Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dėl įvykio yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad apgaule galėjo būti gauta daugiau kaip 117,5 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiaulių teritorinės ligonių kasos teigimu, iš viso pasisavinta suma galėjo siekti ir 126 tūkstančius eurų.
Tvarsliavą skyrė Plungės sveikatos centro medikai
Tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad vaistų ir medicininių preparatų platinimu užsiimančios Vilniuje registruotos įmonės darbuotojai galbūt sukčiauja, naudodamiesi Plungės Stonaičių socialinės globos namų globotinių kompensuojamųjų vaistų pasais – išrašo 100 procentų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamus tvarsčius, naudojamus ilgai negyjančioms žaizdoms, kojų opoms ir praguloms gydyti.
Globos namų gyventojams tvarsliavą skyrė privačios sveikatos priežiūros įstaigos - Plungės sveikatos centro medikai, BNS patvirtino Šiaulių teritorinė ligonių kasa.
Tikrindami šią informaciją, Šiaulių teritorinės ligonių kasos specialistai Plungės rajono globos namuose nustatė 1 tūkst. 831 vienetų tvarsčių, kurių vertė daugiau nei 20,2 tūkst. eurų, trūkumą. Patikrinimo metu apžiūrėję dalį socialinės globos namų pacientų, kuriems buvo išrašyti minėti tvarsčiai, nerado nei užklijuotų tvarsčių, nei tokio dydžio žaizdų, kurioms gydyti reikėtų naudoti šiuos tvarsčius.
Vadovas: „Aš kaip iš medžio iškritęs“
Socialinės globos namų slaugytojai paaiškino, kad globotinių, kuriems būtų reikalinga klijuoti tvarsčius, globos namuose nėra ir faktiškai tokie tvarsčiai gydymui nebuvo naudojami.
Kaip BNS patvirtino Stonaičių socialinės globos namų vadovas Aleksas Vyšniauskas, teisėsaugai vykdant ikiteisminį tyrimą buvo apklausta vyriausioji slaugytoja bei jo pavaduotojas ūkio reikalams Sigitas Valaiša. Jis pats tikino nieko nežinojęs apie Plungės įstaigos medikų galbūt vykdytą piktnaudžiavimą naudojantis jo vadovaujamos įstaigos globotiniais.
„Man buvo nežinoma, aš kaip iš medžio iškritęs - tą sužinojome, kai atvažiavo iš ligonių kasų“, - BNS sakė direktorius.
Medikas atleistas savo noru
Anot A.Vyšniausko, brangią kompensuojamą tvarsliavą išrašinėjo Plungės sveikatos centro medikai, vienas jų - centro medikas Giedrimantas Surplys, iki šių metų pradžios dirbęs ir globos namuose, antraeilėse pareigose ir atleistas jau prasidėjus Šiaulių teritorinės ligonių kasos patikrinimui.
„Pensionatas išvis nedalyvavo jokiuose pirkimuose, mes nežinojome apie tą dalyką, nes gydytojas rašydavo į gyventojų kompensuojamųjų vaistų knygutes, lyg taip. Nežinau, jei aš būčiau buvęs, gal ir mane būtų apklausę. Jis (S.Valaiša - BNS) irgi nieko nežino“, - sakė direktorius.
Anot jo, G.Surplys buvo atleistas savo noru.
„Jis tuo metu dirbo pas mus, bet buvo atleistas - nuo Naujų metų. Jis pats parašė pareiškimą, matyt kažką jautė - aš dar nieko nežinojau“ , - tikino A.Vyšniauskas.
Pasak direktoriaus, dalį psichinę negalią turinčių pacientų jo įstaigos darbuotojai vežė į Plungės sveikatos centrą, dalis buvo apžiūrimi pačiuose globos namuose.
Vyriausiosios rikimų komisijos duomenimis, G.Surplys 2011 metais yra dalyvavęs savivaldos rinkimuose kaip neparlamentinės Socialdemokratų sąjungos kandidatas.
Schemoje - ir Vilniuje registruota įmonė, ir vaistinė Klaipėdoje
Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė pripažįsta, kad apie galbūt nusikalstamą schemą įstaigos administracija galėjo ir nežinoti - schemoje dalyvavo ir viena Vilniuje registruota tvarsčius pardavinėjanti įmonė, ir vaistinė Klaipėdoje.
„Mūsų komisijai socialinė darbuotoja, tada - vyriausioji slaugytoja sakė, kad perduodavo kompensuojamųjų vaistų pasą didmeninės, prekiaujančios tvarsčiais įmonės atstovui - vadybininkui, jis veždavo tą kompensuojamųjų vaistų pasą gydytojui, gydytojas išrašydavo tvarsčius, toliau tas vadybininkas važiuodavo į UAB „Pavasario vaistinė“ vaistinę. Ten gydytojų yra daug, bet išrašė tik trys gydytojai, vienas - daugiausia“, - pasakojo D.Ozolienė.
Nei ji, nei FNTT neatskleidė įmonės, pardavinėjusios tvarsčius.
Tiriant aplinkybes nustatyta, kad Plungėje veikiančios privačios klinikos gydytojai nuo pernai metų sausio iki rugsėjo mėn. 33 socialinės globos namų pacientams išrašė iš viso 10 tūkst. 650 vienetus tvarsčių, kurių vertė siekia daugiau kaip 117,5 tūkst. eurų. Neretai kompensuojamus tvarsčius socialinės globos namų pacientams išrašydavo jų neapžiūrėję, neatvežus į kliniką.
Įtariama, kad be pagrindo Plungės privati medicinos klinika galėjo išrašyti kompensuojamuosius receptus ir pateikti melagingus duomenis apie 100 proc. kompensuojamus tvarsčius Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Šių melagingų duomenų pagrindu vienai Klaipėdoje veikiančiai vaistinei buvo sumokėta daugiau kaip 117,5 tūkst. eurų, ir, kaip įtariama, neteisėtai užvaldytos šimtatūkstantinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos socialinės globos namuose, Klaipėdoje esančioje vaistinėje, tvarsčius reklamuojančios ir platinančios įmonės darbuotojo namuose ir automobilyje. Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai.
Atliekamą tyrimą kontroliuoja ir vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Valstybinė ligonių kasa pranešė, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondui bus išieškota iš gydymo įstaigos.
Viceministras: Stonaičių globos namų lėšos nenaudotos
Nusikalstamoje schemoje, kai Plungės Stonaičių socialinės globos namų auklėtiniais pasinaudojus galėjo būti grobstomos lėšos, pačių globos namų pinigai naudoti nebuvo, BNS sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
„Iš karto buvo sureaguota, kada mes sužinojome tą informaciją, ir pačioje gegužės pradžioje ministrės įsakymu buvo pavesta atlikti vidinį auditą, kad būtų išanalizuota ir įvertinta Stonaičių globos namų veikla. (...) Galiu pasakyti tik tiek, kad grobstymo lėšų ar negrobstymo – kiek žinau, tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ji atsakys, bet panaudojimo lėšų iš Stonaičių globos įstaigos būtent šitiems reikalams – tikrai nebuvo nustatyta“, – sakė viceministras.
Pasak A.Šešelgio, audito ataskaitose nėra duomenų, kad globos namai ir jų darbuotojai būtų kaip nors dalyvavę lėšų grobstyme, tačiau žadėjo imtis veiksmų, jei tyrimo metu tokia informacija paaiškėtų.
„Mes ataskaitoje nematome, kad mūsų žmonės būtų dalyvavę šiame procese. O tai reiškia, kad buvo schema, kur būtent FNTT kaip tik ir žiūri, kaip tas buvo padaryta. Nes jeigu būtų finansuojama iš socialinės globos įstaigos biudžeto, tai be abejo mūsų auditas būtų viską tiksliai pasakęs“, – kalbėjo jis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą įtariant, kad pasinaudojus psichinę negalią turinčiais pacientais, buvo pasisavinami kompensuojami tvarsčiai ir lėšos už juos. Apgaule galėjo būti gauta daugiau kaip 117,5 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šiaulių teritorinės ligonių kasos teigimu, iš viso pasisavinta suma galėjo siekti ir 126 tūkstančius eurų.
A.Šešelgis sakė, kad kol kas sunku vertinti, ar galimybę grobstyti ligonių kasų lėšas galėjo sudaryti spragos socialinės globos namų vidaus tvarkoje, tačiau teigė, kad pasibaigus teisėsaugos tyrimui, į tai bus atkreiptas dėmesys ir, jei reikalinga, padaryti pakeitimai.
„Jeigu jos nėra ji turės atsirasti, jeigu ji kažkur turi spragų, tai per visą Respubliką nueis – kad visi patvarkytų“, – tikino viceministras.
A.Šešėlgio teigimu, Stonaičių globos namų atvejis yra išskirtinis – nors globos namuose ir „pasitaiko visko“.
Tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad vaistų ir medicininių preparatų platinimu užsiimančios Vilniuje registruotos įmonės darbuotojai galbūt sukčiauja, naudodamiesi Plungės Stonaičių socialinės globos namų globotinių kompensuojamųjų vaistų pasais – išrašo 100 procentų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamus tvarsčius, naudojamus ilgai negyjančioms žaizdoms, kojų opoms ir praguloms gydyti.
