazinius pieno riebumo ir baltymingumo rodiklius prie natūralaus pieno rodiklių. Bazinių rodiklių priartinimas prie natūralių pieno rodiklių niekaip nepaveiktų žemdirbio gaunamos sumos už pieną, ji išliktų tokia pati ir keistųsi tik kintant rinkos sąlygoms“, – tvirtina E. Simonis.

Pasak „Pieno centro“ vadovo, esami žemi baziniai rodikliai neskatina pieno ūkių gaminti daugiau baltymų turintį pieną, kurio vertė tiek vartotojams, tiek perdirbėjams yra didesnė. Pagal faktinį metinį natūralaus pieno baltymingumą tarp visų ES šalių Lietuva tėra 25 pozicijoje, o pagal natūralaus pieno riebumo rodiklius užimame aukštą šeštąją vietą Bendrijoje.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, tai liudija apie gerą pieno rinkos pasiūlos ir paklausos balansą – perdirbėjai dėl palankių rezultatų eksporto rinkose pernai gamybos apimčių nemažino.

„Norėdami užsitikrinti stabilų žaliavos tiekimą perdirbėjai visada prioritetą teikia vietiniams partneriams, todėl daugiau pieno buvo supirkta iš Lietuvos ūkių, mokant didesnę rinkos kainą, nei atvežtinė žaliava. Taip pat perdirbėjai mokėjo daugiau, nei kad siūlė žaliavos supirkėjai užsienyje“, – sako E.Simonis.

2019 metais vidutinė metinė importuoto į Lietuvą natūralaus pieno kaina stambiesiems tiekėjams siekė 313,5 euro už toną, kai Lietuvoje stambiesiems žaliavos statytojams mokėtas 325,7 euro vidurkis.

Eksportuoto lietuviško natūralaus pieno kainos vidurkis pernai buvo 323,7 eurai už toną.

„Dėl palankesnių supirkimo kainų Lietuvoje pernai lietuviško žalio pieno svetur išvažiavo mažiau, nes mūsų šalyje jis supirktas brangiau nei pagrindinėse žaliavos eksporto rinkose – Lenkijoje ir Latvijoje“, – sako E.Simonis.

Preliminariais duomenimis, Lietuvos pieno supirkėjai į kitas ES valstybes pardavė 59,5 tūkst. tonų pieno – 27 proc. mažiau nei 2017 metais. Eksportuotas kiekis pernai siekė 4,4 proc. nuo visos Lietuvoje supirktos žaliavos.

Praėjusiais metais žalio natūralaus riebumo pieno supirkimas iš kitų Europos Sąjungos valstybių sumažėjo 1,2 proc. Išankstiniais duomenimis, Lietuva pernai importavo 435 tūkst. tonų žalio pieno perdirbti. Visoje perdirbtoje žaliavoje importuotas pieno kiekis sudarė 25 proc.

Visa pienas importuotas iš dviejų šalių – didžioji dalis pieno supirkta iš Latvijos, o maždaug trečdalis viso importo – iš Estijos.