„Taikos ir susitaikinimo procesui reikia naujos pradžios“, – pareiškė 86 metų pontifikas savo kalboje, kurią sakė prezidentūroje Džuboje, ir paragino dėti dar daugiau pastangų siekiant išspręsti konfliktus jauniausioje pasaulio valstybėje.

„Ateities kartos arba garbins jūsų vardus, arba ištrins juos iš savo atminties ir tai priklausys nuo to, ką jūs darote dabar“, – pareiškė popiežius susirinkusiesiems, tarp kurių buvo prezidentas Salva Kiiras (Salvas Kiras), jo varžovas ir pavaduotojas Riekas Macharas (Rikas Mačaras), taip pat nemažai diplomatų, religinių lyderių ir genčių karalių.

Pietų Sudane – vienoje skurdžiausių pasaulio šalių – nuo 2011 metų, kai buvo paskelbta nepriklausomybė nuo Sudano, kilo viena krizė po kitos.

Šalyje penkerius metus vyko žiaurus pilietinis karas tarp S. Kiirui ir R. Macharui ištikimų pajėgų, per kurį žuvo 380 tūkst. žmonių, o 4 mln. teko palikti savo namus.

Dėl tebesitęsiančių konfliktų tarp konkuruojančių etninių grupių iki šiol labai kenčia civiliai gyventojai.

Ši „piligriminė taikos kelionė“ yra pirmasis istorijoje popiežiaus vizitas į Pietų Sudaną nuo tada, kai ši šalis, kurioje dominuoja krikščionys, po ne vieno dešimtmečio karo iškovojo nepriklausomybę nuo Sudano, kuriame dauguma gyventojų yra musulmonai.

Prieš atvykdamas į Pietų Sudaną, pontifikas keturias dienas viešėjo Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Be politinių lyderių, popiežius Pietų Sudane taip pat planuoja susitikti su konfliktų aukomis ir Bažnyčios atstovais. Planuojamos ir mišios po atviru dangumi, kuriose laukiama minios žmonių.

Lėktuvui nusileidus šalies sostinės Džubos oro uoste, pontifiką pasitiko daugybė aukšto rango pareigūnų, įskaitant Pietų Sudano prezidentą Salvą Kiirą (Salvą Kirą).

Pranciškus penktadienį Kinšasoje turėjo paskutinį susitikimą su Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) vyskupais prieš išskrisdamas į Pietų Sudano sostinę Džubą. Ten jis kartu su Kenterberio arkivyskupu Justinu Welby (Džastinu Velbiu) ir Škotijos bažnyčios generalinės asamblėjos moderatoriumi Iainu Greenshieldsu (Ijanu Grinšildsu) dalyvaus naujoje ekumeninėje akcijoje už taiką.

Minėti trys dvasininkai kartu atstovauja religinei vadovybei šioje daugiausia krikščioniškoje šalyje, jauniausioje pasaulyje, kuri 2011 metais gavo nepriklausomybę nuo musulmoniško Sudano, bet kurią kamuoja pilietinis karas ir konfliktai. Krikščionių lyderiai siekia bendrai paraginti Pietų Sudano politinius vadovus pamiršti nesutarimus ir dirbti savo tautos labui.

Dėl tebesitęsiančių kovų, įskaitant šią savaitę pietuose įvykdytus išpuolius, per kuriuos žuvo 27 žmonės, apie 2 mln. žmonių paliko savo namus, nepavyksta įgyvendinti 2018 metų taikos susitarimo, tačiau gyventojai sako, kad Pranciškaus atvykimas – pirmasis istorijoje popiežiaus vizitas į Pietų Sudaną – suteikė jiems vilties.

„Popiežius atneš mums taiką“, – jo atvykimo išvakarėse sakė 40-metė Monica Lado (Monika Lado) iš Džubos.

Viena maždaug 80 katalikų grupė iš centrinio Rumbeko miesto devynias dienas ėjo pėsčiomis, įveikė apie 300 km ir ketvirtadienį atvyko į Džubą pasveikinti popiežiaus. Piligrimai kentėjo skausmus, buvo pavargę ir su iki pūslių nutrintomis pėdomis, bet sakė, kad tikisi sekmadienį dalyvauti didžiosiose Pranciškaus mišiose ir parsinešti palaiminimų į savo namus ir šeimas.

„Kadangi atvyksta popiežius, tikiu, kad tai, kas mus žudė, baigsis“, – sakė besišypsanti 58 metų Victoria Yar (Viktorija Jar), atsisėdusi ant plastikinės kėdės pailsėti po ilgos kelionės.

Kita piligrimė, aštuonių vaikų motina Mary Yom (Meri Jom), dėl smurto neteko dviejų vaikų.

„Mūsų šalį naikina konfliktas, todėl tikimės, kad popiežius atvyksta su taika, ir daugiau niekas nebus nužudytas“, – sakė ji.

27 žuvusieji

Pranciškus ir J. Welby pirmą kartą paskelbė apie planus apsilankyti Pietų Sudane 2017 metais, tačiau kelionei ne kartą sutrukdė saugumo problemos. Siekdamas išjudinti procesą, 2019 metais Pranciškus vadovavo bendroms maldoms Vatikane ir atsiklaupęs ant kelių bučiavo Pietų Sudano priešininkų lyderių kojas, prašydamas jų sudaryti taiką.

Tačiau susirėmimai tęsiasi – tai įrodymas, kad vienos iš skurdžiausių pasaulio šalių bendruomenėse, kuriose dažni ginkluoti susirėmimai ir tvyro etninė įtampa, verda smurtas.

Šią savaitę mažiausiai 27 žmonės žuvo Centrinės Ekvatorijos valstijos Kadžo Kadžio mieste per naujausią bendruomeninį smurtą tarp gyvulių ganytojų ir kitų gyventojų. Kadžo Kadžio apygardos komisaras Phanuelis Dumo (Fanuelis Dumas) pavadino išpuolį barbarišku ir paragino laikytis ramybės.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) šią savaitę pranešė, kad pastaraisiais mėnesiais dėl atsinaujinusių susirėmimų visoje šalyje padaugėjo sužeistų pacientų.

„Matome siaubingus sužeidimus, ir dažnai pacientų gabenimas lėktuvu iš atokių vietovių yra vienintelis būdas išgelbėti jų gyvybes“, – sakė TRKK delegacijos Džuboje vadovas Pierre'as Dorbesas (Pjeras Dorbesas).

Vietos radijui „Eye Radio“ prezidentas Salva Kiiras (Salva Kiras) ketvirtadienį pažadėjo, kad šalis niekada negrįš į karą, kol jis bus valdžioje.

„Šventasis Tėvas atvyko į Pietų Sudaną dėl jūsų maldų“, – sakė jis.

Tačiau taikos susitarimo įgyvendinimas iš dalies stringa dėl tebesitęsiančios politinės trinties tarp S. Kiiro ir jo pavaduotojo Rieko Macharo (Riko Mačaro), kuris šalies pilietinio karo metu vadovavo opozicijos pajėgoms ir jau seniai nori pats būti valdžioje.

Kritikai nurodė, kad politinės valios trūkumas yra lėto susitarimo įgyvendinimo priežastis šalyje, kuriai taip pat trukdo įtariama plačiai paplitusi tarnybinė korupcija.

Siaubinga moterų padėtis

Tikimasi, kad Pranciškus Džuboje pakartos savo raginimą abiem vyrams ir visoms Pietų Sudano partijoms įsipareigoti siekti pažangos įgyvendinant susitarimą ir nutraukti korupciją. Be kita ko, pirmuosius šalies prezidento rinkimus teko atidėti dar dvejiems metams.

Be to, tikimasi, kad Pranciškus paragins nutraukti besitęsiančius susirėmimus ir atkreipti dėmesį į siaubingą moterų padėtį Pietų Sudane.

Praėjusiais metais Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisija Pietų Sudane pranešė, kad visos ginkluotos grupuotės visoje šalyje kaip ginklą naudoja „plačiai paplitusius prievartavimus“.

Ji sakė esanti šokiruota dėl apklaustų moterų nupasakotų „stulbinamai žiaurių ir ilgai trunkančių grupinių išžaginimų, kuriuos prieš jas vykdė keli vyrai, dažnai tuo metu, kai jų sutuoktiniai, tėvai ar vaikai buvo priversti stebėti, bet bejėgiai įsikišti“.

Be to, lapkritį Jungtinės Tautos įspėjo, kad šiais metais humanitarinės pagalbos ir apsaugos reikės maždaug 9,4 mln. žmonių iš 12,4 mln. gyventojų, t. y. puse milijono daugiau nei 2022 metais. Jos nurodė, kad poreikis didėja dėl tebesitęsiančio smurto, pagalbos grupių prieigos apribojimų ir klimato sąlygų, įskaitant potvynius ir sausrą.

Tuo pat metu JT įspėjo, kad didesnėms pagalbos priemonėms reikalingos lėšos mažėja, nes pagalbos teikėjai nukreipia biudžetus į Ukrainą ir kitas krizes.

45 metų Poni Mary (Pouni Meri), kuri 2014 metais per pilietinį karą pabėgo iš šalies, bet praėjusiais metais grįžo į Džubą, sakė, kad tikisi, jog Pietų Sudano gyventojai pasinaudos popiežiaus vizitu, kad atleistų vieni kitiems.

„Jei širdyje vis dar turite nuodėmių, pykčio ar problemų su kitu žmogumi, jums bus sunku gauti Dievo palaiminimus“, – sakė ji.

Ši kelionė anksčiau buvo atidėta dėl jo kelio problemų.

85-erių pontifikas lankysis Kinšasoje per savo kelionę į Kongo Demokratinę Respubliką sausio 31–vasario 3 dienomis. 

Vasario 3–5 dienomis jis kartu su Kenterberio arkivyskupu Justinu Welby (Džastinu Velbiu) ir Škotijos bažnyčios generalinės asamblėjos moderatoriumi Iainu Greenshieldsu (Ijanu Grinšildsu) vyks į Džubą Pietų Sudane. 

Tai bus penktasis pontifiko vizitas Afrikos žemyne nuo tada, kai 2013-aisiais jis buvo išrinktas pasaulio katalikų bažnyčios vadovu. 

Popiežiaus kelionė į šias dvi smurto kamuojamas šalis iš pradžių buvo suplanuota šių metų liepą. 

Tačiau tuomet Vatikanas pranešė, kad vizitas buvo atidėtas „jo gydytojų prašymu“, nes popiežius gydėsi kelio skausmus. 

Remiantis Italijos žiniasklaidos pranešimais, taip pat buvo susirūpinta dėl kelionės saugumo. 

Iš pradžių popiežius, kuris pastaraisiais mėnesiais naudojasi neįgaliojo vežimėliu, planavo apsilankyti Gomoje, esančioje karo draskomuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, tačiau ši stotelė buvo išbraukta iš naujosios programos. 

Pietų Sudanas, naujausia pasaulio valstybė, nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 2011 metais, kenčia nuo nuolatinio nestabilumo, įskaitant žiaurų penkerius metus trukusį pilietinį karą. 

Tuo tarpu Kongo Demokratinėje Respublikoje, kurioje 1985 metais lankėsi popiežius Jonas Paulius II, stengiamasi suvaldyti dešimtis ginkluotų grupuočių didžiulės šalies rytuose.  

Apie 40 proc. iš maždaug 90 mln. Kongo Demokratinės Respublikos gyventojų yra katalikai. Dar 35 proc. yra protestantai arba priklauso krikščionių atgimimo bažnyčioms, 9 proc. yra musulmonai, o 10 proc. išpažįsta kimbaguizmą – sektantišką krikščionybės šaką Konge, kuri atsirado 1921 metais.

Šalis turi pasaulietinę vyriausybę, tačiau religija yra įsigalėjusi daugumos žmonių gyvenimuose, o Katalikų bažnyčia kartais vaidina pagrindinį vaidmenį vietos politikoje. 

Tai bus 40-oji popiežiaus kelionė į užsienį.

85 metų pontifiką vargina lėtinis kelių artritas, sakė šaltiniai Vatikane. Pastaraisiais mėnesiais jis atšaukė virtinę renginių.

„Viešpats žino, kaip smarkiai esu nusivylęs, kad turėjau atidėti šį ilgai lauktą ir labai trokštamą vizitą, – sakoma šeštadienį Vatikano paskelbtame popiežiaus vaizdo pranešime. – Tačiau turime išlaikyti pasitikėjimą ir viltį, kad galėsime susitikti kiek įmanoma greičiau.“

Vatikanas birželio 10 dieną pranešė, kad popiežiaus kelionė į Pietų Sudaną ir Kongo DR buvo atidėta „gydytojų prašymu“, kad nebūtų pakenkta gydymo procesui.

Savo vaizdo žinutėje Pranciškus pasiuntė „nuoširdų palaiminimą“ abiem Afrikos šalims, kurias jis ruošėsi aplankyti.

„Galvoju apie Kongo Demokratinę Respubliką ir išnaudojimą, smurtą bei nesaugumą, dėl kurio ji kenčia, ypač šalies rytuose, kur ginkluotas konfliktas tebekelia didžiulių kančių, paaštrintų daugelio abejingumo ir atsainumo“, – sakė jis.

„Galvoju apie Pietų Sudaną ir taikos raginimą, kylantį iš jo žmonių, kurie, pavargę nuo smurto ir skurdo, laukia konkrečių rezultatų iš nacionalinio susitaikymo proceso“, – pridūrė pontifikas.

„Mieli draugai Konge ir Pietų Sudane, šiuo metu nepakanka žodžių perteikti mano artumą ir prisirišimą, kurį jums jaučiu“, – kalbėjo Pranciškus.

Šventasis Tėvas, kuriam per oficialius renginius tekdavo naudotis neįgaliojo vežimėliu, taip pat kalbėjo apie pažeistą raištį ir klubų skausmus, dėl kurių jis šlubuoja.

Pernai liepą Pranciškus 10 dienų praleido ligoninėje po gaubtinės žarnos operacijos.

Birželį planuota kelionė į Libaną irgi buvo atšaukta dėl pašlijusios popiežiaus sveikatos, nurodė šios šalies vyriausybė, nors Vatikanas to vizito niekada nebuvo patvirtinęs.

Tačiau į pontifiko kalendorių tebėra įrašyta viešnagė Kanadoje liepos pabaigoje.

Per dvi dienas trukusias Pietų Sudano prezidento ir opozicijos lyderio rekolekcijas Vatikane popiežius paprašė jų nepaisant didėjančių sunkumų vykdyti pasiektą taikos susitarimą. Paskui jis atsiklaupė ir vienam po kito pabučiavo lyderiams kojas.

Popiežius kasmet per Didįjį ketvirtadienį tradiciškai numazgodavo kojas grupei kalinių, bet anksčiau niekada nėra pademonstravęs tokios pagarbos politiniams lyderiams.

„Reiškiu nuoširdžią viltį, kad karo veiksmai pagaliau nutrūks, kad bus laikomasi paliaubų, kad bus įveiktas etninis ir politinis susiskaldymas ir kad visų piliečių, svajojančių apie prasidėsiantį valstybės stiprinimą, labui įsivyraus tvari taika“, – apie Pietų Sudaną savo baigiamajame pareiškime kalbėjo pontifikas.

Per Vatikano organizuotas rekolekcijas susitiko prezidentas Salva Kiiras (Salva Kiras) ir opozicijos lyderis Riekas Macharas (Rikas Mačaras). Ceremonijoje taip pat dalyvavo trys S. Kiiro viceprezidentai – visiems jiems Pranciškus taip pat pabučiavo kojas.

Pietų Sudano viceprezidentė Rebecca Nyandeng Garang (Rebeka Njandeng Garang) pareiškė, kad popiežiaus veiksmai ją labai sujaudino.

„Niekada nesu mačiusi nieko panašaus. Iš mano akių liejosi ašaros“, – sakė ji.

2011 metais nuo Sudano atsiskyrusiame Pietų Sudane 2013 metais įsiplieskė kruvinas pilietinis karas, pareikalavęs jau mažiausiai 400 tūkst. žmonių gyvybių.

Susitikimas Vatikane buvo surengtas likus mėnesiui iki netvirto taikos susitarimo pereinamojo laikotarpio pabaigos. Planuojama, kad gegužės 12 dieną R. Macharas sugrįš į Pietų Sudaną, kur turėtų vėl eiti S. Kiiro pavaduotojo pareigas.

Tačiau rugsėjį kaimyninio Sudano sostinėje Chartume pasirašytą susitarimą temdo atidėliojimai, terminų nesilaikymas ir besitęsiantys susirėmimai, o svarbiausios dokumento nuostatos vis dar nėra įgyvendintos.

Ketvirtadienį Sudane įvykdytas valstybės perversmas Pietų Sudane pakurstė nerimą, kad valdžios netekus ilgalaikiam prezidentui Omarui al Bashirui (Omarui Baširui) galėtų žlugti jau ir taip trapus taikos susitarimas.

„Sudanas padėjo mums pasiekti taikos susitarimą. Tikimės, kad naujoji sistema taip pat sutelks dėmesį į susitarimą ir garantuos, kad jis bus įgyvendintas“, – pabrėžė R. Macharas, dalyvavęs vakarinėse pamaldose už taiką, surengtose Trasteverės Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje.

„Popiežių Pranciškų iki širdies gelmių palietė Pietų Sudano žmonių kančios“, – sakė Tarybos sekretorius Jamesas Oyetas Latansio (Jamesas Ojetas Latansijus) po susitikimo su pontifiku Vatikane.

Pasak tėvo J. Oyetas Latansio, popiežius ir jį aplankiusi delegacija kalbėjo apie galimus sprendinius nuo 2013 metų gruodžio vis dar neišspręstam konfliktui.

Šis karas nusinešė dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių, nors įvairiais duomenimis žuvusiųjų skaičius svyruoja nuo 50 tūkst. iki 300 tūkst. Dar keturi milijonai gyventojų buvo privesti palikti savo namus, daugiau nei milijonas jų visai pabėgo iš šalies.

Vasario mėnesį JT komisija pranešė surinkusi pakankamai medžiagos prieš 41 Pietų Sudano aukšto rango pareigūną, kuris yra atsakingas už nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus, grupinius prievartavimus, kastravimus ir etninį smurtą.

Komisijos ataskaitoje apie žmogaus teisių pažeidimus Pietų Sudane nurodoma, jog konfliktas tampa vis labiau nevaldomas.  Šalies prezidento Salva Kiiro (Salvos Kiro) ir buvusio viceprezidento Rieko Macharo (Riko Mačaro) kova dėl valdžios peraugo į konfliktą, kuriame dalyvauja 40 ginkluotųjų grupių.

J. Oyetas Latansio pranešė, kad popiežius Pranciškus pakartojo svajojantis apsilankyti Pietų Sudane kartu su Kenterberio arkivyskupu Justinu Welby (Džastinu Velbiu). Tačiau Vatikanas sako, kad tokia kelionė yra neįmanoma dėl saugumo priežasčių.

„Kai jis atvyks, mes jį pasveikinsime, – sakė dvasininkas. – Popiežius gali važiuoti, kur jis nori... Pietų Sudane yra saugumo problemų, bet mes iš ten atvykome ir mes ten gyvename. Bet kur pasaulyje kas nors gali pasiimti šautuvą ir nušauti“.

Atsakydamas į teiginį, kad dauguma už žiaurumus Pietų Sudane atsakingų politinių ir kariuomenės lyderių laiko save krikščionimis, J. Oyetas Latansio atsakė: „Norėtume sužinoti, ar jie yra krikščionys visą darbo dieną ar pusę... galbūt jie vaikšto į mišias ir meldžiasi, bet ko jie meldžia?“.

„Mūsų lyderiai yra krikščionys, bet žmogus lieka žmogumi. Kai jis netenka tikėjimo ir žmogiškumo, jis pasidaro kaip velnias“, – kalbėjo pietų sudanietis.

Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad tie vaikai mirė dėl žmogaus klaidos. Visiems skiepijamiems mažamečiams vakcina buvo suleista vienu švirkštu, o patys preparatai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis.

Tymai yra tik vienas iš išbandymų, su kuriais susiduria ši itin skurdi Afrikos valstybė. Joje jau ilgiau kaip trejus metus tęsiasi pilietinis karas; neseniai Pietų Sudaną užklupo badas ir choleros protrūkis.

Vyriausybė nurodė, kad visi mirę vaikai yra jaunesni nei penkerių metų. Pareigūnų teigimu, buvo sukurta komisija, kuri tiria, kad kaltas dėl šio incidento, ir sprendžia, ar nukentėjusiųjų artimiesiems bus suteiktos kompensacijos.

Nuo tymų siekiama paskiepyti per 2 mln. vaikų visoje šalyje. Vietovėje, kurią sukrėtė vaikų mirtys, norėta paskiepyti 300 mažamečių.

Tie vaikai mirė Kapoetos mieste gegužės pradžioje, o kiti sunkiai susirgo iškart po skiepų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Pietų Sudano padalinio direktorius Abdulmumini Usmanas (Abdulmuminis Usmanas) anksčiau šią savaitę naujienų agentūrai AP sakė, kad organizacija, net sužinojusi apie pastarąsias mirtis, tęsia skiepų nuo tymų kampaniją visoje šalyje, išskyrus Kapoetos miestą.

„Ši kampanija gelbėja gyvybes“, – teigė A.Usmanas.

PSO rengia mokymus Pietų Sudano sveikatos pareigūnams, o Jungtinių tautų vaikų fondas aprūpina vyriausybę vakcinomis. Kol kas neaišku, ar šios nevykusios skiepijimo kampanijos metu dalyvavo JT pareigūnų.

Anksčiau šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos už skiepijimo programą atsakingaspareigūnas daktaras Samsonas Baba atsisakė pakomentuoti žinią apie mirtis ir reikalavo atskleisti šios informacijos šaltinį.

Pietų Sudano vyriausybė penktadienį pareiškė, kad žmonės yra skiepijami visoje šalyje, įskaitant ir opozicijos pajėgų kontroliuojamas teritorijas.

Dėl šalyje siaučiančio pilietinio karo jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o dar daugiau kaip 1,8 mln. gyventojų buvo priversti palikti šalį, sukeldami sparčiausiai augančią pabėgėlių krizę.

2016 metais Pietų Sudane buvo užfiksuota beveik užsikrėtimo 2 300 tymais atvejų, 28 žmonės mirė, rodo JT surinkti duomenys.

Oro bendrovės „South Supreme Airlines“ lėktuve, skridusiame iš sostinės Džubos, buvo 40 keleivių ir penki įgulos nariai, sakė kompanijos direktorius Gabrielis Ngangas (Geibrielis Ngangas).

Valstybės informacijos ministras Bona Gaudensio (Bona Gaudensijas) sakė, kad greitosios pagalbos automobiliai atvežė keleivius iš oro uosto į ligoninę, bet dauguma jų greitai buvo išrašyti.

„Į ligoninę atvežti 37 keleiviai, ir suteikus pirmąją pagalbą 31 iš jų buvo paleistas, o kitus išrašysime rytoj“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.

Ji pridūrė nežinantis, kas nutiko kitiems aštuoniems lėktuvu skridusiems asmenims, bet teigė, kad per šią avariją niekas nežuvo.

Vau oro uosto inžinierius Paulas Charlesas (Polas Čarlzas) ir vietos radijo žurnalistas Lawrence'as Yunisenas (Lorensas Junisenas) sakė AFP, kad tarp keli keleiviai, nepriskaičiuoti prie sužeistųjų, sugebėjo išbėgti iš užsiliepsnojusio lėktuvo nenukentėję.

Pasak P.Charleso, lėktuvui leidžiantis orai regione nebuvo palankūs.

„Matomumas nebuvo geras. (Lėktuvas) leidosi iš rytų į vakarus ir sudužo (šalia) tako. Manau, pilotas nelabai gerai matė nusileidimo taką“, – aiškino inžinierius.

„Dalis žmonių išlipo patys, kiti buvo ištempti. Iš lėktuvo liko tik galinė dalis – visa kita sudegė“ – pridūrė jis.

Naujienų agentūros AFP gautuose vaizdo įrašuose matyti liepsnas malšinantys ugniagesiai ir virš lėktuvo kylantys tiršti juodi dūmai. Lėktuvas visiškai sudegė, išskyrus uodegą, ant kurios aiškiai matėsi vietos avialinijų „South Supreme Airlines“.

2015 metų lapkritį netoli Džubos sudužus vos pakilusiam sovietinės gamybos lėktuvui „Antonov“ žuvo 36 žmonės. Iš sulamdytų nuolaužų buvo ištraukti du gyvi žmonės, bet vienas jų vėliau mirė.

Pietų Sudaną nuo 2013 metų krečia pilietinis karas. Be to, šalį dėl šio konflikto yra apėmęs, anot Jungtinių Tautų, „žmogaus sukeltas“ badas.

Pietų Sudano nacionalinio statistikos biuro vadovas Isaiah Cholas Aruai (Izaijas Čolas Avajis) sakė, kad kai kuriose Didžiosios vienybės regiono dalyse jau prasidėjo badas ar esama bado grėsmės.

„Faktų visuma rodo, kad dėl ilgalaikių konflikto pasekmių, aukštų maisto produktų kainų, ekonominės krizės, mažo žemės ūkio produktyvumo ir sumažėjusių galimybių užsidirbti pragyvenimui“ 4,9 mln. žmonių susidūrė su badu, sakė jis.

Badmetis kai kuriuose Pietų Sudano regionuose paskelbtas vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažįstama bado skale.

„Šiandien pristatytos ataskaitos pagrindinė tragedija… yra tai, kad problema yra sukelta žmogaus“, – sakė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos Pietų Sudanui koordinatorius Eugene’as Owusu (Eženas Ovusus).

„Akivaizdžių veiksnių ten būta jau kurį laiką ir mes visi žinojome, kad turime didžiulę maisto krizę“, – sakė jis.

Pasak E.Owusu, konfliktas ir nesaugumas, su kuriuo susiduria humanitarinės pagalbos darbuotojai, prieš kuriuos rengiamos atakos jiems dirbant savo darbą, taip pat „humanitarinių išteklių“ grobstymas pagilino krizę.

„Norėčiau pasinaudoti šia proga ir paraginti vyriausybę, kariaujančias šalis ir visus veikėjus palaikyti humanitarinės pagalbos darbuotojus, kad būtų užtikrinta būtina prieiga ir mes galėtume toliau teikti būtiną pagalbą visiems, kam jos reikia“, – sakė jis.

Pilietinis karas naftos turtingame Pietų Sudane kilo 2013-aisiais, praėjus dvejiems metams po nepriklausomybės paskelbimo, kai prezidentas Salva Kiiras (Salva Kiras) apkaltino savo buvusį pavaduotoją Rieką Macharą (Riką Mačarą) planuojant perversmą.

2015 metų rugpjūtį buvo pasirašytas taikos susitarimas ir suformuota vienybės vyriausybė, bet pastangos įtvirtinti taiką žlugo, pernai liepą Džuboje prasidėjus naujiems susirėmimams.